Civilinė byla Nr. 2-692/2014             

                                          Procesinio sprendimo kategorija 106.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos Karoliniškių poliklinikos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-321-123/2013 pagal ieškovo viešosios įstaigos Karoliniškių poliklinika ieškinį atsakovėms L. B., I. P., A. K. dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas VšĮ Karoliniškių poliklinika kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1) nustatyti, kad VšĮ Karoliniškių poliklinikoje, teikiant būtinąją medicinos pagalbą pacientui I. B., žala nebuvo padaryta;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-01-16 sprendimą Nr. 56-4.

Ieškovas nurodė, kad 2011-04-08 VšĮ Karoliniškių poliklinikoje pacientui I. B. teikta būtinoji medicinos pagalba. Paciento našlė ir dukros, manydamos, kad būtinoji medicinos pagalba pacientui I. B. buvo teikiama netinkamai, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2014-01-16 sprendimu Nr. 56-4 iš dalies tenkino pareiškėjų skundą, nustatydama, kad pareiškėjoms dėl I. B. mirties padaryta 7 000 Lt neturtinė žala. 2011-04-08 Būtinosios medicinos pagalbos teikimą reglamentavo Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“, gaivinimą – Sveikatos apsaugos ministro 2003-06-17 įsakymas Nr. V-357 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“. Ieškovas nesutinka su komisijos išvada, kad nebuvo laiku iškviesta greitoji medicinos pagalba. Komisija tokios išvados niekuo neargumentavo. Įvykio dieną galiojęs standartas rekomendavo kviesti pagalbą, tačiau nereglamentavo, kokia pagalba turėjo būti  kviečiama.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi nustatė ieškovui VšĮ Karoliniškių poliklinikai 30 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinį, tinkamai suformuluojant reikalavimą dėl 2014-01-16 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo Nr. 56-4 panaikinimo, nurodant tinkamą atsakovą Sveikatos apsaugos ministeriją, o L. B., I. P., A. K. – trečiaisiais asmenims. Teismas nurodė, kad reikalavimas nustatyti, jog VšĮ Karoliniškių poliklinikoje, teikiant būtinąją medicinos pagalbą pacientui I. B., žala nebuvo padaryta, yra ieškinio pagrindas (ieškinio argumentas), bet negali būti formuluojamas, kaip atskiras ieškinio reikalavimas, kadangi toks juridinis faktas negali būti nustatinėjamas teismine tvarka. Ieškovas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-01-16 sprendimą Nr. 56-4, bet nenurodė tinkamo atsakovo juridinio asmens Sveikatos apsaugos ministerijos. Ieškovo nurodytos atsakovės L. B., I. P., A. K. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl galimai netinkamai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų I. B. įvertinimo, kurių tinkama procesinė padėtis yra tretieji asmenys, bet ne atsakovės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovui nustatytinas terminas ieškinio trūkumams šalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas VšĮ Karoliniškių poliklinika atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad ieškovas tinkamai nurodė ginčo šalis. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis numato, kad pacientas ar sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Norminis teisės aktas imperatyviai nurodo, kad teisminis ginčas galimas tik tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens. Todėl ieškovas, nesutikdamas su Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-01-16 sprendimu Nr. 56-4 kreipėsi į teismą, pareikšdamas ieškinį atsakovėms L. B., I. P., A. K..

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06). Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04).

Taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Šis principas yra analogiško principo egzistavimo materialiojoje teisėje padarinys. Pagal civilinio proceso teisės doktriną dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi turi plačią autonomiją, tačiau, atsižvelgiant į proceso teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Būtent procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Visais atvejais šie proceso dalyviai gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, taigi, šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas (CPK 45 str. 2, 3 d.). Toks proceso teisės normos aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-7-161/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-436/2012). Teismo šalių procesinių veiksmų kontrolė pasireiškia tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti patrauktas kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 str.) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 str.). Kitu atveju, ieškovui nesutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas, teismas bylą nagrinėja iš esmės (CPK 45 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Iš CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų ieškinio turiniui matyti, kad ieškinyje turi būti tiksliai suformuluoti ieškinio elementai – ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai), nes ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį argumentavimą, darytina išvada, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje nustatęs, kad reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui, negali tokio ieškinio nepriimti nagrinėti ar įpareigoti ieškovą pasirinkti būtent teismo nurodytą atsakovą. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovą įpareigojo pašalinti ieškinio trūkumą – atsakovu nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, o L. B., I. P., A. K. – trečiaisiais asmenims.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašo nustatyti, kad VšĮ Karoliniškių poliklinikoje, teikiant būtinąją medicinos pagalbą pacientui I. B., žala nebuvo padaryta bei panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-01-16 sprendimą Nr. 56-4.

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas suformulavo aiškų materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką). Teismas, nagrinėdamas ginčą iš esmės, ir nustatęs, kad kuris iš pareikštų reikalavimų (jei pareikštas ne vienas iš reikalavimų) neatitinka įstatymo nustatytų ieškovo teisių gynimo būdų (CK 1.138 str.), dėl tokio reikalavimo turi pasisakyti baigiamajame procesiniame dokumente, o jei bent vienas pareikštų reikalavimų nagrinėtinas teisme, turi tokį ieškinio reikalavimą priimti ir nagrinėti. Todėl nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas ieškovui reikalavimas patikslinti ieškinio reikalavimą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama nutartis panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti.