Civilinė byla Nr. e2-2225-862/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16211-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.5.

 (S)

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žaliadvaris“ atstovams J. P. ir advokato padėjėjui R. V., atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ atstovui E. M., trečiojo asmens UAB „Ekskomisarų biuras“ atstovui S. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žaliadvaris“ ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, pareikštą atsakovei ADB „Gjensidige“, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „Ekskomisarų biuras“.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 15655,29 Eur draudimo išmoką pagal įmonių turto draudimo sutartį (liudijimo ID Nr. 3434325053), 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2022-09-03 ieškovė su atsakove sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kuri galiojo nuo 2022-09-04 iki 2023-09-03. Sutartimi buvo apdraustos ieškovei priklausančios kaimo parduotuvės atsargos bendrai 30230 Eur sumai, besąlyginė išskaita – 290 Eur. Parduotuvėje esančios atsargos buvo apdraustos nuo: ugnies, vandens, vagystės, audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo, stiklo dūžio, piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos, transporto priemonės atsitrenkimo. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2015-12-01 buvo sudarę elektroninės saugos sutartį, kurios pagrindu parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) buvo įrengta apsauginė signalizacija, į kurios suveikimą privalėjo reaguoti trečiojo asmens greitojo reagavimo ekipažas. Į parduotuvės patalpas (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą valandą, buvo įsibrauta ir pavogta turto – atsargų už 15945,29 Eur, taip pat 3275,91 Eur piniginių lėšų, sugadinta turto už 2715,89 Eur, viso žala sudarė 21937,1 Eur sumą. Dėl vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-16416-23, kuris 2023-06-07 buvo sustabdytas, nenustačius trauktino baudžiamojon atsakomybėn asmens. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau 2023-06-21 atsakovė raštu Nr. S04-1464020 pranešė, kad įvykio nelaiko draudiminiu ir atsisako mokėti draudimo išmoką. Nurodytame rašte atsakovė taip pat nurodė, kad objekte nuo 2023-05-06 iki 2023-05-07 gauti apsauginės signalizacijos suveikimai, į kuriuos reaguojant buvo susisiekta su ieškovės atsakingu asmeniu, tačiau šis greitojo reagavimo ekipažą atšaukė ir paprašė į viską nereaguoti iki (duomenys neskelbtini) 08:00 val. Nurodytą atsakovė laikė draudimo sutarties sąlygų pažeidimu, sudarant sąlygas atsargų vagystei, todėl draudimo išmoką atsisakė išmokėti. Ieškovė su atsakovės pozicija nesutinka, todėl prašo priteisti 15945,29 Eur draudimo išmoką, nes pagal įmonių turto draudimo liudijimą, vagystė yra draudimo rizika, nuo kurios yra draudžiamas draudėjas. Įvykus vagystei, draudikas privalo atlyginti draudėjo patirtą žalą. Prie nedraudžiamųjų įvykių yra numatyta vagystė ir (ar) vandalizmo be įsilaužimo ar plėšimo požymių, turto dingimo nenustatytomis aplinkybėmis atvejis. Iš ieškovei priklausančios parduotuvės patalpų buvo įvykdyta vagystė su įsilaužimo pėdsakais ir tai užfiksuota ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16416-23, todėl yra įvykęs draudiminis įvykis. Ieškovė išdėstė poziciją, jog aplinkybė, kad ieškovė pažeidė rūpestingo elgesio pareigą (užtikrinti signalizacijos prietaisų tinkamą veikimą, nedelsiant šalinti trūkumus ir gedimus), sudaro pagrindą mažinti išmoką, tačiau nesudaro pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmokos. Ieškovė teigia, jog ji jokių pareigų, prisiimtų draudimo sutartimi, nepažeidė, nes apdraustame objekte buvo įrengta apsaugos signalizacija, kuri vagystės dieną buvo įjungta. Suveikus apsaugos signalizacijai, ieškovės atstovė apsaugos komandai nurodė nevykti į objektą todėl, kad apsaugos signalizacija be priežasties suveikinėjo nuolat ir saugos tarnyba informavo ieškovės atstovę apie apsaugos signalizacijos gedimą. Ar šis gedimas buvo sukeltas tyčia, asmenų siekusių apvogti parduotuvę, ar atsirado dėl kitų priežasčių, nenustatyta.

