Civilinė byla Nr. 2A-409/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.4; 42.9; 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RG Trans“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-2939-823/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RG Trans“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Valdinta“, trečiajam asmeniui R. B. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi UAB „RG Trans“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas A. R.. Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Nr. B2-316-262/2012).
Ieškovas BUAB ,,RG Trans“ 2010-08-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Valdinta“ 67 124,17 Lt skolą ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2007-08-20 buvo sudaryta neterminuota bendradarbiavimo sutartis Nr.BS (toliau Sutartis) (7-8 b. l.), pagal kurią šalys susitarė, jog ieškovas UAB ,,RG Trans“ bus atsakovo UAB „Valdinta“ subkontraktorius ir teiks pervežimo paslaugas. Sutarties V dalies 2 punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas per 60 dienų nuo sąskaitos ir CMR važtaraščių pateikimo į nurodytą sąskaitą. Teigė, kad atsakovas UAB „Valdinta“ pateikė UAB „RG Trans“ krovinio pervežimo užsakymus Nr. F-010291, Nr. F-010292, Nr. F-010423, Nr. F-010444, Nr. F-010445, Nr. F-010563, Nr. F-010564, Nr. F-010575, Nr. F-010574, pagal kuriuos atsakovui 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. buvo išrašyta 10 PVM sąskaitų faktūrų: Serija RG Nr. 105, 106, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115 bendrai 67 124, 17 Lt sumai, tačiau atsakovas jų neapmokėjo.
Atsakovas UAB „Valdinta“, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad pagal paminėtas PVM sąskaitas faktūras yra pilnai atsiskaitęs per UAB ,,RG Trans“ direktorių trečiąjį asmenį R. B., kuriam grynaisiais pinigais 2009-02-11 sumokėjo 35 593,09 Lt (PVM sąskaitos faktūros Nr. 105, 106, 108, 109), o 2009-02-18 – 31 270,29 Lt (PVM sąskaitos faktūros Nr. 110, 111, 112, 113, 14, 115) ir tai patvirtina šio asmens išduoti kasos išlaidų orderiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad šioje byloje sprendžiama, ar atsakovas gali būti pripažintas tinkamai atsiskaičiusiu su ieškovu už jam suteiktas pervežimo paslaugas, t. y. ar atsakovas sąžiningai klydo dėl šio asmens įgaliojimų apimties. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad ieškovo BUAB „RG Trans“ reikalaujamą skolą pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras atsakovas UAB „Valdinta“ yra sumokėjęs trečiajam asmeniui R. B., kuris šių pinigų ieškovui neperdavė.
Teismas sprendė, kad yra nepagrįsti ieškovo argumentai, jog šalys Sutarties V dalies 2 punkte buvo imperatyviai sutarę dėl to, kad atsakovas atsiskaityti gali tik banko pavedimu, bet ne grynaisiais pinigais. Pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius, kad atsiskaitymo būdo pakeitimas turėjo būti rašytinis, nurodęs, jog įstatymas nedraudžia su rašytine sutartimi susijusių sandorių sudaryti žodžiu. Tuo labiau, kad Sutartis tokios imperatyvios atsiskaitymo būdo pakeitimo formos nenumatė (CK 1.72, 6.183, 6.223 str.). Be to, konstatavo, kad tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai ir atsiskaitymas tarp šalių buvo vykdomas ne tiesiogiai Sutarties, bet krovinio vežimo užsakymų (vežimo sutarčių) pagrindu, kuriuose atsiskaitymo būdas nebuvo aptartas. Tokiu būdu teismas sprendė, kad atsakovas, sumokėdamas pinigus grynaisiais trečiajam asmeniui, kurį laikė teisėtu ieškovo atstovu, pagrįstai galėjo manyti, kad prievolę vykdo tinkamai (CK 6.39 str.).
Teismas, spręsdamas, ar pagrįsti atsakovo argumentai, jog jis sąžiningai klydo, sumokėdamas pinigus netinkamam asmeniui, t. y. trečiajam asmeniui R. B., kuris, kaip paaiškėjo, nebuvo ieškovo administracijos vadovas, sprendė, kad atsakovas neturėjo pagrindo abejoti dėl šio asmens įgaliojimų apimties ir teisės priimti prievolės įvykdymą, nes tiek Sutartį, tiek krovinio pervežimo užsakymus, dėl kurių apmokėjimo kilo ginčas, iš ieškovo pusės pasirašė R. B., kaip ieškovo direktorius, be to, iš atsakovo priimdamas apmokėjimą šis asmuo pateikė darbuotojo pažymėjimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis yra direktorius. Teismas laikė, kad pats ieškovas nebuvo apdairus, nes atleidus R. B. iš direktoriaus pareigų ir paskyrus jį dirbti transporto direktoriumi, nepasirūpino paimti iš jo pažymėjimo, perspėti atsakovą apie pasikeitusias šio asmens pareigas, sutiko, kad jis pasirašytų krovinio pervežimo užsakymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovas neturėjo pareigos prieš mokėdamas R. B. grynuosius pinigus patikrinti jo teisinį statusą juridinių asmenų registre. Pažymėjo, kad tai, jog R. B. kasos išlaidų orderiuose nurodė transporto direktoriaus pareigas, nėra pakankama šiai išvadai paneigti.
Remdamasis paminėtu teismas konstatavo, kad atsakovas prievolę įvykdė netinkamam kreditoriui, sąžiningai bei pagrįstai laikydamas jį tikruoju kreditoriumi, kad dėl šio suklydimo yra ir paties ieškovo kaltė, todėl atleido atsakovą nuo prievolės įvykdymo ieškovui (CK 6.45 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „RG Trans“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas padarė klaidingą išvadą dėl atsiskaitymo tarp šalių būdo, nurodyto Sutarties V dalies 2 punkte, pakeitimo. Tai yra, kad konkrečiuose krovinio pervežimo užsakymuose nesant nurodyto apmokėjimo už paslaugas būdo atsakovas buvo laisvas pats jį pasirinkti. Priešingai, šalys minėtame Sutarties V dalies 2 punkte buvo detaliai ir raštu sutarusios dėl mokėjimo pavedimu būdo, kuris jokiais vėlesniais susitarimais, įskaitant krovinio pervežimo sutartis, nebuvo pakeistas. Tuo labiau, kad Sutarties X dalies 1 punkte tiesiogiai nurodyta, jog susitarimai dėl atskirų nuostatų negaliojimo turi būti sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių.
- Teismas teisingai pažymėjo, kad skolininkas neturi teisės įvykdyti prievolės kitu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, be kreditoriaus sutikimo (CK 6.39 str.), tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas sąžiningai trečiąjį asmenį R. B. laikė ieškovo atstovu.
- Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovas buvo apdairus ir sąžiningas, nes neįvertino šių svarbių aplinkybių: atsakovas tik ginčijamus mokėjimus atliko grynaisiais pinigais, priimdamas pinigus iš atsakovo R. B. pateikė tik vairuotojo pažymėjimą, atsakovas patvirtino teismui, kad jo atsakingi už pinigų išdavimą darbuotojai žinojo ir suprato, jog R. B. yra transporto vadovas, bet ne bendrovės administracijos vadovas. Be to, bet kuris apdairus verslininkas turėjo pasidomėti pinigus gaunančio asmens įgaliojimais, o to nepadaręs prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Atsakovo kaltės nesumažina ir ta aplinkybė, jog R. B. išdavė jam kasos pajamų orderį, kurio teismas pagrįstai nelaikė įrodymu šioje byloje.
Atsiliepimu atsakovas UAB „Valdinta“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:
1. Teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.39 straipsnio nuostatomis, jog sutarties šalims yra leidžiama susitarti dėl prievolių vykdymo ir jį priimti kitokiu būdu. Atsakovas minimus pinigus sumokėjo reikalaujant ieškovo atstovui R. B., kuris pasirašė sutartį ir tai atitinka CK 6.38 straipsnio 2 dalies bei CK 1.72 straipsnio nuostatas. Be to, atsiskaitoma buvo ne Sutarties, bet R. B. pasirašytų užsakymo sutarčių pagrindu kurie, priešingai nei teigia ieškovas, negali būti laikomi vien tik techniniais dokumentais.
2. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovas privalėjo tikrinti R. B. įgaliojimus registruose, nes būtent ieškovas privalėjo informuoti sutarties šalis apie šio asmens statuso pasikeitimą. Ieškinį pareiškę ieškovo atstovai nedalyvavo sutarties sudarymo bei vykdymo procese, jiems nežinomos žodinių susitarimų sudarymo aplinkybės bei sąlygos. Trečiasis asmuo R. B. pripažino, jog atsakovas yra tinkamai įvykdęs šią prievolę, o ieškovas nepaneigė šių argumentų.
