VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui ir atsakovo UAB „Fabeta“ atstovui V. L., 

viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje (2023 m. birželio 20 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje,  ieškinį atsakovui UAB „Fabeta“ dėl žalos atlyginimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. birželio 30 d. 11:00 val.

I. Teismas n u s t a t ė, kad: 

1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo:

1) 636,76 Eur žalos dėl išmokėtų draudimo išmokų;

2) 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) bylinėjimosi išlaidas: 21 Eur žyminio mokesčio (ZL72396, ZL60739) ir 500 Eur atstovavimo išlaidų (DOK-100370).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad:

Faktinės aplinkybės:

1.1. 2022 m. gruodžio 5 d.  dėl vandentiekio avarijos tarp butų esančių (duomenys neskelbtini), name buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ieškovo Gyventojų turto draudimu (draudimo liudijimas LT22-GT-00005214-1, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 636,76 Eur draudimo išmoką.

1.2. Vykdant draudiminių įvykių tyrimus, remiantis ieškovo surinkta informacija buvo išsiaiškinta, kad už butų esančių (duomenys neskelbtini), bendruosius inžinerinius objektus yra atsakingas ir namo priežiūrą vykdo  atsakovas. 2022 m. gruodžio 13 d. surašytas turto apžiūros aktas, nustatyta, kad apgadintos baldinės plokštės, sienos ir plytelės, apskaičiuotas nuostolis 893,78 Eur, išmokėta draudimo išmoka 636,76 Eur. 

Teisinis pagrindas.

1.3. Ieškovas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.266, 6.1015 straipsniais bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi   Nr. e2A-2068-450/2016, kuriame administruojanti įmonė, būdama bendrojo naudojimo objektų prižiūrėtoju, tame tarpe ir namo konstrukcijų, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą,       t. y. privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Būtent namą administruojanti įmonė privalėjo savalaikiai nustatyti namo konstrukcijų būklę bei apie būtinybę remontuoti informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus ir įvykus avarijai būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Neveikimas yra priežastiniame ryšyje su padaryta žala, t. y. atsakovas pažeidė pareigą organizuoti tinkamą namo bendrojo naudojimo objektų valdymą tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims. 

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-59267), kuriuo su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad:

1) neginčijo fakto, kad 2022 m. gruodžio 5 d. įvyko vandentiekio avarija ir kad buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kad jam buvo padaryta nežymi žala, t. y. neginčijo žalos dydžio, nes ją nustatant jis nebuvo pakviestas;

2) ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra pagrindo kilti atsakomybei pagal CK 6.246, 6.247 straipsnius, atsiliepimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. 3K-3-634-248/2015. Atsakovas veikia kaip namo (duomenys neskelbtini) administratorius, vadovaudamasis CK 4.242 straipsniu, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, Statybos įstatymo 48 straipsnio 5 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 9.1, 9.16, 12, 88 punktais;  

3) atsakovas vykdė namo (duomenys neskelbtini) stebėjimo ir priežiūros veiksmus, apžiūrėdavo visus galimus apžiūrėti inžinerinius statinius tarp jų ir šalto vandens sistemą. Atsakovas negalėjo pastebėti galimos avarijos, nes vamzdžiai buvo uždengti, o įtrūkimas buvo perdangoje;

 4) atsakovas atliko visas jam nustatytas pareigas, nuo 2015 metų nuolat siūlė gyventojams imtis priemonių inžinerinių sistemų atnaujinimui, tačiau gyventojai su tuo nesutiko. Apžiūrų metu nebuvo nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini), šalto vandens sistema yra nusidėvėjusi taip, kad būtų pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai. 

2.2. Ieškovas pateikė dubliką (DOK-71330), kuriame pažymėjo, kad;

1) atsakovas netinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir jam tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką – 636,76 Eur – subrogacijos tvarka.  Dubliką grindė CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, 4.84 straipsnio 5 dalimi, 4.240 straipsniu. Nurodė, kad atsakovas turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes;

2) atsakovas turėjo vykdyti vamzdynų priežiūrą, tikrinti sandarumą. Avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovas neatliko savo kaip administratoriaus pareigų prižiūrėti namo vamzdynus. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).  Atsakovas

įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo, kaip namo administratoriaus, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, tačiau duomenų, jos atsakovas buvo nustatęs defektus ir apie juos tinkamai informavęs gyventojus, byloje nepateikta. Byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių, jog gyventojų butų sienose esančių vamzdžių būklės patikrinti neįmanoma. Atsakovas nepaneigė ieškovo nurodyto nuostolių apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo. Atsakovui nepateikus įrodymų apie kitokią patalpų remonto vertę (CPK 178 straipsnis), ieškovo pateikti įrodymai patvirtina prašomos priteisti žalos dydį.