Atsakovė atsiliepimu ieškinį prašo atmesti. Atsiliepimo 1 - 6 punkte išdėsčiusi su pareikštu reikalavimu nesusijusias faktines aplinkybes, atsakovė taip pat nurodė, kad įmonių turto draudimo sutartimi GJELT Nr. 3339845 buvo apdraustas turtas, draudikas įsipareigojo mokėti draudimo išmoką už sutarties galiojimo metu staiga ir netikėtai sunaikintą, sugadintą ar prarastą turtą, dėl draudimo sutartyje nurodytų įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius, įvardytus draudimo liudijime ir taisyklėse. Paaiškino, kad draudžiamasis įvykis, įskaitant ir specialiąsias sąlygas (papildomos rizikos), yra apdrausto turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl draudimo sutartyje įvardytų atsitikimų, staiga ir netikėtai įvykusių draudimo apsaugos galiojimo metu, draudimo liudijime nurodytoje vietoje, išskyrus atsitikimus, kurie nurodyti ir įvardyti kaip nedraudžiamieji, tačiau su sąlyga, kad buvo laikomasi visų kitų taisyklėse bei sutartyje nustatytų sąlygų. Žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad 2023-05-07, nakties metu, į UAB „Žaliadvaris“ priklausančią parduotuvę, nukirpus parduotuvės sandėlio durų įkabos dalis, nukirpus pakabinamą spyną, kuri buvo užkabinta ant metalinių grotų bei sugadinus signalizacijos daviklį buvo įsibrauta į parduotuvės vidų ir pavogta 1194 vienetai įvairių rūšių alkoholinių gėrimų ir įvairių rūšių cigarečių pakelių. Trečiasis asmuo UAB „Ekskomisarų biuras“ informavo atsakovę, kad saugomame objekte esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įjungta apsauginė signalizacija ir ji tinkamai veikė. Objekte nuo 2023-05-06 iki 2023-05-07 gauti apsauginės signalizacijos suveikimai: 2023-05-06 23:35:47 val. „Aliarmas: salė“, 2 zona; 2023-05-06 23:35:59 val. „Aliarmas“, 6 zona su elektros dingimu. Trečiojo asmens stebėjimo ir valdymo centro operatorius susisiekė su ieškovės atsakingu asmeniu ir informavo apie aliarmo signalus objekte, tačiau atsakingas asmuo greitojo reagavimo ekipažą atšaukė ir paprašė į viską nereaguoti iki 2023-05-07 08:00 valandos. Pagal ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties sąlygas valdymo centro operatorius prieš reaguodamas į gautus aliarmo signalus skambina klientui ir jei šis pageidauja - siunčiamas greitojo reagavimo ekipažas. Taigi, ieškovei draudimo išmoka nebuvo išmokėta, nes ieškovė pažeidė draudimo sutarties 8.3.2. e punkto sąlygas, kur numatyta pareiga rūpinti, kad visi užraktai, spynos, signalizacijos sistemos ir prietaisai būtų visą laiką tvarkingi ir veikiantys, naudojami, nedelsiant pašalinant jų trūkumus ir gedimus; nedelsiant pakeičiant spynas, kurių raktai pamesti, pavogti ar atimti; 8.3.3. punkto sąlygą laikytis visų esamų ir draudimo sutarties sudarymo metu papildomai sutartų objekto saugumo ar rizikos mažinimo priemonių; kontroliuoti, kad vykdoma veikla atitiktų įstatymuose, norminiuose aktuose, turto eksploatavimo taisyklėse, darbo saugos taisyklėse, priešgaisrinės apsaugos tarnybų nurodymuose keliamus saugumo reikalavimus, įrengimų ir pastatų projektinis apkrovimas nebūtų viršytas; 8.3.4. punkto sąlygas draudžiamojo įvykio atveju ar susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių kyla realus pavojus įvykti draudžiamajam įvykiui, draudėjas privalo: a) nedelsiant, atsižvelgiant į galimybes ir aplinkybes, imtis visų protingų priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui ar jos dydžiui sumažinti. b) nedelsiant apie įvykį pranešti atitinkamoms institucijoms ir/ar tarnyboms (pvz. policija, greitoji pagalba, priešgaisrinė tarnyba, avarinės tarnybos ir pan.). Kadangi ieškovė užkirto kelią saugos tarnybai išsiųsti greitojo reagavimo ekipažą į objektą bei nurodė, kad saugos tarnyba iki ryto nereaguotų, ieškovė sudarė sąlygas vagystei atsirasti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė pateikė informaciją, kad vagystės metu padaryti nuostoliai sudaro 13177,93 Eur pirkimo kainomis be PVM, nors pagal pateiktą prekių sąrašą suma - 13147,93 Eur.

Ieškovė dublike paaiškino, kad nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė pažeidė draudimo sutartį, nes objekte visi užraktai, spynos, signalizacijos sistemos ir prietaisai visada buvo tvarkingi, veikiantys, o jei atsirasdavo signalizacijos sistemos gedimų, jie nedelsiant būdavo šalinami. Apdraustame objekte buvo įrengta apsaugos signalizacija, kuri vagystės dieną buvo įjungta. Suveikus apsaugos signalizacijai ieškovės atstovė apsaugos komandai nurodė nevykti į objektą todėl, kad apsaugos signalizacija be priežasties suveikinėjo nuolat ir saugos tarnyba informavo ieškovės atstovę apie apsaugos signalizacijos gedimą.

Atsakovė triplike paaiškino, kad nesutinka su ieškovės argumentais, jog suveikus apsaugos signalizacijai ieškovės atstovė direktorė apsaugos komandai nurodė nevykti į objektą, nes apsaugos signalizacija be priežasties suveikinėjo nuolat ir saugos tarnyba informavo ieškovės atstovę apie apsaugos signalizacijos gedimą. Taip pat su tuo, kad draudimo išmoka turi būti išmokėta pilna apimtini, atstovei teigiant, kad ji nesielgė neatsargiai ar neapdairiai ir savo veiksmais nesudarė sąlygų žalai atsirasti. Pažymėjo, kad ieškovės pozicija, jog suveikus apsaugos signalizacijai ieškovės atstovė apsaugos komandai nurodė nevykti į objektą todėl, kad apsaugos signalizacija neva nuolat suveikinėjo ir saugos tarnyba informavo ieškovės atstovę apie apsaugos signalizacijos gedimą, yra tik pačios ieškovės problema, ir ji nurodydama saugos tarnybai nevykti veikė visiškai savo rizika, bei turi prisiimti iš to išplaukiančias pasekmes. Atsakovei visiškai nesuprantama ieškovės pozicija, kad nuolatos suveikus signalizacijai, ji turėjo atšaukinėti apsaugos darbuotojų atvykimą, nes tai eliminuoja apsaugos tarnybos veiklos ir sudarytos apsaugos sutarties esmę.