3. Bendrovės direktorius liudytojas D. P. patvirtino, kad R. B. prašymu užpildė ir pasirašė kasos pajamų orderius, kurie buvo pateikti atsakovui, todėl atmestini apelianto teiginiai, jog šie orderiai yra negaliojantys. D. P., žinodamas, kad šie orderiai nėra padengti pinigais, veikdamas kaip atsakingas asmuo, privalėjo užtikrinti, kad jie būtų apskaityti kaip sugadinti. Tai, kad jis to nepadarė leidžia spręsti, jog jis sąmoningai siekė, jog atsakovas gautų netinkamai užpildytą kasos pajamų orderį ir tokiu būdu būtų suklaidintas. Atsakovo atstovo T. U. paaiškinimas teismui apie R. B. pareigas nepaneigia atsakovo sąžiningumo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas BUAB ,,RG Trans“, kaip minėta, yra likviduojama dėl bankroto bendrovė ir dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokiose bylose yra viešasis interesas ir teismas privalo būti aktyvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010). Tačiau ši aplinkybė negali būti absoliutinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė kaip savarankiška proceso šalis naudodamasis savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 13 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; kt.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.). Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiškia, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Remdamasi byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo BUAB ,,RG Trans“ bei atsakovo UAB „Valdinta“ ginčą dėl 67 124,17 Lt skolos už suteiktas pervežimo paslaugas bei procesinių palūkanų priteisimo, nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas ir, atmesdamas šį ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 str. 2 d.).
Kaip minėta, apeliantas BUAB ,,RG Trans“, nesutikdamas su teismo sprendimu, teigia, jog šalys Sutarties V dalies 2 punkte raštu sutarusios dėl mokėjimo pavedimu būdo, jokiais vėlesniais susitarimais, įskaitant krovinio pervežimo sutartimis, šios nuostatos atitinkama tvarka nepakeitė, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai dėl šio būdo pakeitimo, taip pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovas sąžiningai trečiąjį asmenį R. B. laikė ieškovo atstovu ir buvo apdairus ir sąžiningas. Teigia, jog atsakovas nepasidomėjo jo įgaliojimais, o to nepadaręs prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, kurios nesumažino ir R. B. jam pateiktas kasos pajamų orderis, kurio teismas pagrįstai nelaikė įrodymu šioje byloje.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog yra tikslinga dar kartą paminėti faktines aplinkybes, kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai bei vieši duomenys ir kurios, teisėjų kolegijos nuomone, yra reikšmingos vertinant apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei skundžiamo teismo sprendimo išvadas.
Visų pirma, pažymėtina tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog trečiasis asmuo R. B. ieškovo UAB „RG Trans“ administracijos vadovu bei kasininku dirbo nuo 2007-02-01 iki 2008-01-02 (iš kitų pareigų bankroto administratorius A. R. jį atleido tik 2010-06-21), nuo 2008-01-02 iki 2009-03-05 bendrovės direktoriumi bei kasininku dirbo vienintelis akcininkas G. M., o nuo 2009-03-05 iki 2010-06-07 šias pareigas ėjo D. P. (pagal viešus Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2009-08-27 – vienintelis bendrovės akcininkas), pagal kurio ieškinį Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla. Bendrovės vyr. buhaltere dirbo S. M. (5, 9-18 b. l.).
Antra, trečiasis asmuo R. B. neneigia fakto, jog 2009 m. vasario mėn. iš atsakovo UAB „Valdinta“ priėmė atsiskaitymą grynaisiais pinigais už atliktą krovinių pervežimą pagal ieškovo UAB „RG Trans“ sąskaitas faktūras ir ieškovo vardu pasirašė ant atsakovo 2009-02-11 kasos išlaidų orderio Nr. 133 bei 2009-02-18 kasos išlaidų orderio Nr. 134, kuriuose nurodomos minimos ieškovo sąskaitos faktūros (31-32, 61-62 b. l.). Neneigiamas faktas, kad trečiasis asmuo R. B., atsakovui UAB „Valdinta“ pagrįsdamas šių pinigų įnešimą į ieškovo UAB „RG Trans“ kasą, jam pateikė pirmiau paminėto asmens D. P. pasirašytą 2009-03-02 kasos pajamų orderį (kvito serija ASK Nr.04), kuriame nurodyta, jog R. B. ieškovo UAB „RG Trans“ kasininkui perdavė pinigus, kurių gavimo pagrindas yra minimos sąskaitos faktūros (34, 53 b. l.).
Trečia, taip pat nėra ginčijama teismo nustatyta aplinkybė, kad faktiškai šios lėšos į ieškovo UAB „RG Trans“ kasą nebuvo įmokėtos: trečiasis asmuo R. B. tvirtina, kad pinigus perdavė D. P., kaip UAB „RG Trans“ direktoriui bei kasininkui, šiam pasirašant minimą kasos pajamų orderį (kvito serija ASK Nr. 04), tuo tarpu D. P., liudydamas teisme, paaiškino, jog jis nebuvo UAB „RG Trans“ direktoriumi, jog R. B. prašymu davė jam įmonės, kuriai vadovavo (UAB ,,Arovana servis“), vieną kasos pajamų orderio sugadintą blanką, taip pat jo prašymu savo ranka orderį užpildė kaip ieškovo UAB „RG Trans“ dokumentą ir ,,iš įpročio pasirašė“ kaip kasininkas. Teigė, jog orderyje nurodytų pinigų R. B. jam neperdavė (92-102 b. l.).
Apeliantas teigia, jog trečiasis asmuo R. B., priimdamas iš atsakovo pinigus, dirbo UAB „RG Trans“ transporto direktoriumi, apie tai jis nurodė ir kasos išlaidų orderiuose, todėl atsakovas UAB „Valdinta“, atsiskaitydamas ne per banko sąskaitą, o ieškovui priklausančius pinigus sumokėdamas šiam asmeniui grynais, privalėjo įsitikinti jo įgaliojimų apimtimi, tačiau to nepadarė ir teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog jis buvo apdairus ir sąžiningai suklydo (CK 6.45 str.). Ieškovo atstovo tvirtinimu, minimu laikotarpiu R. B. veikė kaip privatus asmuo (92-102 b. l.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, laiko, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl CK 6.45, 6.38 straipsnių, 6.39 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo yra pagrįstos nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, ir kaip nepagrįstus atmeta šiuos apelianto teiginius (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija laiko, jog teismas, vertindamas surinktus įrodymus ir kvalifikuodamas teisinius santykius, susiklosčiusius tarp šalių, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šiuos asmenis siejo ilgalaikiai verslo santykiai (krovinių (naujų automobilių) pervežimas tarptautiniais maršrutais). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad šalių atstovai nenurodė atvejų, jog per šį laikotarpį tarp jų būtų kilę ginčai dėl sutartinių prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, teismų informacinėje sistemoje LITEKO taip pat nėra duomenų apie teismuose nagrinėtus jų tarpusavio ginčus. Šiame kontekste įvertintina ir tai, jog nagrinėjamas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra grindžiamas, kaip minėta, ieškovo UAB „RG Trans“ 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. išrašytomis ir atsakovui UAB „Valdinta“ pateiktomis 10 PVM sąskaitomis faktūromis (9-18 b. l.). Ieškovo UAB „RG Trans“ direktorius D. P. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi 2010-03-10. Liudytojas D. P. (nuo 2009-03-05 ieškovo direktorius) teismui paaiškino, kad praėjus 2-3 savaitėms nuo kasos pajamų orderio išrašymo (2009-03-02) ieškovo ,,direktorius ir savininkas G. M. pasakė, kad R. B. paėmė pinigus ir nenori jų grąžinti <...> UAB ,,Valdinta“ teigė, kad pinigus atidavė. R. B. sakė, kad tuos klausimus išspręs. Tuos klausimus sprendėme, kol įmonei nebuvo iškelta bankroto byla; <...> buvo skolos, nes pakibo R. B. paimta suma“. Taigi šios aplinkybės leidžia spręsti, jog UAB „RG Trans“ akcininkas bei įmonės vadovas iš esmės pripažino, kad R. B. yra gavęs UAB „Valdinta“ atsiskaitymą pagal sutartį ir nelaikė, jog tai padarė savavališkai, pažeisdamas savo kompetenciją, tačiau sprendė, jog jis šiuos pinigus neteisėtai atsisako perduoti bendrovei. Tuo labiau, kad, kaip minėta, iki UAB „RG Trans“ bankroto bylos iškėlimo UAB „Valdinta“ nebuvo reiškiama jokių pretenzijų dėl sutartinės prievolės vykdymo.
