Civilinė byla Nr. e2VP-2711-810/2026
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00412-2024-9
Procesinio spendimo kategorijos: 3.2.3.2;
3.2.6.10; 3.2.7.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 14 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės pagal priešieškinį) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Radmira“ prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei (toliau – IĮ) „R. G. komercinė firma“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo ir pagal atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ patikslintą priešieškinį atsakovei pagal priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Radmira“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Alytaus apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-89-810/2025 ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei IĮ „R. G. komercinė firma“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo atmetė; atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ priešieškinį atsakovei pagal priešieškinį UAB „Radmira“ tenkino iš dalies – priteisė iš UAB „Radmira“ IĮ „R. G. komercinei firmai“ 19 874,12 Eur nuostolių atlyginimą ir 3 007,21 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ priešieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės ADB „Gjensidige“ atsakovei IĮ „R. G. komercinė firma“ 5 849,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus 2026 m. vasario 10 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėja (atsakovė pagal priešieškinį) UAB „Radmira“ (toliau – pareiškėja) pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-89-810/2025 IĮ „G komercinė firma“ naudai iš UAB „Radmira“ priteistą 22 881,33 Eur sumą išdėstyti 24 mėnesiams, t. y. po 953,39 Eur per mėnesį. Prašyme nurodė, kad UAB „Radmira“ yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, todėl negali iš karto sumokėti šios 22 881,33 Eur sumos. Bet kuri įmonė, kuriai tenka pareiga sumokėti tokią sumą, susiduria su sunkumais iš karto atlyginti tokią sumą, nes reikia atsižvelgti į kitus finansinius įsipareigojimus kitiems subjektams, tiekėjams (pavyzdžiui, už komponentus kurių reikia UAB „Radmira“ vykdomai veiklai vykdyti), bankams ir pan., kad UAB „Radmira“ galėtų tęsti savo vykdomą veiklą. Suteikiant prioritetą vienam finansiniam įsipareigojimui, kyla reali grėsmė, jog gilėja ir didėja finansiniai įsipareigojimai kitiems subjektams. Tad tam, kad būtų tinkamai ir racionaliai paskirstytos UAB „Radmira“ lėšos bei, kad nenukentėtų nei vienas kitas subjektas (pavyzdžiui, tiekėjai ar kiti subjektai, kuriems UAB „Radmira“ turi įsipareigojimus), yra būtinas sprendimo įvykdymo išdėstymas. Tad, šiuo atveju, turėtų būti atsižvelgta ne tik į išieškotojo (IĮ „G. komercinė firma“) interesus, bet ir į skolininko (UAB „Radmira“) teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Sprendimo įvykdymo išdėstymas niekaip nepaneigs priimto sprendimo esmės, nes UAB „Radmira“ supranta, jog turi pareigą sumokėti priteistą 22 881,33 Eur sumą, tačiau dėl finansinių sunkumų negali iš karto sumokėti šios didelės sumos. 2024 metais UAB „Radmira“ per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė net 67 590 Eur, grynasis pelnas 2024 metais buvo tik 1 126 Eur ir palyginus su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu jis sumažėjo net 8 kartus (nuo 8 169,0 Eur). UAB „Radmira“ yra susidūrusi tik su laikinais finansiniais sunkumais ir jos finansinė padėtis ateityje tikrai pagerės. Priverstiniai išieškojimo veiksmai gali dar labiau pakenkti UAB „Radmira“ finansinei padėčiai, nes išieškojus šią 22 881,33 Eur sumą, tai reiškia, jog UAB „Radmira“ gali pritrūkti lėšų atskaityti su tiekėjais, darbuotojais ir pan.