Trečiasis asmuo atsiliepimu prašo ieškinio pagrįstumą ir bylą spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis. Paaiškino, kad 2015-12-01 tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta elektroninės saugos sutartis Nr. 1208147 (specialioji ir bendroji dalys) dėl elektroninių saugos paslaugų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), teikimo. Prie šios sutarties 2017-11-10 sudarytas susitarimas dėl sutarties pakeitimo Nr. 1208147/17-11-10, kuriuo susitarta, kad „Biuras prieš reaguodamas į signalus skambina Klientui ir jei Klientas pageidauja – siunčiamas greitojo reagavimo ekipažas. Nepavykus susisiekti su Klientu per 5 minutes nuo signalo gavimo momento, ekipažas siunčiamas be Kliento žinios. Reagavimo laikas skaičiuojamas nuo Kliento prašymo siųsti ekipažą, arba po 5 minučių po suveikimo signalo gavimo, kai nepavyksta Kliento pasiekti telefonu“. Iš objekto 2023-05-06 23:35:47 val. ir 23:35:59 val. gauti signalizacijos sistemos suveikimo signalai, kuriuos gavus, vykdant sutarties nuostatas, buvo skambinta ieškovės atsakingam asmeniui J. P.. Telefonu su nurodytu asmeniu pavyko susisiekti 23:40:57 val. Telefoninio pokalbio metu atsakingam asmeniui pranešta apie aliarmo signalus objekte, tačiau J. P. greitojo reagavimo ekipažą atšaukė ir paprašė į viską nereaguoti iki 2023-05-07 08:00 val. Kitą dieną, t. y. 2023-05-07 08:03 val. gautas signalizacijos sistemos suveikimas iš objekto. Kadangi jau buvo pagal prašymą atnaujintas reagavimas į signalus po 08:00 val., vėl paskambinta ieškovės atsakingam asmeniui J. P., kuri nurodė, kad į objektą įsilaužta bei paprašė trečiojo asmens greitojo reagavimo ekipažo bei policijos atvykimo. Atvykus ekipažui į objektą rasti įsilaužimo požymiai, sulaukta policijos, kuri toliau perėmė įvykio tyrimą, o ekipažas iš objekto buvo paleistas. Trečiasis asmuo 2023-05-09 gavo atsakovės rašytinį paklausimą dėl aukščiau nurodyto įvykio, į kurį 2023-05-16 buvo atsakyta, nurodant įvykio aplinkybes, kitą prašytą informaciją. Atsakovei paprašius papildomos informacijos, ji buvo pateikta, taip pat buvo pateikta telefoninio pokalbio transkripcija. Ieškovės atstovas 2023-07-14 paprašė suteikti informaciją bei informavo, kad atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Prašoma informacija buvo suteikta tą pačią dieną. Remdamasis nurodytu trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad sutartinius įsipareigojimus prieš ieškovę įvykdė tinkamai, nes prieš reaguojant susisiekta su ieškovės atsakingu asmeniu, kuris paprašė nereaguoti į signalus iki tam tikro laiko, o jam pasibaigus trečiasis asmuo vėl atnaujino reagavimą į signalus. Atkreipė dėmesį, kad vykdant sutartį ieškovės atstovas ne kartą yra nurodęs reagavimo komandai nevykdyti tam tikrą laiką ir trečiasis asmuo tokius nurodymus vykdė. Trečiasis asmuo nėra kaip nors kitaip įsipareigojęs teikti apsaugos paslaugas ieškovei nei nurodyta sutartyje. Už laikotarpį nuo prašymo nereaguoti iki jo atnaujinimo gaunamus signalus trečiasis asmuo neatsako ir jų nurodytu laiku savo vidinėse sistemos apskritai nestebi/neadministruoja. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės pozicija, kad sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, nes trečiasis asmuo sutartimi prisiimtų pareigų nepažeidė, ieškovė pati pasirinko galimą paslaugų teikimo vykdymą, kuris baigėsi prašymu nereaguoti tam tikrą laiką.

Ieškovės prašymu teismo posėdyje išklausyta liudytoja A. J. davė parodymus, kad ją ir ieškovę darbo santykiai sieja nuo 2011 metų. Jai dirbant pardavėja pirmoji vagystė įvyko 2020 metais: buvo išplėštos durys. Tą dieną ji parduotuvėje nedirbo. Antroji vagystė įvyko 2023 metais. Ji dirbo prieš vagystę ir dieną po vadystės. Atėjus į darbą jokių vagystės žymių nebuvo ir tik siekdama priduoti signalizaciją, radusi pultelį, suprato, kad kažkas įvyko. Dėl signalizacijos tvarkymo nuolat sakydavo direktorei, skambino apsaugos tarnybai, nes signalizacija suveikdavo dažnai: keletą kartų per naktį. Tai truko apie metus laiko.

Ieškovės prašymu teismo posėdyje išklausyta liudytoja S. D. davė parodymus, kad ją ir ieškovę darbo santykiai sieja apie ketverius metus. Pirmoji vagystė įvyko jai tik įsidarbinus, po pusės mėnesio. Parduotuvė buvo išplėšta per duris. Dėl suveikusios signalizacijos skambindavo kiekvieną naktį kelis kartus. Ji naktį garsą išsijungdavo. Dėl signalizacijos kalbėjosi ir su vadove ir su apsaugos darbuotojais, kurie atvažiuodavo.

Ieškovė reikalavimus grindžia šiais įrodymais: ADB „Gjensidige“ 2023-10-24 pateiktu Įmonių turto draudimo liudijimu GJELT 3761220 ir 2022-08-31 Priedu Nr. 1 prie Įmonių turto draudimo liudijimo; draudimo produkto informaciniu dokumentu; Įmonių turto draudimo taisyklėmis Nr. 059 (redakcija 2021-05-11); UAB „Žaliadvaris“ pareiškimu Utenos apskr. VPK; inventorizacijos aprašais Nr. 1 – 4; Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2023-06-04 raštu ir šio rašto priedu 2023-06-07 nutarimu stabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16416-23; ADB „Gjensidige“ 2023-06-21 pranešimu Nr. S04-1464020; UAB „Žaliadvaris“ ir UAB „Ekskomisarų biuras“ 2015-12-01 elektroninės saugos sutarties Nr. 1208147 specialiąją, bendrąja dalimis ir susitarimu Nr. 1208147/17-11-10 dėl sutarties pakeitimo, sudarytu 2017-11-10; 2023-05-06 ir 2023-05-07 elektroninėmis žinutėmis; UAB „Ekskomisarų biuras“ 2023-05-08 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. R-K-2023-05-08-90TE, 2023-06-15 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. R-K-2023-06-15-73XH, 2023-06-20 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. D-J-2023-06-20-68MX; UAB „Ekskomisarų biuras“ 2023-05-18 PVM sąskaita faktūra Nr. 20456142, 2023-06-27 PVM sąskaita faktūra Nr. EBV20468113.

