Civilinė byla Nr. 2A-1057-153/2014;
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00797-2013-0;
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.10; 14.6; 16.5.1;
16.6; 16.8; 44.2.4.2; 114.11; 121.14; 121.18. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „VALHALLA inter“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-49-308/2014 pagal ieškovės UAB „VALHALLA inter“ ieškinį atsakovui R. J. dėl Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija išnagrinėjo pareiškėjo R. J. prašymą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo tvarkos pažeidimu atsakovui UAB „VALHALLA inter“ ir priėmė 2013-09-10 sprendimą Nr. DGKS-3337, kuriuo nusprendė: 1) iš UAB „VALHALLA inter“ išieškoti 743, 38 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 1 800 Lt dienpinigių, 2 000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 35,57 Lt už kiekvieną uždelstą darbo dieną, taikant penkių darbo dienų grafiką, pradedant skaičiuoti nuo 2013-09-11 iki visiško atsiskaitymo dienos R. J.; vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priskaitytos sumos – 949,29 Lt; 2) atmetė UAB „VALHALLA inter“ prašymą atlyginti atstovavimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimu UAB „VALHALLA inter“ ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. DGKS -3337 panaikinimo ir 2 350 Lt neturtinės žalos priteisimo iš R. J. atmetė. Teismas priteisė iš UAB „VALHALLA inter“ 136 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Teismas nurodė, kad ginčijamame Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendime pagrįstai nustatyta, kad UAB „VALHALLA inter“ neišmokėjo ieškovui R. J. už laikotarpį nuo 2013-04-07 iki 2013-05-04 1800 Lt dienpinigių, o 2013-05-20 UAB „VALHALLA inter“ pervedė ieškovui R. J. mažiau lėšų, negu“ privalėjo išmokėti. UAB „VALHALLA inter“ pervedė 1293,70 Lt darbo užmokesčio R. J., nors pagal dokumentus, atskaičius mokesčius, ieškovui R. J. turėjo būti pervesta 1666,70 Lt darbo užmokesčio. UAB „VALHALLA inter“ sumažino priklausančią išmokėti R. J. 1666,70 Lt darbo užmokesčio išmokos sumą dėl to, kad užskaitė ieškovui R. J. anksčiau UAB „VALHALLA inter“ permokėtus pervestus 374 Lt darbo užmokesčio. Teismas sutiko su tuo, kad UAB „VALHALLA inter“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad padarė išskaitą iš darbo užmokesčio, prieš tai raštiškai suderinusi su R. J., kad išskaitas padarys vėliau nei per vieną mėnesį, o išskaitų dydis viršys dvidešimt procentų (LR DK 224 str. 2 d. 1 p.). Skundžiamame komisijos sprendime, teismo vertinimu, teisingai LR DK 141 str. 3 d. pagrindu buvo nustatyta UAB „VALHALLA inter“ kaltė dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu, o komisijos skaičiavimu, uždelsimas su R. J. sudarė 97 dienas, apskaičiuojant pinigais – 3 450,29 Lt. Komisija nusprendė išieškoti iš UAB „VALHALLA inter“ sumažintą šios 3450,29 Lt išmokos dalį – 2000 Lt (neatskaičius mokesčių), atsižvelgusi į UAB „VALHALLA inter“ kitų įmonės darbuotojų interesus, laikydama išieškotiną iš UAB „VALHALLA inter“ lėšų sumą adekvačia sankcija darbdaviui UAB „VALHALLA inter“ ir tuo pačiu kompensacija ieškovui R. J.. Komisijos apskaičiavimu, 2013 m R. J. vidutinis darbo dienos užmokestis sudarė po 35,57 Lt (743,28 : 20,9), todėl vadovaujantis LR DK 141 str. 3 d., Komisija įpareigojo UAB „VALHALLA inter“ mokėti R. J. šią užmokesčio sumą, iki su R. J. bus atsiskaityta galutinai. Teismo vertinimu, Komisijos sprendimas yra paremtas surinktais šalių įrodymais, teisiniais argumentais ir motyvais, todėl įvertinęs šalių pasisakymus ir pateiktus įrodymus civilinėje byloje, pateiktą medžiagą prie Komisijos sprendimo, pirmosios instancijos teismas visiškai sutiko su Komisijos sprendimu.
