Civilinė byla Nr. e2A-585-910/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00416-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.11.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.3.1.18.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilumos šaltinis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilumos šaltinis“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Skomintos statyba“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šilumos šaltinis“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ (toliau – ir atsakovė I, Ignitis) 2023 m. kovo 16 d. sprendimą, kuriuo UAB „Skomintos statyba“ pripažinta pirkimo Nr. 613668 laimėtoja, ir įpareigoti atsakovę atmesti UAB „Skomintos statyba“ pasiūlymą.
2. Ieškovė nurodė, kad dalyvavo atsakovės skelbiamų derybų būdu vykdytame supaprastintame pirkime Nr. 613668 „(2022-ESO-945) dujotiekių ir jų įrenginių įrengimo (statybos), iškėlimo (rekonstravimo ir (ar) pertvarkymo) projektavimo ir montavimo darbų, kurių vertė iki 75 000 Eur be PVM Vilniaus reg. (Nr. 15 žemėlapyje)“ (toliau – Pirkimas), kuris centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) buvo paskelbtas 2022 m. liepos 11 d. Pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Skomintos statyba“. Ieškovės teigimu, UAB „Skomintos statyba“ pasiūlymą Pirkime pateikė vietoje kito tiekėjo – susijusios įmonės UAB „Skominta“, kuri 2022 m. kovo 3 d. buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nuo 2022 m. kovo 3 d. UAB „Skominta“ atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintą pašalinimo iš Pirkimo pagrindą. UAB „Skomintos statyba“ iš esmės yra ta pati UAB „Skominta“, todėl UAB „Skomintos statyba“ privalėjo būti pašalinta iš Pirkimo, kaip tai numatyta VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalies norma siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai tiekėjai siekia išvengti jiems taikomų pašalinimo pagrindų ir dėl to yra įsteigiamas naujas arba jų vietoje viešajame pirkime dalyvauja kitas asmuo. Šiai nuostatai taikyti būtina nustatyti visas šias sąlygas: 1) yra tiekėjas, kuriam taikomas VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyje nurodytas tiekėjų pašalinimo pagrindas, dėl to jis pats negali dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, todėl 2) yra įsteigiamas arba vietoj jo viešajame pirkime dalyvauja kitas asmuo ir 3) perkančioji organizacija apie tai turi įtikinamų duomenų. Tik nurodytų sąlygų visumos nustatymas leidžia pašalinti tiekėją (vadinamąjį „feniksą“) iš viešojo pirkimo procedūrų, pritaikant jam atitinkamą pašalinimo pagrindą.
5. Teismas nustatė, kad UAB „Skominta“ įsteigta 1994 m. gruodžio 27 d., o trečiasis asmuo UAB „Skomintos statyba“ (toliau – ir trečiasis asmuo) – 2020 m. vasario 7 d. Ginčo Pirkimas inicijuotas 2022 m. liepos 11 d. UAB „Skominta“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įrašyta tik 2022 m. kovo 3 d. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-521-553/2022). Teismas nusprendė, kad, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, jog trečiasis asmuo yra įsteigtas siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto pašalinimo pagrindo viešuosiuose pirkimuose taikymo UAB „Skominta“ atžvilgiu.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog trečiasis asmuo buvo neveikianti bendrovė, kuri „atgijo“ tik tada, kai UAB „Skominta“ iškilo grėsmė būti įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Trečiasis asmuo veiklą inžinerinių tinklų statybos srityje pradėjo vykdyti 2020 m., atestatas energetikos įrenginiams eksploatuoti bei atestatas gamtinių dujų įrenginiams įrengti trečiajam asmeniui buvo išduoti ir, atitinkamai, teisė verstis veikla, kuriai reikalingi šie atestatai, įgyta 2021 m. spalio 29 d. Į Perkančiosios organizacijos kvalifikacinę tiekėjų sistemą trečiasis asmuo buvo įtrauktas 2022 m. vasario 8 d., o prašymą įtraukti pateikė dar 2021 m. gruodžio 10 d. Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovės ieškinio argumentus, kad trečiasis asmuo buvo įsteigtas siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinto pašalinimo pagrindo taikymo UAB „Skominta“ atžvilgiu, bei patvirtina, jog bendrovės ketinimas teikti energetikos įrenginių eksploatacijos bei gamtinių dujų įrenginių įrengimo paslaugas buvo jau iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties, kurios pagrindu UAB „Skominta“ įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, priėmimo.
7. Teismas pažymėjo, kad aplinkybių „vietoje jo viešajame pirkime dalyvauja kitas asmuo“ įrodinėjimo procesinė pareiga tenka asmeniui, kuris jomis remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), šiuo atveju – ieškovei. Reikalavimas, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pagrindų nebuvimą įrodytų asmuo, kurio atžvilgiu pareikštas ieškinys (šiuo atveju – atsakovės ir (ar) trečiasis asmuo), reikštų reikalavimą įrodyti, jog kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Jeigu ieškovė mano, kad tiekėjas yra įsteigtas arba veikia kito asmens vardu, turint tikslą išvengti ribojimų, taikomų vienai iš susijusių bendrovių, tai turi pateikti įtikinamų duomenų, įrodančių VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų tiekėjo pašalinimo pagrindų egzistavimą.
8. Teismas nustatė, kad Ignitis ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir atsakovė II, ESO), vertindamos, ar yra pagrindas trečiajam asmeniui taikyti VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą pašalinimo pagrindą, atsižvelgė į daug kriterijų (duomenų): bendrovių akcininkų struktūrą, bendrovių įsteigimo momentus, bendrovių valdymo organų struktūrą, bendrovių veiklos vykdymo vietas, bendrovių turto struktūrą, bendrovių darbuotojų struktūrą ir jų skaičiaus pokytį, klientų struktūrą, bendrovių įsteigimo bei struktūrinių pertvarkymų aplinkybes, trečiojo asmens pardavimo pajamų dydį ir kt. Teismas nusprendė, kad šie atsakovių vertinti kriterijai (duomenys) yra išsamūs, pakankami ir tinkami tam, jog atsakovės galėtų daryti pagrįstą išvadą dėl asmenų sąsajos ir jos atitikties VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintam tiekėjo pašalinimo pagrindui.
9. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo ir UAB „Skominta“ turi sąsajų per akcininkus, tačiau akcininkų sutaptis savaime negali pagrįsti ir nepagrindžia VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto pašalinimo iš viešojo pirkimo pagrindo egzistavimo. Teismas nustatė, kad nurodytų bendrovių valdymo organai yra skirtingi, t. y. UAB „Skominta“ vadovas yra A. Ž., o UAB „Skomintos statyba“ – S. B.. Byloje nėra duomenų, kad šių bendrovių valdymo organai savo sprendimus, susijusius su dalyvavimu Pirkime, būtų kaip nors koordinavę, derinę ar UAB „Skominta“ kitaip būtų dariusi įtaką Pirkimo laimėtojo sprendimų savarankiškumui. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų abejoti trečiojo asmens sprendimo dalyvauti Pirkime savarankiškumu ir nepriklausomumu nuo UAB „Skominta“ veiksmų, o tokios aplinkybės negali būti preziumuojamos ieškinyje išdėstytų teiginių pagrindu.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog UAB „Skominta“ pati negalėjo dalyvauti Pirkime. UAB „Skominta“ nuo 2023 m. vasario 15 d. yra grąžinta į Perkančiojo subjekto kvalifikacijos vertinimo sistemą, yra apsivaliusi ir dalyvauja pirkimuose, t. y. Ignitis yra priėmusi sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi UAB „Skominta“, siekdama įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos, ir šis tiekėjas yra įtrauktas į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą.
11. Ieškovės argumentus, kad trečiasis asmuo perėmė UAB „Skominta“ verslą ar jo dalį, teismas atmetė kaip nepagrįstus. UAB „Skominta“ ir po to, kai buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, savo veiklos nepakeitė ir toliau vykdė iki 2022 m. kovo 3 d. sudarytas viešojo pirkimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog trečiasis asmuo ir UAB „Skominta“ priklauso tai pačiai įmonių grupei, lemia tam tikrus bendrus resursus, naudojamus jų veikloje, kaip pavyzdžiui, biuro pastatas ir interneto svetainė, elektroninio pašto serveriai ir panašios grupės lygiu naudojamos priemonės. Tai, kad iki 2022 m. kovo 3 d. trečiasis asmuo gavo atitinkamas licencijas, atestatus, veikė atitinkamoje rinkoje, niekaip nepagrindžia, jog šių veiksmų tikslas buvo ar galėjo būti ūkio subjektų dalyvavimas Pirkime, pažeidžiant VPĮ 46 straipsnio 7 dalį, nes tuo metu nebuvo esminės šios teisės normos taikymo prielaidos – UAB „Skominta“ pašalinimo pagrindo.
12. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog trečiasis asmuo dalyvavo Pirkime vietoje UAB „Skominta“, nes pastaroji šiame pirkime neturėjo teisės dalyvauti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė VPĮ 46 straipsnio 7 dalies normos turinio esmės, taikė ją pernelyg siaurai. Teismas nepasisakė, ką VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymo prasme reiškia šioje teisės normoje vartojama sąvoka „yra įsteigiamas arba vietoje jo viešame pirkime dalyvauja kitas asmuo“, koks konkrečiai ūkio subjektas yra laikomas „įsteigtu“ ir ką konkrečiai reiškia „dalyvavimas pirkime vietoje kito asmens“ VPĮ 46 straipsnio 7 dalies prasme. VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „įsteigtas“ turi apimti ir tuos atvejus, kai jau egzistuojantis (veikiantis) ūkio subjektas perima ir (ar) naudoja kitų ūkio subjektų pajėgumus, keičia savo veiklos profilį tam, kad tęstų jų veiklą. VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „dalyvauja pirkime vietoje kito asmens“ taip pat privalo būti aiškinama ir taikoma kaip apimanti bet kokias dviejų ūkio subjektų bendradarbiavimo formas, nes tik tokiu būdu gali būti pasiektas VPĮ 46 straipsnio 7 dalies normos tikslas – užkirstas kelias tiekėjui, atitinkančiam pašalinimo pagrindą, per kitą asmenį faktiškai dalyvauti viešajame pirkime, kuriame toks asmuo pats tiesiogiai negali dalyvauti, ir gauti su tuo susijusią naudą. Tokios bendradarbiavimo formos, kai yra dalyvaujama vietoje nepatikimo tiekėjo, leidžia nesąžiningos bendrovės naudos gavėjams pasiekti tą patį tikslą – gauti ekonominę naudą iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Ginčo atveju susiklostė būtent tokia situacija, kad trečiojo asmens dalyvavimas ginčo Pirkime nulėmė tai, kad tie patys asmenys – abiejų bendrovių akcininkai – siekia gauti tą pačią ekonominę naudą, tarytum Pirkime būtų dalyvavęs nepatikimas tiekėjas UAB „Skominta“. Teismas, aiškindamas ir šiam ginčui taikydamas VPĮ 46 straipsnio 7 dalies normą, ją nepagrįstai susiaurino, visiškai neanalizavo ekonominės naudos, kaip viešojo pirkimo sutarties perkėlimo kitai bendrovei, kriterijaus.
