Administracinė byla Nr. A-566-858/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00699-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. C. (V. C.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas V. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. 1. 1–8), prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto merą (toliau – ir meras) (pareiškėjo nurodytas atsakovas byloje pakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, savivaldybė) nustatyti terminus ir pagal „vieno langelio“ principą atlikti sekančius administracinius veiksmus:

1. Atsiųsti pareiškėjui visus turimus dokumentus iš trečiajame V. C. prašyme (I t., b. 1. 41) pateikto Privalomų, papildomų dokumentų komplektų sąrašo, įskaitant dokumentus nurodytus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus specializuoto lopšelio-darželio „Čiauškutis“ (toliau – ir lopšelis-darželis) raštuose: 2012 m. sausio 27 d. raštą Nr. A72-81(3.1.37-KS) Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Čiauškutis“ pastato, esančio Sausio 13-osios g. 6, Vilniuje, atnaujinimo ir naujo priestato statybos užduotis projektavimui, Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Čiauškutis“ kvalifikacinį sertifikatą, 2012 m. sausio 27 d. Statybos užduoties Nr. A72-81(3.1.37-KS) autorių kvalifikacinius atestatus (bendrieji ir specialūs pedagoginiai, projektiniai, paveldo apsauginiai), kiekvieno privalomo pagal įstatymus atestato nebuvimą patvirtinti raštiškai, 2012 m. projekto Nr. 5462-C-TP vadovės A. L. 2010 m. lapkričio 17 d. kvalifikacijos atestatą Nr. 16511, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pastatas“ architekto J. J. ir architekto V. Š. kvalifikacinius atestatus Nr. A044, 2012 m. liepos 24 d. Specialiųjų ekspertizių aktą: Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Čiauškutis“ pritarimas principiniams sprendiniams, specializuoto lopšelio-darželio „Čiauškutis“ ekspertinius kvalifikacinius atestatus ir sertifikatus, kurių pagrindu įvykdyta ekspertizė, surašytas 2012 m. liepos 24 d. specialiųjų ekspertizių aktas ir pritarimas principiniams sprendimams (kiekvieno privalomo pagal įstatymus sertifikato ir atestato nebuvimą patvirtinti raštiškai), UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atestatą Nr. 4009, bendrosios ekspertizės UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ vadovės Z. G. kvalifikacijos atestatą Nr. 8698, UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ eksperto-vykdytojo kvalifikacinį atestatą (eksperto-vykdytojo nebuvimą patvirtinti raštiškai), visus turimus lopšelio-darželio „Čiauškutis“ bendruomenės susirinkimų protokolus su dalyvių sąrašu, bet ne išrašus, įskaitant 2012 m. balandžio 26 d. protokolą, išrašas iš kurio buvo pateiktas, sutartis tarp specializuoto lopšelio-darželio „Čiauškutis“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl kompanijos atstovavimo, rengiant pagrindinius dokumentus projektuotojui UAB „Pastatas“, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ kvalifikacinį sertifikatą, protokolus, įformintus sprendimais tarp UAB „Pastatas“, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir užsakovo specializuoto lopšelio-darželio „Čiauškutis“, teisinius dokumentus apie tai, kaip pareiškėjo kūrinys iš bendraturtinio objekto virto tik savivaldybės turto objektu (Vilniaus miesto Spalio rajono vykdomojo komiteto nutarimą dėl pareiškėjo kūrinių sukūrimo pirmojo etapo rėmimo (šefavimo) kartu su Naftos žvalgos ekspedicija, antrojo etapo rėmėjai (šefai) – Gelžbetonio konstrukcijų gamykla Nr. 2, Vilniaus Silikatinių dirbinių gamybinis susivienijimas, Vilniaus namų statybos kombinatas ir statybų–projektavimo bendrovė „Vilnius“, pirmojo ir antrojo etapų sutartis dėl suteikimo nemokamai statybinių medžiagų, mechanizmų, transporto bei rangovų darbų apmokėjimo sutartis, visas rėmimo (šefavimo) sutartis su Vilniaus dailės darbų gamybos kombinatu „Dailė“ dėl pareiškėjo kūrinių įgyvendinimo natūroje, Vilniaus dailės darbų gamybos kombinato „Dailė“ ir rėmėjų (šefų) dailės darbų priėmimo-perdavimo aktus, rėmėjų (šefų) mokėjimo dokumentus už kombinato „Dailė“ darbus, rėmėjų (šefų) dokumentus apie suteikimą nemokamai statybinių medžiagų, mechanizmų ir transporto pareiškėjo kūrinių sukūrimui natūroje, dokumentus apie pareiškėjo nemokamai įvykdytus architektūrinio ir meninio projektavimo darbus pirmajame ir antrajame kūrinio sukūrimo etapuose, dokumentus apie nemokamai pareiškėjo įvykdytą natūroje su savomis statybinėmis medžiagomis ir savais instrumentais skulptūrinių formų dalį, vandentiekio, kanalizacijos ir teritorijos gerovę, dokumentus apie rėmėju (šefų) (arba jų teisių perėmėjų) nuosavybės nurodytos punktuose perdavimą savivaldybei, dokumentus apie pareiškėjo intelektinės ir nekilnojamos nuosavybės perdavimą savivaldybei (dovanojimo ir kt.), suvestinius dokumentus, kad visi asmenys perdavė savąsias nuosavybės dalis savivaldybei ir kurių pagrindu pareiškėjo kūrinys tapo tik savivaldybės nuosavybe);

