Civilinė byla Nr. e2YT-334-301/2022
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03092-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.2.
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. vasario 15 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė,
sekretoriaujant Erikai Šelmienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. V., jo atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei,
suinteresuotam asmeniui K. M. ir jo atstovei V. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. M., M. M. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas pareiškimu bei teisme prašo pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais, o būtent: atnaujinti jam terminą palikimui priimti po tėvo J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties. Prašyme nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. M. yra jo brolis, o suinteresuotas asmuo K. M. yra jo dėdė (tėvo brolis). Nurodė, kad jo tėvai išsiskyrė (duomenys neskelbtini), kai jam buvo ketveri metai amžiaus. Jis su broliu M. (tuo metu 2 metų amžiaus) liko gyventi su motina, tėvas su jais/vaikais po skyrybų visiškai nebendravo ir nesirūpino, nemokėjo priteisto išlaikymo, ko pasekoje susidarė (duomenys neskelbtini) Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, kurį tėvas pervedė tik (duomenys neskelbtini). Vėliau iš tėvo brolio K. M. sužinojo, kad tėvas išlaikymo įsikolinimą sumokėjo būtent brolio K. M. jam (tėvui) pervestais pinigais: K. M. taip išpirko tėvo (J. M.) paveldėto turto dalį po jų motinos A. B. M. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad palikimą po tėvo J. M. mirties priėmė velionio brolis suinteresuotas asmuo K. M.. Pareiškime nurodė, kad jis (pareiškėjas) po tėvo mirties per tris mėnesius į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes žinojo, kad tėvas jokio registruoto turto neturi, kadangi iki jam sukankant (duomenys neskelbtini)-erių metų amžiaus nemokėjo vaikams priteisto išlaikymo. Be to, nurodė, kad praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti ir dėl to, kad: sūnus K. gimė (duomenys neskelbtini), jo sveiktos būklė buvo kritiška, ko pasekoje (duomenys neskelbtini) kūdikis mirė; notarės L. R. (duomenys neskelbtini) surašytą pranešimą dėl tėvo palikimo gavo tik (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jo teta paklausė ar jis padavė notarui prašymą dėl tėvo palikimo priėmimo, o jis atsakė, kad tėvas jokio turto neturėjo. Tačiau dėl aiškumo (duomenys neskelbtini) jis kreipėsi į advokatę S.Staniukynienę ((duomenys neskelbtini) sudaryta atstovavimo sutartis), o advokatė užklausė VĮ RC dėl tėvo turto, bet gavo atsakymą - (duomenys neskelbtini) duomenimis, kad tėvo vardu registruoto nekilnojamo turto nėra, todėl jis niekur nesikreipė dėl termino atnaujinimo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gavo iš notarės L. R. 2(duomenys neskelbtini) surašytą raštą, kuriuo notarė informavo, jog jis yra J. M. įpėdinis. Todėl jis tik (duomenys neskelbtini) iš notarės rašto sužinojo, kad po tėvo mirties yra likęs palikimas. Tačiau tuo metu (duomenys neskelbtini) mirė jo sūnus K., todėl kurį laiką dėl patirtų išgyvenimų jis (pareiškėjas) negalėjo niekuo rūpintis. Po kurio laiko jis kreipėsi į savo advokatę S.Staniukynienę, kuri pradėjo rinkti dokumentus ir (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su šiuo pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teisme pareiškėjas nurodė, kad tėvą prisimena