13.2. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovei (apeliantei) ir sukūrė iš esmės neįgyvendinamą įrodinėjimo pareigą VPĮ 46 straipsnio 7 dalies normai taikyti. Ne tik ieškovė turi įrodyti, kad egzistuoja VPĮ 46 straipsnio 7 dalies normos taikymo sąlygos, bet ir Ignitis, nesutikdama su tuo, turi įrodyti savo atsikirtimus. Priešingas teismo vertinimas ir įrodinėjimo pareigos perkėlimas išimtinai ieškovei (apeliantei) nulemia nepagrįstą ir neteisėtą nukrypimą nuo bendrosios šalių įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis). Apeliantės įsitikinimu, aiškinant „įtikinamų duomenų“ sąvoką, turėtų būti taikoma VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkto reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos analogija.
13.3. Teismas neišsamiai, nevisapusiškai ir selektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 176, 185 straipsniai). Teismas netyrė ir nevertino trečiojo asmens UAB „Skomintos statyba“ bei UAB „Skominta“ veiklos pobūdžio ir netikėto, įprasta ekonomine logika nepaaiškinamo trečiojo asmens veiklos krypties pokyčio išimtinai po to, kai UAB „Skominta“ susidūrė su viešųjų pirkimų sutarties vykdymo sunkumais ir jai iškilo grėsmė būti įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Teismas rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su UAB „Skominta“ taikytomis apsivalymo priemonėmis ir jos grąžinimu į atsakovės kvalifikuotų tiekėjų sąrašą bei su UAB „Skominta“ tęsiama ūkine–komercine veikla, kurios neturi jokios teisinės reikšmės byloje kilusiam ginčui. Teismas selektyviai įvertino įrodymus ir neatsižvelgė į jų visumą, t. y. neįvertino to, kad sutampa trečiojo asmens UAB „Skomintos statyba“ ir UAB „Skominta“ akcininkai, dalis darbuotojų, faktinė veiklos vykdymo vieta, internetinis puslapis. Šie duomenys įrodo, kad trečiasis asmuo ir UAB „Skominta“ iš esmės veikia kaip vienas juridinis asmuo.
13.4. Teismas trečiojo asmens naudai priteisė neproporcingo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Trečiajam asmeniui atstovavo advokatė Vaiva Grižaitė, kuri atstovavo kitam klientui (UAB „Transmodo“) civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2023, kurioje buvo keliami analogiški teisės klausimai. Šioje byloje buvo parengti analogiški procesiniai dokumentai ir naudota kitoje civilinėje byloje suformuota pozicija. Toje civilinėje byloje UAB „Transmodo“ priteista 9 170,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, suma. Dėl to, apeliantės (ieškovės) įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens naudai priteista bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų suma yra neproporcinga, akivaizdžiai per didelė.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
14.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2023 tokį VPĮ 46 straipsnio 7 dalies normos aiškinimą, kokį pateikė pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime, pripažino esant tinkamą. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės ir ieškovės argumentacija yra analogiškos, kaip Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2023. Be to, ieškovei atstovauja tie patys atstovai. Taigi apeliaciniu skundu dar kartą bandoma tais pačiais subjektyviais samprotavimais ir interpretacijomis įtikinti teismą, kad šis pakeistų VPĮ 46 straipsnio 7 dalies normos aiškinimą taip, kaip nori ieškovė.
14.2. Pirmosios instancijos teismo pateiktą VPĮ 46 straipsnio 7 dalies aiškinimą ieškovė nepagrįstai laiko pernelyg siauru ir neužtikrinančiu šios teisės normos tikslo įgyvendinimo. Be to, VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas alternatyvus pašalinimo pagrindas (kai perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas) nagrinėjamu atveju net nėra aktualus. Ieškovės subjektyvūs ir deklaratyvūs samprotavimai apie neva egzistuojančias trečiojo asmens ir UAB „Skominta“ bendradarbiavimo formas, kad jos yra susijusios įmonės, neturėtų būti laikomi pagrįstais, turinčiais teisinę reikšmę bylai išnagrinėti.
14.3. VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje nėra įtvirtintas ieškovės nurodytas ekonominės naudos, kaip viešojo pirkimo sutarties perkėlimo kitai bendrovei, kriterijus. VPĮ nors ir nenustatyta, pagal kokius kriterijus tiekėjas laikomas „feniksu“, tačiau tai nereiškia, kad teismas ir (ar) perkančiosios organizacijos turi vertinti ieškovės nurodomą kriterijų. Be to, ieškovė šio argumento nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
14.4. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad visa įrodinėjimo pareiga buvo perkelta jai. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, bet to reikalauja iš atsakovių. Atsakovės įvertino visą turimą informaciją, visas Pirkime susiklosčiusias aplinkybes, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę, teisinį reguliavimą ir objektyviai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo, vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu pašalinimo pagrindu, todėl priėmė sprendimą pripažinti jį Pirkimo laimėtoju. Toks sprendimas, atsakovių įsitikinimu, yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovės reikalavimas, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pagrindų nebuvimą įrodytų asmuo, kuriam pareikštas ieškinys (šiuo atveju – atsakovės ir (ar) trečiasis asmuo), reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica).
14.5. Siauras ir griežtas VPĮ 46 straipsnio 7 dalies normos aiškinimas ir taikymas Pirkime atsakovėms leido priimti sprendimą pagal objektyvius duomenis. Aplinkybė, kad ieškovė negali įrodyti savo teiginių, nesudaro pagrindo išvadai, kad, pritarus pirmosios instancijos teismo aiškinimui, VPĮ 46 straipsnio 7 dalies norma taptų neįgyvendinama.
