Civilinė byla Nr. 2-851-847/2015

(Proceso Nr. 2-15-3-00702-2015-8)

                                               Procesinio sprendimo kategorija

2.4.1.1;2.4.1.2;3.1.7.7;3.2.6.1;3.4.4.2

(S)

BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 13 d.

Biržai

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant pareiškėjai D. J., suinteresuotam asmeniui L. G., viešame teismo posėdyje  išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir

             nustatė :             

              Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo močiutės A. M. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Patikslintu pareiškimu pareiškėja prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji po savo močiutės A. M. mirties ir savo tėvo K. K. mirties priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

               Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo pareiškimą. Ji paaiškino, kad močiutė A. M. 1944 metais pasistatė namus kartu su seneliu (duomenys neskelbtini). Močiutė mirė 1989 metais, namuose liko gyventi pareiškėjos tėvas, tuo pačiu močiutės žentas, nes pareiškėjos mama su šeima negyveno, jos gyvenamoji vieta buvo nežinoma. Pareiškėja rūpinosi močiute, prižiūrėjo jos ūkį po jos mirties, nors ten ir gyveno jos tėvas. Nenorėjo kreiptis dėl palikimo , nes ten gyveno tėtis, jis prižiūrėjo sodybą, jis mokėjo mokesčius (duomenys neskelbtini) seniūnijai. Kad tėtis buvo padavęs pareiškimą pirkti iš valstybės namų valdos sklypą ji nežinojo, sužinojo tik proceso metu, todėl patikslino pareiškimą ir prašo nustatyti du faktus, kad ji po močiutės ir tėvo mirties priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jų turtą. Po močiutės mirties ji padėjo tėčiui tvarkyti sodybą, bet liko močiutės namai, kurių tėtis negalėjo paveldėti, todėl ji padavė teismui pareiškimą, nes kitokiu būdu negali susitvarkyti palikimo dokumentų.

              Suinteresuotas asmuo pareiškėjos sesuo L. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka, kad pareiškimas būtu tenkinamas. Teismo posėdyje L. G. paaiškino, kad sutinka su pareiškimu ir patikslintu pareiškimu, nori kad sesuo susitvarkytų turtą. Ji negyveno tame name, mokėsi internate, bet lankydavo močiutę, po jos mirties lankydavo tėtį, jis ten šeimininkavo, sesuo jam padėjo.

              Liudytojai M. I., I. A. ir L. K. posėdyje parodė, kad po A. M. mirties sodyboje liko gyventi jos žentas K. K., pareiškėja prižiūrėjo tėvą ir sodybą, po tėvo mirties ten dažnai lankėsi, tvarkė namus, dirbo žemę.

           Pareiškimas tenkintinas iš dalies.             

            Pateikti duomenys rodo, kad pareiškėja  D. J. yra A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) vaikaitė, pareiškėjos tėvai yra mirę. A. M. gyveno (duomenys neskelbtini), K. P. kolūkyje,  kaime (duomenys neskelbtini) ir kartu su K. K. sudarė kolūkiečio kiemą , A. M. buvo kiemo galva, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinės knygos (b.l. 36-47). A. M. mirė (duomenys neskelbtini), vieninteliu kolūkinio kiemo nariu liko K. K.. A. M. mirties metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 601 str. nustatė, kad mirus kolūkiečių kiemo nariui, paveldėjimas kiemo turte neatsiranda, šio straipsnio redakcija galiojo iki 1990-11-27. Todėl pareiškėja negalėjo paveldėti mirusios močiutės turto, nes visas kolūkinio kiemo turtas perėjo jos tėvo K. K. nuosavybėn. Tai patvirtina ir Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus 2015-09-15 raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad K. K. Panevėžio apskrities Viršininko 2000-11-06 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (asmeninio ūkio) patvirtintas ir suprojektuotas 0,97 ha žemės sklypas pirkti iš valstybės vienkartinėmis išmokomis ir skirtas namų valdai. Žemės sklypas VĮ Registrų centre neįregistruotas“. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pareiškimas šioje dalyje yra nepagrįstas, nes nesant paveldėjimo santykių, pareiškėja negalėjo faktiškai valdyti mirusiosios turto.

          Pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo K. K. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškimas šioje dalyje tenkintinas. D. J. yra K. K. dukra. Pareiškėjos, suinteresuoto asmens ir liudytojų parodymais nustatyta, kad pareiškėja po tėvo mirties prižiūrėjo namus, sodybą, tačiau nežinojo, kad jis yra padavęs pareiškimą žemei iš valstybės nusipirkti, t.y. faktiškai valdė jos tėvo turtą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pareiškimui tenkinti.

           Iš pareiškėjos priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.      

              Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 448 str., teismas

nusprendžia:

            Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) , mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo dukra D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

              Pareiškėjos D. J. pareiškimą dalyje dėl A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini),  palikimo priėmimo fakto nustatymo atmesti.

          Priteisti iš D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,70 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

              Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Valentina Paliulionienė