Baudžiamoji byla Nr. 1A-263-926/2020

                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66206-2017-3

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.;

 (S)

                                   2.4.6.4.2.; 2.4.7.; 2.4.8.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei, 

dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,

nuteistojo M. Ž. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. (M. Ž.) gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2017 m. gruodžio 20 d. turto vagystė), 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2017 m. gruodžio 20 d. dokumentų pagrobimas), 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, skiriant M. Ž. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. sausio 17 d. turto vagystė), 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 17 d. dokumentų pagrobimas), 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, skiriant M. Ž. subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, M. Ž. skirtos subendrintos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, skiriant M. Ž. subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant M. Ž. sumažintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžiu M. Ž. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu M. Ž. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (likę 8 mėnesiai ir 11 dienų), skiriant M. Ž. galutinę 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši nuosprendžio dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3081 straipsniu, buvo patikslinta Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi, nurodant, kad, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžiu M. Ž. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėtina Šiaulių apylinkės teismo  Raseinių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartimi M. Ž. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (likę 2 mėnesiai ir 23 dienos), skiriant M. Ž. galutinę 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši nutartis neskundžiama, o prieštaravimai dėl jos galėjo būti nurodyti nuteistojo apeliaciniame skunde.

Į M. Ž. skirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. gegužės 23 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 302 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) buvo pripažinti ir E. J. bei G. M., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, solidariai iš E. J., G. M. ir M. Ž. jo naudai priteisiant 850 (aštuonis šimtus penkiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, solidariai iš E. J., G. M. ir M. Ž. jo naudai priteisiant 1870 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžiu M. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis kartu su E. J. ir G. M., 2017 m. gruodžio 20 d. ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, atvykę G. M. sugyventinei S. S., kuri nėra kalta dėl nusikalstamos veikos, priklausančiu automobiliu VW „Touran“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) prie nuosavo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaužę ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu namo langą, įsibrovė į namą, iš kurio pagrobė G. M. ir A. M. priklausančius daiktus: sportinį krepšį „Hummel“, 20 eurų vertės, kompiuterį „Xbox ONE“, 160 eurų vertės, kompiuterį „Asus“, 200 eurų vertės, 450 eurų grynųjų pinigų, auksinę grandinėlę su apvaliu pakabuku, 100 eurų vertės, žiedą su baltos spalvos akute, 50 eurų vertės, tokiu būdu padarydami G. M. ir A. M. bendrą 980 eurų turtinę žalą, o taip pat, neturėdami teisėto pagrindo, paėmė ir tokiu būdu pagrobdamas įgijo, laikė, gabeno trijų fizinių asmenų dokumentus – A. M. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. karinį liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), dukros K. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)bei sūnaus A. M. Europos sveikatos draudimo kortelę.

2.       Be to, M. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis kartu su E. J. ir G. M., 2018 m. sausio 17 d. ryte, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, atvykę G. M. sugyventinei S. S., kuri nėra kalta dėl nusikalstamos veikos, priklausančiu automobiliu VW „Touran“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) prie nuosavo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaužę ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu namo langą, įsibrovė į namą, iš kurio pagrobė V. D. priklausančius daiktus: du auksinius vestuvinius žiedus, 400 eurų vertės, auksinį žiedą su raudona akute, 110 eurų vertės, pintą auksinį žiedą, 140 eurų vertės, tris auksines grandinėles, 180 eurų vertės, kryžiaus formos auksinį pakabuką, 50 eurų vertės, rombo formos auksinį pakabuką, 70 eurų vertės, auksinį žiedą su išgraviruota „R“ raide, 250 eurų vertės, auksinį graviruotą žiedą, 150 eurų vertės, masyvų auksinį žiedą su cirkonio akute, 400 eurų vertės, tokiu būdu padarydami V. D. bendrą 1750 eurų turtinę žalą, o taip pat, neturėdami teisėto pagrindo, paėmė ir tokiu būdu pagrobdamas įgijo, laikė, gabeno trijų fizinių asmenų dokumentus – V. D. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), R. D. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir dukros J. D. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Apeliaciniame skunde nuteistojo M. Ž. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam M. Ž. skirtų bausmių: už BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį skirti M. Ž. minimalias pinigines baudas, taikyti jo atžvilgiu BK 641 straipsnį, šias bausmes bendrinti su kitu nuosprendžiu M. Ž. skirta bausme, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes.

3.1.                      Advokato teigimu, tiek už BK 178 straipsnio 2 dalyje, tiek ir 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam galima buvo skirti pinigines baudas. Tokia bausmės rūšis numatyta ir abiejų aptariamų BK straipsnių sankcijose. Motyvuodamas šią išvadą nuteistojo gynėjas pažymi, kad M. Ž. yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas vyras, todėl jis galėtų dirbti ir būti visuomenei naudingas. M. Ž. ankstesniu nuosprendžiu skirtos likusios bausmės dalis yra visai nedidelė, ją atlikęs, nuteistasis galėtų įsidarbinti ir tokiu būdu greičiau atlyginti iš jo priteistus civilinius ieškinius. Be to, nuteistasis laisvėje turi gyvenamąją vietą, yra socialus, palaiko ryšius su artimaisiais.