 

2.3. Atsakovas pateikė tripliką (DOK-73688), kuriame pažymėjo, kad ieškovas pateikė tik žalos buvimo įrodymus, tačiau neįrodė avarijos priežasties, kad dėl jos kaltas atsakovas. Atsakovas neturėjo pareigos keisti vamzdžius, kurie vizualiai atrodo tinkami. Atsakovas, būdamas namo administratoriumi, nevykdo inžinerinių sistemų keitimo savo iniciatyva, tai daroma tik patalpų savininkų sprendimu (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 6.1 punktas, CK 4.85 straipsnis). Atsakovas neturi pareigos užtikrinti, kad apskritai neįvyktų jokių avarijų (CK 4.242 straipsnis). Ieškovas neįrodė, kaip vamzdžių prarūdijimą ir įtrūkimą lėmė atsakovo neteisėti veiksmai.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

3.1. Ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, pažymėjo, kad įrodė, kad buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir kad šį butą buvo apdraudęs draudimo sutartimi. Taip pat įrodė, kad 2022 m. gruodžio 5 d. įvyko šalto vandens vamzdžių gedimas, už kurį atsakingas atsakovas. Ieškovas išmokėjo nustatyto dydžio draudimo išmoką, todėl turi teisę į jos susigrąžinimą iš kaltų asmenų, o šiuo atveju kaltu asmeniu yra atsakovas, nes jis tinkamai neatliko jam paskirtų pareigų tinkamai prižiūrėti namo (duomenys neskelbtini), šalto vandens sistemas. Atsakovas pripažino, kad jis nevykdė šalto vandens vamzdžių apžiūrų ten, kur vamzdžiai buvo uždengti, todėl savo pareigas vykdė netinkamai. Atsakovas turėjo pareigą šalto vandens vamzdžių kokybę tikrinti kitais būdais, jei neturėjo fizinės galimybės juos apžiūrėti. 

3.2. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ieškinyje šalto vandens vamzdžių įtrūkimas įvyko dėl atsakovo kaltės ar kad jis neatliko kokių nors pareigų. Neginčijo, kad 2022 m. gruodžio 5 d. dėl vandentiekio avarijos tarp butų esančių (duomenys neskelbtini), name buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad neturėjo jokios realios galimybės pastebėti galimą vamzdžių avariją, nes pastato stebėsenos ir apžiūrų metu nepastebėjo, kad toje vietoje vamzdžiai gali įtrūkti, gyventojai tokių pranešimų nepateikė, apžiūrų metu netikrino vamzdžių kokybės perdangose ir kitose uždengtose vietose, nes tai nebuvo įmanoma. Šalto vandens vamzdžių kokybės netikrino kitais būdais, nes tokie nenumatyti teisės aktuose. Visais atvejais reaguodavo į gyventojų pranešimus ir remontuodavo gedimus, nuolat gyventojus informuodavo, kad vykdytų jų butuose esančių inžinerinių sistemų stebėseną, atidengtų ir kviestų apžiūrai statinio priežiūros komisiją.   

3.3. Liudytoju apklaustas E. Š., paaiškino, kad dirba pas atsakovą statinių priežiūros vadybininku, kad statinio apžiūros metu nebuvo jokios galimybės pastebėti galimo vamzdžių gedimo, nes jie trūko perdangoje, kuri užbetonuota. Vamzdžių gedimas pasimatė tik išdaužius betoną. (duomenys neskelbtini) esančio namo priežiūra vykdoma vizualiai nustatyta tvarka, jos laikomasi.

3.4. Liudytoju apklaustas V. S. paaiškino, kad dirba pas atsakovą staliumi, 2022 m. gruodžio 5 d. dispečeris davė užduotį bute (duomenys neskelbtini), atidengti šalto vandens vamzdžius, nes jie buvo uždengti medine plokšte, todėl jis išpjovė sienos plokštę, kad galima būtų prieiti prie šalto vandens vamzdžių. Tokie darbai paprastai atliekami avarijų atveju. 

