Civilinė byla Nr. e2A-322-657/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18401-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

44.1.; 44.2.; 44.5.2.; 44.5.2.4.;

121.14.; 121.18.; 121.21.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2080-752/2015 pagal ieškovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group, vykdančio veiklą Lietuvoje per Compensa TU S.A. Vienna Insurance Goup Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei S. G., tretiesiems asmenims UAB „Kauno vandenys“, UAB „Namų priežiūros centras“ dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo. Teismas,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 2.145,00 Lt žalos atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl atsakovei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), trūkusio vamzdžio ventilio buvo aplietas S. Ū. priklausantis butas. Su S. Ū. sudarytos Gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu ieškovas, kaip šio buto draudikas, S. Ū. išmokėjo 2.145,00 Lt draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti ir tuo įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš už žalos padarymą atsakingo asmens. Ieškovas kreipėsi į atsakovę, netinkamai vykdžiusią savo buto santechninės įrangos priežiūrą, dėl patirtos žalos atlyginimo. Atsakovė į ieškovo pretenziją neatsakė, patirtos žalos neatlygino, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl teisminės savo pažeistų teisių gynybos. 2013-11-18 atsakovė pateikė paaiškinimą, kuriame atsiradusios žalos bei jos atsiradimo aplinkybių neginčijo, tačiau nurodė, kad už žalą ji nėra atsakinga. Kadangi žala trečiojo asmens turtui buvo padaryta, nes atsakovė netinkamai prižiūrėjo jai priklausančią santechninę įrangą, neužtikrino, kad ji būtų tvarkinga, todėl jai tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės.

Atsakovė S. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), trūkus šalto vandens ventiliui, esančiam prieš jos bute esantį vandens apskaitos skaitiklį, buvo aplietas žemiau esantis butas. Teigė, kad šalto vandens ventilis nepriklauso atsakovei ir ji nėra atsakinga už jo techninę būklę. Įstatymas bendrąsias inžinerines sistemas nesieja su jų buvimo vieta, o sieja su jų funkcine paskirtimi, t.y. ar jos tarnauja visų butų aptarnavimui, ar skirtos tik konkrečiam butui. Vandentiekio vamzdynas daugiabučiame name yra skirtas tiekti vandenį viso namo butų savininkams. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas nereglamentuoja, kuri vandentiekio sistemos dalis priklauso bendrai namo inžinerinei sistemai ir kuri priklauso konkrečiam butui, už kurios eksploatavimą ir techninę priežiūrą yra atsakingas buto savininkas. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio mėn. 31d. nutarimą Nr. 126 „Dėl viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ atsakovė, kaip buto savininkė, už vandentiekio įrenginių eksploatavimą yra atsakinga tik toje dalyje, kuri yra jos bute už vandens skaitiklio. Trūkus ventiliui, kuris yra iki vandens skaitiklio, atsakovės kaltės dėl trūkimo ir jo techninės būklės nėra, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp žalos ir jos veiksmų.

