Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-248-24-06].doc
Bylos nr.: A-248-24-06
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

                                                                                             Administracinė byla Nr.A2 - 24 - 06

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 11.6.4                                                               

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                           

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. gegužės 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. B.,

pareiškėjos atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotajam asmeniui D. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno rajono valdybos 2000 m. liepos 11 d. sprendimą Nr.95, kuriuo D. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį Bernatonių kaime, Raudondvario seniūnijoje, Kauno rajone. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes nuosavybės teisės D. P. atkurtos į gyvenamąjį namą, kuriame gyvena pareiškėja ir kuris buvo pareiškėjos lėšomis rekonstruotas, taip pat prie kurio pareiškėja pastatė ūkinius pastatus. Sukurtas naujas gyvenamasis plotas žymiai viršija buvusį. Esant tokioms aplinkybėms, D. P. neturi teisės atkurti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą natūra.

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas. D. P. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą atkurtos natūra, nes namas nebuvo privatizuotas, namo pagrindinės konstrukcijos nebuvo pakeistos.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo D. P. su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad jai nuosavybės teisės natūra atkurtos teisėtai.

Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas nuosavybės teisės į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkuriamos, grąžinant juos natūra, išskyrus pagal šio įstatymo 15 straipsnį valstybės išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Minėto įstatymo 15 straipsnio      l dalies 2 punkte numatyta, kad gyvenamieji namai, jų dalys, butai išperkami valstybės ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie iš esmės pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog bendras ginčo namo plotas padidėjo daugiau nei 30 procentų (59,53 kvadratiniais metrais), tačiau namo pagrindinės konstrukcijos iš esmės liko nepakitusios, o naujai sukurto bendro namo ploto negalima atskirti nuo buvusio ploto. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog nebuvo sąlygų valstybei išpirkti iš trečiojo suinteresuotojo asmens ginčo gyvenamąjį namą bei neatkurti nuosavybės teisių į šį namą natūra. Ginčo namas nebuvo privatizuotas, pareiškėja šio namo dalyje gyvena nuomos pagrindu. Byloje nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčo namo pagrindinės konstrukcijos pakeistos. Teismas nurodė, kad UAB „Kauno komprojektas“ ataskaitos duomenys, pagal kuriuos namo pastato bendras plotas padidėjo 96,52 kvadratiniais metrais, pareiškėjai įrengus patalpas pastogėje ir 1990 metais pastačius priestatą, yra nepagrįsti. Ginčo gyvenamojo namo priestatas ir pastogė buvo pastatyti 1936 metais ir tai nurodyta kadastro duomenyse. Minėti duomenys yra galiojantys, nenuginčyti, todėl jais turėtų būti vadovaujamasi. Be to, ši aplinkybė nėra esminė, nes vienokio ar kitokio dydžio namo bendro ploto padidėjimas, viršijantis 30 procentų buvusį plotą, yra tik viena iš sąlygų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nesant kitų sąlygų, valstybė neturi teisės išpirkti gyvenamųjų namų. Ginčo atveju nebuvo nustatyta sąlyga, kad pagrindinės namo konstrukcijos pakeistos daugiau kaip 50 procentų.

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas. Byloje trečiąjį suinteresuotąjį asmenį atstovavo asmuo, neturėjęs tinkamai išduoto (notariškai patvirtinto) įgaliojimo. Teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, nes ginčo name kaip atskira šeima taip pat gyvena pareiškėjos duktė ir anūkė, tačiau jos į bylą nebuvo įtrauktos. Pareiškėja nurodo, kad ji, remdamasi 1990 m. spalio 18 d. Raudondvario apylinkės viršaičio leidimu bei vadovaudamasi nuomos sutartimi ir tuo metu galiojusiais teisės aktais, savo lėšomis rekonstravo ginčo gyvenamąsias patalpas. Namo pastogėje buvo įrengtos naujos gyvenamosios patalpos, buvo naujai pastatytas priestatas, pastatyti nauji ūkiniai pastatai. Be to, priestate ir rekonstruotoje namo dalyje buvo įrengta elektros instaliacija, centrinio šildymo sistema, buvo įrengtas vandentiekis ir vietinė kanalizacija. Taip pat nuo transformatorinės iki namo buvo atvesta trifazė elektros linija, nuo šaltinio iki namo buvo įrengta lauko vandentiekio linija, buvo įrengti vandens siurbliai, lauko kanalizacijos tinklai. Naujas eklektros įvadas buvo įvestas ir į naujai pastatytą ūkinį pastatą, kuriame taip pat buvo įrengta elektros instaliacija. Taip pat pareiškėjos lėšomis į sodybą buvo nutiestas kelias, žvyru padengtas kiemas. Iš UAB „Kauno komprojektas“ 2004 m. gegužės     12 d. ekspertizės akto matyti, kad ginčo namo bendras plotas po atliktos rekonstrukcijos padidėjo 95,52 kvadratiniais metrais, t. y. 87,7 procentais. Naujai atsiradusio bendro ploto atskirti negalima. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino byloje taikytinas materialinės teisės normas. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio 2 punktą ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo  29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 76, 77 punktus gyvenamieji namai yra išperkami, kai yra bent viena iš minėto įstatymo 15 straipsnio 2 punkte nurodytų sąlygų, o ne visos nurodytos sąlygos. Pareiškėja nurodo, kad byloje pateikti archyviniai dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjos šeima iki nacionalizacijos būtų nuosavybės teise valdžiusi ginčo gyvenamąjį namą. Šiuose dokumentuose gyvenamasis namas nėra paminėtas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad, priimant skundžiamą atsakovo sprendimą, jai apie tai nebuvo pranešta, nors tai padaryti įpareigojo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo                20 straipsnio 4 dalis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad trečiojo suinteresuotojo asmens atstovo įgaliojimai buvo patikrinti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir pareiškėja tuo metu jokių pretenzijų neturėjo.       Todėl jos abejonės dėl trečiojo suinteresuotojo asmens tinkamo atstovavimo nepagrįstos. Atsakovas nurodo, kad ginčo name gyvena dvi šeimos, kurias sieja giminystės ryšiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pareiškėją šalimi, o kitus šeimos narius - liudytojais. Be to, pareiškėja pati savo šeimos narius prašė apklausti byloje tik kaip liudytojus. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja yra ginčo namo dalies nuomininkė, o kiti asmenys laikytini nuomininko šeimos nariais (Civilinio kodekso 6.578 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog, 1990 metais atlikus ginčo namo rekonstrukciją, jo bendras plotas padidėjo 87,7 procentais. Iš tikrųjų bendras namo plotas padidėjo 39,24 procentais. Atsakovas nurodo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybė išperka gyvenamuosius namus, jeigu jie iš esmės yra pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį. Pagal šią nuostatą turi egzistuoti abi numatytos sąlygos. Tuo tarpu ginčo atveju UAB „Kauno komprojektas“ atliktos namo statybinės - ekonominės ekspertizės ataskaitoje nurodyta, jog namo pagrindinės konstrukcijos išliko praktiškai nepakeistos. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėja, atlikdama ginčo namo rekonstrukciją, neturėjo visų pagal tuo metu galiojusius teisės aktus būtinų dokumentų. Ji neturėjo nustatyta tvarka patvirtinto projekto, žemės sklypo suteikimo individualiai statybai dokumentų, statybos techninės dokumentacijos, sutarties dėl individualios statybos techninės priežiūros, statybos įregistravimo dokumentų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, pakartodama argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