14.6. Ieškovės nurodoma teismų praktika neaktuali teisingam bylos išnagrinėjimui, nes ieškovė nepagrįstai sugretina du skirtingus VPĮ įtvirtintus tiekėjų pašalinimo pagrindus (nustatytą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punkte – draudžiami susitarimai ir nustatytą VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje – dalyvavimas pirkime vietoje kito asmens) ir dėl to klaidingai aiškina bei subjektyviai interpretuoja VPĮ 46 straipsnio 7 dalies turinį.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Skomintos statyba“ prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
15.1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pateikti bendro pobūdžio VPĮ 46 straipsnio 7 dalies normos turinio aiškinimo. Pareigą išaiškinti VPĮ 46 straipsnio 7 dalį tiek, kiek tai yra susiję su šios individualios bylos faktinėmis aplinkybėmis, teismas įvykdė tinkamai. VPĮ 46 straipsnio 7 dalies norma yra imperatyvi, jos taikymas savo esme yra civilinės apyvartos ir atitinkamų jos dalyvių (tiekėjų) teisių apribojimas, todėl ši norma negali būti aiškinama plečiamai, priskiriant jai tokius taikymo pagrindus, kurie teisės normoje nėra įvardinti.
15.2. Ieškovė neneigia, kad neįrodinėja, jog trečiasis asmuo yra įsteigtas tam, jog UAB „Skominta“ išvengtų pašalinimo iš Pirkimo pagrindų taikymo. Šiuo atveju aktuali antroji alternatyva, numatyta VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje – tiekėjas dalyvauja pirkime vietoje kito asmens, siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų tiekėjo pašalinimo pagrindų taikymo. Esminę reikšmę VPĮ 46 straipsnio 7 daliai taikyti turi ne bendrovių bendradarbiavimo faktas ar jų sąsajos (pvz., per akcininkus, naudojamus resursus ar kitus aspektus), nes to nedraudžia nei VPĮ 46 straipsnio 7 dalis, nei kitos teisės normos, o tai, ar ta sąsaja yra realizuojama VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje numatytais neteisėtais tikslais. Ieškovės pateikta VPĮ 46 straipsnio 7 dalies turinio subjektyvi interpretacija prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2023 pateiktam šios teisės normos turinio aiškinimui. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ši byla ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2A-407-934/2023 yra iš esmės tapačios ir jose keliami analogiški teisės klausimai, taip pripažindama Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2023 prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis išsprendžia ir suvienodina VPĮ 46 straipsnio 7 dalies turinio aiškinimą, patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktą šios normos aiškinimą ir paneigia subjektyvius ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus samprotavimus bei VPĮ 46 straipsnio 7 dalies aiškinimo interpretacijas.
15.3. Apskųstame sprendime suformuotas VPĮ 46 straipsnio 7 dalies įrodinėjimo standartas atitinka šios teisės normos turinį, jos tikslus, taikymo pasekmes. Pati teisės norma nustato jos taikymo įrodinėjimo standartą – ji gali būti taikoma tik įtikinamų duomenų pagrindu. Ieškovė, pretenzija inicijavusi VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymą trečiojo asmens atžvilgiu, privalėjo joje, po to – ieškinyje remtis įtikinamais duomenimis, kad būtų pagrindas aktyvuoti VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymą. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2023 įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, pagal kurią VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymą pagrindžiančių aplinkybių įrodinėjimo procesinė našta tenka asmeniui, kuris jomis remiasi, taigi šioje byloje – ieškovei.
15.4. Ieškovė VPĮ 46 straipsnio 7 dalies įrodinėjimo standartą nepagrįstai aiškina remdamasi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir jį aiškinančia teismų praktika. Byloje nekeliama jokių konkurencijos teisės taikymo klausimų, jokie konkurencijos teisės institutai neįeina į VPĮ 46 straipsnio 7 dalies sudėtį, todėl iš konkurencijos teisės aiškinimo kylantys argumentai šiai bylai yra neaktualūs. Vien tai, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodyti pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių, negali reikšti pernelyg aukšto įrodinėjimo standarto suformavimo.
15.5. Trečiojo asmens veiklos inžinerinių tinklų statybos srityje pradžią bei plėtojimą ieškovė nepagrįstai sieja su UAB „Skominta“ kilusia grėsme būti įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tai, kad iki VPĮ 46 straipsnio 7 dalies esminės taikymo prielaidos atsiradimo buvo gautos atitinkamos licencijos, veikiama toje rinkoje, trečiasis asmuo įrašytas į CVP IS, niekaip nepagrindžia, jog šių veiksmų tikslas buvo ar galėjo būti ūkio subjektų dalyvavimas Pirkime pažeidžiant VPĮ 46 straipsnio 7 dalį, nes tuo metu neegzistavo esminė šios teisės normos taikymo prielaida – UAB „Skominta“ pašalinimo pagrindas. Aplinkybės, kad UAB „Skominta“ po jos įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą taikė apsivalymo priemones, kurios buvo pripažintos pakankamomis ir įrodančiomis UAB „Skominta“ patikimumą, kad UAB „Skominta“ buvo grąžinta į atsakovių kvalifikuotų tiekėjų̨ sąrašą̨, yra itin svarbios bylos kontekste, nes įrodo, jog UAB „Skominta“ neturėjo tikslo dalyvauti Pirkime per kitą asmenį (trečiąjį asmenį) ir paneigia bet kokius ieškovės argumentus apie UAB „Skominta“ tariamą nesąžiningą bandymą dalyvauti Pirkime per trečiąjį asmenį. Tiek po 2021 m. liepos mėn., tiek po 2022 m. kovo 3 d. nutarties, kurios pagrindu UAB „Skominta“ buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, priėmimo, UAB „Skominta“ nuosekliai, nepertraukiamai ir sėkmingai vykdė bei tebevykdo savo veiklą, įgyvendino efektyvias ir pripažintas pakankamomis apsivalymo priemones, tad nebuvo ir nėra visiškai jokio faktinio pagrindo (jo neįrodo ir ieškovė procesiniuose dokumentuose) teigti, kad UAB „Skominta“ įvykdė esminį verslo pokytį, kuris galėtų būti kvalifikuojamas kaip de facto (faktiškai) verslo ar jo dalies perkėlimas į kitą ūkio subjektą – trečiąjį asmenį. Taigi byloje neįrodytas nė vienas iš bendrovių „fenikso“ reiškinį kvalifikuojančių požymių. Byloje taip pat nėra nė vieno įrodymo, kuris leistų abejoti trečiojo asmens sprendimo dalyvauti Pirkime savarankiškumu ir nepriklausomumu nuo UAB „Skominta“ veiksmų.