2. Raštiškai patvirtinti tikrovėje nesančio kiekvieno iš trečiajame V. C. prašyme (I t., b. 1. 41) pateikto Privalomų, papildomų dokumentų komplektų sąrašo ir aukščiau nurodyto sąrašo neatsiųstų dokumentų nebuvimą bei raštiškai patvirtinti tokio dokumento nebuvimo teisėtumą;

3. Pateikti pareiškėjui pagal teisės aktų reikalavimus ir turimus dokumentus parengtą išsamų ir aiškų atsakymą apie savivaldybės veiksmų dėl pareiškėjo kūrinio nenaudojimo, neprižiūrėjimo ir nugriovimo teisėtumą, bei neinformavimo ir nesuteikimo autoriui galimybės dalyvauti šiuose veiksmuose teisėtumą, taip pat apie Vilniaus miesto savivaldybės įvykdyto pareiškėjo-bendraturčio intelektualinės ir nekilnojamos nuosavybės jo kūrinio dalies pasisavinimo teisėtumą.

Nurodė, kad pareiškėjas yra nenaudojamo, neprižiūrimo ir nugriauto architektūrinio-dailės kūrinio Vilniaus specialiojo lopšelio-darželio „Čiauškutis“ teritorijoje autorius, bendrasavininkas. Darželis buvo nugriautas už Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansines investicines lėšas. Pareiškėjas su 2013 m. liepos 8 d. pirmuoju prašymu kreipėsi į savivaldybę ir prašė informuoti, kokios Vilniaus organizacijos yra užsakovai, projektuotojai ir darbų vykdytojai atliekamų rekonstrukcijos ir nugriaunamų autorinių dailės kūrinių, o taip pat kokių savivaldybės leidimų ar ES programų pagrindu jos veikia. Negavęs atsakymo pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 16 d. prašymu į savivaldybę kreipėsi pakartotinai, prašydamas atsakyti į pirmąjį 2013 m. liepos 8 d. prašymą. Pareiškėjui nebuvo atsakyta ir į antrąjį prašymą. 2013 m. spalio 3 d. pareiškėjas iš Švietimo, kultūros ir sporto departamento gavo siūlymą bendradarbiauti po pareiškėjo kūrinio nugriovimo, rašte taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjo kūrinys neatitiko lopšelio-darželio paskirties, todėl buvo nuspręsta statinius nugriauti. Pažymėjo, jog apie pastatų nugriovimą pareiškėjas nebuvo informuotas. Atsižvelgdamas į gautą atsakymą, pareiškėjas 2013 m. lapkričio 18 d. į savivaldybę kreipėsi su trečiuoju prašymu, kuriuo prašė pateikti papildomą informaciją, taip pat prašė atsiųsti visus su pastatų nugriovimu susijusius ir tikrovėje turimus dokumentus, nurodytus trečiajame prašyme, bei pateikti pilną ir aiškų atsakymą. Pažymėjo, jog prašomi pateikti dokumentai nėra slapti, taip pat nėra pripažinti sudarančiais komercinę paslaptį, todėl jie turi būti prieinami visuomenei ir autoriniam pripažinimui ir todėl turėtų būti išsiųsti interesantams. Pažymėjo, jog nepagrįstai pareiškėjo trečiasis prašymas buvo persiųstas nagrinėti Švietimo, kultūros ir sporto departamentui, kurio veiksmai trečiajame prašyme yra skundžiami. Taip pat neteisėtai Švietimo, kultūros ir sporto departamentas pareiškėjo trečiąjį prašymą persiuntė nagrinėti UAB „Vilniaus vystymo kompanijai“ ir lopšeliui-darželiui „Čiauškutis“, kurių veiksmai prašyme irgi yra skundžiami. Teigė, jog tokie mero veiksmai pažeidė pareiškėjo teisę gauti atsakymą dėl papildomų dokumentų „iš vieno langelio“.

Paaiškino, jog į savo trečiąjį raštą gavo tris atsakymus: lopšelio-darželio 2013 m. gruodžio 11 d. raštą Nr. SD-112, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2013 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. 10-B(222.2) ir Švietimo, kultūros ir sporto departamento 2013 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. A51-127476(3.3/12/1-EH4), tačiau nei vienu iš jų pareiškėjui nebuvo pateikti prašomi pateikti dokumentai ir aiškus atsakymas. Pareiškėjo teigimu, prašomų dokumentų ir išsamaus atsakymo nepateikimas laikytinas grubiu dorovinių normų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui trečiajame prašyme nurodytus dokumentus. Mano, jog atsakovo vilkinimas pateikti dokumentus (daugiau nei šešis mėnesius) yra dorovinių normų ir VAĮ pažeidimas. Pažymi, jog tokiais atsakovo veiksmais pareiškėjui buvo padaryta ir tebėra daroma tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 71–74), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodydamas, kad atsakovas atsakymų į jo prašymus pateikimą vilkina ilgiau nei 6 mėnesius, šį terminą skaičiuoja nuo pirmojo prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2013 m. liepos 11 d. Teigė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalimi, tokį atsakovo neveikimą (vilkinimą išnagrinėti pirmąjį pareiškėjo prašymą) pareiškėjas galėjo apskųsti per 2 mėnesius nuo tos dienos, kuomet baigėsi numatytas terminas atsakymui parengti, t. y. per 2 mėnesius nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d., tuo tarpu pareiškėjas skundą pateikė tik 2014 m. sausio 31 d., akivaizdžiai praleidęs minėtą terminą, todėl yra pagrindas administracinę bylą nutraukti.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamentas neteisėtai persiuntė pareiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą pagal kompetenciją UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir lopšeliui-darželiui ir nurodė, kad gavus pareiškėjo prašymą nebuvo atliekama administracinė procedūra, nes, kaip ir pats pareiškėjas įvardina skunde, 2013 m. lapkričio 18 d. jis pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, o ne skundą.

Taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę gauti atsakymą į prašymą dėl papildomų dokumentų gavimo iš „vieno langelio“. Šiuo klausimu nurodė, kad savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, tinkamai įgyvendino „vieno langelio“ principą.

Dėl pareiškėjo prašomų pateikti dokumentų pažymėjo, jog pareiškėjas pateikdamas dokumentus nenurodė kokiam tikslui jie jam turėtų būti pateikti. Be to, dėl pareiškėjo nurodytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo autorinių teisių pažeidimo nurodė, jog UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2013 m. gruodžio 19 d. rašte pateikė išsamų paaiškinimą, patvirtinantį, kad statinių griovimas neprieštaravo statybą reglamentuojantiems teisės aktams. Taip pat griovimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus pateikė ir lopšelis-darželis „Čiauškutis“. Teigė, jog atsakovo manymu visi dokumentai susiję su statinių griovimu yra pateikti pareiškėjui. Pabrėžė, kad nėra aišku, kuriam tikslui pareiškėjui reikalingi prašomi pateikti dokumentai nurodyti 2013 m. lapkričio 18 d. prašymo 4, 6 ir 8 punktuose. Taip pat pažymėjo, kad savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, turi teisę pateikti tik su viešojo administravimo veikla susijusius dokumentus, tuo tarpu pareiškėjas prašo pateikti įvairių žmonių kvalifikacijos atestatus, kurių savivaldybė neturi pareigos pateikti, o jų pateikimas galėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms.

Papildomai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada galima atsisakyti pateikti prašomą informaciją. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad galima nepateikti informacijos, jeigu prašymo turinys yra nekonkretus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 18 d. prašymo 5 punkte aiškiai neapibrėžė prašomų pateikti dokumentų, nenurodė jų pavadinimo, datos, numerio.

Atsakydamas į atsakovo atsiliepimą, pareiškėjas pateikė dubliku pavadintą dokumentą (toliau – ir dublikas) (I t., b. l. 153–179), kuriame nurodė nesutikimo su atsakovo pozicija ir argumentais motyvus bei prašė priimti jame išdėstytą pareiškėjo siūlomą teismo nutarties projektą.

Į pareiškėjo dubliką atsakovas atsakė rašytiniais paaiškinimais (II t., b. l. 133–140), kuriuose, atsižvelgdami į dublike nurodytus pareiškėjo argumentus, detalizavo atsiliepime nurodytą savo poziciją.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu (II t., b. l. 172–178) pareiškėjo skundą atmetė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas visų pirma pažymėjo, jog pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, atsakovas – faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui; ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, tuo tarpu tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę negali būti įrodymo šaltinis. Pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais įtikinamai nepatvirtino, jog atsakovas šešis mėnesius vilkino atsakyti į pareiškėjo prašymus pateikti teisinius ir dokumentinius įrodymus apie nenaudotą, neprižiūrėtą ir nugriautą jo autorinį architektūrinį-dailės kūrinį, esantį lopšelio-darželio „Čiauškutis“ teritorijoje bei konstatavo, kad atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą išreikštas susiklosčiusių aplinkybių įvertinimas yra adekvatus pareiškėjo keliamiems reikalavimams, t. y. atsakovas ir jo įgaliotos institucijos teikė atsakymus pareiškėjo paklausimo ribose.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas Vilniaus miesto merui pirmąjį prašymą pateikė 2013 m. liepos 11 d., pakartotinį antrąjį prašymą dėl atsakymo pateikimo į 2013 m. liepos 11 d. prašymą – 2013 m. rugpjūčio 16 d. Atsakymą į šiuos prašymus pareiškėjui pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentas 2013 m. spalio 3 d. raštu Nr. A-63-942-(55952)(3.2.1-EM4). Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto merui pateikė trečiąjį prašymą, kuriame nurodė prašomus pateikti pareiškėjui dokumentus. Į šį pareiškėjo prašymą, Švietimo, kultūros ir sporto departamento pavedimu, pagal kompetenciją 2013 m. gruodžio 19 d. atsakymą Nr. 10-B(222.2) paruošė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, o 2013 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. a51-123191-(3.3.2.9-EM4) – lopšelis-darželis „Čiauškutis“.

Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, jog šioje byloje nagrinėjami pareiškėjo 2014 m. sausio 31 d. skundo, priimto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi, joje nurodant tinkamą atsakovą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, reikalavimai, atsakovo argumentus dėl termino skundui paduoti vertino kaip neturinčius įtakos bylos nutraukimui.

Įvertinęs bylos eigą – pareiškėjo teiktus skundo tikslinimus ir teismų dėl jų priimtus procesinius sprendimus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra pareiškėjo teisės gauti informaciją tinkamas įgyvendinimas, t. y. ar tinkamai atsakyta pareiškėjui į jo pateiktus tris prašymus suteikti informaciją. Nustatė, kad kaip skundo pagrindą pareiškėjas nurodė faktines aplinkybes, jog į visus jo prašymus buvo atsakyta netinkamai, t. y. nebuvo pateiktas kompleksinis, pilnas ir aiškus atsakymas, taip pat teigė, jog atsakovas vilkina prašomos informacijos pateikimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nesprendžiami klausimai dėl statybos darbų teisėtumo lopšelio-darželio „Čiauškutis“ teritorijoje, autorinių teisių pažeidimo, nėra ginčijama nuosavybės teisė į sugriautus pareiškėjo kūrinius ir t.t.

Vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis.

Atsižvelgęs į minėtų teisės aktų nuostatas bei visų trijų pareiškėjo prašymų ir atsakymų į juos turinį, teismas konstatavo, jog atsakymų turinys yra adekvatus paklausimui. Pateikti atsakymai kaip piliečiui yra suprantami, aiškūs. Pareiškėjui suteikta išsami informacija, susijusi su statinio griovimo teisėtumu. Nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pateikta informacija ir mano, jog pateikti duomenys yra nepakankamas teisinis pagrindas statinių nugriovimui, nereiškia, kad prašoma informacija buvo suteikta netinkamai. Pažymėjo, jog pareiškėjas teikiamuose dokumentuose akcentuoja, jog jam nepateiktas pilnas, aiškus ir kompleksinis atsakymas į pateiktus klausimus, tačiau tai yra asmeninis vertinimo dalykas.

Pasisakydamas dėl atsakovo pareiškėjui nepateiktų dokumentų, teismas rėmėsi Teisės gauti informaciją įstatymo 16 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad atsakovas pagrįstai nepateikė visų prašomų dokumentų, kadangi pareiškėjas prašomus dokumentus apibūdino abstrakčiai, nenurodydamas pavadinimų, datų ir t. t. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog savo skunde pareiškėjas kaip skundo dalyką suformulavo prašymą įpareigoti atsakovą pateikti dokumentus, kurių neprašė pateikti 2013 m. liepos 8 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir 2013 m. lapkričio 18 d. prašymuose, t. y. pateikti įvairių asmenų kvalifikacinius atestatus, statybos užduotis projektavimui, sutartis tarp lopšelio-darželio „Čiauškutis“ ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl kompanijos atstovavimo, rengiant pagrindinius dokumentus, teisinius dokumentus apie tai, kad pareiškėjo kūrinys iš bendraturtinio objekto virto tik savivaldybės turto objektu, dokumentus apie savivaldybės pasisavinimą pareiškėjo-bendraturčio intelektualinės ir nekilnojamos nuosavybės dalies jos kūrinio, teisėtumą. Atsižvelgdamas į tai, jog nei viename iš pateiktų prašymų pareiškėjas neprašė atsakovo pateikti šiuos dokumentus, sprendė, kad šie reikalavimai yra nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Papildomai pažymėjo, jog atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi pareigą teikti tik tokią informaciją, kuri yra susijusi su jai pavestų funkcijų vykdymu. Atsakovas nevykdo kvalifikacinių atestatų išdavimo funkcijos ir neturi pareigos teikti juos tretiesiems asmenims, be to, jų pateikimas trečiajam asmeniui prieštarautų Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymui, kadangi juose yra nurodomi asmens duomenys (asmens kodas). Komercinės sutartys, sudarytos tarp trečiųjų asmenų, nelaikytinos atsakovo disponuojama informacija, susijusia su jai pavestų funkcijų vykdymu. Taigi šie dokumentai nelaikytini informacija, kuri gali būti teikiama pagal Teisės gauti informaciją įstatymą.

Vertindamas pareiškėjo skunde išreikšto prašymo įpareigoti atsakovą pagal „vieno langelio“ principą atlikti veiksmus, t. y. pareiškėjui atsiųsti jo prašomus dokumentus, pažymėjo, jog VAĮ 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas „vieno langelio“ principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje; prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusį asmenį. Nurodė, jog atsakovas pagrįstai vadovaudamasi Teisės gauti informaciją įstatymo 13 straipsnio nuostatomis persiuntė pareiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir lopšeliui-darželiui ir kaip tik tokiu būdu įgyvendino „vieno langelio“ principą, nes pareiškėjas, pateikęs prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, gavo atsakymą ir iš UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, ir iš lopšelio-darželio, pats pareiškėjas nebuvo įpareigotas kreiptis į šiuos subjektus su atskirais prašymais. Sprendė, jog pareiškėjo prašymų persiuntimas yra teisėtas, pagrįstas ir atliktas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei darė išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiuo atveju „vieno langelio“ principą įgyvendino.

Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nenurodė kokiais atsakovo veiksmais (neveikimu) ar priimtu aktu pareiškėjas grindžia savo teisių pažeidimą ir, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad prašant teismo įpareigoti atsakovą atlikti jo prašomus veiksmus, turėtų būti išreikštas reikalavimas dėl administracinio akto (t. y. prašyti jį panaikinti ar pakeisti), kuriuo atsakovas atsisakė tokius veiksmus atlikti. Nereiškiant reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, negali būti reiškiamas ir reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus. Taip pat pažymėjo, jog viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šiojo neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą ir apibendrindamas viską, kas išdėstyta, darė išvadą, kad pareiškėjas savo teiginių pagrįstumo neįrodė, o atsakovo pateikti įrodymai, argumentai bei akcentuotos teisės aktų nuostatos, patvirtina skundo reikalavimų netenkinimo pagrindus.

III.

Pareiškėjas V. C., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 182–192), prašydamas panaikinti visą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pagrindinio pareiškėjo teiktuose ir teismo priimtuose dokumentuose (skunde, dublike ir pareiškėjo rašytiniame žodyje 2015 m. kovo 30 d. teismo posėdyje) reikšto reikalavimo – sustabdyti pareiškėjui atsakovo veiksmais jau daugiau nei 20 metų daromą žalą, o pareiškėjo papildomą reikalavimą dėl pirmajam reikalavimui išnagrinėti reikalingų įrodymų surinkimo, atmetė.

Teigia, jog bylos medžiagoje atsispindi faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas daugiau nei 20 metų patiria moralinę ir turtinę žalą, taip pat, kad atsakovas atsiliepime šiuo aspektu nepasisakė, atsisakė surinkti naujus įrodymus ir jau daugiau nei metus vilkina atsikirtimo ir naujų įrodymų pateikimą.

Teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pagrindinio jo reikalavimo, pareiškėjas remiasi ABTĮ 86 straipsnio 3 dalimi ir 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pažymėjęs, kad byloje buvo reikštas reikalavimas dėl pareiškėjui ir kitiems bendrasavininkiams daugiau kaip 20 metų besitęsiančios moralinės ir turtinės žalos, kurią sukėlė Vilniaus savivaldybės institucijos pareiškėjo kūrinio valdymo, naudojimo ir disponavimo veiksmais, sustabdymo, nurodęs, kad šie žalos sustabdymo reikalavimai-klausimai, nurodyti pareiškėjo teiktuose dokumentuose, yra pagrįsti dokumentiniais įrodymais bei buvo keliami tiek bylos iškėlimo, tiek pasiruošimo stadijose (be materialios žalos reikalavimo išreikštas skunde, paaiškintas ir papildomai pagrįstas dokumentiniais įrodymais „Dublike“ ir galutinai išreikštas 2015 m. kovo 30 d. pareiškėjo Rašytiniame žodyje, kuris buvo perskaitytas pirmosios instancijos teismo posėdyje), teigia, kad galutinai išreikštas žalos sustabdymo reikalavimas nėra naujas. Paaiškina, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas bei pagal administracinių teismų praktiką bylos iškėlimo ir pasiruošimo stadijoje pareiškėjas turi teisę skunde kreiptis teisminės gynybos dėl žalos be materialios žalos atlyginimo reikalavimo, o teismas, neturėdamas galimybės patikrinti, ar kreipęsis asmuo turi materialiąją teisę į skundą, neturėjo teisės tokio kreipimosi nepriimti, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios teisės neturėjimo. Atkreipia dėmesį, jog pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 dalį ir administracinių teismų praktiką, bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareiškėjas privalo skundą papildyti materialiosios žalos reikalavimu, todėl, kad skundus be tokio papildymo teismas turi teisę atmesti.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą surinkti naujus įrodymus, susijusius su pareiškėjo patirta žala, vadovaudamasis ABTĮ 68 straipsnio ir 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei VAĮ 7 straipsniu ir 8 straipsnio 4 dalimi, pažymi, jog skunde paaiškino, kad pats pareiškėjas negalėjo iš atsakovo gauti daug naujų įrodymų, būtinų nagrinėjamam žalos sustabdymo reikalavimui, todėl prašė teismą įpareigoti atsakovą juos surinkti.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi priėmęs pareiškėjo 2014 m. sausio 31 d. skundą dėl žalos sustabdymo nustatė, jog jo nagrinėjimui teisme prireiks naujų įrodymų ir įpareigojo atsakovą pateikti teismui visą turimą su ginču susijusią medžiagą, tačiau atsakovas, atsiliepime nurodęs, kad jau pateikti dokumentai ir atsakymai yra nebūtini bylai išspręsti atsisakė pateikti teismui naujus dokumentus. Pareiškėjas dėl naujų įrodymų būtinumo pasisakė papildomame skunde, dėl kurio teismas pasisakė 2014 m. gegužės 28 nutartyje, nurodydamas, jog šie pareiškėjo prašymai buvo išnagrinėti teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartyje, t. y. toje nutartyje, kurioje nustatyta naujų įrodymų būtinybė ir atsakovas įpareigotas pateikti visus turimus įrodymus. 2014 m. spalio 22 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjo manymu, minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis patvirtino būtinybę pateikti naujus įrodymus ir įpareigojimą atsakovui pateikti visus turimus įrodymus, tačiau pareiškėjas to nepadarė ir vilkino jų pateikimą iki 2015 m. sausio 26 d., tuo tarpu pareiškėjas buvo priverstas pats prašyti būtinų įrodymų iš atskirų atsakovo institucijų, o jų negavęs trečią kartą kreiptis į teismą su „Dubliku“. Taip pat atsakovas (jo atstovas) vilkino dokumentų pateikimą ir teisminio nagrinėjimo metu (sprendžiant dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, atsisakius tą padaryti, tačiau vis vien nepateikus pareiškėjo nurodytų dokumentų).

