Civilinė byla Nr. 2S-742-109/2011

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14414-2010-7

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Giedrė Jakštienė

Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128.11; 129.1

 (S)

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo   30 d.

Kaunas

 

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-20617-451/2010 pagal pareiškėjos S. A. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, suinteresuoti asmenys Ž. A., A. R..

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

Pareiškėja S. A. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydama pripažinti antstolio Mareko Petrovskio neveikimą neteisėtu, o būtent tai, kad jis nesiaiškino prievolės pobūdžio, t. y., ar išieškojimas turėtų būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto, taip pat nesiūlė kreiptis į teismą ir nustatyti sutuoktinei priklausančio turto dalies. Nurodė, kad 2010-08-04 netikėtai iš laikraščio „Noriu“ sužinojo, kad antstolis 2010-09-14 13.30 val. ir 14 val. paskelbė jos sutuoktinio Ž. A. turto pardavimą iš varžytinių, tačiau ji apie tai informuota nebuvo. Kadangi santuoka tarp jos ir Ž. A. buvo sudaryta, visas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl antstolis pažeidė jos, kaip parduodamo turto bendrasavininkės, teises, taip pat pažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką iš bendro sutuoktinių turto.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi (b. l. 82-84) pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų patenkino, pripažino antstolio neveikimą neteisėtu, o būtent tai, kad antstolis nesiaiškino prievolės pobūdžio, t. y. išieškojimas turėtų būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto, taip pat nesiūlė kreiptis į teismą dėl sutuoktiniui priklausančio turto dalies nustatymo ir įpareigojo antstolį šį veiksmą atlikti. Teismas priteisė iš antstolio Mareko Petrovskio 12,96 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas iš byloje esančio vykdomojo įrašo nustatė, jog skolininku šioje byloje yra įvardintas Ž. A., išieškotoju A. R., byloje neginčijamai nustatyta, tą patvirtino ir antstolis savo atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu, jog Ž. A. prievolė yra jo asmeninė prievolė. Todėl antstolis privalo vykdyti išieškojimą iš Ž. A. priklausančio turto, arba iš jo dalies bendrajame sutuoktinių turte. Byloje nustatyta, jog varžytinėse yra parduodamas turtas – transporto priemonė - SUZUKI, GSX-R 750 ir prekinis ženklas „DENGA“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 67), VĮ „Regitra“ pateikto išrašo apie skolininkui priklausančias transporto priemones, nustatyta, jog Ž. A. vardu 2007-05-23 dieną įregistruota transporto priemonė. Byloje pateikta išimtinių teisių į prekių ženklą 2009-12-28 dienos pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 33), kuri patvirtina, jog Ž. A. nupirko visas išimtines teises į prekių ženklą „DENGA“. Iš byloje pateikto išrašo apie asmenį (b. l. 57), nustatyta, jog skolininkas Ž. A. vedęs nuo 1991 m., duomenų apie ištuoką byloje nėra. Taikant CK 3.88 str. prezumpciją, teismas laikė, jog visas santuokoje įgytas turtas yra Ž. A. ir S. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, todėl laikė, jog antstolis vadovaujantis CPK 667 str., privalėjo išaiškinti pareiškėjai kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.

Atskiruoju skundu išieškotojas A. R. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti (b. l. 90-91). Nurodo, kad įrašai turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.626 str.). Viešuose registruose motociklas SUZUKI, GSX-R (VĮ „Regitra“ kelių transporto priemonių registre) ir prekės ženklas „DENGA“ (Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro prekių ženklų registre) registruoti skolininko vardu, neįvardijant turto bendrąja jungtine nuosavybe, viešųjų registrų duomenys nenuginčyti, todėl teismas nepagrįstai taikė sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją. Prekės ženklas yra intelektinės veiklos rezultatas (CK 1.111 str.), asmeninė neturtinė vertybė (CK 1.114 str.), įstatymo leidėjo pripažįstama intelektinės nuosavybės teise valdomu turtu, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 4 p.). Dėl šio teisinio reglamentavimo prekės ženklui „DENGA“ negali būti taikomas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas ir pareiškėja neturi nuosavybės teisių į prekės ženklą „DENGA“. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Motociklu SUZUKI, GSX-R naudotis gali tik asmuo turintis teisę vairuoti šią transporto priemonę. VĮ „Regitra“ kelių transporto priemonių vairuotojų registre pareiškėja S. A. nėra registruota kaip AM, Al ar A vairuotojų kategorijų, suteikiančių teisę vairuoti mopedą ir/ar motociklą, turėtoja, kas lemia Motociklą SUZUKI, GSX-R pagal prigimtį ir pobūdį esant skolininko asmenine nuosavybe.