Ieškovės prašymu išreikalauta Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-16416-23.

Trečiasis asmuo su atsiliepimu pateikė šiuos įrodymus: UAB „Žaliadvaris“ ir UAB „Ekskomisarų biuras“ 2015-12-01 elektroninės saugos sutarties Nr. 1208147 specialiąją, bendrąja dalis ir susitarimą Nr. 1208147/17-11-10 dėl sutarties pakeitimo, sudarytą 2017-11-10; ADB „Gjensidige“ 2023-05-09 pranešimą Nr. S04-1407632; UAB „Ekskomisarų biuras“ 2023-05-16 atsakymą Nr. SD-603; suveikimų ataskaitą nuo 2023-05-06, 20:00 valandos iki 2023-05-07, 08:00 valandos; suveikimų ataskaitą nuo 2023-05-07, 00:00 valandos iki 2023-05-07, 23:59:59 valandos; ADB „Gjensidige“ 2023-06-16 raštą Nr. 23-416; UAB „Ekskomisarų biuras“ 2023-06-20 atsakymą Nr. SD-679 ir jo priedą 2023-05-06 23:40:57 telefoninio pokalbio transkripciją; 2023-07-14 Panevėžio 2-osios advokatų kontoros 2023-07-14 prašymą; 2023-07-14 elektroninį laišką.

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022-08-31 sudarė įmonių turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. GJELT 3761220, pagal kurią nuo 2022-09-04 iki 2023-09-03 apdraustos ieškovės atsargos (maisto prekės – 8200 Eur; alkoholiniai gėrimai – 15000 Eur, tabako gaminiai – 3000 Eur, pramoninės prekės – 3600 Eur, suvenyrai – 430 Eur) bendrai 30230 Eur sumai, esančios ieškovei priklausančioje parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo apsauga galioja nuo ugnies, vandens, vagystės, audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo, stiklo dūžio, piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos, stiklo dūžio, transporto priemonės atsitrenkimo; besąlyginė išskaita – 290. Ieškovės atstovė duodama paaiškinimus nurodė, kad draudimo sutartis sudaryta ne pirmą kartą, draudimo sutartys sudaromos daugiau nei dešimt metų, 2022 metais sudaryta sutartis yra tęstinė, pasikeitė (padidėjo) draudimo įmoka.

Ieškovės ir trečiojo asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad 2015-12-01 tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta elektroninės saugos sutartis Nr. 1208147 dėl elektroninių saugos paslaugų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), teikimo. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2017-11-10 sudarė susitarimą dėl sutarties pakeitimo Nr. 1208147/17-11-10, kuriuo elektroninės saugos sutartį Nr. 1208147 išdėstė nauja redakcija, susitardami, kad „Biuras prieš reaguodamas į signalus skambina Klientui ir jei Klientas pageidauja – siunčiamas greitojo reagavimo ekipažas. Nepavykus susisiekti su Klientu per 5 minutes nuo signalo gavimo momento, ekipažas siunčiamas be Kliento žinios. Reagavimo laikas skaičiuojamas nuo Kliento prašymo siųsti ekipažą, arba po 5 minučių po suveikimo signalo gavimo, kai nepavyksta Kliento pasiekti telefonu“. Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad šalys nėra sudariusios įrangos aptarnavimo sutarties, todėl vienkartiniai sumontuotos signalizacijos sistemos tikrinimo, modernizavimo, einamojo remonto darbai atliekami tik gavus kliento prašymą.

Ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, trečiojo asmens pateikta suveikimų ataskaita nuo 2023-05-06, 20:00 valandos iki 2023-05-07, 08:00 valandos, 2023-05-06 23:40:57 telefoninio pokalbio transkripcija, ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad trečiais asmuo 2023-05-06, 23:35:47 valandą ir 23:35:59 valandą, iš saugomo objekto - ieškovės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), gavo signalizacijos sistemos suveikimo signalus. Gavus šiuos signalus ir vykdant sutarties nuostatas, buvo paskambinta ieškovės atsakingam asmeniui J. P.. Telefonu su nurodytu asmeniu pavyko susisiekti 23:40:57 val. Telefoninio pokalbio metu atsakingam asmeniui pranešus apie aliarmo signalus objekte, J. P. greitojo reagavimo ekipažą atšaukė, nurodydama į viską nereaguoti iki 2023-05-07 08:00 valandos. Gavus ieškovės atsakingo asmens nurodymą nereaguoti į signalus iki aukščiau nurodyto laiko, buvo sureaguota tik į 2023-05-07 08:03 valandą gautą signalizacijos sistemos suveikimo signalą. Paskambinus ieškovės atsakingam asmeniui J. P. paaiškėjo, kad į objektą 2023-05-06 – 2023-05-07 naktį buvo įsilaužta.

Panevėžio apygardos Utenos apylinkės prokuratūros Utenos AVPK baudžiamosios bylos Nr. 01-1-16416-23 medžiaga patvirtina, kad Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Anykščių policijos komisariate pagal J. P. pareiškimą 2023-05-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Panevėžio apygardos Utenos apylinkės prokuratūros 2023-06-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas, atlikus visus reikiamus veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2023-05-07, naktį, nukirpus pakabinamą spyną, kuri buvo užkabinta ant metalinių grotų, bei sugadinus signalizacijos daviklį, buvo įsibrauta į ieškovei priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros protokole, sudarytame 2023-05-07, konstatuota, kad prie parduotuvės esanti teritorija ir parduotuvės vidus vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas, vaizdas neįrašomas. Protokole taip pat nurodyta, kad vienas signalizacijos daviklis sugadintas.

