Civilinė byla Nr. e2A-521-553/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00958-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.11.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skominta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skominta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo dėl rangovo kaltės pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus inžinerija“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skominta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ sprendimą dėl vienašališko Tipinės skirstomųjų plieninių ir polietileninių dujotiekių ir jų įrenginių, vartotojo dujų sistemų projektavimo paslaugos, įrengimo (statybos, montavimo, prijungimo), rekonstravimo, remonto, techninės priežiūros, gedimų šalinimo darbų, kurių vertė iki 50 000 Eur be PVM, sutarties Nr. 40410/502027 (toliau – Sutartis) nutraukimo dėl rangovo kaltės pripažinti nepagrįstu.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdė viešąjį pirkimą pagal pačios parengtus pirkimo dokumentus ir atsakovei, veikiančiai tiekėjų grupėje su UAB „Vilniaus inžinerija“, laimėjus viešąjį pirkimą, su atsakove 2020 m. lapkričio 30 d. buvo sudaryta Sutartis dėl dujotiekio įrengimo bei remonto darbų vykdymo pagal atsakovės teikiamus užsakymus. Iškart po Sutarties įsigaliojimo atsakovė pradėjo teikti užsakymus, o ieškovė juos vykdė, tačiau atsakovės teikiamų užsakymų srautas ir kiekis buvo labai didelis ir netrukus jau viršijo visą per trejus metus preliminariai numatytą pateikti užsakymų kiekį. Nei Sutartis, nei pirkimo sąlygos nenumatė atsakovės teisės pareikalauti įvykdyti visą trejiems metams numatytą užsakymų kiekį iškart po sutarties sudarymo. Priešingai, pagal Sutartį numatomas užsakymų kiekis trejiems metams yra 165 užsakymai, todėl ieškovė pagrįstai vadovavosi nurodytomis apimtimis ir reikalavimas beveik iškart po sutarties sudarymo įvykdyti net 359 užsakymus yra pažeidžiantis Sutartį ir sąžiningą jos vykdymą. Siekdama turėti teisę pateikti daug daugiau užsakymų, nei planuota pagal sutartį, atsakovė turėjo šią sąlygą aiškiai nurodyti pirkimo sąlygose bei Sutartyje. Sutartį rengė ir pirkimo sąlygas nustatė atsakovė, atitinkamai bet kokie neaiškumui ir sąlygos privalo būti aiškinamos ieškovės naudai ir atsakovės nenaudai. Atsakovei pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodžius, kad ji pageidauja turėti teisę viso užsakymų kiekio pareikalauti iškart arba turi teisę reikalauti ženkliai didesnio užsakymų kiekio įvykdymo ir to reikalauti per itin trumpą laikotarpį, atsakovė tokios teisės ir neįgijo. Ieškovė maksimaliais įmanomais tempais vykdė teikiamus užsakymus, taip pat prašė leisti įtraukti į Sutarties vykdymą papildomus pajėgumus, prašė sudaryti sąlygas pašalinti vėlavimus per protingus terminus, tačiau atsakovė nebendradarbiavo ir šių ieškovės prašymų netenkino. Atsakovės pasirinktas sutarties vykdymo būdas lėmė sutarties terminų pažeidimą, todėl ieškovė negali būti laikoma pažeidusi sutartį tokiu būdu, kuris sudarytų pagrindą konstatuoti jos kaltę dėl sutarties neįvykdymo. Atsakovė turėjo siekti išsaugoti sutartį ir elgtis adekvačiai bei proporcingai, o esant vėlavimui galėjo pasirinkti kitas teisių gynybos priemones, o ne sutartį nutraukti, nes šiuo atveju sutarties nutraukimas dėl rangovės kaltės yra nesąžiningas, neproporcingas bei nepagrįstas ir reiškia neadekvačią užsakovo reakciją į vėlavimą vykdyti sutartį.
3. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Sutartyje nėra numatyto preliminaraus įvykdytinų užsakymų kiekio, kuris sąlygotų Sutarties pasibaigimo sąlygas, taip pat nėra numatyta ir užsakymų teikimo grafiko ar mėnesinio galimo užsakymo pateikimo kiekio limito. Sutartis yra apribota maksimalia pinigų suma, kurią išnaudojus, sutarties galiojimo laikotarpiu arba anksčiau, Sutartis pasibaigia. Sutarties priede Nr. 10 „Minimalios užsakymų apimtys“ nurodytas 165 užsakymų skaičius yra minimalus užsakymų kiekis, kurį atsakovė įsipareigoja išpirkti Sutarties galiojimo laikotarpiu. Ieškovei buvo žinoma ir suprantama, kad sutarties vykdymo metu atsakovė turi teisę teikti užsakymų daugiau nei nurodyta Sutarties priede Nr. 10 „Minimalios užsakymų apimtys“. Šią aplinkybė patvirtina tiekėjų pirkimo metu pateiktų klausimų ir atsakymų į juos turinys, kurie buvo išplatinti pirkimo metu. Atsakovė ieškovei suteikė papildomą laiką vėluojančių daugiau kaip 30 kalendorinių dienų užsakymų įvykdymui. Nuo pirminio ieškovės informavimo apie užsakymus vėluojančius daugiau kaip 30 kalendorinių dienų iki ieškovės informavimo apie sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo, ieškovė turėjo daugiau kaip 40 kalendorinių dienų vėluojantiems užsakymas užbaigti. Tačiau ieškovė dėl savo kaltės nesiėmė jokių veiksmų, kad vėluojantys užsakymai būtų užbaigti ir įvykdyti. Ieškovei vėluojant atlikti 33 užsakymus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, atsakovė turėjo teisinį pagrindą sutartį vienašališkai nutraukti dėl ieškovės esminio sutarties pažeidimo. Be to, sutarties 18.8. punktas taip pat suteikia atsakovei teisę nutraukti Sutartį, esant kitoms aplinkybėms, numatytoms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnyje, o būtent, kai nukentėjusi šalis (atsakovė) iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Atsakovė ne tik negavo užsakymuose nurodytų darbų rezultato laiku, bet ir dėl ieškovės vėluojamų įvykdyti užsakymų negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų prieš naujuosius dujų vartotojus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, jog sutartis numatė orientacinį 165 užsakymų kiekį per trejus metus, sudarantį apie 5 užsakymus per mėnesį, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o išimtinai subjektyviu sau palankiu situacijos interpretavimu. Sutarties priede Nr. 10 ,,Minimalios užsakymų apimtys“ aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad minimalus užsakymų skaičius trejiems metams yra 165 vienetai, tačiau nei Sutartyje, nei jos priede, nei kitose pirkimo sąlygose nėra numatyto ieškovės minimo „orientacinio užsakymo kiekio“, užsakymų teikimo grafiko ar mėnesinio galimo užsakymo pateikimo kiekio limito. Taigi, atsakovė, negalėdama numatyti darbų apimties, pirkime nurodė minimalų užsakymų kiekį bei maksimalią skirtų lėšų sumą.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė, atsakydama į pirkime tiekėjų užduotus klausimus, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog ji negali nurodyti konkrečių užsakymo kiekių sutarties galiojimo laikotarpiu. Atsakovė nurodo minimalius užsakymų kiekius, kuriuos įsipareigoja išpirkti pagal sutartyje nustatytas sąlygas iki sutarties galiojimo pabaigos. Atkreipė dėmesį, kad maksimali sutarties vertė per trejus metus sudaro 5 000 000 Eur be PVM, už kurią maksimaliai gali būti pateikta užsakymų rangovui.
7. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka būtų reiškusi pretenzijas dėl pirkimo sąlygų dviprasmiškumo, neaiškumo, nepagrįstumo. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys duomenys įrodo, jog užsakymų vykdymas nebuvo apribotas jų skaičiumi, o tik pinigų suma, todėl atsakovė turėjo teisę tiek pagal sutarties, tiek pagal pirkimo sąlygas teikti ieškovei užsakymus didesnės apimties, nei nurodyta sutarties priede Nr. 10 „Minimalios užsakymų apimtys“, o ieškovė užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą.