Suinteresuotas asmuo antstolis Marekas Petrovskis atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu sutinka, prašo teismo nutartį panaikinti šiais motyvais:

1. Kauno m. apylinkės teismo nutartis nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas nepagrįstai motyvuojamoje dalyje nustatė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog Ž. A. prievolė yra asmeninė prievolė. Teismo posėdžio metu tokia aplinkybė nebuvo nustatinėjama, vykdomojoje byloje tokių duomenų nėra. Kadangi teismas nenagrinėjo, netyrė jokių įrodymų, patvirtinančių tokią aplinkybę, tai Kauno m. apylinkės teismas negalėjo nuspręsti, kad pagal antstoliui pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą prievolė yra asmeninė skolininko Ž. A. prievolė.

2. Skirtingam turtui teismas pritaikė skirtingą turto teisinį režimą, tačiau nepagrindė, kokias faktiniais duomenimis tokia aplinkybė buvo nustatyta. Teismas, netyręs jokių įrodymų ir nenustatęs prievolės pobūdžio nustatė, kad skolininko Ž. A. skola yra asmeninė prievolė, tačiau skolininko Ž. A. vardu įregistruotas turtas yra bendras turtas su skolininko sutuoktine S. A.. Kokiais faktiniais duomenimis pagrįsta tokia teismo išvada, nenurodyta.

3. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktiką formuoja taip, jog tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. K. Š.; bylos Nr. 3K-3-25/2007; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta byloje V. S. v. notaras M. S., bylos Nr. 3K-3-522/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. D. M.; bylos Nr. 3K-3-452/2008). Kadangi įrašai turto registre laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.626 str.), o motociklas SUZUKI, GSX-R ir prekės ženklas „DENGA“ registruoti skolininko vardu, neįvardijant turto bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų registrų duomenys nenuginčyti, teismas nepagrįstai taikė sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją.

4. Teismo nutartis prieštarauja faktinės vykdomosios bylos aplinkybėms ir byloje esantiems faktiniams duomenims. Prekės ženklas yra intelektinės veiklos rezultatas (CK 1.111 str.), asmeninė neturtinė vertybė (CK 1.114 str.), todėl įstatymo leidėjo pripažįstama, kad intelektinės nuosavybė yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 4 p.). Todėl prekės ženklui „DENGA“ negali būti taikomas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas ir pareiškėja neturi nuosavybės teisių į prekės ženklą „DENGA“, dėl ko antstolio veiksmai, nukreipiant išieškojimą į tokį turtą yra teisėti. Be to, motociklu naudotis gali tik asmuo turintis teisę vairuoti šią transporto priemonę, pareiškėja tokios teisės neturi, ir tai lemia, kad motociklas SUZUKI, GSX-R pagal prigimtį ir pobūdį yra skolininko asmeninė nuosavybė.

Pareiškėja S. A. atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 102-103). Nurodo šiuos motyvus:

1. Dėl areštuoto turto teisinio režimo. Apeliantas skunde nurodė, kad viešuose registruose motociklas SUZUKI GSX-R ir prekės ženklas „DENGA“ registruoti skolininko Ž. A. vardu, neįvardijant turto bendrąja jungtine nuosavybe, viešųjų registrų duomenys nenuginčyti, todėl teismas nepagrįstai taikė sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją. Nagrinėjamu klausimu, t. y. dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo prigimties, LAT 2010 gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas <....> turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (LAT 2010 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010). Atsižvelgiant į šį LAT išaiškinimą darytina išvada, kad apeliantas nepagrįstai turto režimą sieja vien tik su jo registracija. Tiek motociklas SUZUKI, GSX-k 750, tiek prekės ženklas „DENGA“ įgytas santuokos metu, todėl neatsižvelgiant į viešuose registruose nurodytus įrašus, turi būti taikomas turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. Vykdomasis raštas, kurio pagrindu buvo pradėtas išieškojimas, yra išduotas dėl Ž. A. asmeninės prievolės. Faktą, kad prievolė yra asmeninio pobūdžio, Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino ir Ž. A., ir pats antstolis Marekas Petrovskis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-383/2005, nutartis Nr. 3K-3-484/2005). Todėl antstolis išieškojimą turėjo vykdyti išimtinai tik iš sutuoktiniui asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš jam priklausančios turto dalies bendrajame sutuoktinių turte. Pareiškėja antstolio nebuvo informuota apie pradėtą priverstinį išieškojimą, taip pat jai pagal CPK 667 str. antstolis nesiūlė kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.