Teismas atmetė UAB „VALHALLA inter“ motyvus dėl tariamai nepagrįstų Komisijos išvadų, kurios surašytos remiantis pateikto Komisijai tachografo parodymais. Teismas nesutiko su UAB „VALHALLA inter“ argumentu, kad nėra aišku, kieno buvo pateiktas tachografas, nes nebuvo pateiktas R. J. ar porininko tachografų originalas, tuo pagrindu, kad UAB „VALHALLA inter“, ginčydama tachografo parodymus, pati nepateikė savo įrodymų dėl nurodomo tachografo, kai UAB „VALHALLA inter“, būdama darbdavys ir bendraudama su savo partneriais Danijoje, teismo vertinimu, turėjo galimybę gauti UAB „VALHALLA inter“ ginčijamus tachografus ir pateikti į bylą. Remdamasis LR CPK 178 str., teismas konstatavo, jog UAB „VALHALLA inter“ nepateikus įrodymų, kuriais būtų paneigti ieškovo pateikti įrodymai (tachografo parodymai), nėra pagrindo laikyti, kad Komisija blogai nustatė ieškovo dirbtą darbo laiką.
Teismas atmetė UAB „VALHALLA inter“ ieškinio reikalavimą priteisti 2 350 Lt moralinę (neturtinę) žalą iš R. J., kadangi UAB „VALHALLA inter“ nepateikė jokių R. J. kaltės įrodymų dėl moralinės žalos priteisimo. Teismas atmetė UAB „VALHALLA inter“ argumentus dėl tariamai padarytos neturtinės žalos R. J. internete parašytais blogais atsiliepimais apie atsakovo bendrovę konstatavęs, kad UAB „VALHALLA inter“ nepateikė komentarų, atspausdintų iš interneto, įrodymų, kad šie komentarai būtų parašyti iš ieškovo R. J. asmeninio kompiuterio ar kitokio pobūdžio prieigos prie interneto. Taip pat teismas nustatė, kad UAB „VALHALLA inter“ atstovė savo žodiniams teiginiams patvirtinti apie R. J. komentarų įtaką kitiems bendrovės vairuotojams palikti darbą pas atsakovę nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad nurodomu laiku iš UAB „VALHALLA inter“ bendrovės būtų išėję kokie nors kiti darbuotojai.
Kadangi UAB „VALHALLA inter“ pateiktu ieškiniu ginčijo Komisijos sprendimą dėl 4543,38 Lt darbo išmokų išieškojimo R. J. naudai, tai iš UAB „VALHALLA inter“ priteistinas žyminis mokestis valstybei nuo šios ieškinio sumos, kur žyminis mokestis sudarytų 136 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimą skundžia UAB „VALHALLA inter“ atstovas advokatas Tomas Bagdanskis ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Priimti naują sprendimą – R. J. prašymą atmesti. Priteisti iš R. J. turėtas 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino faktines bylos aplinkybes, pateiktus į bylą įrodymus ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, pažeidė CPK 176 str. bei 185 str. ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Varėnos rajono apylinkės teismas įrodymus vertino paviršutiniškai, neatsižvelgdamas į apeliantės pateiktus įrodymus, dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra lakoniškas, nemotyvuotas ir neargumentuotas.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovės argumentų, netyrė įrodymų iš esmės, pažeidė CPK 414 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog teismas, nagrinėdamas darbo bylas, privalo būti aktyvus, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 224 ir 225 straipsnius, nepagrįstai nurodydamas, jog darbdavys netinkamai darė išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio.
Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Dėl dienpinigių apskaičiavimo tvarkos.
Pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė byloje pateiktų įrodymų, o tik lakoniškai ir nemotyvuotai pakartojo DGK sprendime nurodytus argumentus, tačiau nepasisakė, kodėl su šiais DGK sprendimo argumentais teismas sutinka.