8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 30 d. sudarius sutartį, atsakovė suteikė ieškovei papildomai laiko (apie 30 dienų) tinkamai pasirengti sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Be to, nuo 2021 m. birželio 4 d. nustatytų 6 vėluojančių užsakymų iki 2021 m. liepos 15 d. informavimo apie sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo, vėluojančių įvykdyti užsakymų skaičius padidėjo iki 33 užsakymų. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pati ieškovė būti atlikusi aktyvius veiksmus, siekiant tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovė būtų sudariusi kliūtis įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nurodytų laikotarpiu ieškovui būtų teikiami nauji užsakymai.
9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė leido ieškovei pasitelkti subrangovus. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad buvo imtasi realių veiksmų vėluojančius užsakymus ar jų dalį įvykdyti. Be to, pati ieškovė 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. S-52-21 nurodė, kad užsakymų vėlavimą nulėmė netinkamas subrangovo pagrindiniams sutarties darbams atlikti pasirinkimas bei negalėjimas pačiai ieškovei sutarties regione atlikti darbus. Ieškovė nurodė, kad supranta, jog ji pati atsakinga dėl tinkamo subrangovo pasirinkimo ir neneigia savo atsakomybės.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovė, remdamasi sutarties 18.8.1. punktu, numatančiu atsakovės teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, kai ieškovė nesilaiko Sutarties priede Nr. 6 „Pagrindinės sutarties vykdymo sąlygos“ numatytų darbų atlikimo terminų ir vėluoja nuo numatyto termino pabaigos daugiau nei 30 kalendorinių dienų 3-uose skirtinguose užsakymuose, turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, todėl toks atsakovės sprendimas laikytinas proporcingu, pagrįstu ir teisėtu. Be to, įvertinus neįvykdytų užsakymų skaičių bei terminą, atsakovė taip pat turėjo pagrindą manyti, kad ji negaus to, ką tikėjosi gauti sudarydama Sutartį, o tai taip pat atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte esminio pažeidimo kriterijų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė UAB „Skominta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutartis suteikia teisę atsakovei pareikalauti įvykdyti visus trejiems metams numatytus užsakymus iškart po Sutarties sudarymo. Ieškovė tiek pirkimo vykdymo metu, tiek sudarydama Sutartį išreiškė ketinimą ir valią įvykdyti Sutartimi numatytą užsakymų kiekį per trejų metų Sutarties galiojimo laikotarpį. Toks Sutarties sąlygų aiškinimo turinys atitinka tiek lingvistinį Sutarties tekstą, tiek ketinimus, kuriuos sudarydamos Sutartį turėjo šalys.
11.2. Nepaisant to, kad Sutartis numatė tik minimalų užsakymų kiekį, tačiau nurodytas minimalus kiekis ir buvo vienintelis realus indikatorius visuose pirkimo dokumentuose, pagal kurį konkurse dalyvaujantys tiekėjai galėjo vertinti iš jų pageidaujamus pajėgumus bei būsimą sutarties vykdymą, taip pat nurodytas minimalus užsakymų kiekis koreliuoja ir su atsakovės nurodyta maksimalia užsakymo verte, t. y. 50 000 Eur (5 000 000 Eur sutarties vertė / 50 000 Eur maksimali užsakymo vertė = 100 užsakymų), todėl ieškovė turėjo teisę remtis šiais, pačios atsakovės nurodytais dydžiais, dalyvaudama pirkime.
11.3. Priešingai, nei nurodė teismas, ieškovė neteigė, kad atsakovė negalėjo pateikti daugiau nei numatytas minimalus užsakymų kiekis, tačiau ieškovė teigė, kad viršijant numatytą minimalų kiekį, tas viršijimas turėjo būti protingo, adekvataus dydžio. Priešingas Sutarties aiškinimas, t.y. kad ieškovė prisiėmė pareigą įvykdyti 10 kartų didesnį nei prognozuotas užsakymų kiekį iškart po Sutarties sudarymo, reikštų Sutarties aiškinimo rezultatą, kuris yra nesąžiningas ieškovės atžvilgiu.