3.5. Liudytoju apklaustas L. R., paaiškino, kad yra santechnikas ir 2022 m. gruodžio 5 d. dispečeris davė užduotį tarp butų (duomenys neskelbtini), pakeisti prakiurusius šalto vandens vamzdžius, tą ir padarė su kitu darbuotoju. Vamzdžiai buvo trūkę perdangoje dėl to, kad jie buvo įbetonuoti, o tai skatina greitesnį jų rūdijimą ir prakiurimą. 

3.6.  Baigiamųjų kalbų metu:

1) ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti;

2) atsakovo atstovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti.

 

II. Teismas konstatuoja:

Ieškovo ieškinio reikalavimai ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintini.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. 2022 m. kovo 17 d. D. A. sudarė su ieškovu gyventojų turto draudimo sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini) (toliau – butas (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 34-38), kuri galiojo iki 2023 m. kovo 16 d.; 

4.2. 2022 m. gruodžio 5 d. tarp butų (duomenys neskelbtini), esančioje perdangoje prakiuro šalto vandens vamzdis, dėl ko buvo apgadintas butas (duomenys neskelbtini), t. y. buto (duomenys neskelbtini) patalpos sienoje ties vamzdyno šachta išpjauta baldinė plokštė (2 m./0,72 m.); tualete ant šviestuvo lašų žymės; trūkis sienų plytelių glaiste (t. 1, b. l. 23, 33, 58, 81). Tarp šalių iš esmės nebuvo ginčo dėl įvykio fakto.  

4.3. 2022 m. gruodžio 5 d. atsakovo darbuotojai pašalino šalto vandens nutekėjimą dėl prakiurusio vamzdžio, jį pakeisdami kitu (t. 1, b. l. 58, 126-129).

4.4. 2022 m. gruodžio 13 d. ieškovas atliko buto (duomenys neskelbtini) apžiūrą su surašė buto (duomenys neskelbtini) apžiūros aktą dėl šio sprendimo 4.2 punkte nustatytų buto (duomenys neskelbtini) pažeidimų (t. 1, b. l. 33), sudarė žalos lokalinę sąmatą 893,78 Eur sumai (t. 1, b. l. 21, 23). Bei draudžiamojo įvykio tyrimo aktu įvertino nuostolių dydį – 636,76 Eur (t. 1, b. l. 23). Ieškovas 636,78 Eur 2022 m. gruodžio 22 d. sumokėjo draudėjui A. D. (t. 1, b. l. 26, 28). Dėl buto (duomenys neskelbtini) žalos sumos iš esmės nebuvo ginčo tarp šalių, t. y. atsakovas iš esmės neteikė argumentų, kad žalos dydį ieškovas netinkamai būtų apskaičiavęs, ar kad kuri nors žalos sąmatos pozicija būtų nepagrįstai įtraukta į žalos sąmatą.

4.5. Atsakovas atliko šias namo (duomenys neskelbtini), apžiūras ir stebėjimus: 

1) 2022 m. gegužės 11 d. ir sudarė gyvenamojo namo apžiūros aktą Nr. Nr. PA-F92/31, kuriame pažymėjo, kad geriamojo vandens tiekimo <...> vamzdžiai sumontuoti vertikaliai butų nišose, kurias butų savininkai uždengę apdailos medžiagomis, vizualiai apžiūrėti vamzdžius nėra galimybės. Rekomendacijų dėl geriamojo vandens tiekimo sistemos nėra (t. 1, b. l. 60);

2) 2022 m. rugsėjo 29 d. ir sudarė gyvenamojo namo apžiūros aktą Nr. Nr. PA-F92/32, kuriame pažymėjo, kad geriamojo vandens tiekimo <...> vamzdžiai sumontuoti vertikaliai butų nišose, kurias butų savininkai uždengę apdailos medžiagomis, vizualiai apžiūrėti vamzdžius nėra galimybės. Rekomendacija periodiškai skelbimų lentose aiškinti gyventojams, kad bendro naudojimo vamzdynai būtų prieinami apžiūrai (t. 1, b. l. 63);