Remiantis ieškovės atstovų 2023-05-09 pareiškimu ir jo priedais (inventorizacijos aprašais Nr. 1 – 4), bei UAB „Žaliadvaris“ pareiškimu Utenos apskr. VPK ir jo priedais (sąmata dėl turto remonto, alkoholinių gėrimų it cigarečių įgijimo dokumentų kopijomis), 2023-06-07 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo nurodyta, kad iš patalpų buvo pavogta 1194 vienetai įvairių rūšių alkoholinių gėrimų, įvertintų 12466,73 Eur suma, 847 vienetai įvairių rūšių cigarečių pakelių, įvertintų 3478,56 Eur suma, taip pat 3275,91 Eur grynųjų pinigų, sugadintas kitas turtas (2715,89 Eur), viso turtinė žala - 21937,10 Eur. 

Šalių, trečiojo asmens atstovų paaiškinimai patvirtina, jog dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovė 2023-06-21 pranešimu Nr. S04-1464020 neišmokėjo ieškovei draudimo išmokos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką draudėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitarusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžių), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

Nors atsakovės atsiliepimo penktoje pastraipoje ir nurodyta, kad atsakovas, atlikęs draudiminio įvykio administravimo veiksmus, įvykį pripažino nedraudžiamuoju, kiti atsiliepime išdėstyti argumentai, taip pat atsakovės 2023-06-21 pranešimo Nr. S04-1464020 turinys nesudaro pagrindo išvadai, kad draudimo išmokos buvo nuspręsta nemokėti įvykį pripažinus nedraudžiamuoju, kadangi tiek atsiliepime, tiek 2023-06-21 pranešime Nr. S04-1464020 sprendimas neišmokėti draudimo išmokos grindžiamas Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 8.3.2. e papunkčiu, 8.3.3, 8.3,4 punktų pažeidimu ir tuo, kad ieškovė sudarė sąlygas atsargų vagystei. Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina to, kad įvykis atitiko Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 Įmonių turto draudimo sąlygų 6.4.2 papunktyje nustatytus nedraudžiamuosius įvykius vagystės rizikai bei 6.9 punkte nustatytus bendruosius nedraudžiamuosius įvykius.

Atsakovė išvadą, kad ieškovė sudarė sąlygas vagystei įvykti padarė remdamasi žalos bylos administravimo metu iš trečiojo asmens gautais duomenimis, jog, saugomame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2023-05-06, 23:35:47 valandą ir 2023-05-06 23:35:59 valandą suveikus apsauginei signalizacijai, trečiasis asmuo telefonu informavo ieškovės atsakingą asmenį, apie gautus aliarmo signalus, tačiau ieškovės atsakingas asmuo greitojo reagavimo ekipažą atšaukė ir nurodė į viską nereaguoti iki 2023-05-07, 08:00 valandos. Trečiojo asmens nurodytų faktinių aplinkybių ieškovės atstovė, kuri yra ir atsakingas ieškovės asmuo pagal 2015-12-01 elektroninės saugos sutartį Nr. 1208147, neneigė. Savo sprendimą atšaukti trečiojo asmens ekipažą ir nurodymą iki 2023-05-07, 8:00 valandos nereaguoti į gaunamus signalus grindė tuo, kad jau ilgą laiką apsaugos signalizacija be priežasties suveikdavo nuolat. Apsaugos darbuotojams ši aplinkybė buvo žinoma, todėl rašytinis prašymas trečiajam asmeniui dėl signalizacijos netinkamo veikimo nebuvo rašomas, akcentuojant tai, kad po 2023-05-07 įvykio, 2023 metų birželio mėnesį, apsaugos sistemos gedimą ir signalizaciją trečiasis asmuo sutvarkė nesant rašytinio prašymo. Ieškovės atstove patvirtino, kad su trečiuoju asmeniu ieškovė nėra sudariusi techninio aptarnavimo sutarties, taip pat nurodė, kad negali pateikti mokėjimo dokumentų už signalizacijos tvarkymą iki 2023-05-07 įvykio. Ieškovės prašymu byloje išklausytos liudytojos taip pat teigė, kad signalizacija be priežasties iki įvykio suveikdavo dažnai naktimis po du – tris kartus. Liudytojos teigė ir tai, kad apie netinkamą signalizacijos veikimą ne kartą kalbėjo tiek su vadove, tiek su apsaugos darbuotojais, jiems atvykus į objektą, telefonu. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų ir liudytojų parodymų tapo žinoma, kad į ieškovės parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), buvo įsilaužta 2020-05-20 ir draudimo bendrovė draudimo išmoką išmokėjo. Ieškovės atstovė nesutikimą su atsakovės sprendimu nemokėti draudimo išmokos ir ieškinio reikalavimus grindė ir tuo, kad atsakovė jos su draudimo taisyklėmis nesupažindino, nes draudimo sutartys apie 10 metų buvo sudaromos internetu, o elektroniniu paštu buvo atsiunčiamas tik draudimo liudijimas. Paaiškino, jog ji skaitė tik tuos draudimo liudijimo punktus, kurie ją domino, o draudimo liudijime esančios nuorodos į draudimo taisykles ir patvirtinimas apie susipažinimą su taisyklėmis jai niekada „neužkliudavo“.

Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 bendrųjų draudimo sąlygų 6.8. punkto papunkčiuose nustatyta, kad draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus teisės aktų numatytus atvejus (6.8.1. papunktis), jeigu reikalaujant mokėti draudimo išmoką remiamasi apgaule, t. y. jei draudėjas, su juo susiję asmenys, apdraustasis ar naudos gavėjas bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidindamas nuostolio sumą (6.8.2 papunktis); taip pat teisės aktais nustatytais kitais atvejais (6.8.3. papunktis).

Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 Įmonių turto draudimo sąlygų 12.11. papunkčiuose nustatyta, kad draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką: jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios (12.11.1. papunktis); jei reikalavimas ją mokėti remiasi apgaule, t. y. draudėjas, su juo susiję asmenys, apdraustasis ar naudos gavėjas bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidina nuostolio sumą (12.11.2. papunktis); jei vagystės ar apiplėšimo fakto nepatvirtina policija, o taip pat už tuos daiktus, apie kurių dingimą dėl draudžiamojo įvykio draudėjas nepranešė policijai (12.11.3. papunktis); jei draudimo objektui padaroma žala, dėl trečiųjų asmenų piktavališkos veiklos, apie kurią nėra pranešta policijai (12.11.4. papunktis); jei nuostoliai yra tiesiogiai susiję su tuo, kad apdraustas turtas pagal Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą [...] (12.11.5. papunktis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad draudimo išmoka nebus mokama, kadangi ieškovė sudarė sąlygas vagystei, užkirsdama kelią saugos tarnybai išsiųsti greitojo reagavimo ekipažą į objektą, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovės atstovė, nurodydama trečiajam asmeniui nereaguoti į aliarmo signalus, veikė sąmoningai ir tikslingai, neabejotinai žinodama apie planuojamą atsargų vagystę, buvo suinteresuota atsargų vagyste ir pan. Atsakovei nepateikus nurodytų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovės atstovai siekė padaryti žalą arba atitinkamai elgėsi žinodami, kad konkreti žala atsiras, nėra pagrindo išvadai, kad draudžiamasis įvykis (vagystė) įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė draudimo išmokos neišmokėjo vadovaudamasi Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 bendrųjų draudimo sąlygų 6.8.1. papunkčiu, ar atitinkamai Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 Įmonių turto draudimo sąlygų 12.11.1. papunkčiu. Kitų Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 bendrųjų draudimo sąlygų 6.8 punkto papunkčiuose įtvirtintų sąlygų, Įmonių turto draudimo sąlygų 12.11.2. papunktyje nustatytų sąlygų, atleidžiančių atsakovę nuo draudimo išmokos mokėjimo, atsakovė neįrodinėjo. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad nebuvo ir 12.11.3.-12.11.4 papunkčiuose nurodytų pagrindų, todėl atsakovė neturėjo pagrindo nemokėti ieškovei draudimo išmokos vadovaudamasi Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 bendrųjų draudimo sąlygų 6.8 punktu ir Įmonių turto draudimo sąlygų 12.11. punkto papunkčiais.

Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 bendrųjų draudimo sąlygų 6.9 punkto papunkčiuose nustatyta, kad draudikas turi teisę sumažinti ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jeigu draudėjas, apdraustasis ir naudos gavėjas arba kuris nors iš jų: tinkamai neinformuoja draudiko, pateikia neteisingą ar nepilną informaciją apie draudžiamąjį įvykį (6.9.1. papunktis); nesiima priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui ar jos dydžiui sumažinti (6.9.2. papunktis); nesilaiko draudimo sutarties sąlygų ar protingų draudiko reikalavimų, susijusių su draudimo rizikos sumažinimu (6.9.3. papunktis); nesuteikia draudikui galimybės tinkamai įvertinti nuostolių dydį ir (ar) priežastis (6.9.4. papunktis); nesiima priemonių, kurios leistų išsiieškoti žalos atlyginimą iš ją padariusio asmens, ar veikia keldamas sunkumų draudikui įgyvendinti šio reikalavimo teisę (6.9.5. papunktis).

Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 Įmonių turto draudimo sąlygų 12.10. punkte nustatyta, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti: jeigu draudėjas nepranešė draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą ir dėl šios priežasties buvo patirti ar padidėjo nuostoliai (12.10.1. papunktis); jeigu draudėjas nevykdė draudiko duotų ir draudimo liudijime nustatytų nurodymų dėl draudimo rizikos sumažinimo (12.10.2. papunktis); jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė šių taisyklių II dalies 8.3.2. ir 8.3.3. punktuose numatytas pareigas ir dėl šios priežasties buvo patirti ar padidėjo nuostoliai (12.10.3. papunktis); jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ar naudos gavėjas tinkamai neinformuoja draudiko, tyčia ar dėl didelio neatsargumo pateikia neteisingą ar nepilną informaciją apie draudžiamąjį įvykį (12.10.4. papunktis); jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ ar naudos gavėjas nesiima protingų priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui ar jos dydžio sumažinimui (12.10.5. papunktis); jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ar naudos gavėjas nesilaiko draudimo sutarties sąlygų ar protingų draudiko reikalavimų, susietų su draudimo rizikos sumažinimu (12.10.6. papunktis); jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ar naudos gavėjas nesuteikia draudikui galimybės tinkamai įvertinti nuostolių dydį ir priežastis (12.10.7. papunktis); jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ ar naudos gavėjas nesiima protingų priemonių, kurios įgalintų išsiieškoti žalos atlyginimą iš ją padariusio asmens ar veikia tokiu būdu, kad sukelia sunkumų draudikui įgyvendinti jo atgręžtinio reikalavimo teisę (12.10.8. papunktis); jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ ar naudos gavėjas nurodė sudarant draudimo sutartį esant įrengtas apsaugos sistemas, kurios nebuvo naudojamos arba nebuvo įrengtos (12.10.9. papunktis); jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ar naudos gavėjas nesuteikia Draudikui taisyklių II dalies 8.3.4. f) punkte nurodytos informacijos (12.10.10. papunktis); kitais draudimo sutartyje ir įstatymų nustatytais atvejais (12.10.11. papunktis).