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus surinkti naujus dokumentinius įrodymus dėl nagrinėjamo žalos sustabdymo reikalavimo nepagrįstai atmetė, neištyręs visų pareiškėjo reikalavimų ir visų faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas minėtas pareiškėjo prašymas. Nurodo, jog teismas, savo sprendime netyręs visų pareiškėjo nurodytų reikalavimų nevykdymo faktų ir aplinkybių, negalėjo padaryti išvadų, kad nepateikus visų pareiškėjo prašytų administracinių aktų ir atsakymų nėra galimybės nustatyti, kokie atsakovo veiksmai buvo neteisėti.

Taip pat nurodo, kad teismas netyrė įrodymų apie atsakovo vilkinimą pateikti administracinius aktus. Teigia, kad pagal VAĮ 8 straipsnio 4 dalį, administraciniams aktams turint tiesioginį žalos poveikį pareiškėjui, atsakovas privalo jų kopijas per tris dienas po jų priėmimo pateikti pareiškėjui, t. y. pareiškėjas neturi prašyti, kad jie jam būtų pateikti. Pažymi, jog tai, kad atsakovas du metus iki ir po administracinės bylos iškėlimo nepateikė minėtų dokumentų pagal pareiškėjo prašymus ir teismo įpareigojimus, taip pat patvirtina jį šiurkščiai vilkinant savo pareigų vykdymą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 1–6) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus pareiškėjo reikalavimus. Vadovaudamasis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, jog pareiškėjo pateiktame 2014 m sausio 31 d. pirminiame skunde buvo suformuluotas tik vieno pobūdžio reikalavimas – įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus, jokių kitų reikalavimų pirminiame skunde pareiškėjas pareiškęs nebuvo. Atsižvelgiant į tai ir buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos, o bylos nagrinėjimo dalykas buvo tinkamas pareiškėjo teisės į informaciją įgyvendinimas. Pažymi, jog šis pareiškėjo reikalavimas pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai išnagrinėtas. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad šį reikalavimą teismas išsprendė, teigia, jog jis buvo atmestas nepagrįstai, tačiau nenurodo nei vieno tokį teiginį pagrindžiančio motyvo. Akcentuoja, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos sustabdymo skunde nebuvo aiškiai ir konkrečiai išreikštas, neatsispindėjo pačiame skunde (buvo tik nurodytas skundo pavadinime, prieduose). Taip pat pastebi, kad pareiškėjas pasinaudojo teise teikti patikslintą skundą, tačiau jame pateikti reikalavimai buvo įvertinti kaip nauji ir nesusiję su jau pareikštaisiais, todėl patikslintas skundas nebuvo priimtas, be kita ko, jame reikalavimas dėl žalos sustabdymo taip pat nebuvo išreikštas.

Pasisakydamas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovas nurodo manąs, kad teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Remdamasis pareiškėjo skundų bei į juos teiktų atsakymų turiniu, atsakovas nurodo, kad pareiškėjui buvo suteikta išsami informacija, susijusi su statinių griovimo teisėtumu. Pabrėžia, jog tai, kad pareiškėjas su pateikta informacija nesutiko ir manė, jog šie duomenys yra nepakankamas pagrindas statinių nugriovimui, nereiškia, kad jo prašyta informacija buvo suteikta netinkamai. Pažymi, jog atsakovas turėjo pareigą pareiškėjui pateikti atsakymus tik į jo prašymuose, o ne teismui adresuotuose dokumentuose, pateiktus klausimus.

Sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjui nepateikė visų jo prašytų dokumentų kai šie buvo apibrėžti abstrakčiai ir neaiškiai, nenurodant dokumento numerio, datos ir kitų rekvizitų.

Taip pat atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjo skundas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas nepateikė tinkamo atsakymo į pareiškėjo 2013 m. liepos 8 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir 2013 m. lapkričio 18 d. prašymus, vilkino prašomos pateikti informacijos pateikimą, tačiau skunde suformuluotame reikalavime pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą pateikti daugybe minėtuose prašymuose nenurodytų dokumentų. Šiuo aspektu, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas pažymėjo, kad jis nebuvo atsisakęs atlikti minėtus veiksmus ar vilkinęs jų atlikimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti savivaldybę pateikti minėtus dokumentus.