3) papildomai atsakovas 2022 m. gruodžio 5 d. taip pat atliko namo (duomenys neskelbtini), geriamojo vandens ir nuotėkų inžinerinės sistemos apžiūrą, pažymėjo, kad tą pačią dieną prakiuro šalto vandens vamzdis tarp butų (duomenys neskelbtini) esančioje perdangoje. Bute (duomenys neskelbtini) korozijos židinių nesimato, o bute (duomenys neskelbtini) vamzdžių apžiūrėti nėra galimybės, butui (duomenys neskelbtini) padaryta nežymi žala (t. 1, b. l. 58), kokia tiksliau nenurodyta; 

4) apie tai, kad prakiuro šalto vandens vamzdis tarp butų (duomenys neskelbtini) esančioje perdangoje pažymėta ir statinio būklės nuolatinių stebėjimų žurnale, kuriame 2022 m. gruodžio 1 d. (liudytojas E. Š. patikslino, kad realiai įrašą darė 2022 m. gruodžio 5 d.) pažymėta, kad šalto vandens vamzdis tarp butų (duomenys neskelbtini) paveiktas korozijos (t. 1, b. l. 81); 

4.6. Siekdamas tinkamos šalto vandens sistemos priežiūros ir atnaujinimo, atsakovas atliko šiuos veiksmus:

1) 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė (duomenys neskelbtini) namo butų savininkams Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2020-2023 m. ilgalaikį planą, kuriame, be kita ko, siūlė gyventojams geriamojo vandens cirkuliacijos stovų keitimą, senus vamzdžius demontuojant ir naujus sumontuojant, rėmėsi apžiūrų aktais ir nuolatiniais stebėjimais (t. 1, b. l. 70);

2) 2019 m. gruodžio mėnesį mokėjimo pranešimu pateikė (duomenys neskelbtini) namo butų savininkams balsavimo biuletenį, kuriuo klausė ar pritaria šildymo ir šalto vandens sistemų keitimui (t. 1, b. l. 105-106);

2) 2020 m. sausio 2 d. inicijavo balsavimą raštu, kuriuo klausė (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų ar šie pritaria karšto ir šalto vandens stovų keitimui. Balsavus tik 5 butų savininkams, sprendimas nebuvo priimtas (t. 1, b. l. 67);

3) 2020 m. balandžio 3 d. vyko (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų balsavimas dėl Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus 2020-2023 m. ilgalaikio plano, tačiau balsavus tik 8 butų savininkams, sprendimas nebuvo priimtas;

4) 2022 m. kovo 31 d. inicijavo balsavimą raštu, kuriuo klausė (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų ar šie pritaria namo atnaujinimui. Balsavus tik 10 butų savininkų, sprendimas nebuvo priimtas (t. 1, b. l. 68);

5) 2021 m. vasarį pateikdamas (duomenys neskelbtini) namo butų savininkams mokamąjį pranešimą (t. 1, b. l. 73), 2022 m. birželio mėnesį pateikdamas (duomenys neskelbtini) namo butų savininkams mokamąjį pranešimą (t. 1, b. l. 72), 2022 m. gruodžio mėnesį pateikdamas (duomenys neskelbtini) namo butų savininkams mokamąjį pranešimą (t. 1, b. l. 74) pažymėjo, kad gyventojai, kurie šalto vandens vamzdynų nišas yra uždengę aklinai, užliejimu padarytą žalą turės atlyginti patys, vamzdynų nišos gali būti uždengtos tik nuimama apdaila;

6) 2022 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas atliko šalto vandens tiekimo magistralinių vamzdžių keitimą ir avarinį remontą 509,96 Eur sumai (t. 1, b. l. 75), o 2022 m. gruodžio mėnesį 234,04 Eur sumai (t. 1, b. l. 128-129), tačiau iš pateikto darbų aktų nėra galimybės identifikuoti, kur darbai buvo atlikti;

7) atsakovas pildo (duomenys neskelbtini) namo priežiūros darbų žiniaraštį (t. 1, b. l. 107 – 113), kuriame žymi įvairius įvykius, tarp jų ir apie tai, kad 2022 m. gruodžio 5 d. tarp butų (duomenys neskelbtini) esančioje perdangoje prakiuro šalto vandens vamzdis, arba kad pvz., 2022 m. rugpjūčio 29 d. galimai trūko namo įvadinė trasa, kad reikalingi kasimo darbai.