11.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė tinkamai bendradarbiavo vykdydama Sutartį. Ieškovė ne tik maksimaliais įmanomais tempais vykdė teikiamus užsakymus, bet ir prašė leisti įtraukti į Sutarties vykdymą papildomus pajėgumus, prašė sudaryti sąlygas pašalinti vėlavimus per protingus terminus, tačiau atsakovė nebendradarbiavo ir šių ieškovės prašymų netenkino. Priešingai, nukreipė savo veiksmus Sutarties nutraukimui, o ne pastangoms abipusiu bendradarbiavimu ir kooperavimusi išsaugoti Sutarties vykdymą. Papildomus pajėgumus atsakovė leido pasitelkti tik nuo 2021 m. liepos 19 d., o jau kitą dieną, t. y. 2021 m. liepos 20 d. pranešė apie Sutarties nutraukimą.
11.5. Teismas nurodė, kad siekdama sudaryti sąlygas ieškovei pasivyti vėluojamus užsakymus ir išsaugoti Sutartį, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. liepos 15 d. atsakovė jokių naujų užsakymų darbams ieškovei neteikė, tokiu būdu suteikdama visas galimybes ir sąlygas ieškovei susitvarkyti su turimais ir vėluojamais užsakymais. Tačiau ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad laikotarpiu po 2021 m. birželio 4 d. atsakovė pateikė vykdymui net 16 naujų užsakymų.
11.6. Atsakovė veikė tokiu būdu, kuris lėmė Sutarties vėlavimus, todėl taikyti ieškovei pasekmes, kurios ne tik reiškia Sutarties pabaigą, ieškovės numatytų pajamų iš Sutarties vykdymo negavimą, bet ir itin didelę žalą ieškovei dėl jos įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, negali būti laikomos proporcingomis ir negali būti taikomos.
11.7. Atsakovė turėjo siekti išsaugoti Sutartį ir elgtis adekvačiai bei proporcingai – pasirinkti naudotis kitomis numatytomis teisių gynybos priemonėmis, o ne Sutartį nutraukti, todėl teismas nepagrįstai atsakovės veiksmus pripažino tinkamais ir proporcingais.
12. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
12.1. Sutartyje nėra numatyto preliminaraus ar orientacinio, kaip teigia ieškovė, įvykdytinų užsakymų kiekio, kuris sąlygotų Sutarties pasibaigimo sąlygas, taip pat nėra numatyta ir užsakymų teikimo grafiko ar mėnesinio galimo užsakymo pateikimo kiekio limito, kurį atsakovė būtų įsipareigojusi pateikti ar neviršyti, o ieškovė įvykdyti. Sutartis yra apribota maksimalia pinigų suma, kurią išnaudojus Sutarties galiojimo laikotarpiu, Sutartis baigia galioti anksčiau.
12.2. Ieškovei buvo žinoma ir suprantama, kad Sutarties priede Nr. 10 „Minimalios užsakymų apimtys“ nėra atsakovės įsipareigojimas pagal Sutarties sąlygas pateikti ieškovei tolygiai per Sutarties galiojimo laiką tik 165 užsakymus, kad Sutarties vykdymo metu ieškovei gali būti teikiami gerokai didesni užsakymų skaičiai, atsižvelgiant į maksimalią pirkimui skirtų lėšų sumą, ir kad ieškovė tai turėjo tinkamai įsivertinti, pirkimo metu teikdama pasiūlymą bei pasirašydama Sutartį.
12.3. Minimali vieno užsakymo darbų vertė Sutartyje nėra nurodyta, o tai reiškia, kad atsakovė turėjo teisę teikti ir nedidelės vertės užsakymus (pvz. užsakymą, kurio darbų vertė yra 100 Eur ar net mažesnė).