2016 m. gegužės 16 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo V. C. atsikirtimas į atsakovo atsiliepimo argumentus ir apeliacinio skundo reikalavimo dalyko pakeitimus, kuriame pareiškėjas nurodo, jog atsakovo atsiliepimas yra atmestinas, nes jo turinys peržengė apeliacinio skundo klausimo ribas ir turi naujų įrodymų, kurie galėjo būti ištirti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo), teikiant atsakymus į pareiškėjo paklausimus Vilniaus miesto savivaldybei.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu konstatavęs, jog atsakovo atsakymų turinys yra adekvatus paklausimui, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, o bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, todėl ji tikrina bylą, be kita ko, atsižvelgdama ir į šį reguliavimą.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Vilniaus miesto merui pirmąjį prašymą pateikė 2013 m. liepos 11 d., pakartotinį antrąjį prašymą dėl atsakymo pateikimo į 2013 m. liepos 11 d. prašymą – 2013 m. rugpjūčio 16 d. Atsakymą į šiuos prašymus pareiškėjui pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentas 2013 m. spalio 3 d. raštu Nr. A-63-942-(55952)(3.2.1-EM4). Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto merui pateikė trečiąjį prašymą, kuriame nurodė prašomus pateikti pareiškėjui dokumentus. Į šį pareiškėjo prašymą, Švietimo, kultūros ir sporto departamento pavedimu, pagal kompetenciją 2013 m. gruodžio 19 d. atsakymą Nr. 10-B(222.2) paruošė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, o 2013 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. a51-123191-(3.3.2.9-EM4) – lopšelis-darželis „Čiauškutis“.

Kaip matyti iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, pareiškėjas mano, kad nepateikdamas išsamaus atsakymo į pareiškėjo prašymus ir visų pareiškėjo prašomų dokumentų, atsakovas vilkina pareiškėjo prašymų sprendimą, t. y. nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi pareiškėjo 2013 m. liepos 11 d., 2013 m. rugpjūčio 16 d. ir 2013 m. lapkričio 18 d. prašymus, įvykdė jai priklausančią pareigą vykdyti administracinę paslaugą. Šiuo aspektu pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A7-217/2007). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus, 2014 m. vasario 7 d. nutartimi bylos nagrinėjimo ribas nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas (I t., b. l. 69). Iš šios nutarties matyti, kad byloje spręstinas atsakovo galimo vilkinimo atlikti veiksmus klausimas. Pareiškėjas šios nutarties atskiruoju skundu neskundė, todėl nėra pagrindo teigti, kad papildomai jo teismui teiktuose dokumentuose (dublike ir pareiškėjo rašytiniame žodyje 2015 m. kovo 30 d. teismo posėdyje), o ne ginčą inicijuojančiame skunde, reikštas reikalavimas, kad atsakovas atlygintų pareiškėjui, jo teigimu, neteisėtais atsakovo veiksmais padarytą žalą, pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtas nepagrįstai, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra atmestini.

Kaip matyti iš pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui suformuluoto reikalavimo, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo trečiajame (2013 m. lapkričio 18 d.) prašyme nurodytus dokumentus, todėl teisėjų kolegija šioje byloje pasisako būtent dėl minėtame prašyme pareiškėjo nurodytų prašomų pateikti dokumentų pateikimo (nepateikimo) teisėtumo. Iš pareiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymo turinio matyti, kad juo pareiškėjas siekė gauti prašomą informaciją iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje aktualios Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog savo veiksmais atsakovas vilkino atsakymų pareiškėjui pateikimą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo teismo praktikoje viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-123/2013, 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2162/2013, 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-259-261/2015, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-248-146/2015, 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-730-492/2015, kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakymas į pareiškėjo prašymą jam buvo pateiktas (tą savo skunde nurodo ir pats pareiškėjas, taip pat tai patvirtina byloje esanti medžiaga): į 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą pareiškėjui atsakyta atsakovo Švietimo, kultūros ir sporto departamento 2013 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. A51-127476(3.3.13.1-EM4), kuriuo persiųstas lopšelio-darželio atsakymas (I t., b. l. 55–56) bei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2013 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 10-B-(222.2) (I t., b. l. 47–48). Taigi, be kita ko atsižvelgus į pareiškėjo skundo turinį, iš kurio matyti, kad skundu iš esmės yra keliamas pareiškėjui pateiktų atsakymų išsamumo klausimas, t. y. pareiškėjas nurodo, jog atsakovas, nepateikdamas išsamaus atsakymo į jo prašymus ir visų jo prašomų dokumentų, vilkina atlikti veiksmus, konstatuotina, jog šiuo atveju spręstinas ne atsakovo galimo vilkinimo atlikti veiksmus klausimas, o jo atsisakymo pateikti tam tikrus pareiškėjo prašytus dokumentus teisėtumo klausimas.

Vertindama minėtą skunde pirmosios instancijos teismui išdėstą pareiškėjo reikalavimą, teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad šiame reikalavime pareiškėjas nurodo ne tik 2013 m. lapkričio 18 d. prašyme nurodytus dokumentus, bet ir kitus dokumentus, kuriuos, pareiškėjo manymu, jam turėjo pateikti atsakovas (pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui 1.1–1.13 p.). Pasisakydama šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, jog toks pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad dėl pastarųjų dokumentų išdavimo jis į atsakovą kreipęsis nebuvo, todėl šiuo atveju nėra jokių atsakovo veiksmų (neveikimo), kurių teisėtumas galėtų būti teismo įvertintas. Sutikdama su šiuo aspektu išdėstytais Vilniaus apygardos administracinio teismo argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jo išsamiau nepasisako.