matęs tik du kartus: vieną kartą kai tėvas pykosi su mama, kitą kartą pas močiutę. Niekada tėvas su juo nebendravo, jis nežinojo kur tėvas gyveno, daugiau jo niekada nematė. Parodė, kad dėl tokio tėvo elgesio jis jautė didelę nuoskaudą (tėvas buvo vestuvių muzikantas/dainų atlikėjas, o savo vaikų nieko neišmokė, su savo vaikais nebendravo ir jais visiškai nesidomėjo, netgi jų neišlaikė dėl ko susidarė didelis alimentų įsiskolinimas, kurį, kaip paaiškėjo, dėdės K. M. duotais pinigais sumokėjo tik jam/pareiškėjui esant jau (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Parodė, kad iš nuoskaudos dėl tokio tėvo elgesio jis (duomenys neskelbtini) metais pasikeitė pavardę: iš “M.” į motinos mergautinę – “V”( motyvas: jeigu tėvas nenorėjo turėti su juo nieko bendro, tai ir jis nenori; nenori kad jo vaikai nešiotų M. pavardę). Nurodė, kad jis dalyvavo tėvo laidotuvėse, bet ten nieko nepažinojo, todėl su niekuo nekalbėjo. Nurodė, kad jis nori priimti tėvo palikimą, nes taip jo tėvas prisidėtų prie savo anūkų auginimo. Nurodė, kad jis (pareiškėjas) nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos, t.y. pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, nedirba, o nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB “S” kalakutų fermoje (t.y. prižiūrėjo ir augino kalakutus), o gyveno šalia esančiame nuomojamame bute, kuris (duomenys neskelbtini) sudegė (sudegė ir 70% turto). Šiuo metu su šeima gyvena uošvės bute. Jis Marijampolės kolegijoje baigė kultūros verslo organizavimo studijas: yra virėjas/padavėjas ir šiuo metu nori dirbti pagal specialybę, todėl keičia darbą. Pradžioje, tai yra po studijų (nuo 2010 m. iki 2014 m.) dirbo padavėju, po to aptarnavimo vadovu kavinėje P. J., o nuo (duomenys neskelbtini) m. dirbo – prižiūrėjo ir augino kalakutus. Nurodė, kad jo sutuoktinė būdama nėščia fiziniu būdu dirbo viešbučio „M“ registratūroje iki (duomenys neskelbtini) (nėštumas buvo įprastinis, be komplikacijų -todėl jokių medicininių dokumentų dėl nėštumo eigos byloje neteikia), po to buvo nėštumo ir gimdymo atostogose; po gimdymo (duomenys neskelbtini) gimęs sūnus K. (duomenys neskelbtini) mirė; po to sutuoktinė iki dabar dirba iš namų nuotoliniu būdu. Nurodė, kad kadangi jo tėvas nemokėjo alimentų, todėl jis buvo visiškai įsitikinęs, kad jokio registruoto turto tėvas neturi. Nurodė, kad jo dėdė/suinteresuotas asmuo K. M. telefonu jam prieš (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėn. pasakė, kad jo tėvui pervedė (duomenys neskelbtini) Eur, o šis pervedė šiuos pinigus kaip alimentų įsiskolinimą. Kai tėvas (duomenys neskelbtini) jam pervedė (duomenys neskelbtini) Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (tada jis buvo jau (duomenys neskelbtini)-eri metų amžiaus), tuomet pagalvojo, kad pagaliau tėvui sąžinė prabudo. Teisme nurodė, kad terminą palikimui priimti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties praleido todėl, kad manė, jog tėvas registruoto turto neturi. Be to, ir dėl tuo metu jo šeimyninių aplinkybių: žmona laukėsi ir dirbo Marijampolės mieste, namuose augo du mažamečiai vaikai, jis taip pat dirbo; tik (duomenys neskelbtini) iš notarės sužinojo apie tėvo palikimą, bet (duomenys neskelbtini) mirė jo sūnus K., gimęs (duomenys neskelbtini) todėl po sūnaus mirties dėl pergyvenimo kurį laiką negalėjo niekuo rūpintis išoriniame gyvenime. Dėl to mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl nurodytų svarbiomis pripažintinų priežasčių.