              pareiškėja prašo panaikinti Kauno rajono valdybos 2000 m. liepos 11 d. sprendimą Nr.95, kuriuo D. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį Kauno rajono Raudondvario seniūnijos Bernatonių kaime, ir nustatytas jai bei namo nuomininkams suteikiamos valstybės garantijos įvykdymo laikas. Taigi, šiuo atsakovo sprendimu nustatomos ir tam tikros minėto namo nuomininkų teisės ir pareigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad be pareiškėjos ginčo name gyvena ir kiti nuomininkai. Teismo sprendimas gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms, kadangi priklausomai nuo priimto sprendimo jie įgyja arba teisę toliau nuomos pagrindu gyventi šiuo metu nuomojamose patalpose, arba teisę į valstybės garantiją, suteikiamą savininkui natūra grąžinamo gyvenamojo namo nuomininkams. Todėl nuomininkai turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalis). Teismas to nepadarė ir tokiu būdu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ- 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Šioje byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimui būtina nustatyti, ar minėtas gyvenamasis namas priskirtinas valstybės išperkamam turtui. Atsakovo sprendimo priėmimo metu ginčo santykius reglamentavo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- Nuosavybės atkūrimo įstatymas) 15 straipsnis (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija). Minėto straipsnio 2 punktas nustatė, kad gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie iš esmės pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį. Teisingam bylos išsprendimui būtina išsiaiškinti tikrąjį šios teisės normos turinį, o būtent, ar gyvenamojo namo priskyrimui prie valstybės išperkamo turto būtinos trys sąlygos (pagrindinių konstrukcijų pakeitimas daugiau kaip 50 procentų; naujo bendrojo ploto sukūrimas, jei dėl to visas bendrasis plotas 30 procentų viršija buvusįjį; galimybės atskirti naują bendrąjį plotą nuo buvusiojo nebuvimas), ar gyvenamojo namo priskyrimui prie valstybės išperkamo ir natūra negrąžinamo turto pakanka vienos iš sąlygų (arba pagrindinių konstrukcijų pakeitimo daugiau kaip 50 procentų, arba naujo bendrojo ploto, 30 procentų viršijančio buvusįjį, sukūrimo, nesant galimybės jį atskirti nuo buvusiojo).

              Nors jungtuko „ir“ vartojimas paprastai reiškia konjunkciją, tai yra, kad teisės normos taikymui būtinos dvi ar kelios sąlygos, tačiau teisingam normos išaiškinimui būtina įvertinti visą normos konstrukciją bei sakinio sandarą, ir neapsiribojant lingvistiniu normos aiškinimu pasitelkti kitus teisės aiškinimo metodus, nustatyti įstatymų leidėjo ketinimus, įvertinti, ar vienokio ar kitokio normos aiškinimo rezultatas atitinka savininkų ir dabartinių turto naudotojų interesų derinimo principą, kurį ne kartą savo nutarimuose akcentavo Konstitucinis Teismas (1994 m. gegužės 27 d., 1995 m. kovo 8 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai), atsižvelgti į tai, jog aiškinant teisės normas preziumuojama, kad įstatymų leidėjas yra racionalus, nesiekia rezultatų ir tikslų, kurie pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo ir kitus bendruosius teisės principus.

              Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 4 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i  a:

              apeliacinį skundą tenkinti.

              Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Nutartis neskundžiama.

 

              Teisėjai                                                                                    Stasys Gudynas

 

                                                                                                                Birutė Janavičiūtė

 

                                                                                                                Nijolė Piškinaitė