2. Apeliantas teigia, jog motociklas yra asmeninė jo nuosavybė, nes naudotis motociklu gali tik jis. Apelianto nurodyta aplinkybė neturi jokios reikšmės nustatant turto teisinį režimą, kadangi nuosavybės teisę sudaro teisių triada: teisė valdyti, naudotis ir disponuoti (CK 4.37 str.). Taigi, būdama motociklo bendrasavininke, pareiškėja turi teisę į pajamas, gautas pardavus šią transporto priemonę.

3. Dėl apelianto pareigos rūpintis proceso eiga. Apeliantas atsiliepimo byloje nepateikė, į teismo posėdį Kauno miesto apylinkės teisme neatvyko, nors apie jo vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Atskirajame skunde nėra nurodyta objektyvių aplinkybių, kurios kliudė laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą, ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas turėdamas visas galimybes ginti savo teises pirmos instancijos teisme nerodė suinteresuotumo, kurio reikėtų tikėtis iš tokio pobūdžio ginčo šalies, ir nesirūpino proceso eiga, yra pagrindas pripažinti apeliantą nerūpestinga proceso šalimi ir jo atskirojo skundo netenkinti.

Suinteresuotas asmuo Ž. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, tesimo nutartį palikti nepakeistą, nurodo, kad teismas pagrįstai antstolio Mareko Petrovskio veiksmus pripažino neteisėtais (b. l. 105).

Atskirasis skundas atmestinas.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo nutarties argumentais.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. T. y. jis privalo užtikrinti vykdymo teisėtumą.

Pažymėtina, kad vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko teisės ir teisėti jų interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo procese dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju antstolis Marekas Petrovskis vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/00788 vykdydamas 2010-04-14 Kauno m. 15-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-951 dėl 235 018,54 Lt skolos išieškojimo iš A. Ž. išieškotojo R. A. naudai, nukreipė išieškojimą į Ž. A. priklausantį turtą, konkrečiai į prekės ženklą „DENGA“ ir motociklą SUZUKI, GSX-R. Antstolis, vadovaudamasis CK 3.88 str. 3 dalimi laikė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, šiuo atveju turto savininku nurodytas tik Ž. A., todėl nemanė esant reikalinga vadovaujantis CPK 667 straipsniu pasiūlyti kreiptis į teismą ir nustatyti sutuoktinei priklausančio turto dalies.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

Prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendrojo sutuoktinių turto, ar iš asmeninio skolininko turto. Kai išieškojimas vykdomas iš bendrojo sutuoktinių turto (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai, 2 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis), tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (CPK 667 straipsnis) atlikti nereikia. Jeigu išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Ir tokią teisę antstolis privalo išaiškinti.

Apeliantas ginčija teismo nutartį nurodydamas, kad antstolis tinkamai išsiaiškino turto priklausomybę, t. y. kad prekės ženklas ir motociklas priklauso asmenine nuosavybės teise Ž. A.. Nors registruose motociklas SUZUKI GSX-R ir prekės ženklas „DENGA“ registruoti skolininko Ž. A. vardu, neįvardijant turto bendrąja jungtine nuosavybe, ir šie viešųjų registrų duomenys nėra nuginčyti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl teismai privalo vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamiesi CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (LAT 2010 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010), tas pats taikytina ir antstoliui. Atsižvelgiant į tai, kad motociklas SUZUKI, GSX-R 750 ir prekės ženklas „DENGA“ įgyti santuokos metu, neatsižvelgiant į viešuose registruose nurodytus įrašus, turėjo būti taikomas turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Byloje nustatyta, kad vykdomasis raštas, kurio pagrindu buvo pradėtas išieškojimas, yra išduotas dėl Ž. A. asmeninės prievolės. Faktą, kad prievolė yra asmeninio pobūdžio, Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino ir Ž. A., ir pats antstolis Marekas Petrovskis. Kadangi prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-383/2005, nutartis Nr. 3K-3-484/2005), antstolis išieškojimą turėjo vykdyti išimtinai tik iš sutuoktiniui asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš jam priklausančios turto dalies bendrajame sutuoktinių turte. Dėl tos pačios priežasties antstolis turėjo informuoti pareiškėją apie pradėtą priverstinį išieškojimą, taip pat pagal CPK 667 str. antstolis turėjo jai pasiūlyti kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.

Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartis yra pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 327 straipsnio 1 punktas, 338, 339 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                          Birutė Bobrel

 

Kolegijos teisėjai                                                                                               Jolita Cirulienė

                                                                                               

                                                                                                                         Gintautas Koriaginas