Suinteresuotas asmuo IĮ „R. G. komercinė firma“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodo, kad su UAB „Radmira“ prašymu kategoriškai nesutinka. Nurodo, kad UAB „Radmira“ prašymo turinys neatitinka prie jo pridėtų dokumentų turinio. Iš UAB „Radmira“ pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog jos finansinė būklė jai leidžia vykdyti ir įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą iš karto. 2023 metais UAB „Radmira“ turėjo ilgalaikio turto už 102 789 Eur, 2024 metais – jau 128 622 Eur (turto masė per metus išaugo 25 833 Eur suma). Papildomai, 2024 metais trumpalaikio turto turėjo už 108 534 Eur, o trumpalaikių įsipareigojimų – už 67 590 Eur, kas reiškia, kad nuosavo trumpalaikio turto turi / turėjo už 40 944 Eur. Tai niekaip neatspindi jokios išimtinės situacijos, dėl kurios neturėtų būti vykdomas ir įvykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kad UAB „Radmira“ finansinė būklė būtų prasta ar tokia staiga tapusi. Pagal viešai prieinamus www.rekvizitai.lt duomenis, UAB „Radmira“ neturi skolų nei valstybės, nei Sodros biudžetams, skolų bendrovės taip pat neturi iš pareiškėjos vykdomų išieškojimų. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad prašymas išdėstyti sprendimą dvejų metų laikotarpiui yra pateiktas ir toliau siekiant vengti įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl absoliučiai subjektyvių ir nepagrįstų priežasčių. Neturėdama jokių finansinių įsipareigojimų pareiškėja UAB „Radmira“ gali kreiptis papildomo finansavimo, įkeisdama savo turimą turtą, gauti reikiamą sumą ir tas „norimas“ skirti 953,39 Eur įmokas skirti grąžinant kreditą tam, kas pareiškėjos UAB „Radmira“ atžvilgiu neturi įsiteisėjusio ir privalomo vykdyti teismo sprendimo. IĮ „R. G. komercinė firma“ neturi laisvai naudojamų lėšų (atmetus turimus finansinius įsipareigojimus), kad galėtų sutvarkyti stogą virš jai priklausančių patalpų, kuris buvo sugadintas būtent dėl pareiškėjos UAB „Radmira“ neteisėtų veiksmų. Dėl ypatingai šaltos ir su dideliu sniego kiekiu žiemos laikinas stogo uždengimas nebeatlieka savo paskirties, grėsė laikomų produktų užšalimas, prateka vanduo ir veikla negali būti vykdoma pilnu pajėgumu. Byloje yra duomenys, kad tais pačiais 2025 metais UAB „Radmira“ vis tik turėjo lėšų susitvarkyti stogą virš jai priklausančių patalpų. Pareiškėja UAB „Radmira“ neįrodė išimtinių aplinkybių, lemiančių teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymą. Patenkinus tokį prašymą ir leidus teismo sprendimą dėl juridiniam asmeniui priteistos sumos vykdyti dvejus metus, nebūtų užtikrintas prioritetinis teismo sprendimo privalomumo principas, būtų akivaizdžiai šiurkščiai pažeisti IĮ „R. G. komercinė firma“ teisėti interesai ir lūkestis kuo greičiau gauti nuostolių atlyginimą, o pareiškėjai UAB „Radmira“ būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas.
Suinteresuotas asmuo IĮ „R. G. komercinė firma“ pateikė rašytiniu paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad antstolei T. G. vykdant priverstinį skolos išieškojimą UAB „Radmira“ visais būdais mėgino ginčyti visus antstolės priimamus patvarkymus, tačiau teismas (-ai) šiuos skundus atmesdavo, vykdymo veiksmų nestabdydavo. Teismo sprendimas įsiteisėjo jau prieš daugiau nei du mėnesius, o savanoriškai jo UAB „Radmira“ ir toliau nevykdo. Iš UAB „Radmira“ atstovo 2026 m. vasario 19 d. buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodyta, jog artimiausiu metu nurodys kada ir kaip jie sumokės, nors jau diena prieš buvo parengtas prašymas išdėstyti teismo sprendimą, jis buvo pateiktas teismui ir diena prieš išrašyta sąskaita už tokius darbus. Kitaip tariant, buvo aiškiai imituojamas terminas, neva tai UAB „Radmira“ ieško galimybių sumokėti priteistą sumą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nors paprasčiausiai buvo meluojant siekiama vengti vykdyti teismo sprendimą, pasikreipti į teismą ir operatyviai išsidėstyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-3-594/2006, Nr. 3K-3-626-378/2015). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu priteisė iš UAB „Radmira“ IĮ „R. G. komercinei firmai“ 19 874,12 Eur nuostolių atlyginimą ir 3 007,21 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas įsiteisėjo 2026 m. vasario 10 d. Pareiškėjos pateikti duomenys bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas iš Antstolių informacinės sistemos registro patvirtina, kad pareiškėjos atžvilgiu išduotas vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstolės T. G. kontorai ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0045/26/00262.
Pareiškėja prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą leidžiant IĮ „R. G. komercinei firmai“ naudai priteistą 22 881,33 Eur sumą išmokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį mokant po 953,39 Eur, motyvuodama tuo, kad dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybių iš karto sumokėti IĮ „R. G. komercinei firmai“ visą priteistą sumą.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo išdėstyti ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 27 punktas).
Taigi, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo, atsižvelgiant į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, laikytina, kad prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas yra ribojamas. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios, o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, taip pat išaiškinta, kad sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 23 punktas).
Šiuo atveju, pareiškėja prašymą išdėstyti teismo sprendimą pateikė IĮ „R. G. komercinei firmai“ išdavus vykdomąjį dokumentą ir jau iš esmės prasidėjus vykdymo procesui, išimtinių aplinkybių, pateisinančių vėlesnį prašymo išdėstyti teismo sprendimą pateikimą nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, ir jau vien ši aplinkybė sudarytų pagrindą pareiškėjos prašymą atmesti.
