Civilinė byla Nr. e2-10918-871/2018
Proceso Nr. 2-68-3-05505-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei A. Z. dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. Z. 701,85 Eur skolos, 1199,11 Eur delspinigių, 70,19 Eur baudos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas siųsti atsakovei ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu Rodūnios kel. 26-435, Vilniuje, tačiau grįžo neįteikti su atžyma, kad atsakovė procesinių dokumentų neatsiėmė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba, todėl procesinių dokumentų įteikti atsakovės darbovietės adresu nėra galimybės. Gyventojų registro duomenimis atsakovė yra deklaravusi savo gyvenamąją tuo pačiu adresu, kuris nurodytas ieškinyje. Nepavykus dokumentų įteikti atsakovui aukščiau nurodytais būdais, atsakovei adresuoti ieškinio pareiškimo ir jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas 2018-03-07 įteikti viešo paskelbimo būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-07 nutarties pagrindu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbus atitinkamo turinio pranešimą. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atsakovei, remiantis CPK 130 str., laikomas tinkamu. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 d. terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285, 286 str.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-05-05 pirminė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė A. Z. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705608586, pagal kurią pradinė kreditorė nuosavybės teise įgijo ir perdavė atsakovei naudotis ir valdyti prekę (X51R ASUS nešiojamą kompiuterį 1BG5/512M/US08SL/L6/WG/AA), o atsakovė pradinei kreditorei įsipareigojo per 24 mėnesius sumokėti daikto kainą pagal šalių suderintą grafiką, bei sumokėti kitus sutartimi nustatytus mokesčius. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, sumokėjo tik 4 pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas (iš 24 įmokų), ir daugiau jokių įmokų kreditoriui nemokėjo. Tokiu būdu, atsakovė, pažeidusi Sutartį, kreditoriui liko skolinga 701,85 Eur (2 423,35 Lt) dydžio sumą (pagrindinę skolą).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. 2009-03-04 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovė perėmė skolos iš atsakovės reikalavimo teisę. Ieškovė nurodė, kad atsakovei buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą bei raginimas sumokėti skolą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius (CK 6.886 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su pirmine kreditore ar ieškove, todėl iš atsakovės priteistina 701,85 Eur skola ieškovės naudai (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Išperkamosios nuomos sutarties 11.1. punktu šalys susitarė, kad pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tuo vadovaudamasi ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 0,05 procento dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2007-10-15 iki 2018-02-21, iš viso – 1199,11 Eur.
Remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017)
Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad atsakovė yra vartotoja, kuri sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat į pagrindinės prievolės sumą, kuri mažesnė už prašomus priteisti delspinigius, į delspinigių susidarymo laikotarpį (3417 dienos), ir daro išvadą, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai 1199,11 Eur yra nepagrįstai dideli, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Teismas nustatydamas protingų delspinigių dydį, nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovas ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą iš atsakovės ikiteisminiu būdu, o tik nepavykus to padaryti, kreipėsi į teismą, kad atsakovė nesirūpino skolos grąžinimu, vengė įvykdyti prievolę, nebendradarbiavo. Dėl visų šių priežasčių teismas sprendžia, jog yra pagrįsta netesybas mažinti iki 599,56 Eur. Tokia praktika formuojama ir naujausioje teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-56-560/2018).
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 70,19 Eur baudą. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo prievoles pagal Sutartį, šis reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas Išperkamosios nuomos sutarties 11.2. punkto pagrindu.
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1371,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 44,00 Eur žyminį mokestį, kurį jis sumokėjo teikdamas ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinti 69,58 procentai reikalavimų) priteistinas 30,62 Eur žyminis mokestis (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 701,85 Eur skolos, 599,56 Eur delspinigių, 70,19 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1371,60 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2018-02-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 30,62 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Kapitalo valda“, į. k. 126308223, naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 20 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovė neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.
Teisėja Renata Beinoravičienė