12.4. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo UAB „Vilniaus inžinerija“ nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tinkamam Sutarties vykdymui, elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai, nepaisant to, kad atsakovė nuo pirminio ieškovės informavimo apie užsakymus, vėluojančius daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, iki ieškovės informavimo apie Sutarties nutraukimą dėl esminio Sutarties pažeidimo ieškovei neteikė jokių naujų užsakymų ir sudarė visas sąlygas ir galimybes ieškovei susitvarkyti su vėluojančiais užsakymais.
12.5. Sutartyje nustatyta, kad atsakovė gali nutraukti Sutartį dėl jos esminio pažeidimo, aiškiai detalizuota ir aptarta, kokios aplinkybės yra laikomos esminiu Sutarties pažeidimu. Sutarties projektas buvo iš anksto paskelbtas pirkimo metu, ieškovė galėjo ir privalėjo susipažinti su visomis Sutarties sąlygomis, teikti joms pastabas ar pasiūlymus, o pirkime pateikusi pasiūlymą ir pasirašiusi Sutartį aiškiai išreiškė, kad visos Sutarties sąlygos, įskaitant sąlygas dėl esminio Sutarties pažeidimo ir Sutarties nutraukimo, jai yra priimtinos bei įsipareigojo vykdyti Sutartį joje nustatyta tvarka. Todėl šiuo atveju, ieškovei vėluojant atlikti 33 užsakymus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, atsakovė turėjo teisinį pagrindą Sutartį vienašališkai nutraukti dėl ieškovės esminio Sutarties pažeidimo.
12.6. Tai, kad ieškovė neketino vykdyti Sutarties ir ateityje, patvirtina pačios ieškovės elgesys, pateikiant atsakovei 2021 m. liepos 21 d. raštą, kuriame ieškovė siūlė nutraukti Sutartį šalių susitarimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių ginčo aplinkybių
14. Apeliantė, veikianti tiekėjų grupėje su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus inžinerija“, su atsakove 2020 m. lapkričio 30 d. sudarė Sutartį, kuria apeliantė ir trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Sutartyje, jos priede Nr. 9 „Pasiūlymo forma“, nurodytus darbus. Atsakovė 2021 m. birželio 4 d. raštu kreipėsi į apeliantę bei informavo, kad pagal atsakovės turimus duomenis, 2021 m. birželio 3 d. Klaipėdos regione pagal Sutartį vėluojama atlikti 45 užsakymus darbams, iš kurių 6 užsakymus vėluojama atlikti daugiau kaip 30 kalendorinių dienų ir 7 užsakymus – 25 ir daugiau dienų. Šiuo raštu atsakovė taip pat informavo, kad jei apeliantė nesiims skubių ir neatidėliotinų veiksmų, kad užsakymai būtų vykdomi laiku, ir atsakovei po 5 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos patikrinus vėluojančius įvykdyti užsakymus nustatys, kad vėluojančių daugiau kaip 30 kalendorinių dienų įvykdyti užsakymų bus daugiau kaip 3, atsakovė spręs klausimą dėl sutartyje numatytų sankcijų taikymo apeliantei bei spręs klausimą dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo ir apeliantės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
15. Atsakovė 2021 m. birželio 14 d. raštu papildomai informavo apeliantę, kad jei ji nesiims skubių ir neatidėliotinų veiksmų, kad užsakymai būtų vykdomi laiku bei laikantis sutartinių įsipareigojimų, ir atsakovei po 10 darbo dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos patikrinus vėluojančius įvykdyti užsakymus nustatys, kad vėluojančių daigiau kaip 30 kalendorinių dienų įvykdyti užsakymų bus daugiau kaip 3, atsakovė inicijuos Sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo ir spręs dėl rangovo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovė
2021 m. liepos 20 d. raštu informavo apeliantę, kad, vadovaudamasi Sutarties 18.8.1 punktu, inicijuoja Sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo. Atsakovė nurodė, kad apeliantė 2021 m. birželio 30 Klaipėdos regione pagal sutartį vėluoja atlikti 65 užsakymus darbams, iš kurių 23 užsakymus vėluojama atlikti daugiau kaip 30 kalendorinių dienų. Apeliantė
2021 m. liepos 15 d. Klaipėdos regione pagal sutartį vėluoja atlikti 87 užsakymus darbams, iš kurių 33 užsakymus vėluojama atlikti daugiau kaip 30 kalendorinių dienų.
16. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu apeliantė ginčijo atsakovės atliktą vienašalį sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, apeliantės ieškinio reikalavimus atmetė.
Dėl užsakymo kiekio sutarties galiojimo laikotarpiu
17. Šalių sudarytos Sutarties priede Nr. 10 ,,Minimalios užsakymų apimtys“ numatyta, kad minimalus užsakymų skaičius 3 metams yra 165 vienetai. Pagal Sutarties 4.2 punktą, maksimalus užsakymų skaičius ribojamas bendra sutarties kaina – 5 000 000 Eur be PVM, bei tai, kad pagal Sutartį teikiamo atskiro užsakymo darbų vertė negali viršyti 50 000 Eur be PVM.
18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutartis suteikia teisę atsakovei pareikalauti įvykdyti visus trejiems metams numatytus užsakymus iškart po Sutarties sudarymo. Pasak apeliantės, tiek pirkimo vykdymo metu, tiek sudarydama Sutartį, ji išreiškė ketinimą ir valią įvykdyti Sutartimi numatytą užsakymų kiekį per trejų metų Sutarties galiojimo laikotarpį. Toks Sutarties sąlygų aiškinimo turinys atitinka tiek lingvistinį Sutarties tekstą, tiek ketinimus, kuriuos sudarydamos Sutartį turėjo šalys.
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 26 punktas).
20. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir šalių argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šalių sudarytos Sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos. Sutartyje buvo įtvirtintas minimalus užsakymų kiekis (165 vnt.), tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, nebuvo numatytas orientacinis užsakymų kiekis. Sutartyje taip pat nebuvo numatytas užsakymų teikimo grafikas ar mėnesinio galimo užsakymo pateikimo kiekio limitas. Būtent tokia Sutarties formuluotė, kurioje nurodytas tik minimalus užsakymų kiekis, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia teigti, kad atsakovė nebuvo apribota maksimaliu užsakymų skaičiaus pateikimu.
22. Be to, atsakovė, pirkimo metu atsakydama į tiekėjų klausimus, nurodė, kad negali tiksliai numatyti darbų apimties. Nurodytas atsakymas į klausimus yra Sutarties priede Nr. 13. Taigi, negalėdama prognozuoti užsakymo kiekių, atsakovė šiuo atveju nurodė tik minimalų užsakymų skaičių, todėl tokia Sutarties formuluotė laikytina atitinkanti šalių valią susitarti tik dėl minimalaus galimo užsakymų kiekio.
23. Apeliantė nepateikė duomenų, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų reiškusi pretenzijas dėl pirkimo sąlygų dviprasmiškumo, neaiškumo, nepagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kai jis savo galbūt pažeistus interesus gina ne iš karto išviešinus jo teises pažeidžiančias pirkimo nuostatas, bet vėlesnėje pirkimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
24. Kaip jau buvo minėta, pagal Sutarties nuostatas atsakovė turėjo teisę teikti užsakymus, kuriuose nurodomų darbų vertės yra mažesnės nei 50 000 Eur be PVM. Minimali vieno užsakymo darbų vertė Sutartyje nėra nurodyta, todėl, kaip teisingai nurodo ir atsakovė, ji turėjo teisę teikti ir nedidelės vertės užsakymus (pvz. užsakymą, kurio darbų vertė yra 100 Eur ar net mažesnė). Sutartyje nenurodžius konkretaus galimo užsakymo kiekio, o nurodžius maksimalią vieną užsakymo vertę ir maksimalią bendrą užsakymų vertę, nėra pagrindo pritarti apeliantės teiginiams, kad minimalus kiekis ir buvo vienintelis realus indikatorius visuose pirkimo dokumentuose, pagal kurį konkurse dalyvaujantys tiekėjai galėjo vertinti iš jų pageidaujamus pajėgumus.
25. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog per visą Sutarties galiojimo laikotarpį atsakovės pateiktų užsakymų vertė viršijo bendrą Sutarties kainą. Todėl vien tai, jog pirmaisiais Sutarties vykdymo metais buvo pateiktas daug didesnis nei minimalus užsakymų kiekis, nesudaro pagrindo teigti, kad toks minimalaus užsakymų kiekio viršijimas buvo neprotingas ir neadekvatus.
26. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė su apeliante sudariusi ir daugiau analogiškų sutarčių kituose Lietuvos regionuose dėl paslaugų teikimo, kuriose taip pat numatyti minimalūs užsakymų kiekiai, tačiau byloje nėra duomenų, kad vykdydama kitas sutartis apeliantė reiškė atsakovei pretenzijas dėl pateiktų užsakymų kiekių ar neaiškių sutarties sąlygų. Todėl pritartina atsakovės pozicijai, kad būdama profesionalia rinkos dalyve ir turėdama pakankamai patirties, vykdant tokio pobūdžio viešųjų pirkimų sutartis, sudarytas su atsakove, turėjo ir galėjo įvertini, kad užsakymų kiekis galėjo būti didesnės apimties, nei nurodytas minimalus užsakymo kiekis.
27. Atsižvelgiant į tai, kad užsakymų vykdymas nebuvo apribotas jų skaičiumi, o tik pinigų suma, darytina išvada, kad atsakovė turėjo teisę tiek pagal Sutarties, tiek pagal pirkimo sąlygas teikti apeliantei didesnės apimties užsakymus nei nurodyta sutarties priede Nr. 10 „Minimalios užsakymų apimtys“, o apeliantė turėjo pareigą laiku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įsipareigojimų vykdymo vėlavimą lėmė ne atsakovės neproporcingas pateiktų užsakymų kiekis, pirkimo sąlygų neaiškumas, o pačios apeliantės negebėjimas teikiant pasiūlymą įsivertinti prisiimtų įsipareigojimų apimtį bei pagal turimus pajėgumus įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Dėl šalių tinkamo bendradarbiavimo
28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė tinkamai bendradarbiavo vykdydama Sutartį. Apeliantės įsitikinimu, ji ne tik maksimaliais įmanomais tempais vykdė teikiamus užsakymus, bet ir prašė leisti įtraukti į Sutarties vykdymą papildomus pajėgumus, prašė sudaryti sąlygas pašalinti vėlavimus per protingus terminus, tačiau atsakovė nebendradarbiavo ir šių apeliantės prašymų netenkino.
29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčo Sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad šalių pareiga vykdyti prievoles kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) numatyta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje. Analogiška sutarties šalių pareiga bendradarbiauti, įgyvendinant savo teises ir pareigas, įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šalių bendradarbiavimo pareiga reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta. Šių pareigos bendradarbiauti principo turinio elementų aiškinimas aktualus ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2021 m. birželio 4 d. nustatytų 6 vėluojančių užsakymų iki 2021 m. liepos 15 d. informavimo apie sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo, apeliantės vėluojamų įvykdyti užsakymų skaičius padidėjo iki 33 užsakymų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog buvo imtasi realių veiksmų vėluojamus užsakymus ar jų dalį įvykdyti. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija teisėjų kolegija sutinka.
31. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantė 2021 m. liepos 7 d. kreipėsi į atsakovę dėl subrangovo pasitelkimo. Apeliantė nurodo, kad atsakovė minėtą apeliantės prašymą patenkino tik 2021 m. liepos 19 d., o jau kitą dieną, t. y. 2021 m. liepos 20 d. pranešė nutraukianti Sutartį, todėl toks atsakovės elgesys, apeliantės nuomone, negali būti vertinamas kaip geranoriškas ir nukreiptas į Sutarties išsaugojimą. Tačiau pažymėtina, kad duomenų, dėl kokių priežasčių vėluodama įvykdyti užsakymus, apeliantė ankščiau nesiėmė veiksmų pasitelkti subrangovus, apeliantė nepateikė. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovė patenkino apeliantės prašymą praėjus dviem savaitėm po jo pateikimo, nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo.