Kiek tai susiję su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti atsakovą pateikti 2013 m. lapkričio 18 d. prašyme nurodytus prašomus pateikti dokumentus, visų pirma pabrėžtina, jog viešojo administravimo subjektas gali būti įpareigotas atlikti tik tuos veiksmus, kurie priskirti jo kompetencijai, t. y. prašymas dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu konkrečių veiksmų atlikimas priskirtas atitinkamai institucijai. Kartu svarbu pabrėžti, jog remiantis kilusio ginčo išsprendimui aktualios Teisės gauti informacija įstatymo redakcijos 2 straipsnio 1 dalimi, dokumentas – bet kokia valstybės, savivaldybių institucijos ar įstaigos sukurta ar gauta teiktina informacija ar jos dalis, išreikšta rašytine, įskaitant elektroninę, grafine, garsine ir (ar) vaizdine forma; 2 dalimi, informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Kitaip tariant, nurodyto Teisės gauti informaciją įstatymo prasme, asmenims suteikiama teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų apima tik tokią informaciją, kuri yra atitinkamos institucijos žinioje. Be to, minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina įstaigos teisę atsisakyti teikti informaciją, jeigu prašymo turinys yra nekonkretus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymo, kuriuo buvo prašoma pateikti joje nurodytus dokumentus bei suteikti informaciją, susijusią su jų nebuvimu, turinį, iš dalies sutinka su atsakovo atsiliepimuose išdėstyta pozicija bei pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis, jog didžioji dalis prašymo reikalavimų nėra konkretūs. Iš prašymo nėra visiškai aišku, kokius konkrečius dokumentus gauti pageidavo pareiškėjas (nėra nurodyti dokumentus priėmę subjektai ir (arba) jų priėmimo data, ir (arba) dokumento numeris). Be to, kaip jau minėta, pareiškėjui atsakovo Švietimo, kultūros ir sporto departamento 2013 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. A51-127476(3.3.13.1-EM4), kuriuo persiųstas lopšelio-darželio atsakymas bei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2013 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 10-B-(222.2) buvo atsakyta į šį jo prašymą, kartu pateikiant dalį jo prašytų pateikti dokumentų. Atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo įpareigoti savivaldybę atlikti šiuos pareiškėjo prašomus veiksmus.

Vis dėl to, išsamiai susipažinus su pareiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymu, pastebėtina, jog jo 3, 4.5 ir 6 punktuose suformuluoti prašymai pateikti dokumentus yra nurodyti pakankamai aiškiai, t. y. minėtuose prašymo punktuose nurodyti dokumentus priėmę subjektai, jų priėmimo data, dokumento numeris, iš šių reikalavimų yra aišku, kokį dokumentą siekia gauti pareiškėjas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuose punktuose išdėstytų pareiškėjo prašymų turinys yra nekonkretus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas dėl minėtuose 2013 m. lapkričio 18 d. prašymo punktuose pareiškėjo nurodytų prašomų dokumentų atskirai nepasisakė, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui būtų pateikti minėtuose jo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymo punktuose prašomi dokumentai (išskyrus 4.5.2.1 p. nurodytą 2012 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. 44/456405, kurį, kartu su atsakymu į 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą, pareiškėjui pateikė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“), taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs minėtus dokumentus pateikti ir nurodęs aiškias tokio atsisakymo priežastis. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nenagrinėjo. Atsižvelgdama į tai, taip pat neturėdama pagrindo a priori spręsti dėl atsakovo galimybės ir pareigos pateikti pareiškėjui minėtuose 2013 m. lapkričio 18 d. prašymo 3, 4.5 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo veiksmai, kuriais neįvertinti minėti pareiškėjo reikalavimai, turi būti vertinami pirmosios instancijos teisme.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus pagal jo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą pateikti dokumentus ir informaciją yra tenkintinas iš dalies.

Kiek tai susiję su pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais kitais dviem reikalavimais, t. y. įpareigoti atsakovą raštiškai patvirtinti tikrovėje nesančio kiekvieno iš pareiškėjo prašytų ir jam neatsiųstų dokumentų nebuvimo teisėtumą bei pateikti pareiškėjui pilną ir išsamų atsakymą jo nurodytais klausimais, visų pirma, pažymėtina, kad šie reikalavimai negali būti laikomi reikalavimais suteikti informaciją Teisės gauti informaciją įstatymo prasme. Minėti pareiškėjo reikalavimai yra susiję su teisinės konsultacijos arba atsakovo nuomonės nurodytais klausimais suteikimu.

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pagal VAĮ 8 straipsnio 4 dalį, administraciniams aktams turint tiesioginį žalos poveikį pareiškėjui, atsakovas privalėjo jų kopijas per tris dienas po jų priėmimo pateikti pareiškėjui, teisėjų kolegija pažymi, jog šis pareiškėjo argumentas negali būti laikomas pagrįstu, nes jis yra deklaratyvus, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie atsakovo turėtą pareigą kuriuos nors iš pareiškėjo prašytų dokumentų pateikti pareiškėjui vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 4 dalimi, konkrečiai tokių dokumentų neįvardija ir pats pareiškėjas. Be kita ko, pareiškėjas nepagrindė, kurie jo prašyti dokumentai, laikytini darančiais jam žalą.

Pareiškėjui nepateikus argumentų dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir (ar) pagrįstumo aspektų, o apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais ir išvadomis, teisėjų kolegija jų nekartoja.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra keistinas. Remiantis aptartais argumentais, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas keistinas, panaikintina jo dalis, kuria atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai, susiję su pareiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymo 3, 4.5 ir 6 punktų reikalavimais, ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. C. (V. C.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė