Civilinė byla Nr. e2A-732-889/2023
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04827-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;
2.6.10.5.1; 2.6.28.1; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“ patikslintą ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nuostolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Tomadas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 5 465,20 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovas 2017 m. birželio 28 d. sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo (toliau – Sutartis), pagal jos nuostatas ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. 2018 m. balandžio 4 d. ieškovė gavo atsakovo nurodymą atvykti į įvykio vietą ir priverstinai nuvežti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo nugabentas saugoti į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Remdamasi Sutarties nuostatomis, ieškovė 2018 m. birželio 19 d., 2018 m. liepos 23 d. pateikė atsakovui užklausas dėl informacijos apie automobilio procesinį statusą pateikimo; 2018 m. rugpjūčio 6 d. pateikė pretenziją, kadangi atsakovas nepateikė reikalaujamos informacijos. 2018 m. rugsėjo 27 d. elektroniniu laišku atsakovo pasiteiravo, kada jis pateiks atsakymą į 2018 m. birželio 19 d. užklausą; su 2018 m. rugsėjo 28 d. pretenzija ir 2019 m. kovo 25 d. pakartotine pretenzija kreipėsi į atsakovą, kadangi atsakovas nepateikė reikalaujamos informacijos. Tik 2019 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku atsakydamas į 2019 m. kovo 25 d. pretenziją atsakovas informavo apie tai, kad automobilis yra grąžintinas, taip pat pateikė duomenis, jog automobilio valdytoja eismo įvykio metu buvo D. I., o savininkas – D. L.. Gavusi informaciją, ieškovė tą pačią dieną pranešimais kreipėsi į nurodytus asmenis informuodama juos dėl automobilio atsiėmimo ir atsiskaitymo už priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas. D. I. nesutikus padengti įsiskolinimo solidariai su D. L., taip pat neatsiėmus automobilio, nepavykus taikiai sureguliuoti ginčo, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 8 626,15 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu patenkinta dalis ieškinio, t. y. ieškovei solidariai iš D. I. ir D. L. priteista 3 160,95 Eur skola ir 5 proc. dydžio palūkanos. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Teismui patenkinus dalį reikalavimo, ieškovė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių negavo dalies apmokėjimo už faktiškai suteiktas automobilio saugojimo paslaugas; ji negavo 5 465,20 Eur sumos, kuri nepriteista dėl to, jog atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį. Dėl šios priežasties ieškovė su 2022 m. birželio 6 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą. Atsakovas 2022 m. liepos 5 d. raštu sutiko padengti 418,60 Eur nuostolius. Taigi iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo prievolės padengti ieškovės nuostolius. Pats atsakovas sutinka, jog susidarę nuostoliai yra atsakovo neveikimo pasekmė, ir atsakovas sutinka dalį jų atlyginti. Tačiau atsakovas sutinka mokėti tik už pusę saugojimo termino ir taiko Sutarties priede Nr. 2 nustatytą įkainį, dėl to ieškovė priversta kreiptis į teismą.
1.2. Nurodė, jog nuostolius skaičiuoja remdamasi Sutarties priede Nr. 1 nurodytu įkainiu, kai už suteiktas paslaugas su ieškove atsiskaito transporto priemonės savininkas, kadangi šiuo atveju automobilis buvo grąžintas jo savininkui ir pareiga už saugojimą atsiskaityti buvo tekusi automobilio savininkui / valdytojui. Be to, terminas, už kurį ieškinio reikalavimo dalis nebuvo patenkinta, yra apskaičiuotas atsižvelgiant į laikotarpį, kai savininkas / valdytojas nebuvo informuotas apie pareigą atsiimti automobilį ir padengti susidariusias išlaidas, t. y. būtent už laikotarpį, kurį atsakovas nepateikė informacijos ieškovei. Šiuo atveju nuostoliai kilo dėl atsakovo neveikimo ir nerūpestingumo, tai konstatavo Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendime ir Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje. Atsakovo neveikimas yra konstatuotas teismų procesiniais sprendimais, todėl yra prejudicinis faktas. Dėl šios priežasties iš atsakovo priteistinas nuostolių atlyginimas, kurį teismas atsisakė priteisti nustatęs, kad automobilio savininkui / valdytojui negali būti perkeliamos neigiamos pasekmės, kilusios iš ieškovės ir atsakovo Sutarties vykdymo ypatumų. Ieškovė laikėsi pozicijos, jog Sutartį vykdė tinkamai, nuostolius nulėmė atsakovo neveikimas ir nerūpestingumas, todėl atsakovas atsakingas už jų atlyginimą. Nurodė mananti, jog egzistuoja visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
2.1. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, jog ieškovė į atsakovą dėl ginčo automobilio teisinio statuso Sutartyje nustatyta tvarka kreipėsi vieną kartą, t. y. 2018 m. birželio 19 d. išsiųsdama užklausą už Sutarties vykdymą atsakingam atsakovo darbuotojui (pareigūnui). Kiti ieškovės parengti raštai išsiųsti asmenims (jų elektroninio pašto adresais), neturintiems nieko bendra su Sutarties vykdymu. Atsakovas yra gavęs tik 2018 m. birželio 19 d. ieškovės užklausą ir 2019 m. kovo 25 d. pakartotinę pretenziją, tai pats patvirtino procesiniuose dokumentuose. Byloje duomenų, jog kiti ieškovės parengti ir raštuose nurodytais elektroninio pašto adresais išsiųsti dokumentai Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Klaipėdos AVPK) buvo gauti, nėra. Duomenų, jog ieškovė gavo patvirtinimą apie šių dokumentų gavimą įstaigoje, taip pat nėra. Be to, iš byloje ieškovės pateikto 2018 m. gegužės 24 d. rašto ir jo priedo turinio matyti, jog ieškovė, pateikdama duomenis apie jos aikštelėje saugomus automobilius, į minėtą sąrašą ginčo automobilio neįtraukė, nors dokumento parengimo metu automobilis jau turėjo būti saugomas ieškovės aikštelėje. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog sprendimas dėl ginčo automobilio priimtas 2018 m. balandžio 4 d., nutarimas administracinio nusižengimo byloje Klaipėdos apylinkės teisme priimtas 2018 m. balandžio 26 d. (įsiteisėjo 2018 m. gegužės 17 d.). Ieškovė Sutartimi (sutarties 7.6 punktas, 3 priedo 13 punktas) įsipareigojo atsakovui kartą per mėnesį pateikti saugomų transporto priemonių sąrašą su prašymu nurodyti transporto priemonių procesinius statusus. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė pranešimus atsakovui siuntė nesilaikydama Sutartyje nurodyto periodiškumo, ne visus parengtus raštus išsiuntė už Sutarties vykdymą atsakingam asmeniui.
2.2. Teismo vertinimu, byloje pateiktų duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog Sutartį ieškovė vykdė netinkamai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Sutartyje nustatyta tvarka tinkamai užklausą atsakovui ieškovė pateikė tik 2018 m. birželio 19 d. Nepaisydama to, kad atsakymo negavo, ieškovė jokių kitų aktyvių veiksmų nesiėmė, per protingai trumpą laiko tarpą pakartotinai atsakovui duomenų nepateikė ir papildomos informacijos nepareikalavo, taip nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi. Kita vertus, iš byloje pateiktų duomenų matyti ir tai, kad atsakovas atsakymą į ieškovės 2019 m. kovo 25 d. pretenziją pateikė tik 2019 m. spalio 18 d. Objektyvių duomenų ir aplinkybių, dėl kurių atsakymas į ieškovės užklausą negalėjo būti pateiktas anksčiau, atsakovas nenurodė. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus taip pat vykdė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant Sutartį.
2.3. Byloje pateiktų įrodymų visumos pagrindu teismas nustatė, jog sutartinius įsipareigojimus pažeidė abi Sutarties šalys nepakankamai bendradarbiaudamos vykdant Sutartį. Įvertinęs tarp šalių sudarytos Sutarties pobūdį, sutartinių įsipareigojimų kilmę, Sutarties šalių individualias savybes, teismas pripažino, jog byloje yra nustatytas pagrindas taikyti Civilinio kodekso 6.259 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Byloje pateikti duomenys suponuoja išvadą, jog ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, nedėjo maksimalių pastangų įvykdyti Sutarties 7.6 punkto reikalavimus, nesilaikė Sutarties priedo Nr. 3 13 punkte įtvirtintų sąlygų, dėl to nepagrįstai ilgai negavo informacijos apie ginčo automobilį. Dėl šių aplinkybių susidarė itin didelės ginčo automobilio saugojimo išlaidos, dalies šių išlaidų atlyginimas iš automobilio savininko ir valdytojo ieškovei nebuvo priteistas. Atsakovas įsipareigojo sudaryti ieškovei visas sąlygas paslaugoms pagal Sutartį teikti (Sutarties 6.1 punktas), tačiau šios prievolės vykdymas tiesiogiai priklauso nuo pačios ieškovės veiksmų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, remiantis Sutarties priedo Nr. 3 nuostatomis, būtent ieškovė veda suteiktų paslaugų apskaitą (fiksuoja nuvežtas transporto priemones apskaitos žurnale) (priedo Nr. 3 14 punktas), todėl būtent ieškovei geriausiai žinomas jai priklausančioje aikštelėje esančių automobilių skaičius, taip pat aplinkybės, kokia informacija jai būtina siekiant tinkamai įvykdyti Sutarties 7.6 punktą. Šiuo atveju byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą nuspręsti, jog, nors bendradarbiavimo pareigą pažeidė abi Sutarties šalys, esminę įtaką ieškovės nurodytiems nuostoliams atsirasti turėjo būtent pačios ieškovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, tai sudaro pagrindą nuostolių atlyginimo ieškovei iš atsakovo nepriteisti.
2.4. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, jog atsakovo neveikimas yra konstatuotas teismų procesiniais sprendimais, todėl yra prejudicinis faktas. Teismas šiuos ieškovės argumentus įvertino kritiškai. Atkreipė dėmesį į tai, jog Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-300-1030/2021 įrodinėjimo dalyko nesudarė aplinkybės dėl šalių (ieškovės ir atsakovo) sutartinių įsipareigojimų vykdymo, be to, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog skolos dydžiui įtakos turėjo abiejų Sutarties šalių veiksmai (neveikimas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
3.1. Paneigdama teismo teiginius, apeliantė pažymi, jog byloje esančio apeliantės 2018 m. gegužės 24 d. pranešimo ,,Dėl informacijos pateikimo“ priede Transporto priemonių sąraše 2018 m. gegužės 17 d. 52-ojoje pozicijoje yra aiškiai nurodytas ir ginčo automobilis. Tai reiškia, jog apeliantė atsakovui Sutartyje nustatyta tvarka pateikė duomenis apie per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį priverstinai nuvežtas ir saugomas transporto priemones, ir atsakovas šiuos duomenis gavo.
3.2. Skirtingai nei skundžiamame sprendime nurodo teismas, apeliantė į atsakovą dėl ginčo automobilio teisinio statuso Sutartyje nustatyta tvarka kreipėsi ne vieną kartą, o mažiausiai 6 kartus.
3.3. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas neva ieškovės parengti raštai išsiųsti asmenims, neturintiems nieko bendra su Sutarties vykdymu, o duomenų, jog raštai Klaipėdos AVPK gauti, byloje nėra, nepagrįstai formalizuoja apeliantės išsiųstų raštų formą, visiškai neįvertindamas fakto, jog Sutarties Priedo Nr. 3 lentelės 6 punkte nurodytas atsakovo paskirtas asmuo, atsakingas už informacijos apie transporto priemonių teisinį statusą suteikimą (G. K., elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)@policija.lt), jokia forma visiškai nereagavo į apeliantės teikiamus prašymus ir neteikė informacijos, dėl to apeliantė su pretenzijomis kreipėsi į atsakovą kaip instituciją.
3.4. Iš visų atsakovui adresuotų apeliantės paklausimų ir pretenzijų turinio aiškiai matyti, kokios konkrečios informacijos apie priverstinai nuvežtas transporto priemones prašė apeliantė ir dėl kokių atsakovo veiksmų (neveikimo) buvo reiškiamos pretenzijos.
3.5. Nepaisant deklaratyvių ir sunkiai tikėtinų atsakovo teiginių apie didžiosios dalies apeliantės siųstų elektroninių laiškų su prašymais ir pretenzijomis negavimą, tikroji nereagavimo į siunčiamus prašymus ir pretenzijas priežastis yra absoliutus atsakovo aplaidumas ir, kaip parengiamojo teismo posėdžio metu prisipažino pats atsakovas, žmogiškųjų resursų trūkumas. Bet kokiu atveju tai niekaip nėra suderinama su tinkamu Sutarties vykdymu. Apeliantė, nedisponuodama atsakovo neteikiama informacija, negali informuoti priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkų / valdytojų apie jų pareigą atsiimti priverstinai nuvežtas transporto priemones, kaip tai numato Sutarties priedo Nr. 3, 13 punkto nuostatos.
3.6. Atsakovas nereagavo nė į vieną iš ieškovės Sutarties pagrindu pateiktų prašymų, dėl to apeliantė atsakovui periodiškai teikė pretenzijas; atsakovas sureagavo tik į paskutiniąją pakartotinę pretenziją ir pateikė apeliantei informaciją, reikalingą Sutarčiai vykdyti. Pateikti duomenys patvirtina, jog apeliantė į atsakovą kreipdavosi kartą per mėnesį, t. y. Sutarties priedo Nr. 3 13 punkte nustatyta tvarka ir periodiškumu.
3.7. Ginčo bylos atveju vienintelis nerūpestingas ir neatidus subjektas buvo atsakovas, ne tik neteikęs apeliantei Sutarčiai vykdyti reikalingos informacijos, tačiau taip pat nereagavęs į reiškiamas pretenzijas dėl netinkamo Sutarties vykdymo.
3.8. Tik gavusi informaciją iš atsakovo apie transporto priemonės statusą, apeliantė gali imtis tolimesnių veiksmų, kadangi apeliantė, nebūdama subjektas, priimantis sprendimus dėl transporto priemonių nuvežimo ir grąžinimo, neturi jokios kitos galimybės patikrinti informaciją apie transporto priemonių procesinę padėtį ir nustatyti asmenį, atsakingą už transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidų apmokėjimą. Apeliantė taip pat jokiu procesiniu statusu nedalyvauja administracinių nusižengimų ir (ar) baudžiamosiose bylose, todėl niekaip kitaip – tik iš atsakovo – negauna informacijos apie transporto priemonės statusą. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priežastinio ryšio tarp informacijos ginčo šalims suteikimo ypatumus.
3.9. Nepaisydamas daugkartinių raginimų, atsakovas apie išnagrinėtą administracinio nusižengimo bylą ir grąžintiną automobilį apeliantę informavo tik 2019 m. spalio 18 d. Akivaizdu, jog priežastinio ryšio teorijos kontekste pirmiausia atsakovas nevykdė Sutartimi prisiimto įsipareigojimo pateikti duomenis, dėl to apeliantei negalėjo tinkamai vykdyti sutarties.
3.10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantės nuomone, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir turi būti priimtas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti.
3.11. Apeliantė pažymi, jog, kadangi prašoma priteisti suma buvo apskaičiuota už faktiškai suteiktas automobilio transportavimo ir saugojimo paslaugas, ji pagrįstai tikėjosi šias pajamas gauti. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi apeliantei nepriteista piniginio reikalavimo dalis sudaro 5 465,20 Eur. Ši suma yra atsakovo netinkamo sutartinių prievolių vykdymo pasekmė. Būtent atsakovui kyla pareiga atlyginti apeliantei nuostolius. Terminas, už kurį nebuvo patenkinta apeliantės ieškinio dalis, yra apskaičiuotas atsižvelgiant į laikotarpį, kai transporto priemonės savininkas ir valdytojas nebuvo informuoti apie pareigą atsiimti automobilį ir padengti susidariusias išlaidas, t. y. būtent už laikotarpį, kai atsakovas nepateikė apeliantei būtinos informacijos.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
4.1. Susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu, atsakovas pažymi, jog apeliantė nenurodo jokių naujų bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių ieškovės ieškinys turėtų būti patenkintas. Apeliacinio skundo turinys iš esmės atitinka ieškinio turinį. Atsakovas į ieškinį yra atsakęs į bylą pateiktame atsiliepime.
4.2. Akcentuoja, jog tiek Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendime, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 nutartyje nustatė, jog atsakovas informavo automobilio savininką ir (ar) valdytoją apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą, o ieškovė 2017 m. birželio 28 d. Sutarties 7.6 punkte įtvirtintos informavimo pareigos nevykdė.
4.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, išsamiai ir visapusiškai įvertino kreditoriaus kaltę (laipsnį, formą, apimtį ir pan.) ir įrodymus (jų visumą, sąsajumą, vientisumą, pakankamumą), todėl priėmė motyvuotą ir teisingą sprendimą.
4.4. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro jokio teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2017 m. birželio 28 d. tarp ieškovės (vykdytojos) ir atsakovo (užsakovo) sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajone teikimo sutartis Nr. 30-ST2-98-(5.20) (toliau – Sutartis), ja ieškovė UAB ,,Tomadas“ įsipareigojo teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (nuvežimo) ir saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (Sutarties 1 punktas). Vykdydama Sutartį, 2018 m. balandžio 4 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto pagrindu ieškovė į aikštelę saugoti nuvežė transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis). 2019 m. spalio 18 d. elektroniniu paštu ieškovė iš atsakovo gavo duomenis apie ginčo automobilio savininką D. L. ir valdytoją (eismo įvykio metu) D. I..
8. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. I. ir D. L., trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos priteisimo, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 8 626,15 Eur skolą už automobilio saugojimo paslaugas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-300-1030/2021, patenkinta dalis ieškinio ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistas 3 160,95 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimas, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 2 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, priteisiant iš kiekvieno atsakovo po 35,54 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-816-777/2021, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
9. Šioje byloje ieškovė UAB „Tomadas“ pareiškė reikalavimą dėl 5 465,20 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, t. y. prašė patenkinti reikalavimo dalį, kuri atmesta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu, pareikšdama reikalavimą kitam atsakovui. Reikalavimą grindė atsakovo sutartine civiline atsakomybe. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Iš esmės teismas konstatavo, jog sutartinius įsipareigojimus pažeidė abi Sutarties šalys, nepakankamai bendradarbiaudamos Sutarties vykdymo metu. Įvertinęs tarp šalių sudarytos Sutarties pobūdį, sutartinių įsipareigojimų kilmę, Sutarties šalių individualias savybes, teismas pripažino, jog byloje yra nustatytas pagrindas taikyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.259 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Byloje pateikti duomenys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, suponuoja išvadą, jog ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, nedėjo maksimalių pastangų įvykdyti Sutarties 7.6 punkto reikalavimus, nesilaikė Sutarties priedo Nr. 3 13 punkte įtvirtintų sąlygų, dėl to nepagrįstai ilgai negavo informacijos apie ginčo automobilį. Dėl šių aplinkybių susidarė itin didelės ginčo automobilio saugojimo išlaidos, dalies jų atlyginimas iš automobilio savininko ir valdytojo ieškovei nebuvo priteistas. Ieškovės byloje pateikta susirašinėjimo medžiaga nesudaro pagrindo nuspręsti, jog ieškovei duomenys nebuvo pateikti išimtinai dėl atsakovo sąmoningo neveikimo ir (ar) itin pasyvių veiksmų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, pagal Sutarties priedo Nr. 3 nuostatas, būtent ieškovė veda suteiktų paslaugų apskaitą (fiksuoja nuvežtas transporto priemones apskaitos žurnale) (priedo Nr. 3 14 punktas), todėl būtent ieškovei geriausiai žinomas jai priklausančioje aikštelėje esančių automobilių skaičius, taip pat aplinkybės, kokia informacija jai būtina siekiant tinkamai įvykdyti Sutarties 7.6 punktą. Byloje pateikti duomenys, pirmosios instancijos teismo nuomone, sudaro pagrindą nuspręsti, jog, nors bendradarbiavimo pareigą pažeidė abi Sutarties šalys, esminę įtaką ieškovės nurodytiems nuostoliams atsirasti turėjo būtent pačios ieškovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, o tai sudaro pagrindą nepriteisti iš atsakovo ieškovės prašomų nuostolių atlyginimo (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakomybės už sutarties vykdymą tarp šalių paskirstymo. Nesutikimo argumentai detalizuotini kitose sprendimo dalyse.
10. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugybę kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
11. Sutartinės civilinės atsakomybės pagrindai yra įtvirtinti CK 6.256 straipsnio nuostatose, pagal kurias kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti sutarties prievoles (straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
12. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023).
13. Ieškovė sutarties pažeidimą kaip neteisėtus atsakovo veiksmus grindė aplinkybe, jog atsakovas nebendradarbiavo, neteikė informacijos apie automobilių procesinį statusą, dėl to ieškovė patyrė nuostolius – jai nepriteistas dalies ginčo automobilio saugojimo išlaidų atlyginimas. Atsakovas nesutikimą su ieškovės reikalavimu motyvavo tuo, jog ieškovė pati netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus: užklausas siuntė retai, didelės apimties, taigi pažeidė bendradarbiavimo pareigą.
14. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių Sutarties 4 punkte numatyta, jog užsakovas (atsakovas) Sutartyje nustatytomis sąlygomis perduoda informaciją vykdytojui (ieškovei) apie reikiamas suteikti paslaugas, o vykdytojas įsipareigoja Sutartyje nustatytomis sąlygomis priimti užsakovo perduodamą informaciją ir teikti sutarties priede nurodytas paslaugas, taip pat vykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles. Pagal Sutarties 6 punktą, užsakovas įsipareigojo sudaryti vykdytojui visas sąlygas paslaugoms suteikti (6.1 punktas). Sutarties 7.6 punkte vykdytojas įsipareigojo imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius ir pareigą jį atsiimti. Sutarties priede Nr. 3 šalys patvirtino transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, saugojimo, apskaitos, administravimo ir jų grąžinimo savininkams / valdytojams procedūrų tvarkos aprašą. Kaip numatyta aprašo 6 punkte, atsakovas paskyrė už Sutarties vykdymą atsakingus asmenis – dėl transporto priemonių procesinio statuso atsakingu asmeniu nurodytas G. K., pateikti duomenys apie šio asmens elektroninio pašto adresą, telefoną. Aprašo 13 punkte numatyta, kad vieną kartą per mėnesį įmonė pateikia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakingiems darbuotojams vykdytojo aikštelėje saugomų transporto priemonių sąrašą, jame paprašo nurodyti transporto priemonių procesinius statusus, t. y., ar transporto priemonė grąžintina savininkui ir (ar) valdytojui, ar vyksta teisminiai procesai, ar išduotas leidimas grąžinti transporto priemonę ir t. t. Gavęs informaciją apie transporto priemonių procesinį statusą, vykdytojas ne vėliau nei per 7 dienas savo lėšomis išsiunčia registruotus pranešimus transporto priemonių savininkams su informacija apie transporto priemonių saugojimo vietą ir atsiskaitymą už transporto priemonių transportavimą ir saugojimą.
15. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus; apeliaciniame skunde teigia, jog į atsakovą dėl informacijos suteikimo vykdydama sutartį kreipėsi mažiausiai 6 kartus.
16. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė 2018 m. gegužės 24 d. raštu dėl informacijos pateikimo (išsiųstas elektroninio pašto adresu klaipedosvpk.as@policija.lt) atsakydama į 2018 m. gegužės 17 d. raštą pateikė ieškovės aikštelėje saugomų automobilių sąrašą; teismas nurodė, jog 2018 m. gegužės 24 d. sąraše ginčo automobilio nėra.
17. 2018 m. birželio 19 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. K-4 (išsiųstas elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini)@policija.lt) ieškovė kreipėsi į atsakovą prašydama pateikti informaciją apie transporto priemones, su raštu pateiktas transporto priemonių sąrašas, jame ginčo automobilis nurodytas 50 punkte; kartu pateikti duomenys apie elektroninio laiško išsiuntimą.
18. 2018 m. liepos 23 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. K-5 ieškovė kreipėsi į atsakovą (rašte nurodyta, kad jis išsiųstas elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini)@policija.lt) dėl informacijos pateikimo apie automobilius sąraše, kartu pateiktas automobilių sąrašas, jame ginčo automobilis nurodytas 38 punkte.
19. 2018 m. rugpjūčio 6 d. pretenzijoje dėl netinkamo Sutarties vykdymo (joje nurodyta, kad ji išsiųsta elektroninio pašto adresu klaipedosvpk.as@policija.lt) ieškovė nurodė, jog visada vykdė sutartinius įsipareigojimus ir kartą per mėnesį pateikdavo užklausas, tačiau 2018 m. vasario 14 d. atsakymas paruoštas atmestinai, nepateikiant prašomos informacijos; toks įsipareigojimų nevykdymas trukdo ieškovei tinkamai vykdyti Sutartį; pareikalauta iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. pateikti atsakymą į 2018 m. liepos 23 d. užklausą Nr. K-5; pateikti rašto išsiuntimo duomenys (elektroninio pašto programos ekrano nuotrauka apie išsiųstą laišką).
20. 2018 m. rugsėjo 27 d. elektroniniame laiške, išsiųstame elektroninio pašto adresu audrius.grigonis1@policija.lt, ieškovė prašė pateikti duomenis apie konfiskuotą automobilį, papildomai pasidomėjo, kaip sekasi surinkti informaciją dėl 2018 m. birželio mėn. užklausos.
21. 2018 m. rugsėjo 28 d. ieškovė parengė pretenziją (išsiųsta elektroninio pašto adresu klaipedosvpk@policija.lt), joje nurodyta, jog ieškovė su 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. birželio 19 d., 2018 m. liepos 23 d. užklausomis, su 2018 m. rugpjūčio 6 d. pretenzija kreipėsi į atsakovą, tačiau jokios konstruktyvios ir aiškios informacijos negavo; nurodyta, jog 2018 m. vasario 14 d., 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakymai parengti atmestinai, nepateikiant prašomos informacijos arba nurodant ją netiksliai; nurodyta, jog delsimas gali turėti reikšmės išlaidų už saugojimą dydžiui; prašoma nedelsiant pateikti informaciją apie ginčo automobilį ir aplinkybes, trukdančias atsakyti į 2018 m. rugpjūčio 6 d. pretenziją.
22. 2019 m. kovo 25 d. pakartotine pretenzija (išsiųsta elektroninio pašto adresu klaipedosvpk@policija.lt) ieškovė, remdamasi 2018 m. rugpjūčio 6 d. pretenzijoje nurodytais pagrindais, prašė pateikti informaciją apie ginčo automobilį ir aplinkybes, trukdančias atsakyti į 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir 2018 m. spalio 3 d. pretenzijas.
23. 2019 m. spalio 18 d. ieškovė iš atsakovo gavo atsakymą į 2019 m. kovo 25 d. raštą, jame pateikta informacija apie ginčo automobilį (teisinį statusą, savininką D. L. ir valdytoją D. I.).
24. Ieškovė 2019 m. spalio 18 d. pranešimais ginčo automobilio valdytoją ir savininką informavo apie ginčo automobilio saugojimą, pareigą jį atsiimti ir atlyginti 5 977,63 Eur sumos automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
25. 2022 m. birželio 6 d. pretenzijoje dėl nuostolių atlyginimo, kilusių dėl Klaipėdos AVPK nerūpestingumo ir neveikimo (išsiųsta elektroninio pašto adresu klaipedosvpk@policija.lt), ieškovė, motyvuodama tuo, jog informaciją apie ginčo automobilį gavo tik 2019 m. spalio 18 d., pareikalavo, jog atsakovas atlygintų 5 465,20 Eur nuostolių kaip negautas pajamas, kadangi šie nuostoliai susidarė kaip netinkamo atsakovo pareigų vykdymo pasekmė. Atsakovas 2022 m. liepos 5 d. rašte dėl pretenzijos nurodė, jog sutinka su dalimi reikalavimo ir, remdamasis teismų 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. procesiniuose sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į abipusę šalių kaltę, taip pat vadovaudamasis Sutarties 2 priede nustatytais įkainiais, sutinka sumokėti už pusę ginčo automobilio saugojimo laikotarpio (nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. spalio 18 d.) 418,60 Eur.
26. Atsakovas procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, jog iš visų ieškovės išsiųstų raštų gavo tik 2018 m. birželio 19 d. raštą su automobilių sąrašu ir 2019 m. kovo 25 d. pretenziją.
27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktų tarnybinių pranešimų turinį, nurodė jog patikrinti, ar 2018 m. gegužės 24 d. raštas dėl informacijos pateikimo, 2018 m. rugpjūčio 6 d. pretenzija, 2018 m. rugsėjo 27 d. raštas dėl informacijos pateikimo buvo perduoti užregistruoti atsakovo dokumentų valdymo sistemoje, galimybės nėra, nes elektroninio pašto dėžutėje laiškai saugomi 1 metus. Iš už Sutarties vykdymą atsakingo pareigūno 2023 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog asmuo 2018 metais vykdydamas funkcijas visus dokumentus, tarp jų ir gautus iš UAB ,,Tomadas“, persiųsdavo elektroniniu paštu užregistruoti, atvejų, kai iš UAB ,,Tomadas“ gautų laiškų nebūtų persiuntęs Dokumentų valdymo skyriui, nebuvo. Iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Dokumentų administravimo valdybos Klaipėdos apygardos dokumentų valdymo skyriaus vedėjos tarnybinio pranešimo matyti, jog visi gauti dokumentai, teisės aktai ir asmenų prašymai, pranešimai ir skundai, teisės aktų nustatyta tvarka registruojami atitinkamuose dokumentų registruose dokumentų valdymo sistemoje ir kitose informacinėse sistemose ar registruose jų gavimo dieną, o likus mažiau nei 30 min. iki darbo laiko pabaigos, atsižvelgiant į pateiktų dokumentų kiekį, gali būti registruojami kitą po dokumentų gavimo einančią darbo dieną. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, jog su atsakovo gavimo registravimo žyma yra UAB ,,Tomadas“ 2017 m. rugsėjo 25 d. lydraštis Nr. K-2 ir 2018 m. rugsėjo 25 d. automobilių sąrašas (registravimo žymos data – 2018 m. rugsėjo 25 d.).
28. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teiginiu, jog 2018 m. gegužės 24 d. sąraše ginčo automobilio nebuvo. Paneigdama teismo teiginius, apeliantė pažymi, jog byloje esančio apeliantės 2018 m. gegužės 24 d. pranešimo ,,Dėl informacijos pateikimo“ priede Transporto priemonių sąraše 2018 m. gegužės 17 d. 52-ojoje pozicijoje yra aiškiai nurodytas ir ginčo automobilis; tai reiškia, jog apeliantė atsakovui Sutartyje nustatyta tvarka pateikė duomenis apie per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį priverstinai nuvežtas ir saugojamas transporto priemones ir atsakovas šiuos duomenis gavo. Pasisakydama dėl šio ieškovės argumento, kolegija pažymi, jog, kaip nurodyta ankstesnėje sprendimo dalyje, patikrinti, ar 2018 m. gegužės 24 d. raštas dėl informacijos pateikimo, su kuriuo pateiktas automobilių sąrašas 2018 m. gegužės 17 d., buvo perduotas užregistruoti atsakovo duomenų valdymo sistemoje, galimybės nėra dėl riboto elektroninių laiškų saugojimo termino. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog rašte nurodyta, kad jis siunčiamas elektroninio pašto adresu klaipedos.vpk.as@policija.lt; duomenų, kad raštas nurodytu adresu išsiųstas, į bylą nepateikta; rašto tikslas, kaip matyti iš jo turinio, buvo informuoti atsakovą apie saugomas transporto priemones, jame nesuformuluotas prašymas pateikti informaciją apie saugomų transporto priemonių procesinį statusą; duomenų, kad ieškovė, vadovaudamasi Sutarties priedo nuostatomis, 2018 m. gegužės mėn. būtų išsiuntusi priede nurodytam kontaktiniam asmeniui užklausą dėl informacijos apie saugomų transporto priemonių procesinį statusą pateikimo, nėra; anksčiausios ieškovės į bylą pateiktos ginčui aktualiu laikotarpiu surašytos užklausos, kurioje suformuluotas prašymas atsakovui pateikti informaciją apie procesinius transporto priemonių statusus, data yra 2018 m. birželio 19 d., atsakovas pripažįsta šią užklausą gavęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusprendžiant dėl tinkamo (ar netinkamo) atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atskaitos tašku laikytina būtent ši data – 2018 m. birželio 19 d. Būtent tą dieną atsakovas gavo iš ieškovės užklausą apie tai, kad ieškovei reikalinga informacija apie transporto priemones, tarp kurių transporto priemonių sąraše nurodyta ir ginčo transporto priemonė. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-581-201/2018, kuriuo transporto priemonės valdytojai nutarta skirti nuobaudą be transporto priemonės konfiskavimo, įsiteisėjo 2018 m. gegužės 17 d., taigi 2018 m. birželio 19 d. užklausos pateikimo metu atsakovas jau disponavo informacija, kad transporto priemonė grąžintina (šios aplinkybės atsakovas neneigia). Remiantis nurodytais argumentais, iš esmės tai, ar su 2018 m. gegužės 24 d. raštu pateiktame transporto priemonių sąraše ginčo transporto priemonė buvo nurodyta, ar ne, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė nusprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės apimties. Pabrėžtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendime taip pat nurodyta, jog ieškovė Sutarties priedo Nr. 3 13 punktą įvykdė 2018 m. birželio 19 d.; taip pat pažymėta, kad ieškovė iš Klaipėdos APVK duomenis gavo itin pavėluotai ir dėl to negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų informuoti ginčo automobilio savininką ir valdytoją apie automobilio atsiėmimą. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas, be kita ko, nurodyta, kad ieškovė į atsakovą su pretenzija kreipėsi tik 2018 m. rugsėjo 28 d., t. y. praėjus 4 mėnesiams nuo nutarimo, kuriuo netaikyta automobilio konfiskacija, įsiteisėjimo; nepaisydama to, kad atsakymo negavo, ieškovė į užsakovą su pakartotine pretenzija kreipėsi tik 2019 m. kovo 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 11 mėnesių nuo minėto nutarimo įsiteisėjimo (nutarties 26 punktas).
29. Byloje taip pat nustatyta, jog informaciją apie ginčo transporto priemonę atsakovas ieškovei pateikė tik 2019 m. spalio 18 d. atsakydamas į pakartotinę 2019 m. kovo 25 d. ieškovės pretenziją. Kolegija pabrėžia, jog atsakovas iš esmės neįrodinėja jokių pateisinamų tokio uždelsimo pateikti informaciją (nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2019 m. spalio 18 d.) priežasčių – ginasi tik žmogiškųjų resursų trūkumu ir tuo, jog ieškovė pati netinkamai vykdė sutartį, nes nesiuntė užklausų taip periodiškai, kaip pagal sutarties nuostatas privalo.
30. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; taip pat šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 42 punktas). Pabrėžtina, kad pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-403/2022).
31. Kasacinis teismas pasisakydamas sutartinės civilinės atsakomybės taikymo aspektu yra nurodęs, jog vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
32. Vertindamas, ar ieškovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė į atsakovą dėl ginčo automobilio teisinio statuso Sutartyje nustatyta tvarka kreipėsi vieną kartą, t. y. 2018 m. birželio 19 d. išsiųsdama užklausą už Sutarties vykdymą atsakingam atsakovo darbuotojui (pareigūnui); kiti ieškovės parengti raštai išsiųsti asmenims, neturintiems nieko bendra su Sutarties vykdymu; iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas yra gavęs tik 2018 m. birželio 19 d. ieškovės užklausą ir 2019 m. kovo 25 d. pakartotinę pretenziją, tai pats patvirtino procesiniuose dokumentuose. Teismas nurodė, jog duomenų, kad kiti ieškovės parengti ir raštuose nurodytais elektroninio pašto adresais išsiųsti dokumentai gauti Klaipėdos AVPK, byloje nėra; duomenų, jog ieškovė gavo patvirtinimą apie šių dokumentų gavimą įstaigoje, taip pat nėra. Ieškovė Sutartimi (sutarties 7.6 punktas, 3 priedo 13 punktas) įsipareigojo atsakovui kartą per mėnesį pateikti saugomų transporto priemonių sąrašą, prašydama nurodyti transporto priemonių procesinius statusus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė pranešimus atsakovui siuntė nesilaikydama Sutartyje nurodyto periodiškumo, ne visus parengtus raštus išsiuntė už Sutarties vykdymą atsakingam asmeniui (CPK 185 straipsnis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Sutartį ieškovė vykdė netinkamai, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi. Taip pat teismas konstatavo ir tai, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas atsakymą į ieškovės 2019 m. kovo 25 d. pretenziją pateikė tik 2019 m. spalio 18 d. Objektyvių duomenų ir aplinkybių, dėl kurių atsakymas į ieškovės užklausą negalėjo būti pateiktas anksčiau, nenurodė. Taigi teismas padarė išvadą, jog atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus taip pat vykdė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Nors byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą nuspręsti, jog bendradarbiavimo pareigą pažeidė abi Sutarties šalys, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog esminę įtaką ieškovės nurodytiems nuostoliams atsirasti turėjo būtent pačios ieškovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, o tai sudaro pagrindą nepriteisti ieškovei iš atsakovo nuostolių atlyginimo (CPK 185 straipsnis, CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
33. Kaip jau aptarta, atsakovas pirmą užklausą, susijusią su ginčo transporto priemone, gavo 2018 m. birželio 19 d.; duomenų, kad į užklausą buvo tinkamai atsakyta ir informacija apie ginčo transporto priemonę ieškovei pateikta anksčiau nei 2019 m. spalio 18 d., byloje nėra. Pabrėžtina, jog atsakovas nepagrindė, kodėl neatsakė į 2018 m. birželio 19 d. raštą, nors jau disponavo informacija, kad transporto priemonė grąžintina, taip pat nepagrindė jokių pateisinamų priežasčių, kodėl į 2019 m. kovo 25 d. pretenziją, kurią pripažįsta gavusi, atsakė tik 2019 m. spalio 18 d. Toks nepateisintas vilkinimas pateikti aktualią informaciją laikytinas netinkamu Sutarties vykdymu, už kurį atsakovui taikytina civilinė atsakomybė. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog periodiškai siųsdavo atsakovui užklausas, raštus, pretenzijas dėl duomenų pateikimo (pagal ieškovės pateiktus duomenis, ji po 2018 m. birželio 19 d. užklausos pateikimo kreipėsi į atsakovę 2018 m. liepos 23 d., rugpjūčio 6 d. rugsėjo 27, 28 dienomis, 2019 m. kovo 25 d.; kontaktuota elektroninio pašto adresais: klaipedosvpk.as@policija.lt; klaipedosvpk@policija.lt; (duomenys neskelbtini) @policija.lt; audrius.grigonis1@policija.lt). Kaip pats pripažįsta, 2019 m. kovo 25 d. pretenziją, išsiųstą elektroninio pašto adresu klaipedosvpk@policija.lt, atsakovas gavo, pati pretenzija įvardyta kaip pakartotinė pretenzija, tačiau duomenų apie tuo pačiu elektroninio pašto adresu išsiųstą 2018 m. rugsėjo 28 d. pretenzijos gavimą byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog iš bylos medžiagos neįmanoma nustatyti, ar tam tikrus ieškovės išsiųstus raštus atsakovas gavo, tačiau, įvertinusi raštų turinį (tai, kad juose įvardijamos kitų atsakovui adresuotų raštų datos ir nurodoma, jog į juos nebuvo atsakyta arba atsakyta netinkamai; raštai įvardijami kaip pakartotinės pretenzijos; dėl tam tikrų raštų išsiuntimo ieškovė pateikė duomenis (elektroninio pašto programos ekrano nuotraukas apie išsiųstus laiškus), kolegija daro išvadą, kad ieškovės pateikti duomenys tikėtinai patvirtina jos įrodinėjamas aplinkybes, jog ji bandė kontaktuoti su atsakovu ir kitomis nei atsakovo pripažįstamomis datomis. Be to, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino tą aplinkybę, jog ieškovė laiškus siuntė ne kontaktiniam asmeniui. Laiškai išsiųsti į bendrą policijos elektroninio pašto adresą, byloje yra duomenų, jog šiuo adresu atsiųstus laiškus atsakovas gauna, todėl ta aplinkybė, jog laiškai siųsti ne kontaktiniam asmeniui, ypač turint omenyje tą faktą, jog į užklausą, 2018 m. birželio 19 d. išsiųstą būtent kontaktiniam asmeniui, joks atsakymas negautas, nelaikytina patvirtinančia netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Taip pat pabrėžtina, jog ieškovės pateikti duomenys tikėtinai patvirtina, jog nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. su atsakovu bandyta kontaktuoti tokiu periodiškumu, kuris faktiškai atitinka sutarties nuostatas dėl užklausų siuntimo periodiškumo (kas mėnesį); kiek ilgesnis laiko tarpas susidaro nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. kovo mėn., kai buvo pateikta pakartotinė pretenzija, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. kovo 25 d. pretenzijoje yra nuoroda ir į 2018 m. spalio 3 d. pretenziją, nors duomenys apie ją byloje ir nepateikti. Tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovės pastangos gauti informaciją ir tinkamai vykdyti sutartį ilgą laiką buvo periodinės, o perkėlus ieškovei atsakomybę dėl nuostolių susidarymo dėl tam tikro tikėtino pasyvumo laikotarpio, ypač, kai byloje nustatyta, kad atsakovas, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, nepateikė reikiamos informacijos nuo pat 2018 m. birželio 19 d. iki 2019 m. spalio 18 d., iš esmės reikštų nepagrįstą bendradarbiavimo pareigos vykdymo perkėlimą vien tik ieškovei.
34. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad esminę įtaką ieškovės nurodytiems nuostoliams atsirasti turėjo būtent pačios ieškovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Bylos medžiaga įrodyta, jog atsakovas buvo informuotas apie tai, kad ieškovei reikalinga informacija apie ginčo automobilį, atsakovas šios informacijos ieškovei nepateisinamai ilgai nepateikė, iš esmės jokių objektyvių netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo priežasčių neįrodė, taigi elgėsi ne pagal atidaus ir rūpestingo sutarties kontrahento standartą ir taip pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus; ieškovė ėmėsi priemonių tinkamam sutartinių įsipareigojimų įvykdymui, tačiau dėl nepakankamo atsakovo bendradarbiavimo ir itin pavėluoto informacijos apie ginčo automobilį gavimo patyrė nuostolių negautų pajamų forma. Svarbu paminėti, jog, vos gavusi iš atsakovo informaciją apie ginčo automobilio savininką ir valdytoją, ieškovė jau kitą dieną išsiuntė jiems pranešimus apie pareigą atsiimti automobilį ir atlyginti jo saugojimo išlaidas, taigi, gavusi informaciją, ieškovė elgėsi itin operatyviai ir nepagrįstu delsimu informuoti automobilio savininkus nedidino jo saugojimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios netinkamą atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą kaip sutartinės atsakomybės taikymo sąlygą (CPK 185 straipsnis).
35. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytos žalos faktą bei jo dydį (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip žalos atlyginimą prašė priteisti pajamas, kurių bendrovė negavo už faktiškai suteiktas ginčo automobilio saugojimo paslaugas.
36. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad negautos pajamos kaip nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas). Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles, bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023).
37. Pažymėtina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
38. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent dėl to, jog atsakovo nebuvo laiku informuota apie transporto priemonės procesinį statusą – jog transporto priemonė grąžintina, ieškovė negalėjo transporto priemonės savininko ir valdytojo informuoti apie pareigą atsiimti automobilį ir atlyginti jo nuvežimo ir saugojimo išlaidas, kurių dalį ieškovė prisiteisė iš transporto priemonės savininko ir valdytojo, o kita dalis nebuvo priteista, Klaipėdos apylinkės teismui 2021 m. balandžio 29 d. sprendime konstatavus, kad nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. spalio 18 d. ieškovė negali reikalauti automobilio saugojimo išlaidų iš transporto priemonės savininko ir valdytojo, kadangi jie nebuvo tinkamai informuoti apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Jei ieškovė būtų laiku (jau po pirmosios užklausos) gavusi informaciją apie transporto priemonės statusą, nuostolių už suteiktas automobilio saugojimo paslaugas negautų pajamų forma jai nebūtų susidarę arba juos būtų atlyginę transporto priemonės savininkas ir valdytojas. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir ieškovės patirtų nuostolių negautų pajamų forma.
39. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 465,20 Eur nuostolių atlyginimą, t. y. tą nuostolių dalį, kuri nepriteista iš transporto priemonės savininko ir valdytojo. Nuostolių dydį skaičiuoja taikydama Sutarties priede Nr. 1 numatytą saugojimo paslaugų įkainį (10,51 Eur su PVM už parą). Atsakovas nesutinka su nuostolių dydžiu; teigia, jog, jeigu nuostolių atlyginimas būtų priteistas, jis turėtų būti apskaičiuotas pritaikius Sutarties priede Nr. 2 numatytą saugojimo paslaugų įkainį (1,61 Eur su PVM už parą).