Trečiasis asmuo UAB „Namų priežiūros centras“ nurodė, kad vykdo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą. Gavus pranešimą apie vandeniu užpiltą šio namo butą ir avarinei tarnybai nuvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, jog dėl atsakovei priklausančiame bute trūkusio ventilio užpilti namo Nr. 26 ir Nr. 23 butai. Ventilis laikomas buto gyventojo/savininko asmenine nuosavybe ir už jo priežiūrą, tinkamą eksploatavimą yra atsakinga buto savininkė. Avarinei tarnybai pakeitus ventilį, atsakovė pasirašė Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Preziumuojama, jog pasirašydama šį aktą, atsakovė su juo sutiko, kadangi nenurodė jokio prieštaravimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovės 2.145,00 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 383,17 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovė neginčijo aplinkybių ir nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių, kad ieškovo apdraustas turtas buvo užpiltas iš atsakovės buto atitekėjusiu vandeniu. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentai, kad ji nėra atsakinga už padarytą žalą, kadangi ventilis trūko prieš šalto vandens skaitiklį, yra nepagrįsti. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 13 punktu, geriamojo vandens apskaitos prietaisai įrengiami ties vandens tiekimo ir vartojimo riba. Daugiabučiuose namuose vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra kiekvienas butas ar kita patalpa, o duomenų, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkai būtų pasirinkę kitą vandens tiekimo ir vartojimo ribą, byloje nėra, todėl teismas laikė, kad ši riba yra atsakovės bute, šalia šalto vandens apskaitos prietaiso. Teismas pažymėjo, kad ventilių užsukimu yra kontroliuojamas vandens tiekimas bute paties gyventojo iniciatyva ir sprendė, kad bute esant įrengtam vandens ventiliui, kuriuo laisvai gali naudotis tik šio buto gyventojai, ir jį užsukus neįtakojamas viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimas bei, nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims pareigos tikrinti ventilių kokybę, laikytina, kad už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas. Teismo nuomone, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes nesugebėjo savo turtu naudotis taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę, todėl butų savininkai atsako už padarytą žalą. Draudėjo butas buvo užpiltas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, todėl atsakovė yra kalta dėl žalos padarymo ir privalo ją atlyginti. Ieškovas dėl šio draudiminio įvykio apdrausto buto savininkei S. Ū. išmokėjo 2.145,00 Lt draudimo išmoką. Atsakovės kaltė dėl padarytos žalos įrodyta, todėl teismas subrogacijos pagrindais iš atsakovės ieškovui priteisė 2145,00 Lt žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad draudimo išmokos dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jos dydžio ieškovė neginčijo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniame skunde atsakovė S. G. prašo pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo nuomonę grindžia argumentu, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir taikė teisės normas. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Kauno m. savivaldybės direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. A-899 patvirtintų Kauno m. butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.2 ir 5.3 punktais, pagal kuriuos administratorius yra atsakingas už bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą ir būklę. Apeliantė, kaip buto savininkė, už vandentiekio įrenginių eksploatavimą yra atsakinga tik toje dalyje, kuri yra jos bute už vandens skaitiklio. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir apeliantės veiksmų.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės atsakomybės už trečiajam asmeniui priklausančiame bute kilusią žalą dėl buto užliejimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. Ū. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) virš S. Ū. buto. S. Ū. 2012-11-28 apdraudė gyventojų turto draudimu (draudimo polisas Nr. 19056/9012691). Ieškovas, gavęs draudėjos S. Ū. pranešimą apie buto užliejimą 2013-08-30 ir apžiūrėjęs apdraustą turtą, 2013-09-03 Apžiūros akte užfiksavo bute esančius pažeidimus. Šiuo pagrindu pagal apžiūros akte nurodytus duomenis buvo sudaryta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta buto (duomenys neskelbtini), bendra remonto išlaidų suma – 2.145,00 Lt, kurią ieškovas išmokėjo draudėjai S. Ū.. 2013-09-25 ieškovas pareikalavo, kad atsakovė per 14 dienų atlygintų žalą, t.y. sumokėtą draudimo išmoką.

CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovo ir atsakovės sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovei kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovams kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygas. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, ar atsakovė yra atsakingi už kilusią žalą (CK 6.246 – 6.249 str.).

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t.y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.

Kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių; tokioms aplinkybėms išaiškinti svarbu ieškovo sugadintų patalpų ir atsakovo patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymas ir jų sugretinimas, namo bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, kitos aplinkybės, iš kur gali kilti grėsmė sugadinti ieškovo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Taigi, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovas privalėjo įrodyti žalos faktą ir dydį bei S. Ū. priklausančio buto sugadinimo židinį esant atsakovei priklausančiame bute, kuris yra virš S. Ū. buto.

Atsakovė iš esmės neginčija S. Ū. buto užliejimo fakto, žalos dydžio, todėl teismas pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė nėra atsakinga už žalos padarymą, nes vandens tiekimo vamzdynai iki vandens skaitiklio priklauso bendro naudojimo tinklams,

Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-629 įsakymu patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 13 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens apskaitos prietaisai įrengiami ties vandens tiekimo ir vartojimo riba. Daugiabučiuose namuose vandens tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui yra kiekvienas butas ar kita patalpa, išskyrus atvejus, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą tiekimo ir vartojimo ribą pasirenka įvade ir tai numato sutartyse su vandens tiekėju. Byloje duomenų, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų savininkai būtų pasirinkę kitą vandens tiekimo ir vartojimo ribą, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, labiau tikėtina, kad ši riba yra atsakovės bute, šalia šalto vandens apskaitos prietaiso.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pripažintina visiems žinoma aplinkybė (CPK 182 str.), kad ventiliai naudojami geriamojo vandens sistemose kaip uždaromoji armatūra, kad juos užsukant ar atsukant yra kontroliuojamas vandens tiekimas bute paties gyventojo iniciatyva. Vandens ventilis yra laikytinas vandens tiekimo ir vartojimo riba, nes šiuo ventiliu laisvai gali naudotis tik buto gyventojai: jo užsukimas neturi įtakos viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimui. Nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims pareigos tikrinti ventilių kokybę, darytina išvada, kad už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, sandarumą yra atsakingas buto savininkas. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turtą sugadinus butą užpylus vandeniu, viršuje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.266 str., 6.270 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas daryti išvadą, kad apdraustasis butas buvo aplietas iš atsakovei S. G. priklausančio buto, nes atsakovė nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, neužtikrino, kad jai priklausantys santechnikos prietaisai būtų tvarkingi. Dėl to atmestini apeliantės teiginiai, kad byloje už žalą atsakingas namo administratorius UAB „Namų priežiūros centras“ arba vandens tiekėjas UAB „Kauno vandenys“.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavęs ieškovą ir atsakovę siejančius teisinius santykius, ginčo išsprendimui taikė tinkamas materialinės teisės normas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d.1p).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                    Žibutė Budžienė