Be to, ieškovo BUAB „RG Trans“ bankroto administratorius, jo atstovė procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui akcentuoja byloje minimų asmenų pareiginių funkcijų atribojimą. Nurodo, jog trečiasis asmuo B. B., dirbdamas transporto direktoriumi, neturėjo jokių įgaliojimų atstovauti įmonei, jos vardu sudaryti sutartis, priimti atsiskaitymą ir kt., jog bendrovės dokumentuose jis neradęs nė vienos sutarties, kurią R. B. būtų sudaręs, po to, kai 2008-01-02 buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų. Tačiau teisėjų kolegija laiko, jog byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad bendrovėje susiklosčiusi faktinė situacija nepatvirtina šių teiginių. Pirmiau paminėtus 2008-04-08 krovinio pervežimo užsakymus, kuriuose yra susitariama dėl konkretaus pervežimo sąlygų ir kuriuos apeliantas neteisingai kvalifikuoja kaip vien techninio pobūdžio dokumentus, pasirašė būtent B. B., kaip įmonės direktorius, juos patvirtino įmonės antspaudu, pateikė atsakovui vykdyti ir jie yra įvykdyti (51-52 b. l.). Be to, byloje nėra duomenų, jog asmeniui, kuris nėra bendrovės vadovas, yra suteikti įgaliojimai juos pasirašyti. Šiame kontekste papildomai pažymėtina ir tai, kad vienintelis bendrovės akcininkas G. M. direktoriumi bei kasininku dirbo nuo 2008-01-03 iki 2009-03-05, o pagal VSDFV (SoDra) duomenis nuo 2009-03-06 G. M. bendrovėje iš viso nebedirbo. Tačiau iš paties ieškovo teismui pateiktų dokumentų (kasos pajamų orderiai, išrašai iš kasos knygos) matyti, kad po atleidimo iš darbo šis asmuo faktiškai vykdė kasininko pareigas (40-43 b. l.). Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įmonėje, kuri vykdė ūkinę veiklą, be kita ko, vykdė sutartines atsakovo subkontraktoriaus pareigas, formali bei faktinė situacija nesutapo.
Be to, atsakovas UAB „Valdinta“, teigia, kad dėl šio verslo specifikos juo užsiimantiems asmenims dažnai tenka nedelsiant spręsti nuolat iškylančius įvairius sutarčių vykdymo klausimus, todėl vadovaujantis bendradarbiavimo bei kooperacijos principais ir tarp šalių susiklosčiusia praktika per visą šį laikotarpį tarp ginčo šalių tokie klausimai buvo sprendžiami žodžiu, telefonu ir kt. bendraujant su trečiuoju asmeniu R. B., nes jis vienintelis iš ieškovo pusės koordinavo visus pervežimus. Atsakovas, remdamasis ne vienerių metų bendravimo patirtimi, susiklosčiusia praktika, neturėdamas pagrindo abejoti šio asmens kompetencija, laiko nepagrįstais apelianto teiginius, jog privalėjo patikrinti R. B. įgaliojimus pagal viešųjų registrų duomenis ir kt.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog atsakovas UAB „Valdinta“ sutartinę prievolę atsiskaityti įvykdė netinkamam kreditoriui, tačiau sąžiningai ir pagrįstai jį laikydamas tikruoju kreditoriumi, tai yra asmeniu, įgaliotu veikti ieškovo UAB „RG Trans“ vardu, taip pat turinčiu teisę priimti atsiskaitymą kitokiu būdu nei numatyta Sutartyje (Sutarties V dalies 2 p.), dėl suklydimo yra paties ieškovo kaltė, ir tuo pagrindu atleisti atsakovą nuo prievolės įvykdymo tikrajam kreditoriui bei netenkinti jam pareikšto ieškinio (CK 6.39 str. 2 d., 6.45, 6.223 str.). Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo naikinti šį teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas turi teisę reikšti tariamam kreditoriui, priėmusiam prievolės įvykdymą, reikalavimus grąžinti, ką šis yra gavęs, pagal CK 6 knygos XX skyriaus „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ taisykles (CK 6.45 str. 2 d.).
Atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Algirdas Gailiūnas
Egidijus Žironas