Atsakovė draudimo išmokos ieškovei neišmokėjo remdamasi Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 Įmonių turto draudimo sąlygų 8.3.2. e papunkčiu, 8.3.3. punktu ir 8.3.4 punktu. Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 Įmonių turto draudimo sąlygų 8.3.2. e papunktyje nustatyta, kad draudėjo pareiga yra rūpintis, kad visi užraktai, spynos, signalizacijos sistemos ir prietaisai būtų visą laiką tvarkingi ir veikiantys bei naudojami, nedelsiant pašalinant jų trūkumus ir gedimus, nedelsiant pakeisti spynas, kurių raktai pamesti, pavogti ar atimti; 8.3.3. punkte nustatyta draudėjo pareiga laikytis visų esamų ir draudimo sutarties sudarymo metu papildomai sutartų objekto saugumo ar rizikos mažinimo priemonių; kontroliuoti, kad vykdoma veikla atitiktų įstatymuose, norminiuose aktuose, turto eksploatavimo taisyklėse, darbo saugos taisyklėse, priešgaisrinės apsaugos tarnybų nurodymuose keliamus saugumo reikalavimus, įrengimų ir pastatų projektinis apkrovimas nebūtų viršytas; 8.3.4 punkte nustatyta, jog draudžiamojo įvykio atveju ar susiklosčius aplinkybėms dėl kurių kyla realus pavojus įvykti draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo atlikti veiksmus nurodytus a – j papunkčiuose. 

Nurodyta sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė nustačiusi, jog ieškovė pažeidė aukščiau nurodytas pareigas, priėmė sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką, vadovaudamasi Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 bendrųjų draudimo sąlygų 6.9. punkto 6.9.2. papunkčiu bei 6.9.3. papunkčiu, kurie detalizuoti Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 Įmonių turto draudimo sąlygų 12.10 punkte, nes ieškovė nesiėmė priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui, nesilaikė  draudimo sutarties sąlygų ar protingų draudiko reikalavimų, susijusių su draudimo rizikos sumažinimu bei dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė šių taisyklių II dalies 8.3.2. ir 8.3.3. punktuose numatytas pareigas ir dėl šios priežasties buvo patirti ar padidėjo nuostoliai (12.10.3. papunktis). Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog atsakovė esant draudiminiam įvykiui neturėjo teisės nemokėti ieškovei draudimo išmokos, ją galėjo tik mažinti.

Minėta, kad bylos nagrinėjimo metu iš ieškovės atstovės paaiškinimų ir byloje išklausytų liudytojų parodymų tapo žinoma, kad į ieškovės parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), buvo įsilaužta ir 2020-05-20. Po šio įvykio ieškovei atsakovė padidino draudimo įmoką. Byloje esančio 2022-08-31 draudimo liudijimo GJELT 3761220 priede Nr. 1 ieškovei nustatyta draudimo rizikos mažinimo priemonė – turto apsaugos signalizacija prijungta prie saugos tarnybos pulto su nuolatiniu reagavimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė sąlygą įrengti apsaugos signalizaciją ir prijungti ją prie nuolatinio saugos tarnybos punkto vykdė, kadangi nuo 2015-12-01 su trečiuoju asmeniu yra sudaryta neterminuota elektroninės saugos sutartis Nr. 1208147, tačiau pagal aptariamą apsaugos nuo vagystės priemonę ieškovė taip pat turėjo pareigą užtikrinti ne tik tai, kad turto apsaugos signalizacija būtų prijungta prie saugos tarnybos pulto, bet ir tai, kad ji veiktų nuolat ir nepertraukiamai, kad nepertraukiamai būtų reaguojama į gaunamus signalus, o gavus aliarmo signalą būtų užtikrintas tinkamas saugos tarnybos reagavimas, atliekant apsaugos sutartyje nurodytus veiksmus, - greitojo reagavimo ekipažo išvykimą.

Trečiojo asmens pateikta ataskaita patvirtina, kad saugos tarnyba 2023-05-06 gavusi aliarmo signalą, penkių minučių bėgyje susisiekė su elektroninės saugos sutartyje Nr. 1208147 nurodytu ieškovės atsakingu asmeniu. Trečiojo asmens pateikta telefoninio pokalbio transkripcija bei ieškovės pateikta elektroninė žinutė patvirtina, kad 2023-05-06, 23:33 valandą objekte buvo dingusi elektra, 2023-05-06, 23:35 valandą gautas aliarmo signalas. Telefoninio pokalbio transkripcija patvirtina, kad ieškovės atsakingas asmuo ne tik nurodė nereaguoti į gautą aliarmo signalą, nesiųsti į objektą greitojo reagavimo ekipažo, bet ir nurodė į visus gaunamus signalus nekreipti dėmesio iki 2023-05-07 ryto 8 valandos. Ieškovės atsakingas asmuo, atšaukęs greitojo reagavimo ekipažą, į objektą taip pat nevyko. Taigi, ieškovės atsakingo asmens nurodymas iki 2023-05-07, 8 valandos nereaguoti į gaunamus signalus buvo duotas neišsiaiškinus 2023-05-06, 23:35 valandos aliarmo signalo priežasčių. Iš trečiojo asmens pateiktos ataskaitos matyti, kad aliarmo ir kitus pavojaus signalus saugos tarnyba gavo ir 2023-05-07 02:16 valandą, tačiau, vykdant ieškovės atsakingo asmens nurodymą, į aliarmo signalą nebuvo sureaguota nei telefono skambučiu, nei išsiunčiant greitojo reagavimo ekipažą į saugomą objektą. Kadangi vykdant ieškovės atsakingo asmens nurodymą nebuvo reaguojama į apsaugos pulte gaunamus signalus yra pagrindas sutikti su atsakovės padaryta išvada, jog ieškovė sudarė sąlygas vagystei įvykti ir dėl šios priežasties buvo patirti nuostoliai. Nurodyta taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė nurodytu būdu pažeidė ir draudėjo pareigą laikytis nustatytų objekto saugumo ar rizikos mažinimo priemonių, ir dėl šios priežasties buvo patirti ar padidėjo nuostoliai, nes duotuoju nurodymu ieškovės atsakingas asmuo ne tik atleido trečiąjį asmenį nuo sutartinių prievolių vykdymo nurodytu laikotarpiu, net ir nutraukė nuolatinį reagavimą į visus gaunamus signalus, tame tarpe ir aliarmo signalą. Atitinkamai yra pagrindas sutikti su atsakovė, kad ieškovė trečiajam asmeniui davusi aptariamą nurodymą, pažeidė Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 Įmonių turto draudimo sąlygų 8.3.3. punkto ir 8.3.2. e punkto reikalavimus, o atsakovės atsakingo asmens elgesį vertinti kaip itin nerūpestingą ir neatsakingą.