15.6. Trečiajam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtintus rekomenduotinus priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžius, todėl bendrovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra nepagrįstas ar neproporcingas. Be to, pati ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jai 10 196,04 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
18. Atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ CPV IS priemonėmis 2022 m. liepos 11 d. paskelbė pirkimą Nr. 613668 dujotiekių ir jų įrenginių įrengimo (statybos), iškėlimo (rekonstravimo ir (ar) pertvarkymo) projektavimo ir montavimo darbams Vilniaus regione pirkti. Šiam Pirkimui pasiūlymus pateikė ieškovė UAB „Šilumos šaltinis“, trečiasis asmuo UAB „Skomintos statyba“ ir UAB „Žilinskis ir Co“. Ignitis 2023 m. sausio 10 d. sprendimu nustatė pasiūlymų eilę ir laimėjusiu Pirkimą pripažino UAB „Skomintos statyba“ pasiūlymą.
19. Ieškovė 2023 m. sausio 17 d. pateikė Ignitis pretenziją (toliau – pretenzija Nr. 1), kuria prašė atmesti trečiojo asmens pasiūlymą Pirkime ir sudaryti naują pasiūlymų eilę. Pretenziją grindė tuo, kad pagal VPĮ 46 straipsnio 7 dalį iš pirkimo procedūrų privalo būti pašalintas ne tik tiekėjas, kuris pats atitinka bent vieną pašalinimo pagrindą, bet taip pat ir tiekėjas, kuris yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoje kito asmens, siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo. Ieškovės vertinimu, Ignitis, pripažindama trečiąjį asmenį UAB „Skomintos statyba“ Pirkimo laimėtoju, nesilaikė VPĮ 46 straipsnio 7 dalies reguliavimo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl laimėtojo. Ignitis 2023 m. sausio 30 d. raštu nusprendė patenkinti ieškovės pretenziją Nr. 1 – atšaukė sprendimą dėl laimėtojo nustatymo bei grįžo į galutinių pasiūlymų nagrinėjimo etapą.
20. Ignitis 2023 m. kovo 16 d. sprendimu nustatė pasiūlymų eilę ir laimėjusiu Pirkimą pripažino UAB „Skomintos statyba“ pasiūlymą.
21. Ieškovė 2023 m. kovo 23 d. pateikė Ignitis pretenziją (toliau – pretenzija Nr. 2), kurioje pakartotinai nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Skomintos statyba“ negalėjo būti pripažintas Pirkimo laimėtoju, Ignitis nesilaikė VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo. Ignitis 2023 m. kovo 30 d. raštu ieškovės pretenziją Nr. 2 pripažino nepagrįsta ir ją atmetė.
22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ieškinį, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo pripažinti, jog trečiasis asmuo UAB „Skomintos statyba“ buvo įsteigtas siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtinto pašalinimo pagrindo UAB „Skominta“ atžvilgiu taikymo, taip pat nėra duomenų, kad trečiasis asmuo Pirkime dalyvavo vietoje kito ūkio subjekto – UAB „Skominta“.
23. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas neatskleidė VPĮ 46 straipsnio 7 dalies esmės; 2) teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą; 3) trečiajam asmeniui priteista neproporcingo dydžio bylinėjimosi išlaidų suma.
Dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindo aiškinimo
24. Apeliantės (ieškovės) įsitikinimu, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos teisės normos turinio esmės ir nurodytą reguliavimą aiškino bei taikė pernelyg siaurai, išsamiau neatskleidė sąvokų „yra įsteigiamas“ ir „vietoje jo viešajame pirkime dalyvauja kitas asmuo“ turinio. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus pripažįsta stokojančiais pagrįstumo.
25. VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytus pašalinimo pagrindus ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, jog tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoje kito asmens, siekiant išvengti šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo.
26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalies normai taikyti būtina nustatyti tokių sąlygų visumą: 1) yra tiekėjas, kuriam taikomas vienas iš VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų tiekėjų pašalinimo pagrindų, dėl to jis pats negali dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, todėl 2) yra įsteigiamas arba vietoje jo viešame pirkime dalyvauja kitas asmuo ir 3) perkančioji organizacija apie tai turi įtikinamų duomenų. Toks aptariamos teisės normos aiškinimas yra pateiktas ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2023 m. gegužės 25 d. išvadoje.
27. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos teisės normos turinį, išskirtini šie jos taikymo ypatumai: pirma, pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindai taikomi ne tik juos atitinkančiam tiekėjui, bet ir kitam tiekėjui arba naujai įsteigtam asmeniui (tiekėjui), kuris dalyvauja vietoje asmens, kuriam taikomi nurodyti pašalinimo pagrindai; antra, tiekėjui turi būti taikomas VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytas pašalinimo pagrindas; trečia, turi būti nustatyti aptariamos normos taikymo savarankiški pagrindai: tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoje kito asmens. Šios tiekėjo, siekiančio išvengti nurodytų pašalinimo pagrindų, dalyvavimo pirkime formos skiriasi, nes pirmuoju atveju tiekėjas, siekiantis išvengti pašalinimo iš pirkimo pagrindų, įsteigia kitą juridinį asmenį, vadinamąjį „feniksą“, tuo tarpu antruoju atveju – tiekėjas pasinaudoja kitu, jau įsteigtu, juridiniu asmeniu, tačiau juos vienija bendras tikslas – nesąžiningai, neteisėtai išvengti ribojimų, taikomų vienai iš susijusių bendrovių; penkta, turi būti įtikinamų duomenų, kad kitas tiekėjas įsteigtas arba veikia kito asmens vardu, turint tikslą išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ar 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2023, 21 punktas).
28. Pažymėtina tai, kad apeliantė netinkamą VPĮ 46 straipsnio 7 dalies normos aiškinimą nagrinėjamoje byloje iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino tam tikrų, apeliantės įsitikinimu, reikšmingų šiai normai taikyti faktinių aplinkybių, o ne netinkamu normos turinio išaiškinimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad aplinkybės, ar trečiasis asmuo (ne)dalyvavo Pirkime vietoje tiekėjos UAB „Skominta“, yra fakto klausimas, o ne normos aiškinimo klausimas.
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymo ypatumus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VPĮ 46 straipsnio 7 dalies turinį, tikslą, taikymo ypatumus.
Dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto pašalinimo pagrindo (ne)taikymo UAB „Skomintos statyba“ atžvilgiu
30. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde teigia, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „įsteigtas“ turi apimti ir tuos atvejus, kai jau egzistuojantis (veikiantis) ūkio subjektas perima ir (ar) naudoja kitų ūkio subjektų pajėgumus, keičia savo veiklos profilį tam, jog tęstų jų veiklą. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino UAB „Skominta“ ir UAB „Skomintos statyba“ veiklos pobūdžio ir netikėto, įprasta ekonomine logika nepaaiškinamo UAB „Skomintos statyba“ veiklos krypties pokyčio būtent po to, kai UAB „Skominta“ susidūrė su viešųjų pirkimų sutarties vykdymo sunkumais ir jai iškilo grėsmė būti įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Apeliantė taip pat teigia, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje vartojama sąvoka „dalyvauja pirkime vietoje kito asmens“ privalo būti aiškinama ir taikoma kaip apimanti bet kokias dviejų ūkio subjektų bendradarbiavimo formas, nes tik tokiu būdu gali būti pasiektas VPĮ 46 straipsnio 7 dalies normos tikslas – užkirstas kelias tiekėjui, atitinkančiam pašalinimo pagrindą, per kitą asmenį faktiškai dalyvauti viešajame pirkime, kuriame toks asmuo pats tiesiogiai negali dalyvauti, ir gauti su tuo susijusią naudą.
31. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – JAR) 2023 m. sausio 18 d. išplėstinio išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1994 m. gruodžio 27 d. iki 2010 m. gegužės 10 d. buvo įregistruota J. S. firma „Skominta“, kuri 2010 m. gegužės 10 d. pertvarkyta į UAB „Skominta“. Laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. liepos 20 d. UAB „Skominta“ akcininkas (100 proc. akcijų) buvo J. S., laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 20 d. bendrovės akcininkai – J. S. (80 proc. akcijų) ir A. Ž. (20 proc. akcijų). UAB „Skominta“ vykdo inžinerinių sistemų projektavimo, įrengimo, montavimo, remonto ir priežiūros veiklą.
32. JAR duomenimis, UAB „Skomintos statyba“ įsteigta 2020 m. vasario 7 d. Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2021 m. spalio 11 d. UAB „Skomintos statyba“ akcininkas buvo J. S. (100 proc. akcijų), laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 11 d. UAB „Skomintos statyba“ akcininkai – J. S. (80 proc. akcijų) ir A. Ž. (20 proc. akcijų). Įsteigta UAB „Skomintos statyba“ vykdė vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimo veiklą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2021 m. spalio 29 d. išdavė UAB „Skomintos statyba“ atestatą energetikos įrenginiams eksploatuoti ir atestatą gamtinių dujų įrenginiams įrengti.
33. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-2804-934/2021 pagal ieškovės UAB „Skominta“ ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo dėl rangovo kaltės pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vilniaus inžinerija“. Toje byloje nustatyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ (užsakovas), UAB „Skominta“ ir UAB „Vilniaus inžinerija“ (rangovai) 2020 m. lapkričio 30 d. sudarė rangos sutartį Nr. 40410/502027, kuria rangovai įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais suteikti dujotiekių projektavimo paslaugas, atlikti statybos, rekonstravimo Klaipėdos regione (Telšių, Rietavo, Plungės, Kretingos, Palangos, Tauragės savivaldybėse) darbus ir šių darbų rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nurodytomis sąlygomis bei tvarka. AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutartį vienašališkai nutraukė 2021 m. liepos 30 d. dėl esminio sutarties pažeidimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2804-934/2021 ieškovės UAB „Skominta“ ieškinį dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-521-553/2022 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą. Į Nepatikimų tiekėjų sąrašą UAB „Skominta“ įrašyta 2022 m. kovo 3 d.
34. Atsakovė I 2022 m. liepos 11 d. CPV IS priemonėmis paskelbė ginčo Pirkimą. Pirkime pasiūlymą 2023 m. sausio 5 d. pateikė UAB „Skomintos statyba“. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė I 2023 m. sausio 17 d. raštu kreipėsi į UAB „Skomintos statyba“, prašydama pateikti paaiškinimą, ar tiekėjos įsteigimas ir veikla nėra vykdomi turint tikslą išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto taikymo susijusio asmens, t. y. UAB „Skominta“, atžvilgiu. UAB „Skomintos statyba“ 2023 m. sausio 18 d. pateiktame rašte Nr. ST-5-23 nurodė, kad UAB „Skomintos statyba“ nėra įsteigta, siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų UAB „Skominta“ atžvilgiu taikymo; UAB „Skominta“ pati turėjo galimybę dalyvauti Pirkime, nes perkančioji organizacija UAB „Skominta“ įtraukė į Kvalifikuotų tiekėjų sąrašą; UAB „Skomintos statyba“ nedalyvavo Pirkime vietoje UAB „Skominta“.
35. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas bylos duomenis, atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Skomintos statyba“ įsteigta 2020 m. vasario 7 d., t. y. gerokai anksčiau, nei, kaip teigia apeliantė, UAB „Skominta“ susidūrė su viešojo pirkimo sutarties, kuri perkančiosios organizacijos buvo vienašališkai nutraukta 2021 m. liepos 30 d., vykdymo sunkumais. Nuo įsteigimo UAB „Skomintos statyba“ veikla buvo vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas, o 2021 m. spalio 29 d. bendrovė gavo atestatus energetikos įrenginiams eksploatuoti ir gamtinių dujų įrenginiams įrengti. Pabrėžtina tai, kad ginčo Pirkimas buvo paskelbtas tik 2022 m. liepos 11 d., t. y. praėjus daugiau kaip 8 mėn. po to, kai UAB „Skomintos statyba“ gavo atestatus papildomoms veiklos rūšims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiems duomenims, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Skomintos statyba“ netikėtai pakeitė įprastą savo veiklą būtent po to, kai UAB „Skominta“ iškilo grėsmė būti įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, juolab nėra pagrindo teigti, jog atestatai papildomoms veiklos rūšims buvo gauti turint tikslą dalyvauti ginčo Pirkime, apie kurį buvo paskelbta praėjus 8 mėn. po atestato gavimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
36. Apeliantė taip pat neįrodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu trečiasis asmuo UAB „Skomintos statyba“ pradėjo faktiškai perimti UAB „Skominta“ vykdytą veiklą (CPK 12, 178 straipsniai). Į bylą nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad po 2021 m. liepos 30 d. (kai su UAB „Skominta“ buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl esminio jos pažeidimo ir bendrovei iškilo grėsmė būti įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą) ar po 2022 m. kovo 3 d. (kai UAB „Skominta“ buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą), UAB „Skomintos statyba“ faktiškai ėmė dalyvauti projektuose, kurie iki tol buvo tik UAB „Skominta“ veiklos sritis.
37. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog tiekėjas yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, savaime neužkerta kelio tokiam tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Bet kuriame pirkimo procedūros etape paaiškėjus, kad su pirkime dalyvaujančiu tiekėju per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl esminio jos pažeidimo, perkančioji organizacija pirmiausiai turi įvertinti šio tiekėjo patikimumą, prieš tai suteikusi jam galimybę pateikti informaciją, kokių priemonių buvo imtasi po nurodyto pažeidimo, ir tuomet priimti sprendimą dėl šio tiekėjo (ne)pašalinimo iš pirkimo procedūros (VPĮ 46 straipsnio 8, 10 dalys). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Skominta“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įrašyta 2022 m. kovo 3 d., o 2023 m. sausio 16 d. UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ nusprendė, jog priemonės, kurių ėmėsi UAB „Skominta“, siekdama įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos.
38. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Skominta“ ir UAB „Skomintos statyba“ yra susijusios (per akcininkus) įmonės. Tačiau apeliantė nepagrindė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Skominta“ ir UAB „Skomintos statyba“ veikė kaip iš esmės tas pats subjektas (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė nurodė, kad šių dviejų bendrovių buveinės yra tuo pačiu adresu. Tačiau tame pačiame pastate veikia dar 65 kitos įmonės. UAB „Skominta“ interneto puslapyje (https://skominta.lt/) nėra nuorodų į UAB „Skomintos statyba“. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad UAB „Skominta“ ir UAB „Skomintos statyba“ interneto svetainės adresas tapatus. Be to, abiejų bendrovių CVP IS sistemos naudotojai yra skirtingi ir, atitinkamai, kiekvienos iš šių bendrovių vadovai naudojasi savo vadovaujamos bendrovės paskyromis. Dėl to šie apeliantės nurodomi duomenys taip pat nėra pakankami daryti išvadą, kad trečiasis asmuo pirkime dalyvavo vietoje UAB „Skominta“ (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 31-38 punktuose aptartas aplinkybes, nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Skomintos statyba“ ginčo Pirkime dalyvavo vietoje UAB „Skominta“, siekiant nesąžiningai ir neteisėtai išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyto pašalinimo pagrindo taikymo UAB „Skominta“ atžvilgiu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
40. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalies (ne)taikymo UAB „Skomintos statyba“, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai.
41. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019 22 punktas).
42. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai – proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
43. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Jau nurodyta, kad VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu pagrindu tiekėjas gali būti pašalintas iš viešojo pirkimo tuo atveju, kai yra įtikinamų duomenų, kurie leistų perkančiajai organizacijai patikimai nustatyti faktus ir kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja Pirkime vietoje kito asmens, turint tikslą išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo. Ieškovei (apeliantei) ieškinio reikalavimą grindžiant tuo, kad trečiasis asmuo UAB „Skomintos statyba“ po to, kai UAB „Skominta“ susidūrė su viešųjų pirkimų sutarties vykdymo sunkumais, staiga pakeitė veiklos pobūdį ir ginčo Pirkime dalyvavo vietoje UAB „Skominta“, taip siekiant išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyto pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindo taikymo UAB „Skominta“ atžvilgiu, būtent jai teko pareiga įrodyti šias aplinkybes, pateikiant įtikinamų duomenų (CPK 12, 178 straipsniai).
44. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos įrodymų visumą, konstatuoja, kad nenustatyta tokių duomenų, kurie teiktų pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog trečiasis asmuo ginčo Pirkime dalyvavo vietoje UAB „Skominta“, turint tikslą nesąžiningai, neteisėtai išvengti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyto pašalinimo pagrindo taikymo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei nesudaro pagrindo apskųstą sprendimą panaikinti ar pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
45. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas trečiajam asmeniui UAB „Skomintos statyba“ priteisė neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria apeliantės argumentams.
46. Trečiasis asmuo UAB „Skomintos statyba“ pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad dėl ieškovės inicijuotos bylos patyrė 12 983,60 Eur bylinėjimosi išlaidų: 5 750 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 3 850 Eur už tripliko parengimą; 1 311,60 Eur už rašytinių paaiškinimų dėl teismo sudėties, galimo teisėjos šališkumo parengimą; 1 311,60 Eur už rašytinių paaiškinimų dėl VPĮ 46 straipsnio 7 dalies taikymo ir suformuotos aktualios teisės aiškinimo praktikos parengimą; 760,10 Eur už prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.
47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo už teisinę pagalbą sumokėjo 2023 m. gegužės 5 d. ir 2023 m. birželio 2 d., todėl pagal Rekomendacijas maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į ieškinį, būtų 4 750,75 Eur, už tripliką – 2 850,45 Eur, rašytinius paaiškinimus – 760,12 Eur. Teismas, įvertinęs atsiliepimo į ieškinį, tripliko ir rašytinių paaiškinimų turinį, apimtį, taip pat nustatęs, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nurodytą rekomenduojamą maksimalų priteistiną dydį, nusprendė trečiojo asmens prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio ir iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisė iš viso 9 881,56 Eur (4 750,75 Eur + 2 850,45 Eur + (760,12 Eur x 3)) bylinėjimosi pirmosios instancijos išlaidų.
48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
49. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).
50. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, kt.).
51. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros VPĮ 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu pagrindu yra gana sudėtingas tiek teisės, tiek fakto klausimų požiūriu, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad šiuo atveju yra išimtinė situacija, kurioje trečiajam asmeniui turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos, viršijančios pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius atlygintinus išlaidų už atitinkamo procesinio dokumento parengimą ar procesinį veiksmą dydžius. Kartu pažymėtina tai, kad, atsižvelgęs į ginčo pobūdį, iškeltų teisės klausimų ypatumus, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą orientuotis į pagal Rekomendacijas nustatytus maksimalius atitinkamo pobūdžio išlaidų dydžius.
52. Apeliacinio skundo argumentai, kad trečiajam asmeniui atstovaujanti advokatė atstovavo kitam klientui (UAB „Transmodo“) civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2023, kurioje buvo keliami analogiški teisės klausimai, yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens patirtų išlaidų atlyginimo.
53. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotus rekomenduojamus atlyginti maksimalius už atitinkamo pobūdžio teisines paslaugas dydžius, pagrįstomis ir trečiajam asmeniui atlygintinomis pripažino rekomenduojamų maksimalių dydžių neviršinančias išlaidų sumas: už atsiliepimą į ieškinį – 4 750,75 Eur, už tripliką – 2 850,45 Eur, rašytinius paaiškinimus – 760,12 Eur.
54. Tačiau pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas kaip rašytinius paaiškinimus įvertino ir trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks procesinis dokumentas neatitinka rašytinių paaiškinimų esmės. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra dokumentas, kuriam parengti iš esmės nereikia specialių teisės žinių, jame tik pateikiami duomenys apie konkrečiam proceso dalyviui advokato suteiktų teisinių paslaugų rūšį, apimtį, kainą. Tai – advokato profesinėje veikloje įprastas dokumentas, kuriam parengti reikia minimalių laiko sąnaudų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, susipažinęs su trečiojo asmens atstovės parengto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turiniu, prieina prie išvados, išlaidos už aptarto procesinio dokumento priteisimą pripažintinos neatitinkančiomis būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, todėl trečiajam asmeniui neatlygintinomis.
55. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo patikslintina, nurodant, kad jam iš ieškovės priteistina iš viso 9 121,44 Eur (4 750,75 Eur + 2 850,45 Eur + (760,12 Eur x 2)) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą ir apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias VPĮ 46 straipsnio nuostatas, teisingai pritaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismui priėjus prie išvados, kad trečiojo asmens išlaidos, patirtos dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, neatitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, apskųsto sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo patikslintina, nustatant, kad trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiama iš viso 9 121,44 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant šio sprendimo dalį dėl atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
57. Netenkinus apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos.
58. Atsakovės nepateikė duomenų apie bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo joms klausimas nesprendžiamas.
59. Trečiasis asmuo UAB „Skomintos statyba“ pateikė prašymą priteisti 3 993 Eur bylinėjimosi išlaidų: 3 500 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą ir 493 Eur prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą. Prie prašymo pridėta: 2023 m. liepos 24 d. PVM sąskaita faktūra VG Nr. 23-53, 2023 m. liepos 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 21 ir 2023 m. liepos 24 d. pažyma apie suteiktas teisines paslaugas.
60. Trečiasis asmuo už teisinę pagalbą sumokėjo 2023 m. liepos 24 d., todėl pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju būtų 2 532,27 Eur (1 947,9 Eur x 1,3).
61. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 500 Eur) viršija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktų nuostatas apskaičiuotą rekomenduojamą atlyginti maksimalų dydį, pagrįstomis trečiojo asmens išlaidomis už nurodyto procesinio dokumento parengimą pripažįsta maksimalaus rekomenduojamo atlygio neviršijančią sumą – 2 532,27 Eur. Remiantis analogiškais motyvais, kurie išdėstyti šios nutarties 53 punkte, trečiojo asmens išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą pripažintinos nebūtinomis ir nepagrįstomis, todėl jam neatlygintinomis.
62. Apibendrinant nurodytus motyvus, trečiajam asmeniui iš ieškovės (apeliantės) priteistina
2 532,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo dalį dėl trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Skomintos statyba“ (juridinio asmens kodas 305457963) priteistinų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilumos šaltinis“ (juridinio asmens kodas 269175840) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skomintos statyba“ (juridinio asmens kodas 305457963) naudai 9 121,44 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt vieną eurą ir keturiasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilumos šaltinis“ (juridinio asmens kodas 269175840) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skomintos statyba“ (juridinio asmens kodas 305457963) naudai 2 532,27 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt du eurus ir dvidešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Vilija Mikuckienė
Laima Ribokaitė