Specialisto ataskaitoje išsamiai nurodyti apskaičiavimai dėl darbuotojo darbo užmokesčio, taip pat pateikti apmokėjimai, kurių pagrindu šie apskaičiavimai atlikti. Specialisto ataskaitoje aiškiai nurodyta, jog per 2013 m. balandžio–gegužės mėnesius buvo priskaičiuota 5 339 Lt dienpinigių. Per tą patį laikotarpį buvo išmokėta 3 539 Lt dienpinigių. Neišmokėtas darbuotojui skirtumas yra 1 800 Lt. Tačiau kadangi 2013 m. kovo 31 d. R. J. skola įmonei už negrąžintą nepanaudotą dienpinigių avanso dalį, kuri buvo sumokėta darbuotojui ankstesniais laikotarpiais, sudaro 2 174 Lt, mokėtinų dienpinigių suma – 1 800 Lt buvo sumažinta R. J. skola įmonei. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo šių pateiktų įrodymų ir nepagrįstai priteisė darbuotojui R. J. 1 800 Lt dienpinigių.
Dėl darbo užmokesčio išskaičiavimo tvarkos.
Teismas nevertino darbdavio argumentų dėl išskaitymo tvarkos, neanalizavo ir netyrė apeliantės pateiktos specialisto ataskaitos.
Teismas, cituodamas DGK, netinkamai vertino įrodymus bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išskaitų iš darbuotojo R. J. darbo užmokesčio tvarką. Teismas neatsižvelgė į tai, jog išskaitos iš darbo užmokesčio buvo atliktos 2013 m. gegužės 17 d. direktorės įsakymu. Darbuotojo R. J. skola dėl nepanaudoto ir negrąžinto avanso konstatuota būtent padarius 1800 mokėtinų dienpinigių užskaitymą. Nors DK 225 straipsnis nurodo išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimus, tačiau šie nurodyti išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimai netaikomi tais atvejais, kai su darbuotoju yra nutraukiama darbo sutartis. Apeliantės atstovės vertinimu, tais atvejais, kai darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo, galima daryti visą iki vieno atlyginimo dydžio išskaitą nesilaikant DK 225 str. nurodytų apribojimų. Kadangi iš darbuotojo R. J. darbo užmokesčio padaryta išskaita (374 Lt) neviršijo vieno mėnesio darbo užmokesčio, išskaitymas atliktas pagrįstai.
Teismas netinkamai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
Dėl kitų aplinkybių, susijusių su darbo užmokesčio apskaičiavimu.
Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino kitų aplinkybių, susijusių su darbo užmokesčio darbuotojui priteisimu.
Teismas iš esmės pakartojo DGK sprendimo motyvus, tačiau neanalizavo pateiktų įrodymų, byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kelionės lapų. Teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje esantys įrodymai buvo prieštaringi, t. y. juose nurodyti duomenys prieštarauja vieni kitiems. Byloje pateikti darbuotojo kelionės lapai, ir juose nurodyta informacija skyrėsi nuo darbuotojo pateiktų tachografo duomenų.
Teismas neatsižvelgė į apeliantės paaiškinimus, jog darbuotojas darbus komandiruotėje vykdė ne su apeliantės transportu.
Darbuotojas į DGK kreipėsi tik 2013 m. liepos 5 d., t. y. prabėgus kiek daugiau nei dviem su puse mėnesio nuo atsiskaitymo su darbuotoju dienos. Darbdavys neturėjo objektyvių galimybių pateikti tachografo duomenų, kadangi tokių duomenų darbdavio partneriai Danijoje neturėjo. Taip pat darbdaviui darbuotojas nepateikė tachografo duomenų, pagal kuriuos darbuotojui, jo manymu, turėjo būti apskaičiuotos su darbo santykiais susijusios sumos. Darbuotojo DGK pateikti tachografų duomenys ne tik skyrėsi nuo kelionės lapų, bet darbuotojas nepateikė ir savo porininko tachografo duomenų, dėl ko darbuotojo pateikto tachografo duomenų tikslumas ir teisingumas apskritai kvestionuotinas. Tačiau į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.
Darbdavys UAB „VALHALLA inter“ pagrįstai vadovavosi darbuotojo darbdaviui pateiktais kelionės lapais. Dėl šių priežasčių yra neaišku, kodėl R. J. buvo priteista suma kaip kompensacija už nepanaudotas atostogas, darbo užmokestis už švenčių dieną ir darbo užmokestis už darbą naktį.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.