Ieškovės atstovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad ilgą laiką parduotuvėje įrengta signalizacija suveikdavo be priežasties. Atsakomybę dėl netinkamo signalizacijos veikimo ieškovės atstovė siekė perkelti trečiajam asmeniui, nurodydama, kad trečiasis asmuo nesiėmė priemonių galimiems signalizacijos gedimams šalinti, nors trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad apsaugos pultą pasiekia klaidingi signalai. Iš byloje esančios 2015-12-01 elektroninės saugos sutarties Nr. 1208147 specialiosios dalies 1-3 punktų matyti, kad trečiasis asmuo signalizacijos sistemos ieškovei neįrenginėjo. Pagal šios sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.3 papunktį, tuo atveju, jeigu signalizacijos sistema įrengta ne trečiojo asmens, trečiajam asmeniu nekyla pareiga prižiūrėti signalizacijos ir jos sudedamųjų dalių veikimo, nesant papildomo susitarimo su klientu dėl paslaugų, nurodytų 3.1.3 punkte, taip pat 3.1.4 punkte teikimo. Byloje nustatyta, kad susitarimas ar susitarimai dėl signalizacijos sistemos priežiūros, gedimų šalinimo tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryti nebuvo. Ieškovė nurodė, jog negali pateikti rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo atsikaityta už paslaugas šalinant signalizacijos sistemos veikimo trūkumus iki 2023-05-07 įvykio, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė žinodama aplinkybę, jog signalizacija veikia netinkamai, savalaikiai nesiėmė priemonių tam, kad būtų įvertintas signalizacijos sistemos veikimas, nustatyti ir pašalinti galimi signalizacijos sistemos gedimai. Tokiu būdu ieškovė pažeidė Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 Įmonių turto draudimo sąlygų 8.3.2. e papunkčio reikalavimą, - rūpintis, kad signalizacijos sistemos ir prietaisai būtų visą laiką tvarkingi ir veikiantys bei naudojami, bei pareigą nedelsiant pašalinant jų trūkumus ir gedimus. 

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2020-05-20 tame pačiame objekte, kuriam teikiamos trečiojo asmens saugos paslaugos, jau buvo įvykusi vagystė, todėl po šio įvykio ieškovės atstovai turėjo ir galėjo suprasti, kad vien tik apsaugos signalizacija nėra pakankama priemonė, siekiant užkirsti kelia galimoms vagystėms ateityje, bei nustatyti kaltus dėl vagystės asmenis. Tai suprasdami, kaip rūpestingumo standartą atitinkantys asmenys turėjo ir galėjo pasirūpinti papildomomis saugos priemonėmis, tokiomis kaip vaizdo fiksavimo priemonių (tiek pastato viduje, tiek išorėje) įrengimu, tačiau, kaip matyti iš ikiteisminio turimo medžiagos, tuo nepasirūpino. O tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės neveikimas neatitiko rūpestingo asmens standarto. 

Aukščiau išdėstyta sudaro pagrindą ieškovės atsakingo asmens elgesį, duodant nurodymą trečiajam asmeniui nuo 2023-05-06 23:40 valandos iki 2023-05-07, 8:00 valandos nereaguoti į visus apsaugos pulto signalus, o taip pat ieškovės atstovų neveikimą nevykdant pareigos rūpintis, kad signalizacijos sistemos ir prietaisai būtų visą laiką tvarkingi ir veikiantys, tame tarpe ir nepasirūpinimą papildomomis saugumo priemonėmis, laikyti dideliu neatsargumu, sudariusiu sąlygas vagystei įvykti.

Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalį draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, įvertinęs draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykį bei žalos dydį. Atsakovė, įvertinusi trečiojo asmens pateiktus dokumentus, nurodytas aplinkybes, atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Sprendžiant šalių ginčą, įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės kaltę ir nustačius, kad dėl ieškovės didelio neatsargumo buvo sudarytos sąlygos vagystei įvykti, nėra pagrindo atsakovės sprendimą atsisakyti išmokėti ieškovei draudimo išmoką laikyti nepagrįstu.

Atsakovės sprendimo atsisakyti išmokėti ieškovei draudimo išmoką pagrįstumo nepaneigia ir ieškovės argumentai, kad ji nebuvo supažindinta su draudimo taisyklėmis. Tokia išvada darytina, nes ieškovės atstovė nurodė, kad skaito tik jai aktualias draudimo liudijimo sąlygas, į kitas nekreipdama dėmesio, taip pat dėl to, kad draudimo sutartis ieškovė sudaro dešimt metų, o toks laikotarpis yra pakankamas išanalizuoti draudimo taisykles, atsakovės interneto svetainėje atsiveriant nuorodą, nurodytą draudimo liudijime.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir nenustačius pagrindo atsakovės sprendimą atsisakyti išmokėti ieškovei draudimo išmoką laikyti nepagrįstu, ieškovės ieškinys atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškinį atmetus nėra pagrindo priteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio ir išlaidų už suteiktą teisine pagalbą).

Nagrinėjant bylą patirta 0,15 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, mažesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 EUR), todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Rasita Kurakienė