4.7. 2023 m. sausio 27 d. ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašė 636,76 Eur sumokėti iki 2023 m. vasario 23 d. (t. 1, b. l. 39).

4.8. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovas veikia, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius (CK 4.84 straipsnis).  

 

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės ir atsakydamas į šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: ar šiuo atveju atsakovui galima taikyti CK 6.266 straipsnyje įtvirtintos griežtosios atsakomybės institutą,  ar atsakovas, veikdamas kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius, jam priskirtas pareigas atliko tinkamai ar ne, ir ar jis turi pareigą atsakyti dėl  butui (duomenys neskelbtini) padarytų nuostolių, kurie atsirado 2022 m. gruodžio 5 d. dėl tarp butų (duomenys neskelbtini) esančioje perdangoje prakiurusio šalto vandens vamzdžio ir išbėgusio vandens, t. y. ar atsakovas privalo atlyginti ieškovo kaip draudiko patirtas išlaidas išmokant draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, darydamas išvadas, teismas spręs ar ieškinys tenkintinas ar atmestinas. Kadangi atsakovas iš esmės neginčijo butui (duomenys neskelbtini) padarytų nuostolių fakto ir dydžio, ieškovo patirtų nuostolių dydžio, todėl šių klausimų teismas išsamiau nevertins.

Aktualu tai, kad paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

 

Teismo išvados ir motyvai.

6. Ieškovo ieškinio pirmasis reikalavimas – priteisti iš atsakovo 636,76 Eur žalos atlyginimą dėl išmokėtų draudimo išmokų tenkintinas visiškai:

6.1. Nėra pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti CK 6.266 straipsnyje įtvirtintos griežtosios atsakomybės instituto:

6.1.1. Taikytinos teisės normos ir teismų praktika:

civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kalte paremtos atsakomybės išimtis – griežtoji atsakomybė, t. y. atvejai, kai atsakomybė kyla nesant žalą padariusio asmens kaltės. Griežtosios atsakomybės tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Dėl šios priežasties griežtajai deliktinei atsakomybei pirmenybė teikiama, kai dėl tam tikros veiklos patiriami nuostoliai negali būti pašalinti arba sumažinti laikantis reikiamo atsargumo. Tai reiškia, kad griežtoji deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai veikla yra neįprastai pavojinga (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 21 p.);

2) vienas iš CK nustatytos griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybė. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą);

3) sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tokio statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus);

4) CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Kai statinys, dėl kurio trūkumų atsirado žala, nuosavybės teise priklauso vienam savininkui, jis pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas atsako vienasmeniškai. Daugiabučio namo savininkų bendrija negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu kaip statinių savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009);

5) daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus ir kitas patalpas subjektai, taip pat visi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai (šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise). Dėl to, sprendžiant žalos, padarytos dėl daugiabučio namo trūkumų, atlyginimo klausimą, svarbu tai, ar žala padaryta dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų, ar dėl vienam iš butų ir patalpų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų trūkumų, tačiau esminė aplinkybė CK 6.266 straipsnio nuostatai taikyti yra tai, kad žala padaroma tretiesiems asmenims (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 25 p.);

6) tais atvejais, kai žala dėl bendrojo naudojimo objekto trūkumų padaroma vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai (butui), CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Taigi bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams griežtoji deliktinė atsakomybė kyla tik dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos ir netaikytina daugiabučio namo butų savininkų tarpusavio atsakomybės klausimams spręsti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 26-27 p.);

7) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. 

6.1.2. Nagrinėjamu atveju:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte ieškovas draudimo išmoką sumokėjo D. A., tačiau iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti ar minėtas asmuo yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, ar jis yra kitas trečiasis asmuo. Kadangi ieškinys pareikštas daugiabučių namų administratoriui/valdytojui, tai kaip nustatyta šio sprendimo 6.1.1 punkte, jam griežtoji atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu žala būtų padaryta tretiesiems asmenims, tačiau šios aplinkybės ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis);  

2) kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nuspręsti, kad žala buto (duomenys neskelbtini) savininkui/valdytojui kilo dėl kokių nors būtent daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), trūkumų. Kaip minėta šio sprendimo 6.1.1 punkte, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių <...> kitokių jų trūkumų be kaltės turi atlyginti savininkas (valdytojas), t. y. kaip minėta, turi būti nustatyti statinio trūkumai, o jeigu nustatoma, kad žala kilo dėl kitų priežasčių, kaip kad dėl daugiabučiame name trūkusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir jį apgadinus, griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma. Iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad žala aptarto buto savininkui/valdytojui galėjo būti padaryta dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) trūkumų, o ne dėl kitų priežasčių, t. y. iš to, kas nustatyta šio sprendimo 4 punkte, darytina išvada, kad žala buto (duomenys neskelbtini) savininkui/valdytojui buvo padaryta dėl trūkusio šalto vandens vamzdžio, kuris atsirado dėl šalto vandens vamzdžių nusidėvėjimo laiku jų nepakeitus, vadinasi ne dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), trūkumų;  

3) atsakovu byloje yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) valdytojas, o ne savininkas, dėl to ginčo tarp šalių nebuvo, todėl kaip nustatyta šio sprendimo 6.1.1 punkte, teismo vertinimu, daugiabučio namo administratorius (CK 4.84 straipsnis), kaip ir daugiabučio namo savininkų bendrija negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu kaip statinių savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

6.2. Atsakovas netinkamai vykdė jam priskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratoriaus pareigas susijusias su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šalto vandens sistemų priežiūra ir dėl to jis privalo atlyginti ieškovo patirtas išlaidas išmokant draudimo išmoką (duomenys neskelbtini) butą apdraudusiam asmeniui.   

Kaip nustatyta šio sprendimo 6.1 punkte, šiuo atveju dėl pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius spręstina bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, t. y. žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai), atitinkamai ieškovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CPK 178 straipsnis), todėl visų pirma yra svarbu nustatyti kokias pareigas atsakovas turėjo vykdyti, kad tinkamai prižiūrėtų daugiabutį namą (duomenys neskelbtini).

6.2.1. Taikytinos teisės normos ir teismų praktika:

1) CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).  Subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012);

2) kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad:

- būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008);

- draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016);

- sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK3-3-409-684/2017);

2) apygardos teismų yra išaiškinta, kad:

- aplinkybė, kad nebuvo iškviestas atsakovės atstovas, nebuvo pasitelktas specialistas ar ekspertas, nesudaro pagrindo spręsti apie šio namo bendrasavininkų atsakomybę dėl įvykio, ar kad ieškovė nėra įgijusi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2764-643/2022, 41 punktą);

- namo administratorius neturi teisės pats savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus, todėl sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, turi būti gilinamasi į tai, kaip pastarasis vykdė bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, ar kėlė klausimą apie tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2764-643/2022, 44 punktą);

- atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – stogo) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorių, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti stogą ir panašiai (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2764-643/2022, 49 punktą; Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1457-480/2022, 25 p.);

- daugiabučio namo administratorius yra saistomas pareigos organizuoti daugiabučio namo techninę vamzdynų priežiūrą ir už ją atsakyti (Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1457-480/2022, 27 p.);

- atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017);

4) pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau ir Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); administratorius rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

5) privalomieji statinių priežiūros reikalavimai nustatyti:

- Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (48 straipsnis, kuris nustato, kad statinio techninę priežiūrą sudaro nuolatiniai statinio būklės stebėjimai, statinio periodinės ir specializuotosios apžiūros, pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas, remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas);

- Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba kai galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). 

6.2.2. Nagrinėjamu atveju: 

1) šio sprendimo 4 punkte nustatyta, kiek ir kokių veiksmų atsakovas ėmėsi atlikdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šalto vandens sistemų priežiūrą ir būtinąjį remontą, taip pat kokių veiksmų ėmėsi siekdamas, planuodamas atnaujinti šalto vandens sistemas (pvz., atsakovas atlikdavo statinio metinę priežiūrą du kartus, o reaguodamas į gyventojų pranešimus atlikdavo pastato stebėseną, būtinąjį remontą avarijų atveju). Teismo vertinimu, atsakovas pernelyg formaliai atlikdavo šalto vandens sistemų metinę priežiūrą, nes jos atlikimo metu realiai neapžiūrėdavo šalto vandens sistemų, konstatuodamas, kad dalis jos yra uždengta gyventojų, kita dalis yra įbetonuota perdangose;