Darbdaviui pateikti kelionės lapai, yra sunkiai įskaitomi, klaidingi. Pirmosios instancijos teismas nevertino DGK posėdyje išdėstytų liudytojų parodymų, jog darbuotojo pateiktuose kelionės lapuose yra daug neatitikimų. Darbdavys, apskaičiuodamas darbuotojo darbo užmokestį, elgėsi sąžiningai, stengėsi kuo objektyviau apskaičiuoti darbuotojo komandiruotėje dirbtas valandas. Dėl to, jog dėl darbuotojo kaltės (darbuotojas darbdaviui pateikė sulietus, taisytus ir subraukytus kelionės lapus) darbdavys galimai neapskaičiavo tam tikrų sumų, negali būti darbdavio kaltės ir darbdaviui negali būti taikoma DK 141 str. 3 d. įtvirtinta sankcija.
Darbuotojas į darbo ginčų komisiją kreipėsi praėjus kiek daugiau nei dviem su puse mėnesio po darbo sutarties nutraukimo, prieš tai nesikreipė į apeliantę ir nereiškė jokių pretenzijų dėl galimai neišmokėto darbo užmokesčio. Darbuotojas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teisėmis, nepateikė darbdaviui tinkamų kelionės lapų, kurie leistų objektyviai nustatyti darbuotojo dirbtą laiką, nepateikė tachografo kopijos, dėl ko darbdaviui nebuvo kitokių būdų teisingai nustatyti darbo laiką (DK 35 str.). Dėl tos priežasties, kad yra darbuotojo kaltė, negali būti tenkinamas darbuotojo reikalavimas priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.
Teismui vis dėlto nusprendus, jog su darbuotoju darbdavys UAB „VALHALLA inter“ atsiskaitė netinkamai ir dėl šio neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma (2000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką ir 35,57 Lt už kiekvieną uždelstą darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, pradedant skaičiuoti nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki visiško atsiskaitymo dienos) yra neproporcingai didelė, neadekvati teisės pažeidimui, neatitinka DK 141 str. 3 d. tikslų ir yra mažintina.
Ieškovo R. J. atstovė advokatė J. Ž. atsiliepime į atsakovės UAB „VALHALLA inter“ apeliacinį skundą nurodė, kad prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad ieškovo atstovė visiškai nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, prašo teismo sprendimo nekeisti. Skundžiamas sprendimas ir išvados yra visiškai pagrįstos ištirta rašytine medžiaga ir liudytojų parodymais. UAB „VALHALLA inter“ pripažinimu, kad nevisiškai atsiskaitė su R. J..
Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė UAB „VALHALLA inter“ visiškai atsiskaitė atleidimo dieną su R. J. ir sumokėjo nurodytas priskaičiuotas sumas – UAB „VALHALLA inter“ nei darbo ginčų komisijai, nei teismui nepateikė. UAB „VALHALLA inter“ nurodė, kad 1 800 Lt ir 374 Lt sumomis buvo padaryta užskaita įmonei dėl permokėto avanso.
Apeliantė savo argumentų dėl atliktų išskaitų nepagrindė jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, be kita ko, apeliaciniame skunde taip pat nedetalizavo atliktų išskaitų kilmės, o apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu, neva „2013 m kovo 31 d. R. J. skola įmonei už negražintą nepanaudotą dienpinigių avanso dalį, kuri buvo sumokėta darbuotojui ankstesniais laikotarpiais, sudaro 2174 Lt.“
Darbuotojas yra silpnoji darbo santykių pusė, o darbdavio, kaip suinteresuoto asmens, yra žymiai geresnė padėtis pasirūpinti įrodymais, kuriais disponuoti darbuotojas neturi jokios galimybės. Darytina išvada, kad apeliantė savo teiginių dėl neva susidariusios jai skolos ir atliktų užskaitų teisėtumo nepagrindė. Teismas šias aplinkybes įvertino ir pagrįstai šią DGK sprendimo dalį paliko nepakeistą, nes remiantis LR DK 224 str. 2 d. l p. numatytu imperatyvu, kuris nurodo, kad išskaitos iš darbo užmokesčio padengti įsiskolinimą įmonei gali būti daromos administracijos nurodymu, įvertino, kad apeliantė nei komisijai, nei teismui taip ir nepateikė jokių išskaitas pagrindžiančių dokumentų, kuriais darbuotojas būtų supažindintas pasirašytinai ar susitarimo su R. J. dėl jų darymo. Išskaitos buvo atliktos vėliau nei per mėnesį ir viršijo 20 %, todėl pagrįstai sprendė, kad apeliantė yra nepagrįstai nesumokėjusi R. J. 374 Lt darbo užmokesčio. Lygiai taip pat susidarė nepriemoka ir dėl nesumokėtos 226,51 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 122,72 Lt darbo užmokesčio už darbą švenčių dieną ir 20,25 Lt už darbą naktį, iš viso 743,48 Lt.
Apeliantė pateikė apskaičiavimus ir pripažino, kad buvo nepriemoka, o jos susiformavimą bando grįsti neteisėtu neva permokėto avanso gražinimu įmonei. Permokėjimo faktas yra nepagrįstas įrodymais. Kad užskaitymai buvo atlikti, patvirtina tai pat ir pačios apeliantės pridėta specialisto ataskaita už 2013-04–2013-05 laikotarpį. UAB „VALHALLA inter“ argumentas, kad visiškai neaiški priteistų sumų kilmė, yra paneigiamas pačios UAB „VALHALLA inter“ pateiktais dokumentais ir aiškinimais. UAB „VALHALLA inter“ tikslingai nenurodė ir nepateikė aiškinimų teismui dėl užskaitų atlikimo fakto ir jų neteisėtumo.
UAB „VALHALLA inter“ turėjo pareigą įrodinėti savo teiginių pagrįstumą. UAB „VALHALLA inter“, būdama stiprioji darbo santykių pusė ir ginčydama R. J. pateikto tachometro kopijos parodymus, turi realią galimybę gauti tachometro originalą, porininko tachometro parodymus, jei mano esant būtina juos pateikti teismui. Bylos nagrinėjimo metu savo teiginių UAB „VALHALLA inter“ nepagrindė. Pažymėtina, kad kartu su darbo laiko apskaitos žiniaraščiu kaip privalomas priedėlis turi būti pridedamas tachometras. Jis, R. J. nuomone, yra pas UAB „VALHALLA inter“, tačiau UAB „VALHALLA inter“ bandė įrodinėjimo pareigą permesti darbuotojui keldama įvairias versijas. Vertinant darbo laiko apskaitos žiniaraščius, UAB „VALHALLA inter“ iki šios bylos nagrinėjimo jokių pretenzijų R. J. dėl jų turinio nereiškė.
Visiškai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną yra UAB „VALHALLA inter“ kaip darbdavio pareiga, įtvirtinta LR DK 141 str., R. J. buvo atleistas iš darbo 2013-05-17. Atsiskaitymas, nors ir ne visas, buvo atliktas 2013-05-20, t. y. jau pažeidžiant įstatymo reikalavimus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Apeliantės atstovė teigia, kad teismas pažeidė proceso ir materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos išvados yra teisingos, įrodytos rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jomis skundžiamame sprendime.
Bylos duomenimis, R. J. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbo ginčų komisiją 2013-07-05 su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo iš buvusio darbdavio UAB„VALHALLA inter“ (b. l. 2).
Byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 24 d. tarp apeliantės UAB „VALHALLA inter“ ir R. J. buvo sudaryta darbo sutartis, kuria R. J. priimtas į UAB „VALHALLA inter“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas. Darbo sutarties 3 p. šalys sulygo, jog darbuotojui nuo 2013 m. sausio 1 d. bus mokamas 1350 Lt atlyginimas (komisijos medžiaga APS-36-11661, psl. 31–36).
UAB „VALHALLA inter“ direktorės 2013 m. kovo 29 d. įsakymu 2013 m. balandžio 7–30 dienomis R. J. buvo komandiruotas į Olandiją, Daniją, Vokietiją (komisijos medžiaga APS-36-11661, psl. 73). Už šį laikotarpį 2013 m. balandžio 30 d. R. J. buvo apskaičiuoti 4575 Lt dienpinigiai (komisijos medžiaga APS-36-11661, psl. 84).
UAB „VALHALLA inter“ direktorės įsakymu 2013 m. gegužės 1–4 dienomis R. J. buvo komandiruotas į Olandiją ir Vokietiją (komisijos medžiaga APS-36-11661, psl. 74). Už šį laikotarpį R. J. 2013-05-17 apskaičiuota 764 Lt. (komisijos medžiaga APS-36-11661, psl. 86) Iš viso per 2013 m. balandžio ir gegužės komandiruotes R. J. apskaičiuoti 5339 (4575 + 464) Lt dienpinigiai. Apeliantė išmokėjo R. J. tik 3539 Lt dienpinigių (komisijos medžiaga APS-36-11661, psl. 83), todėl UAB „VALHALLA inter“ neišmokėta R. J. dienpinigių suma yra 1800 (5339 – 3539) Lt.
Bylos duomenimis, vadovaujantis R. J. prašymu (DK 127 str. 1 d.), darbo santykiai tarp ginčo šalių 2013-05-17 buvo nutraukti (komisijos medžiaga APS-36-11661, psl. 3).
Darbo sutarties nutraukimo momentu apeliantė laikė, kad R. J. buvo skolingas įmonei 2174 Lt, todėl mokėtini R. J. 1800 Lt dienpinigiai buvo įskaityti į 2 174 Lt skolą. Atsižvelgiant į tai, jog įskaičius 1 800 Lt mokėtinų dienpinigių, apeliantės manymu, darbuotojas vis dar liko skolingas įmonei 374 Lt, ši suma 2013-05-17 įsakymu buvo išskaityta iš R. J. mokėtino darbo užmokesčio (b. l. 10). Taigi nors darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo metu darbuotojui atskaičius mokesčius mokėtina suma buvo 1666,70 Lt (komisijos medžiaga APS-36-11661, psl. 87), R. J. buvo išmokėta ne 1666,70 Lt, o tik 1293,70 Lt, šios aplinkybės ginčo šalys neginčijo.
Taip pat už 2013 m. balandžio mėnesį R. J. buvo apskaičiuotas 1092,86 Lt darbo užmokestis (komisijos medžiaga APS-36-11661, psl. 145), už 2013 m. gegužės mėnesį buvo apskaičiuotas 264,48 Lt darbo užmokestis (komisijos medžiaga APS-36-11661, psl. 78) ir 668,26 Lt už nepanaudotas kasmetines atostogas, iš viso 2025,60 Lt (komisijos medžiaga APS-36-11661, psl. 78 ).
Taigi byloje nustatyta, kad galutinai atsiskaitant R. J. turėjo būti išmokėta 2025,60 Lt (neatskaičius mokesčių), tačiau, kaip buvo pagrįstai nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos ir teismo sprendimuose, R. J. 2013-05-20 buvo pervesta tik 1293,70 Lt, nors atskaičius mokesčius R. J. turėjo būti išmokėta į rankas 16 66,70 Lt. Susidarė akivaizdi 374 Lt nepriemoka. Apeliantė savo veiksmus dėl dalies darbo užmokesčio neišmokėjimo R. J. paaiškino tuo, kad 374 Lt buvo užskaityta R. J. kaip permokėtas avansas. Tiek Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos, tiek teismo sprendime nurodyta neišmokėta R. J. darbo užmokesčio suma sutapo su pateikta civilinėje byloje Specialisto ataskaitoje apskaičiuota, tačiau neišmokėta R. J. darbo užmokesčio suma – 374 Lt (b. l. 6), ir su apeliantės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais (b. l. 9–10). Taip pat R. J. nebuvo išmokėta 226,51 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, 122,72 Lt už darbą švenčių dienomis ir 20,25 Lt naktį, iš viso 743,48 Lt.
Tarp šalių kilo ginčas dėl apeliantės padaryto darbo užmokesčio sąskaitų padengimo (įskaitymo).
LR DK 224 str. numato, kad išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei (grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju) gali būti daromos administracijos nurodymu esant sąlygoms, kai nurodymas daryti išskaitą duodamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas arba buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Jei skola viršija darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, įsiskolinimas gali būti išieškomas šalių susitarimu arba darbdaviui kreipiantis į teismą. Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, jog atleidžiant darbuotoją iš darbo anksčiau nurodytos išskaitų atlikimo taisyklės negalioja.