Be to, pažymėtina, CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo būtina užtikrinti, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022, 42 punktas; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022, 26 punktas). Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
Pareiškėja savo finansinei padėčiai pagrįsti pateikė 2023, 2024 metų Metines finansines ataskaitas, tačiau teismo vertinimu vien šios ataskaitos nepatvirtina, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra tokia, kad ji negali įvykdyti teismo sprendimo. Pateiktos Metinės finansinės ataskaitos yra kelių metų senumo, todėl jos neatspindi tikrosios pareiškėjos finansinės padėties šio prašymo nagrinėjimo metu. Be to, iš šių Metinių finansinių ataskaitų matyti, kad pareiškėja 2024 metais turėjo ilgalaikio turto, kurio suma buvo 128 6222,00 Eur, o lyginant su 2023 metais šio turto vertė padidėjo 25 833,00 Eur (2023 metais buvo – 102 789,00 Eur). Pareiškėjos trumpalaikio turto vertė 2024 metais buvo 108 5534,00 Eur ir lyginant su 2023 metais padidėjo 1 104,00 Eur (2023 metais – 107 430,00 Eur). Trumpalaikiai pareiškėjos įsipareigojimai 2024 metai buvo 67 590,00 Eur, o lyginant su 2023 metais sumažėjo 10 225,00 Eur (2023 metais – 77 815,00 Eur). Taigi, vien vertinant pareiškėjos pateiktas 2023-2024 metų Metines finansines ataskaitas, negalima daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki, o duomenų, kurie leistų įvertinti tikrąją šiuo metu esamą finansinę padėtį, pareiškėja nepateikė. Tokios aplinkybės teismo vertinimu suponuoja išvadą, kad pareiškėja neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties prašymo pateikimo metu.
Pareiškėja savo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo iš esmės grindžia sunkia finansine padėtimi motyvuodama, kad ji šiuo metu yra susidūrusi su finansiniais sunkumais ir jos finansinė padėtis ateityje tikrai pagerės, tačiau duomenų, kad jos finansinė padėtis pagerės, taip pat nepateikė. Priešingai, jos pateiktos Metinės finansinės ataskaitos už 2023, 2024 metus patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis iš esmės yra stabili.
Pažymėtina, kad net ir nustačius, kad skolininko turtinė padėtis yra sunki, tai nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, kadangi CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Suinteresuoto asmens pateikti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad jo finansinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei pareiškėjos, todėl nesant suinteresuoto asmens sutikimo išdėstyti sprendimą, priešingai, esant kategoriškam jos prieštaravimui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, laikytina, jog vykdymo išdėstymas pažeistų suinteresuoto asmens teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra atsižvelgiama į tai, ar atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, pagrindžiančių jo ketinimų atsiskaityti realumą, t. y. ar jis bent iš dalies mokėjo ieškovui jam priteistas sumas, ar, priešingai, ilgą laiką neatliko jam jokių mokėjimų ir nevykdė savo prievolių (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-491-1120/2022). Šiuo atveju teismo sprendimas įsiteisėjo 2026 m. vasario 10 d. ir nuo jo įsiteisėjimo praėjo jau daugiau nei du mėnesiai, tačiau duomenų, kad pareiškėja savanoriškai sumokėjo suinteresuotam asmeniui kokią nors sumą, nėra. Nors Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas iš Antstolių informacinės sistemos registro patvirtina, kad prašymo nagrinėjimo metu dalis skolos 9 900,87 Eur jau yra išieškota (2026 m. kovo 14 d. duomenimis išieškoma suma yra 12 980,46 Eur iš 22 881,33 Eur sumos), tačiau ši suma išieškota atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus bei neįrodo, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, pateisinančios nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos.
Išdėstytu pagrindu konstatuotina, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas, remiantis pareiškėjos nurodytais argumentais, reikštų nepagrįsto prioriteto jai, kaip skolininkei, suteikimą, pažeidžiant suinteresuoto asmens, kaip kreditoriaus, interesą, o kartu ir šalių interesų derinimo taisyklės, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo, teismo sprendimo vykdymo proceso operatyvumo principų pažeidimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjos prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkintinas.
Šalys pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą byloje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pareiškėjos prašymas dėl sprendimo išdėstymo atmestas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuoto asmens nepriteistinos. Iš prie prašymo pridėtų dokumentų matyti, jog suinteresuotas asmuo turėjo 423,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjai pateikus prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, suinteresuotas asmuo kreipėsi į advokatą, kuris teikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, sprendžia, jog suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, jos neviršija Rekomendacijose 8.16 punkte nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai priteistina 423,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290-291, straipsniu,
n u t a r i a :
pareiškėjos (atsakovės pagal priešieškinį) UAB „Radmira“ prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjos (atsakovės pagal priešieškinį) UAB „Radmira“, įmonės kodas 304144481, suinteresuoto asmens IĮ „R. G. komercinė firma“, įmonės kodas 152036237, naudai 423,00 Eur (keturių šimtų dvidešimt trijų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašų įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Edita Dambrauskienė