32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad siekdama sudaryti sąlygas apeliantei pasivyti vėluojamus užsakymus ir išsaugoti Sutartį, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2021 m. liepos 15 d. atsakovė jokių naujų užsakymų darbams apeliantei neteikė, tokiu būdu suteikdama visas galimybes ir sąlygas apeliantei susitvarkyti su turimais ir vėluojamais užsakymais. Apeliantė akcentuoja, kad pateikė teismui įrodymus, jog laikotarpiu po 2021 m. birželio 4 d. atsakovė pateikė vykdymui net 16 naujų užsakymų.
33. Iš atsakovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad atsakovė neginčija to fakto, jog apeliantei buvo pateikta 16 užsakymų po 2021 m. birželio 4 d. tačiau atsakovė nurodo, kad šie užsakymai apeliantei buvo pateikti dėl techninių nesklandumų. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog šie užsakymai į bendrą apeliantės vėluojamų užsakymų skaičių buvo įtraukti, ir kad atsakovė reiškė apeliantei pretenzijas ir dėl šių užsakymų neatlikimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė šiuos užsakymus įvykdė ar pradėjo vykdyti. Be to, kaip minėta, atsakovė Sutartį su apeliante nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo apeliantei vėluojant atlikti 87 užsakymus darbams, iš kurių 33 užsakymus vėluojama atlikti daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, tuo tarpu pagal Sutarties 18.8.1 punktą, esminiu Sutarties pažeidimu laikomas apeliantės darbų atlikimo vėlavimas nuo numatyto termino pabaigos daugiau nei 30 kalendorinių dienų 3-uose skirtinguose užsakymuose. Taigi, akivaizdu, kad po 2021 m. birželio 4 d. atsakovės pateikti užsakymai neturėjo įtakos apeliantės Sutartinių įsipareigojimų vykdymui, kadangi apeliantė vėlavo įvykdyti dar iki minėtos dienos pateiktus užsakymus.
34. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2021 m. birželio 4 d. raštu suteikė apeliantei papildomą terminą įvykdyti sutartinius įspareigojimus, nors tuo metu apeliantė vėlavo įvykdyti 6 užsakymus daugiau nei 30 dienų, tačiau apeliantė nepateikė duomenų, kad dėjo pastangas Sutartinių įsipareigojimų tinkamam įvykdymui. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad po šio termino suteikimo, vėluojančių įvykdyti užsakymų skaičius padidėjo iki 33 užsakymų. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė vykdė bendradarbiavimo pareigą, dėjo protingas pastangas išsaugoti Sutartį, sudarė sąlygas sumažinti vėluojančius užsakymus, o įsipareigojimų vykdymo vėlavimą sąlygojo pačios apeliantės nerūpestingas ir neatidus subrangovų pasirinkimas ir/ar negalėjimas tiesiogiai sutarties regione vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Dėl atsakovės sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį dėl apeliantės kaltės
35. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys).
36. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo, remdamasi sutarties 18.8.1 punkto pagrindu, kuris numato, kad sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu rangovas nesilaiko sutarties priede Nr. 6 „Pagrindinės sutarties vykdymo sąlygos“ numatytų darbų atlikimo terminų ir vėluoja nuo numatyto termino pabaigos daugiau nei 30 kalendorinių dienų 3-uose skirtinguose užsakymuose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė vėlavo įvykdyti 33 darbų užsakymus daugiau nei 30 kalendorinių dienų. Šių aplinkybių apeliantė neginčija, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, remdamasi sutarties 18.8.1. punktu, turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Įvertinus neįvykdytų užsakymų skaičių bei terminą, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, kad darbai bus atlikti laiku dėl apeliantės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo liko iš esmės nepatenkinti, todėl Sutarties nutraukimas buvo adekvati atsakovės reakcija į tokį apeliantės elgesį, o tai taip pat atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte esminio pažeidimo kriterijų.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, savo išvadas pakankamai motyvavo, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ieškovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl ieškovės skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
40. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Skominta“ apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
41. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Aldona Tilindienė