Civilinė byla Nr. 2-581/2008             

Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Š. , V. D. , I. L. ir J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. nutarties, kuria byla perduota pagal teismingumą, civilinėje byloje Nr. 2-611-324/2008 pagal I. L. , V. Š. , V. D. , J. L. ieškinį atsakovei  J. M. Padegimienei, tretieji asmenys J. Š. , L. D. , V. L. , V. L. , dėl sutarties patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovai kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu patvirtinti jų ir atsakovės patalpų pirkimo–pardavimo sutartis.

Atsakovė prašė Kauno apygardos teismą bylą pagal teismingumą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, nes turtas, dėl kurio kilo ginčas, yra adresu (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 11 d. nutartimi prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui tenkino. Nurodė, kad ieškinio dalykas yra prašymas patvirtinti pirkimo-pardavimo sandorių, pagal kuriuos ieškovai iš atsakovės nuosavybės teise įsigijo (duomenys neskelbtini) mieste esančius nekilnojamuosius daiktus, sudarymą (CK 6.309 straipsnis).  Byla iškelta Kauno m. apylinkės teisme, vadovaujantis CPK 30 straipsnio devintojoje dalyje nurodytu teismingumo pagal ieškovo pasirinkimą pagrindu, nes sudarydamos preliminariąsias sutartis šalys susitarė, kad jose nurodyto turto pirkimo–pardavimo sutartis pasirašys Kauno m. 18-ajame notarų biure. Teismas sutiko su atsakove, kad nagrinėjamu atveju bylos teismingumas nustatytinas pagal išimtinio teismingumo taisykles. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, jog ieškovai valdo ir naudoja jiems perdavimo–priėmimo aktais perduotą turtą, tačiau, nesant notariškai patvirtinto pirkimo–pardavimo sandorio, šiuo turtu negali disponuoti. Visos šios teisės sudaro daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą visumą (CK 4.20 straipsnis). Ieškovai pareiškė ieškinį dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą. Tokie ieškiniai teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio pirmoji dalis). Teismas sutiko su ieškovais, kad bylos perdavimas pagal teismingumą apsunkins bylos nagrinėjimą, tačiau nurodė, kad išimtinis teismingumas gali būti keičiamas tik CPK 35 straipsnio nustatytais atvejais ir tvarka.

Atskiruoju skundu ieškovai prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui. Nurodo, kad:

1. Teismas netinkamai taikė CPK 30 ir 31 straipsnių nuostatas, netinkamai nustatė ginčo esmę ir nagrinėjamos bylos pobūdį. Ieškovai prašė teismo patvirtinti jų ir atsakovės konkretaus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą. Šioje byloje ginčas kilęs dėl sutarčių nevykdymo ir juridinių faktų, atsiradusių minėtų sutarčių pagrindu, nustatymo. Sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu rėžimu. Nors patenkinus ieškinį būtų pripažintos ieškovų daiktinės teisės į pastato dalis, tačiau ginčo atveju ieškovai tiesioginio reikalavimo į ginčo turtą nereiškia. Atsiradusi nuosavybės teisė yra išvestinė iš patenkintų reikalavimų dėl sutarčių patvirtinimo, tai yra ginčas nagrinėjamas dėl prievolinių santykių. Išimtinio teismingumo taisyklė netaikoma ginčams, kylantiems iš prievolinių teisinių santykių. Ieškovų su atsakove sudarytose preliminariosiose sutartyse yra aiškiai nurodyta jų įvykdymo vieta, tai yra turto pirkimo–pardavimo sutartys turi būti sudarytos Kauno m. 18-ajame notarų biure. Pagal CPK 30 straipsnio 9 punktą, ieškiniai dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiami pagal sutarties įvykdymo vietą.

2. Sprendžiant teismingumo klausimą yra reikšmingos ir kitos faktinės aplinkybės. Visų šios bylos proceso dalyvių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, nėra jokios būtinybės rinkti įrodymus (duomenys neskelbtini), nes visi įrodymai yra pateikti, didesnė šių įrodymų dalis yra Kauno mieste, todėl byla ekonomiškiau ir operatyviau būtų išnagrinėta Kauno apygardos teisme, būtų mažesnės bylos nagrinėjimo sąnaudos. Byla buvo iškelta prieš vienerius metus, byloje yra įvykę parengiamieji posėdžiai, todėl bylos perdavimas Klaipėdos apygardos teismui pažeidžia proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, įtvirtintus CPK 7 straipsnyje. Teismas turėtų imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir taip būtų įgyvendinti proceso tikslai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė J. M. P. prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovai pareiškė ieškinį, kurio pagrindas yra daiktiniai teisiniai santykiai. Ginčo nekilnojamasis turtas yra įregistruotas atsakovės vardu, jai priklauso nuosavybės teisė. Teismui patenkinus ieškovų ieškinį, ginčo nekilnojamasis turtas pereitų ieškovams, todėl laikytina, kad pareikštas ieškinys yra dėl daiktinių teisių ir jis pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį turi būti nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad ginčas yra kilęs iš prievolinių teisinių santykių, kuriems išimtinio teismingumo taisyklė nėra taikoma. Ieškovai neprašo teismo įpareigoti atsakovę įvykdyti preliminarosiomis pirkimo–pardavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, o prašo teismo šias sutartis patvirtinti, tai yra pakeisti jų teisinį statusą ir pripažinti jas pagrindinėmis. Ieškinys, kuris yra paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, negali būti pagal CPK 30 straipsnio ir 33 straipsnio 3 dalį paduodamas ieškovo pasirinkimu kitam teismui. Ieškovai taip pat nepagrįstai nurodė, kad, bylą perdavus nagrinėti pagal teismingumą, bus pažeisti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai, nes atsakovė ketina kviesti liudytojus, kurie gyvena Neringoje, bei prašyti skirti ekspertizę ginčo patalpų plotui nustatyti. Tuo atveju, jeigu teismas pažeistų teismingumo taisykles, tai būtų pagrindas dėl proceso normų pažeidimo panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir bylos nagrinėjimas užsitęstų.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Jeigu priėmus ieškinį teisme paaiškėja, kad byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, ši byla pagal CPK 34 straipsnio 4 dalį turi būti perduota nagrinėti teismui, kuriam ji yra teisminga.

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar Kauno apygardos teismas pagrįstai perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti bylą dėl pirkimo-pardavimo sutarties, kuria buvo perleistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), patvirtinimo. Ieškovai nesutinka su Kauno apygardos teismo išvada, kad tokie ieškiniai teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Ginčas iš esmės yra dėl to, pagal alternatyvaus (CPK 30 straipsnio 9 dalis) ar išimtinio (CPK 31 straipsnis) teismingumo taisykles turi būti nustatoma vieno iš apygardos teismų kompetencija nagrinėti jau priimtą ieškinį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl tinkamos teismingumo taisyklės taikymo būtina nustatyti ginčo objektą ir pobūdį. Iš teismui pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovai reikalauja teismo patvirtinti jų su atsakove sudarytas nekilnojamojo daikto preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis. Kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškinys dėl preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių patvirtinimo yra iš esmės ieškinys dėl nuosavybės teisių į minėtomis sutartimis perleistą nekilnojamąjį turtą ar jo dalį ir šios kategorijos ieškiniams taikytinos išimtinio teismingumo taisyklės (CPK 31 straipsnis). Išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju bylą turi nagrinėti Klaipėdos apygardos teismas, kadangi nekilnojamasis turtas, dėl kurio vyksta ginčas, yra (duomenys neskelbtini).

Apeliantai nurodo, kad bylos perdavimas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir operatyvumo principams. Kolegija pažymi, kad ieškovų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos išimtinio teismingumo taisyklės, nes CPK 31 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kokiais atvejais yra taikoma išimtinio teisingumo taisyklė ir kada nuo jos galima nukrypti. Ieškovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nesilaikyti CPK 31 straipsnyje numatytos išimtinio teismingumo taisyklės. Kolegija taip pat pastebi, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą išimtinio teismingumo taisyklės pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų pareikštas ieškinys yra teismingas Klaipėdos apygardos teismui, todėl Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pagrįstai šį ieškinį 2008 m. birželio 11 d. nutartimi perdavė pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.