2) byloje esantys įrodymai (t. 27, 46, 59-64, 66-76) patvirtina (juose atvaizduoti seni šalto vandens vamzdžiai, atsakovo pavieniai veiksmai, kuriais butų savininkams siūlė atnaujinti šalto vandens vamzdynus ir pan.), kad atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šalto vandens sistemos yra senos, susidėvėjusios, kad jas reikia įdėmiau stebėti ir esant būtinumui – atnaujinti, kad nevykdant intensyvaus stebėjimo ir neatnaujinus vamzdžių potencialių įtrūkimų vietose, gali įvykti vamzdžių įtrūkimai ir taip padaryti žalos, t. y. atsakovas, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojas, žinodamas apie netinkamą šalto vandens vamzdyno būklę, turėjo imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų neigiamų pasekmių (grėsmės). Atsakovo pateikti įrodymai apie formaliai atliktas kelias metines šalto vandens sistemų apžiūras, kurių metu realiai šalto vandens vamzdžiai nebuvo apžiūrėti, tai, kad dalis šalto vandens vamzdžių gyventojų yra uždengtos ir sunkiai prieinamos, apie inicijuotas ir organizuotus, tačiau neįvykusius butų savininkų balsavimus, kai juose dalyvavo tik maža dalis butų savininkų, negali būti laikomi pakankamais veiksmais ir laikyti, kad atsakovas, kurio profesinei veiklai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai, ėmėsi maksimalių pastangų tinkamai prižiūrėti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) šalto vandens tiekimo sistemą ir, kad atsakovas tinkamai įvykdė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nustatytas pareigas, aptartas šio sprendimo 6.2 punkto 4-5 papunkčiuose. Atsakovas neįrodė ir kito labai svarbaus fakto, kad šalto vandens sistemas prižiūrėjo pagal šalto vandens sistemos priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas gamintojų rekomendacijas; 

3) atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. 3K-3-634-248/2015, tačiau, teismo vertinimu, minėtoje kasacinio teismo praktikoje nėra suformuluotų teismų praktikos taisyklių aktualių šiam ginčui, nes minėtos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.);

4) nesutiktina su atsakovo argumentu, kad šalto vandens sistemų priežiūra gali būti atliekama tik vizualiai apžiūrint realiai prieinamas vamzdyno vietas. Kaip patvirtina paties atsakovo pateikti įrodymai (t. 1, b. l. 114), šalto vandens vamzdžiai rūdija iš vidaus, o kaip patvirtino liudytojas  L. R. vamzdžių įtrūkimo tikimybė didesnė, jeigu jie be papildomos apsaugos yra įbetonuoti perdangose. Todėl atsakovas, žinodamas ir suprasdamas aptartas rizikas, turėjo imtis ir kitų objektyvių būdų namo vamzdynų nusidėvėjimo būklės vertinimui, t. y. šalto vandens vamzdžių prakiurimo rizikai įvertinti, pvz., kaip ir nurodė ieškovo atstovas, atsakovas galėjo atlikti įvarius šalto vandens vamzdžių diagnostikos veiksmus, kaip kad patikrą įvairiais slėgio matavimais ir pan. (pvz., atlikti vamzdynų televizinę diagnostiką//https://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2018/02/vamzdynu-televizine-diagnostika/ ), tačiau atsakovas tokių veiksmų nesiėmė. Atitinkamai laikoma, kad jis savo pareigas atliko nepakankamai rūpestingai ir apdairiai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nesutiktina ir su atsakovo argumentu, kad Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ jam nustatyta pareiga šalto vandens vamzdynus apžiūrėti tik vizualiai. Priešingai, minėtas reglamentas nustato, kad: statinio techninė priežiūra turi būti atliekama, taikant tokius būdus ir metodus, kurie būtų tinkami namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (84, 85 punktai); kad turi būti atliekamos ir specializuos apžiūros po reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui (87.3 punktas); kad atliekant periodines (sezonines) apžiūras – techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas namo inžinerinių, sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus (88.3 punktas); periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai (92 punktas), t. y. nei iš vienos aptarto reglamento nuostatos negalima daryti išvados, kad statinio techninė priežiūra atliekama vien tik vizualiai apžiūrint statinį ir jo konstrukcijas, vamzdynus; 