3.2.                      Apeliaciniame skunde pažymima, kad spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pervertino faktą, kad M. Ž. jau buvo teistas. Taip pat liko neįvertintos ir nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Neatsižvelgta į tai, kad M. Ž. įvykdyti nusikaltimai jokių sunkių pasekmių nesukėlė, nusikalstamų veikų apimtis nėra didelė. Šios aplinkybės, pasak nuteistojo gynėjo, buvo nepakankamai įvertintos ir skiriant M. Ž. galutinę subendrintą bausmę, neįvertinant pakankamai didelės jo atliktos bausmės. Nors šis pažeidimas ir buvo ištaisytas Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, tačiau šis rašymo apsirikimo ištaisymas nėra pakankamas.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. Ž. gynėjas advokatas E. Liutkevičius pritarė nuteistojo gynėjo D. Svirinavičiaus apeliacinio skundo prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo M. Ž. gynėjo apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.

5.       Nuteistojo M. Ž. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su M. Ž. už pavienių nusikalstamų veikų padarymą paskirtomis bausmėmis, prašant jas sušvelninti, skiriant nuteistajam minimalias BK 178 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės dydžius. Esant šių aplinkybių visumai, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, šiuo konkrečiu atveju pasisakytina tik skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtų bausmių individualizavimo klausimu.

7.       Sprendžiant šį klausimą, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8.       Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9.       Spręsdamas M. Ž. skirtinų bausmių individualizavimo klausimą pirmosios instancijos teismas įvertino M. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – du apysunkiai nusikaltimai, stadiją – nusikaltimai baigti, bei nuteistojo kaltės formą – nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Atsižvelgė ir į M. Ž. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo ne kartą teistas, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, ką pirmosios instancijos teismas pripažino M. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nustatė, kad M. Ž. atsakomybę sunkina ir tai, kad jam inkriminuotus nusikaltimus jis padarė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertino ir vieną M. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas M. Ž. skyrė griežčiausias jam inkriminuotų BK straipsnių sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas kiek mažesnį nei straipsnių sankcijose numatytas bausmių vidurkis. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmėmis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek M. Ž., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, pagrindo nėra.

10.       Šis teistumas M. Ž. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už analogiškų, priskiriamų nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178 straipsnio 2 dalis), padarymą jis jau buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda) tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas tiek analogiško, tiek iš esmės skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį apeliantui vis tik nepavyksta. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines M. Ž. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų M. Ž. nededa. Juo labiau, jog net ir praeityje jo atžvilgiu taikyta terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnės įtakos tinkamai M. Ž. elgesio korekcijai neturėjo, todėl sutikti su apelianto gynėjo teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. 

11.       Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas recidyvistu bei bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei jo asmenybę, sprendžiant jam skirtinų/paskirtų bausmių individualizavimo klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai. Be aukščiau išdėstytų M. Ž. charakterizuojančių duomenų visumos įvertintina ir tai, kad būdamas darbingo amžiaus M. Ž. niekur nedirba ir nesimoko, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, taigi nusikalstamų veikų darymas yra vienintelis M. Ž. pajamų šaltinis, todėl, įvertinus dar ir tai, kad jokių duomenų apie praeityje buvusį nuteistojo darbą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, sutikti su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais ir skirti M. Ž. švelnesnio pobūdžio bausmes – pinigines baudas, tokiu būdu, suteikiant nuteistajam galimybę dirbti, pagrindo nėra. Akivaizdu, kad praeityje nuteistasis neturėjo jokios motyvacijos dirbti, savo finansinius poreikius laisvėje jis dažniausiai patenkindavo darydamas nusikalstamas veikas, jokių duomenų, patvirtinančių galimą nuteistojo įdarbinimą šiam išėjus į laisvę, teisėjų kolegijai nuteistojo gynėjas taip pat nepateikė.

12.       Atmestini ir apeliacinio skundo motyvai, susiję su nuteistojo gyvenamąja vieta bei jo palaikomais socialiniais ryšiais su savo artimaisiais. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas M. Ž. įvykdė turėdamas gyvenamąją vietą ir tuos pačius socialinius ryšius, tačiau šios aplinkybės nesulaikė M. Ž. nuo nusikalstamo elgesio, abejotina, jog šiuo metu jos sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo. Šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. skirtų bausmių švelninimui. Švelninti nuteistojo teisinę padėtį jam prisipažinus padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailintis, pagrindo taip pat nėra. Ši aplinkybė jau buvo įvertinta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pripažįstant ją M. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir jo atžvilgiu taikant BK 641 straipsnio nuostatas, kurių pagrindu M. Ž. paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, tokiu būdu, sušvelninant jo teisinę padėtį. Dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį tais pačiais motyvais, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

13.       Įvertinus paminėtas nuteistojo M. Ž. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo – paskirtos bausmės, nėra per griežtos, jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. Ž. skirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos.