Apeliantės apskaičiavimais, R. J. skola UAB „VALHALLA inter“ už negrąžintą nepanaudotą dienpinigių avanso dalį, kuris buvo sumokėtas darbuotojui ankstesniais laikotarpiais, sudarė 2174 Lt (komisijos medžiaga APS-36-11661, psl. 83, 87). Nagrinėjamu atveju UAB „VALHALLA inter“ nepateikė įrodymų, kad tarp šalių buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl išskaitos iš R. J. darbo užmokesčio, t. y. nepateikė rašytinių įrodymų apie darbuotojo valios išreiškimą ir šalių neginčytiną susitarimą dėl išskaitos iš tariamai R. J. permokėtų 2174 Lt dienpinigių. Kadangi apeliantės žinioje yra buhalterinės ir finansinės apskaitos dokumentai, kiti susiję su šiuo ginču įrodymai, todėl būtent apeliantė turi daugiau galimybių pateikti teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius apeliantės nurodytas aplinkybes dėl finansinių atsiskaitymų, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė savo veiksmų teisėtumo dėl tariamai susidariusios skolos ir atliktų užskaitų iš R. J. darbo užmokesčio nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, ir teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka (CPK 12, 178, 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms negali būti pripažinti teisėtais apeliantės veiksmai DK 224 str. 2 d. taikymo prasme, nes apeliantė nepateikė į bylą jokių išskaitą pagrindžiančių dokumentų, su kuriais R. J. būtų supažindintas pasirašytinai, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad su R. J. buvo susitarta dėl išskaitų atlikimo. Apeliantė nenuginčijo nustatytos byloje aplinkybės, kad išskaitos iš R. J. darbo užmokesčio atliktos vėliau nei per vieną mėnesį, o neišmokėti R. J. 1800 Lt dienpinigiai ir kitos darbo užmokesčio išmokos – 743,48 (374 + 226,51 + 122,72 + 20,25) Lt sudaro daugiau nei 20 procentų R. J. darbo užmokesčio (1 350 Lt), o ne, kaip nurodė apeliantė savo skunde, kad išskaitos suma sudaro tik 374 Lt. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl apeliantės padarytų finansinių pažeidimų neatsiskaitant su R. J. yra pagrįstos bylos medžiaga. Tai sudaro pagrindą atmesti apeliantės argumentą dėl netinkamai įvertintų byloje įrodymų ir tuo pagrindu skundžiamame teismo sprendime padarytų, apeliantės nuomone, nepagrįstų išvadų kvalifikuojant apeliantės veiksmus kaip pažeidžiančius DK 224, 225 str. nuostatas.
LR DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu LR DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. LR DK 141 str. 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį, o 3 šio straipsnio dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi LR DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Formuodamas teismų praktiką dėl LR DK 141 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad šios normos paskirtis yra tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Nurodyti normos tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Toks darbo teisės normų aiškinimas atitinka teismų formuojamų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-365/2010), 2008 m. sausio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-82/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1869/2011). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atmeta apeliantės prieštaravimus, nurodytus apeliaciniame skunde dėl priteisto vidutinio darbo užmokesčio pagrįstumo, kadangi pagal surinktus byloje įrodymus (buhalterinės apskaitos dokumentus), pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismui teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl ieškovo naudai priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį pagrįstumo ir proporcingumo. Esant nustatytai byloje aplinkybei, kad su darbuotoju nebuvo visiškai atsiskaityta dėl apeliantės kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi DK 141 str. 3 d. ir priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti su R. J. laiką. Atmestinas apeliantės argumentas, jog ji veikė sąžiningai, todėl taikyta apeliantei sankcija – 2000 Lt vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti su R. J. laiką skaičiuojant po 35,57 Lt už kiekvieną uždelstą darbo dieną, yra neprotingai didelė ir neatitinka apeliantės padaryto pažeidimo. Kaip nustatyta byloje, apeliantė pažeidė ne vieną su darbo santykiais susijusį įstatymą, neišmokėjo ir savo nuožiūra, nesant įstatyminio pagrindo, disponavo R. J. visų priklausančių darbo užmokesčio išmokomis, dėl to turi priimti visas savo neprotingų veiksmų neigiamas pasekmes ir susidariusius dėl to nuostolius. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteista iš apeliantės suma ir nustatyta vidutinio darbo užmokesčio kiekvieną uždelstą darbo dieną 35,57 Lt suma yra protingo dydžio, atitinka apeliantės surašytus buhalterinės apskaitos dokumentus ir LR Vyriausybės 2003-05-27 Nutarimo Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6,1 p., apeliantė neginčija atliktų byloje skaičiavimų aritmetinio teisingumo, todėl teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo skundžiamame sprendime atliktų apskaičiavimų laikyti neteisingais.