5) nesutikta su atsakovo argumentu, kad jis ėmėsi pakankamų veiksmų planuoti ir organizuoti pastebėtiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) defektams. Aukščiau aptarto reglamento 95 punktas nustato, kad pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad į planavimą ir organizavimą panašių veiksmų ėmėsi 2016 m. ir 2019 m. parengdamas ir pateikdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkams planus (t. 1, b. l. 70, 104), ar rengdamas ataskaitas (t. 1, b. l. 101-102). Teismui pateiktuose įrodymuose pernelyg formaliai ir abstrakčiai aptartos šalto vandens vamzdynų rizikos, formalios ir abstrakčios rizikų šalinimo priemonės, terminai, bet to, kaip patvirtino atsakovas, jo parengtiems planams nepritarė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkai, paskutinis balsavimas buvo 2020 m. Atitinkamai iki 2022 m. gruodžio 5 d. nepatvirtinus aktualaus šalto vandens vamzdynų priežiūros ir atnaujinimo plano, laikytina, kad atsakovas savo pareigų neatliko tinkamai. 

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, laikytina, kad byloje įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai (CPK 12, 178 straipsniai, CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp atsakovo netinkamo elgesio ir žalos atsiradimo (CK 6.247) bei kaltė, kurios forma neatsargumas (CK 6.248). 

6.3. Konstatavus, kad atsakovas kaltas dėl ieškovui kilusių 636,76 Eur nuostolių, atsakovui neginčijant minėtos nuostolių sumos, 636,76 Eur priteistina iš atsakovo ieškovo naudai: 

1) CK 6.249, 6.251 straipsniai nustato, kad žalą padaręs asmuo, nuostolius turi atlyginti visiškai;

2) nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė reikalavimą dėl 636,76 Eur nuostolių, atsakovas savo atsikirtimuose, paaiškinimuose iš esmės neskyrė dėmesio analizuoti ar ieškovo pateikti nuostoliai yra pagrįsti, sutiko, kad butui (duomenys neskelbtini) padaryta nežymi žala. Teismo vertinimu, atsakovo nuomonė, kad butui (duomenys neskelbtini) padaryta nežymi žala iš esmės atitinka ieškovo prašomą priteisti sumą – 636,76 Eur. Ji teismo vertinimu nėra didelė, pagrįsta byloje esančiu buto (duomenys neskelbtini) apžiūros aktu (t. 1, b. l. 33) ir žalos skaičiavimo sąmata (t. 1, b. l. 21). Akivaizdžiai nepagrįstų išlaidų, teismo vertinimu, į minėtus įrodymus įtraukta nėra, todėl atsakovui jų neginčijant, teismas neturi pareigos būti aktyvus ir peržiūrėti prašomų priteisti nuostolių pagrįstumą (CPK 12, 13, straipsniai, 179 straipsnio 2 dalis).

7. Antrasis ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 586,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo tenkintinas, nes patenkintas pagrindinis ieškovo reikalavimas, t. y. yra teisinis ir faktinis pagrindas ieškovo naudai taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnių nuostatas.

Ši civilinė byla iškelta 2023 m. kovo 10 d. priėmus teismo įsakymą atsakovo atžvilgiu (CPK 431 straipsnis), abi ginčo pusės yra verslininkai, atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 586,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8. Dėl bylinėjimosi išlaidų:

8.1 Ieškovo prašymas priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas: 21 Eur žyminio mokesčio (ZL72396, ZL60739) ir 500 Eur atstovavimo išlaidų (DOK-100370) tenkintinas, nes patenkinti pagrindiniai ieškinio reikalavimai (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismui įvertinus atsakovo prašomas priteisti atstovavimo išlaidas teisme, spręstina, kad jos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nurodytų maksimalių įkainių.

8.2. Atsakovas nepateikė prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl jo naudai bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas, be to ieškinį patenkinus visiškai, atsakovas neturėtų teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nepatyrė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (teismo 2023 m. birželio 30 d. pažyma), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.

 

        III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 264 – 265, 268–270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškinį tenkinti visiškai ir ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (j. a. k. 40103840140), Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (j. a. k. 300665654), iš atsakovo UAB „Fabeta“ (j. a. k.  121452287) priteisti:

 1) 636,76 Eur (šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 76 centus) žalos dėl išmokėtų draudimo išmokų;

2) 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 636,76 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) 521 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

        

 

Teisėjas                                                                Romualdas Gylys