Pareiškėjo atstovė teisme nurodė, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl šių svarbiomis pripažintinų priežasčių: 1) pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jo velionis tėvas neturėjo registruoto turto, todėl per tris mėnesius po velionio tėvo J. M. mirties pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo; 2) nežinojimo apie palikimą pagrindas realus – nes tėvas neteikė vaikams teismo priteisto ir antstolio nuo 1998 m. išieškomo išlaikymo (tai patvirtina išieškojimo procedūra); 3) jokių ryšių tarp tėvo ir sūnaus nebuvo nuo (duomenys neskelbtini) metų, todėl pareiškėjas negalėjo žinoti ir nežinojo deklaruotos ir faktinės tėvo gyvenamosios vietos, ko pasekoje negalėjo kreiptis pas notarą (nes nežinojo kuris aptarnauja pagal gyvenamąją vietą) tikslu pasitikrinti dėl to ar po tėvo mirties liko palikimas; 4) (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gavo notarės (duomenys neskelbtini) panešimą apie tėvo palikimą, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo gimęs pareiškėjo sūnus su sveikatos sutrikimais, kuris (duomenys neskelbtini) mirė, todėl pareiškėjas neturėjo laiko rūpintis palikimu bei rinkti dokumentus. Nurodė, kad pareiškėjas turėjo valią priimti velionio tėvo palikimą ir tai patvirtina šios aplinkybės: pareiškėjas tik sužinojęs iš notaro (duomenys neskelbtini) apie tėvo palikimą (duomenys neskelbtini) su pareiškimu dėl termino atnaujinimo kreipėsi į teismą. Nurodė, kad pareiškėjas šiuo metu yra bedarbis, todėl neatnaujinus termino jis netektų palikimo, o tai jo turtinę padėtį paveiktų neigiamai. Terminas yra praleistas trumpai – tik 5 mėnesius. Mano, kad atnaujinus pareiškėjui terminą palikimui priimti po tėvo mirties, suinteresuoto asmens - tėvo brolio K. M. turtiniai interesai nenukentės, nes jis yra labai turtingas, turi pakankamai turto (5 ar 7 žemės sklypus, nuosavą gyvenamąjį namą). Nurodė, kad per pareiškėjo tėvo laidotuves tėvo brolis K. M. buvo savanaudiškas ir negeranoriškas, nes, žinodamas jog velionis brolis J. su savo vaikais visiškai nebendravo, nutylėjo ir nepasakė sūnėnui/pareiškėjui apie tėvo palikimą, kurį pastarasis prieš mirtį gavo iš savo velionės motinos.
Suinteresuotas asmuo K. M., kuris yra velionio palikėjo J. M. brolis, su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, nes pareiškėjas nepareiškė valios po tėvo J. M. mirties priimti palikimą. Teismui nurodė, kad jis žinojo aplinkybę, jog jo velionis brolis J. M. nesirūpino ir nebendravo su savo vaikais, neteikė vaikams išlaikymo, t.y. teikė kiek išgalėjo, nes velionis brolis ne visada dirbo. Nurodė, kad jis (suinteresuotas asmuo) su pareiškėju (sūnėnu) ir jo broliu (sūnėnu) nebendravo, juos matė tik savo brolio J. M. laidotuvėse. Nurodė, kad velionis brolis J. buvo neturtingas, nes ne visada dirbo. Nežino ar velionis broils turėjo pomėgį piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Nurodė, kad jis žinojo, jog brolis priėmė motinos palikimą, todėl davė broliui J. (duomenys neskelbtini) Eur už tai, kad brolis parduos jam po motinos mirties paveldėtą žemę, o brolis tuos pinigus (duomenys neskelbtini) pervedė savo vaikams kaip išlaikymo įsiskolinimą (tai yra: kad antstolis neareštuotų J. M. paveldimos po motinos mirties žemės – reikėjo atsiskaityti su išlaikymo įsiskolinimu). Parodė, kad, kai jis pervedė broliui J. (duomenys neskelbtini) Eur, apie tai pareiškėjas nežinojo, nes jis telefonu apie tai pareiškėjui pasakė tik praėjus 5 mėnesiams po velionio brolio J. mirties. Nurodė, kad pareiškėjas pasikeitė tėvo pavardę į motinos mergautinę – V., todėl, kad, kaip teisme pats pripažino: “jei jis (tėvas) neturėjo su manim nieko bendro, tai ir aš neturiu “ bei tai, kad pareiškėjas nenorėjo, kad jo vaikai turėtų M. pavardę. Mano, kad tai rodo, jog pareiškėjo valia buvo nesidomėti tėvo palikimu ir jo nepriimti. Kadangi (duomenys neskelbtini) velionis J. pervedė sūnums išlaikymo įsiskolinimą, todėl pareiškėjas turėjo suprasti kad tėvas, miręs (duomenys neskelbtini), turi pinigų, tačiau visiškai palikimu nesidomėjo. Nurodė, kad jis (K. M.) (duomenys neskelbtini) informavo notarę L. R. apie įpėdinius. Jis palikimą po brolio J. mirties priėmė. Nurodė, kad jo turtinė padėtis yra tokia: jis yra ūkininkas, turi nuosavą gyvenamąjį namą, turi 5 ar 7 (tiksliai neprisimena) žemės sklypus, turi 1 nepilnametį vaiką ir 2 jau pilnamečius vaikus, kurie studijuoja; yra pasiėmęs iš banko (duomenys neskelbtini) Eur paskolą namo remontui.