Atmestinas apeliantės argumentas dėl tariamai netikslių skaičiavimų už R. J. dirbtą laiką poilsio dienomis, naktį dėl netinkamos būklės rašytinių įrodymų (dalies dokumentų kopijų tekstas neišliko), taip pat dėl to, kad nepateikti tachografo duomenys kitų vairuotojų, kurie dirbo kartu su R. J.. Kaip pagrįstai nustatyta skundžiamame sprendime, duomenis apie darbo laiko apskaitą ir su tuo susijusius dokumentus rinko ir kaupė apeliantė. Nei vienas iš apeliantės paminėtų byloje dokumentų dėl R. J. darbo laiko apskaitos apeliantės nenuginčytas jokiais kitais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad dokumentus į bylą pateikė apeliantė (komisijos medžiaga APS-36-11661, psl. 37–61), minėti dokumentai buvo apeliantės žinioje ir jų pagrindu apeliantė apskaičiavo išmokas, taigi labiau tikėtina, kad apeliantė laikė šiuos dokumentus tinkamos būklės. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantės motyvais, kad dokumentai yra nepatikimi įrodymai, nes kaip minėta anksčiau, kitų patvirtinančių apeliantės argumentus dėl tariamai netinkamai užfiksuotų ginčytinų aplinkybių byloje nepateikta. Tas faktas, jog tariamai dalies dokumentų apeliantė neturėjo, nes R. J. dirbo kitam asmeniui, nesudaro pagrindo netikėti į bylą pateiktais įrodymais. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė prašė išreikalauti papildomus įrodymus iš kitų juridinių subjektų ginčo aplinkybėms išaiškinti (CPK 179 str. 1 d., 245 str.). Apeliantės argumentas, kad ji nepasitiki R. J. pateiktais byloje įrodymais (tachografo įrašais), yra jos subjektyvi nuomonė, o ne pagrindas atmesti pateiktus byloje įrodymus. Negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus byloje, dėl to nesurinko visų bylai išnagrinėti būtinų įrodymų, kadangi apeliantė nenurodo, kokių būtent procesinių veiksmų neatliko teismas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi byloje arba pakartoja tuos pačius motyvus, todėl teisėjų kolegija dėl jų procesiniame dokumente plačiau nepasisako.
Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir pagrįstai sutiko su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos padarytomis išvadomis dėl apeliantės padarytų pažeidimų išmokant darbo užmokestį R. J.. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teisme R. J. interesams civilinėje byloje, remiantis atstovavimo 2014-02-28 sutartimi, atstovavo advokatė J. Ž. (b. l. 95). Advokatė R. J. vardu surašė atsiliepimą į apeliantės skundą, o teisėjų kolegija su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais sutiko. Už suteiktas jam teisinės paslaugas R. J. sumokėjo advokatei 1000 Lt (b. l. 94). Ieškovo R. J. atstovė advokatė J. Ž. pareiškė prašymą priteisti iš apeliantės 1000 Lt išlaidas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (kvitas Nr. 598695). Atsižvelgiant į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p., R. J. iš apeliantės priteistinos 1000 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.), nes jos neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, numatyto 8.11 p. (1000 Lt), ir atitinka advokatės darbo sąnaudas byloje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija
n u t a r i a :
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš UAB „VALHALLA inter“ (į. k. 302643546, a. s. LT864010042503112449, AB DNB bankas) 1000 (vieno tūkstančio) Lt bylinėjimosi išlaidas R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajonas).
Teisėjai Galina Blaževič
Algimantas Kukalis
Arvydas Žibas