14.       Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti M. Ž. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek aukščiau aptartą M. Ž. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, praeityje taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes bei menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti M. Ž. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje M. Ž. atžvilgiu jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto.

15.       Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad spręsdamas M. Ž. skirtinų bausmių individualizavimo klausimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad M. Ž. įvykdyti nusikaltimai jokių sunkių pasekmių nesukėlė, o jo nusikalstamų veikų apimtis nebuvo didelė, dėl ko, asmeniui buvo nepagrįstai skirtos didesnės nei BK 178 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių minimalūs dydžiai, bausmės, tačiau ir su šiais advokato teiginiais nesutiktina. Tiek BK 178 straipsnio 2 dalis, tiek ir 302 straipsnio 1 dalis numato laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pagrįstai M. Ž. skyrė laisvės atėmimo bausmes, neperžengdamas aptariamų straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkio ribos. Švelninti M. Ž. skirtų bausmių dydžius, pagrindo taip pat nėra.

16.       Tačiau bendrindamas skirtingais nuosprendžiais M. Ž. skirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, kas neabejotinai turėjo įtakos teisėtam ir pagrįstam skundžiamo procesinio sprendimo priėmimui bei galutinės M. Ž. skirtinos bausmės dydžiui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad vadovaudamasis BK] 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, apylinkės teismas prie skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo  Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu M. Ž. paskirtos ir neatliktos bausmės dalį (likę 8 mėnesiai ir 11 dienų), skiriant jam galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartimi Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu M. Ž. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (kurio vykdymo tvarka buvo pakeista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. spalio 16 d. nutartimis) M. Ž. paskirta 16 (šešiolikos) parų arešto bausme, skiriant M. Ž. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (mėnesių) 16 (šešiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Iš ko seka, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu M. Ž. skirta bausmė jau buvo subendrinta su M. Ž. atžvilgiu ankščiau priimtu baudžiamuoju įsakymu jam skirta bausme įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019  m. birželio 19 d. nutartimi, todėl pakartotinis Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu M. Ž. skirtos bausmės bendrinimas skundžiamu nuosprendžiu nebuvo galimas.

17.       Nors šis skundžiamo nuosprendžio trūkumas buvo ištaisytas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi, tačiau tokia minėtos klaidos ištaisymo forma šiuo konkrečiu atveju nebuvo tinkama. Pagal BPK 3081 straipsnį, teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Akivaizdu, kad asmeniui skirtinos galutinės bausmės pakeitimas BPK 3081 straipsnio nuostatų pagrindu iš esmės keičia nuosprendžio esmę, todėl šių nuostatų taikymas analizuojamu atveju nebuvo galimas, todėl bausmių bendrinimo klausimas šiuo nuosprendžiu spręstinas iš naujo, o nutartis, kuria nepagrįstai spręstas bausmių bendrinimo klausimas po nuosprendžio priėmimo, naikintina.

18.       BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė po Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. teismo baudžiamojo įsakymo (šiais procesiniais sprendimais M. Ž. skirtos bausmės buvo subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartimi) įsiteisėjimo, skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. skirta bausmė su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartimi jam nustatyta bausme bendrintina BK 64 straipsnio pagrindu.

19.       Pagal teismų praktiką neatliktos bausmės dalies laikas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią dėl naujos nusikalstamos veikos priimamas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7/2014, 2A-2-139/2016, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581-693/2015, 2K-446/2014, 2A-4-699/2016). Atsižvelgiant į išdėstytą, neatlikta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartimi M. Ž. nustatytos bausmės dalis skaičiuojama skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai, t. y. 2020 m. sausio 7 d.

20.       Tokiu būdu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu M. Ž. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėtina Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartimi M. Ž. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (2020 m. sausio 7 d. buvo likę 2 mėnesiai ir 23 dienos), M. Ž. skiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2020 m. sausio 7 d.

21.       Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi M. Ž. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 30 d. Ši kardomoji priemonė paliktina iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios Bausmės pradžia jam skaičiuotina nuo 2020 m. sausio 7 d., šis laikotarpis apima ir nuteistojo išbūtą laiką kardomajame kalinime suėmime.

22.       Įvertinus paminėtas aplinkybes, nuteistojo M. Ž. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindais, tai yra dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo M. Ž. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 7 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam M. Ž. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžiu skirtos bausmės subendrinimo su Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu M. Ž. paskirtos ir likusios neatliktos bausmės dalimi.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį dėl nuteistajam M. Ž. paskirtų bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 7 d.  nuosprendžiu M. Ž. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. sausio 7 d.

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi M. Ž. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. sausio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Giedrius Endriukaitis

                                                                                                                         Aurelijus Rauckis 

                                                                                                                         Aušra Vingilė