Suinteresuoto asmens K. M. atstovė V. M., kuri yra jo sutuoktinė, turinti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą ir teismo posėdyje dalyvavo pagal žodinį suinteresuoto asmens įgaliojimą teisme, sutinka su suinteresuoto asmens nurodytais nesutikimo su pareiškimu motyvais ir prašo pareiškimą atmesti.
Suinteresuotas asmuo M. M. (pareiškėjo brolis), kuriam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų iš jo negauta, atsiliepimo nepateikė.
L. S. M., kuri yra pareiškėjo motina, parodė, kad 1(duomenys neskelbtini) m. išsiskyrė su J. M., nes jis buvo neištikimas, vaikams buvo priteistas išlaikymas. Parodė, kad vaikas (pareiškėjas) iš nuoskaudos, kad tėvas visai nebendravo ir nesidomėjo, pasikeitė savo pavardę į jos mergautinę.
Pareiškimas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad velionis J. M. yra pareiškėjo ir suinteresuoto asmens M. M. tėvas. Pareiškėjo tėvų – tėvo J. M. bei motinos S. M. - santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), iš tėvo nepilnamečiams vaikams (pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui M. M.) priteistas materialinis išlaikymas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. M. po ištuokos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) metų su vaikais (pareiškėju ir jo broliu) visiškai nebendravo, jais nesidomėjo, nemokėjo vaikams priteisto materialinio išlaikymo. Todėl pagal šio teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl materialinio išlaikymo išieškojimo iš J. M. išieškotojos S. M. naudai nepilnamečių vaikų M. M., g. (duomenys neskelbtini), ir A. V. (M.), g. (duomenys neskelbtini), išlaikymui – antstolė A. L. vykdė išlaikymo lėšų vaikams išieškojimą. Nuo (duomenys neskelbtini) (vaikams tapus pilnamečiais) buvo pakeistas išiekotojas iš S. M. į A. V. (M.) ir M. M., kurie perėmė reikalavimo teisę į (duomenys neskelbtini) Eur įsiskolinimą). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) skolininkas J. M. į A. V. (M.) sąskaitą sumokėjo 227,64 Eur; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) VSDFV Marijampolės skyrius išmokėjo į A. V. sąskaitą 775,04 Eur. Likusią skolos dalį - (duomenys neskelbtini) E. J. M. sumokėjo į A. V. sąskaitą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. M. padavė notarei L. R. pareiškimą dėl palikimo po testatorės velionės motinos A. B. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmimo. J. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Velionio J. M. palikimą priėmė jo brolis suinteresuotas asmuo K. M., (duomenys neskelbtini) paduodamas pareiškimą notarei L. R. dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą po tėvo J. M. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Notarė L. R. (duomenys neskelbtini) raštu, kurį pareiškėjas teigia gavęs (duomenys neskelbtini), informavo pareiškėją apie veliono tėvo palikimą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sūnus K., gimęs (duomenys neskelbtini) (mirties priežastis: išeminė encefalopatija, pagrindinė trauma sukėlusi mirtį – sunki intranatalinė asfikcija). Pareiškėjo atstovė advokatė S.Staniukynienė (duomenys neskelbtini) pateikė užklausą notarei ir (duomenys neskelbtini) gavo atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad J. M. buvo priėmęs motinos A. B. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, o po J. M. mirties palikimą priėmė K. M. . Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pasikeitė savo pavardę iš “M.” į motinos mergautinę pavardę – “V.”.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Suformuotoje kasacinio teismo praktikoje bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo akcentuojama būtinybė užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose bei siekti šių santykių dalyvių interesų balanso. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 str. 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007-03-30 nutartis bylos Nr. 3K-3-126/2007).
Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-02-28 nutartis bylos Nr. 3K-3-54/2014).
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartis bylos Nr. 3K-3-191/2012). Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-01-31 nutartis bylos Nr. 3K-3-14/2012).
Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo jau suformuotą teismų praktiką pripažįstama, jog įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartis bylos Nr. 3K-3-191/2012).
Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti grindė tuo, kad jam nebuvo žinoma apie tėvo turimą turtą, nes jis nei su tėvu, nei su jo giminaičiais nebendravo. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-17 nutartis bylos Nr. 3K-3-246/2011).
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas yra pilnametis, gyvena tame pačiame M.s mieste kaip ir velionis jo tėvas, tik skirtingose gatvėse: pareiškėjas - (duomenys neskelbtini) gatvėje, velionis tėvas - (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurios tarpusavyje yra nutolusios tik 3,5 kilometrų atstumu; pareiškėjas dalyvavo tėvo laidotuvėse, tačiau ten su niekuo nebendravo, nesikalbėjo; be to, tėvas pareiškėjui ir jo broliui M. iki (duomenys neskelbtini) dar buvo skolingas (duomenys neskelbtini) Eur išlaikymo įsiskolinimo, dėl ko pareiškėjas teigia manęs, jog tėvas turto neturi, nežiūrinto to kad įsiskolinimą tėvas pareiškėjui pervedė prieš savo mirtį – tai yra (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pareiškėjo teiginiai dėl nežinojimo apie tėvo turimą turtą leidžia daryti išvadą, kad pats pareiškėjas neturėjo poreikio bendrauti nei su tėvu (dar (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pasikeitė savo pavardę iš “M.” į motinos mergautinę “V.”, kaip nurodė teisme – todėl kad jeigu tėvas nenori turėti su juo nieko bendro, tai ir jis nenori, kad jo vaikai nešiotų M. pavardę), nei su artimais giminaičiais iš tėvo pusės, nesidomėjo jais ir tik sužinojęs (iš (duomenys neskelbtini) notarės rašto), kad po tėvo mirties liko tam tikras turtas, praėjus dar 2 (dviems) mėnesiams - t.y. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl termino, kurį praleido penkis mėnesius, palikimui priimti atnaujinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas pripažino, jog tuo metu, kai tėvas (duomenys neskelbtini) pervedė jam ir broliui iš karto visą (duomenys neskelbtini) Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, jis supratęs, kad tėvui “prabudo sąžinė”. Tačiau toks iš karto visos pakankamai didelės įsiskolinimo sumos pervedimas atidžiam ir rūpestingam asmeniui, neabejotinai, turėjo pagrįstai sudaryti pagrindą manyti, kad pinigus pervedęs miręs asmuo – jo tėvas, galimai jau turi turto (nebūtinai VĮ RC registruoto nekilnojamo, bet tai gali būti VĮ Regitra registruoti automobiliai ir/ar indėliai/kitais būdais įgytos lėšos bankuose ir kt.), nes sugebėjo tokią didelę pinigų sumą sumokėti iš karto (teisme pareiškėjas pripažino, kad tėvo brolis K. M. apie pinigų pervedimą broliui J. M. jam/pareiškėjui pasakė telefonu prieš (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėn.). Tačiau pareiškėjas tuo (galimu tėvo palikimu) per palikimo priėmimo laiką (3 mėnesius nuo palikėjo mirties) visiškai nesidomėjo, nors būtent tuo metu nėra nustatyta jokių individualių jo gyvenimo aplinkybių, galėjusių pareiškėjui realiai trukdyti tai padaryti. Minėta, kad nors pareiškėjo sutuoktinė tuo metu jau laukėsi, tačiau, kaip teigė pats pareiškėjas, jos nėštumas buvo įprastinis, todėl jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, jog sutuoktinės nėštumas buvo priežastimi, sutrukdžiusia jam laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, byloje neteikė. Dėl pasakyto pareiškėjo nurodytos aplinkybės šioje konkrečioje situacijoje negali būti vertinamos kaip realiai sutrukdžiusios kliūtys įstatymo nustatytu terminu kreiptis pareiškėjui dėl velionio tėvo J. M. palikimo priėmimo. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės šioje konkrečioje situacijoje negali būti vertinamos ir kaip atitinkančios teisingumo ir protingumo principus įpėdinio, priėmusio palikimą – suinteresuoto asmens K. M., atžvilgiu. Palikimą po velionio J. M. mirties priėmė susinetersuotas asmuo K. M. (duomenys neskelbtini) paduodamas notarei L. R. pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuo atveju konstatuotina, kad pareiškėjas ir po termino palikimui priimti pabaigos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti, todėl termino atnaujinimas, nesant tinkamai nustatytų ir įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, negali būti vertinamams kaip atitinkantis civilinių santykių stabilumo principą.
Nuosavybės teisė paprastai sudaro pagrindinę paveldimo turto dalį. Paveldėjimo teisės normos ne tik užtikrina, kad fizinio asmens užgyventas turtas, jo turtinės teisės pereis testamentu jo paskirtiems asmenims arba įstatyme nustatyta tvarka jo artimiesiems, bet užtikrina ir įpėdinių interesus. Paveldėjimo tvarka įgytas palikėjo turtas tampa įpėdinių pragyvenimo šaltiniu (tam tikrais atvejais ir vieninteliu), jį galima panaudoti mokymuisi ar verslui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos, išskyrus atvejus, kai kiti įpėdiniai savo teisų negalėjo įgyvendinti dėl svarbių priežasčių.
Byloje nustatyta, kad palikimą priėmęs asmuo K. M. valdo paveldėtą turtą ir juo rūpinasi: yra ūkininkas, paveldėtoje sodyboje laiko 19 vnt bičių šeimų, yra įsigijęs daug įvairios žemės ūkio technikos, kurią laiko paveldėtoje sodyboje; yra gavęs ES paramą ir įsipareigojęs ją naudoti ūkiui modernizuoti ir plėsti, atliko paveldėtos žemės geodezinius matavimus, ūkinio pastato statybą; (duomenys neskelbtini) sudarė paveldėto turto/ žemės nuomos sutartį su kitu ūkininku. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjui atnaujinus terminą palikimui primti, kai nėra nustatyta jokių svarbių priežasčių dėl kurių pareiškėjas, kaip įstatyminis įpėdinis, negalėjo įgyvendinti savo teisių (įstatymo nustatytu termini kreiptis dėl palikimo priėmimo) - taip būtų paneigtos įstatyme nustatyta tvarka ir terminais palikimą priėmusio įpėdinio K. M. įgytos teisės. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas šiuo metu (t.y. nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos) nedirba, nes, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai jos nebetęsė, kadangi nori dirbti pagal įgytą spelialybę, o prižiūrėti ir auginti kalakutus jau nebepageidauja, neesant nustatytų svarbių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, nėra pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti, nes tai prieštarautų civilinių santykių stabilumo principui ir įstatyme numatytai įpėdiniams, kurie įstatymo nustatyta tvarka ir terminais įgijo teises, teisinėms garantijoms.
Tokiu būdu pareiškimas dėl termino palikimui priimti atmestinas kaip nepagrįstas ( CK 5.57 str. ).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 str.
n u t a r i a :
Pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,19 Eur (dvylika eurų 19 ct) iš išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, sumokant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaiton įmokos kodas 5662.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Teisėja Teresė Klimienė