40. Pasisakydama dėl priteistinų nuostolių dydžio, kolegija pabrėžia, jog nuostolių dydį privalo įrodyti ieškovė. Šiuo atveju šalys skirtingai vertina ieškovei kilusių nuostolių dydį: ieškovė laikosi pozicijos, jog apskaičiuojant nuostolių dydį turi būti taikomas įkainis, kuris numatytas Sutarties priede Nr. 1, atsakovas neigia tokį nuostolių dydį ir remiasi Sutarties priedu Nr. 2. Šiuose prieduose numatyti įkainiai skiriasi 6,5 karto. Sutarties nuostatose yra aptarta, kokiais konkrečiais atvejais taikytini šie įkainiai. Iš esmės įkainių skirtumus lemia transporto priemonės nuvežimo ir konfiskavimo pagrindas: ar transporto priemonė nuvežama ir konfiskuojama administracinio nusižengimo, ar baudžiamojo proceso metu (kolegijos nuomone, šie įkainių dydžių skirtumai yra iš esmės nulemti skirtingos skirtingų procesų trukmės, taip pat skirtingo už išlaidas atsakingo subjekto). Pabrėžtina, jog šioje byloje kilusi situacija, nepaisant to, jog ginčo transporto priemonė buvo nuvežta administracinio nusižengimo proceso metu, nepatenka į nurodyto straipsnio taikymo sritį, nes byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo negautų pajamų forma, kai atsakovas Klaipėdos AVPK tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų informuoti ieškovę apie transporto priemonės procesinį statusą, todėl nurodyti įkainiai, nusprendžiant dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio, taikytini ne tiesiogiai, o kaip orientaciniai.
41. Kaip jau minėta, ieškovė turi įrodyti, jog ji patyrė būtent jos prašomų priteisti dydžio nuostolių. Kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrindė, jog per laikotarpį, kai atsakovas netinkamai vykdė sutartį (laiku nepateikė informacijos), ji būtų gavusi būtent jos prašomo priteisti dydžio pajamas už automobilio saugojimo paslaugas. Pabrėžtina, jog pats administracinio nusižengimo procesas, kurio metu buvo priimti sprendimai dėl transporto priemonės nuvežimo, truko tik nuo 2018 m. balandžio 4 d. (kai automobilis buvo nuvežtas saugoti) iki 2018 gegužės 17 d. (kai įsiteisėjimo nutarimas administracinio nusižengimo byloje). Kaip konstatavo Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendime, dėl ieškovės (šioje byloje) ir trečiojo asmens (atsakovo šioje byloje) sutarties vykdymo ypatumų kilusios pasekmės – šiuo atveju itin ilgas transporto priemonės savininko ir valdytojos neinformavimas apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą – negali būti perkeliamos transporto priemonės savininkui ir valdytojai. Šioje byloje ieškovė iš esmės neįrodė, jog ji turėjo pagrįstą lūkestį gauti būtent tokio dydžio pajamas, kokias būtų gavusi, jei būtų saugojusi automobilį jo savininko ir valdytojos interesais. Atsakovui laikantis pozicijos, jog patirtų nuostolių suma turi būti apskaičiuojama taikant 1,61 Eur su PVM už parą įkainį, ieškovė nepagrindė, jog jos suteiktų automobilio saugojimo paslaugų kaina viršijo šį įkainį. Tuo labiau, kad, kaip minėta, toks įkainis numatytas Sutartyje, taigi akivaizdu, jog ieškovė teikia paslaugas ir už šį įkainį. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija daro išvadą, jog ieškovei neįrodžius, kad ji turėjo pagrindą tikėtis gauti už saugojimo paslaugas pajamų, apskaičiuotų taikant būtent 10,51 Eur už parą įkainį, nepagrindus suteiktų paslaugų apimties, kuri atitiktų nurodytą įkainį, įvertinus laikotarpį, už kurį priteistinas nuostolių atlyginimas (apie tai bus pasisakytina kitoje sprendimo dalyje), taip pat turint omenyje atsakomybės subjekto specifiką ir tai, jog saugojimo paslaugos perkamos taip pat ir viešajam interesui užtikrinti, būtų teisinga priteistinų nuostolių sumą apskaičiuoti pritaikius Sutarties priede Nr. 2 numatytą įkainį – 1,61 Eur su PVM už parą.
42. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog ieškovė įrodė patyrusi nuostolių negautų pajamų forma už suteiktas automobilio saugojimo paslaugas, ir šių nuostolių atlyginimas, apskaičiuojant jį pagal nurodytą taikytiną įkainį, priteistinas iš atsakovo. Vertinant laikotarpį, už kurį priteistinas nuostolių atlyginimas, darytina išvada, jog nuostolių atlyginimas ieškovei turi būti priteistas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 19 d. (kai atsakovas, kaip nustatyta, gavo užklausą dėl ginčo automobilio) iki 2019 m. spalio 18 d. (kai atsakovas suteikė ieškovei informaciją apie ginčo automobilio procesinį statusą), t. y. iš viso už 487 dienas.
43. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
44. Nustačius visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 784,07 Eur nuostolių negautų pajamų forma atlyginimas (1,61 Eur x 487).
45. Patenkinus dalį ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos, kaip prašo ieškovė, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
46. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – tenkintina dalis ieškinio ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 784,07 Eur nuostolių atlyginimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstytinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas, apie tai pasisakant kitoje sprendimo dalyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).
49. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog pirmosios instancijos teisme būtų patyrusi teisinės pagalbos išlaidų; už ieškinio reikalavimą sumokėjo 164 Eur. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, už ieškinio pareiškimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 123 Eur. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžintina 41 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis). Patenkinus 14 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinas 17,22 Eur žyminis mokestis.
50. Atsakovas duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, nepateikė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
51. Ieškovė pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už apeliacinį skundą sumokėjo 123 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 1 210 Eur teisinės pagalbos, parengiant apeliacinį skundą, išlaidų; prašo išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovo. Pabrėžtina, jog ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, įvertinus atliktus procesinius veiksmus, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl pagrįsta laikytina visa teisinės pagalbos išlaidų suma. Patenkinus 14 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinas 169,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas ir 17,22 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93, 98 straipsniai).
52. Atsakovas duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme būtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, nepateikė.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Tenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 784,07 Eur nuostolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. rugpjūčio 4 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 17,22 Eur žyminį mokestį.
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tomadas“ (juridinio asmens kodas 302308932) 41 Eur žyminio mokesčio permoką (2022 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo užduoties kodas (ID) ZK87897 LITEKO sistemoje, operacijos data – 2022 m. rugpjūčio 2 d.).
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 169,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą ir 17,22 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
Teisėjai Aurimas Brazdeikis
Marius Dobrovolskis
Milda Skersienė