Civ. byla Nr. 2A-766-565/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15269-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui V. K. dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo, sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Sveikatos apsauga“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
ieškovas J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K., prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovui priklausančio 0,0720 ha ploto žemės sklypo Nr.108, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus 2005-11-23; 2) nustatyti ieškovui priklausančio 0,0757 ha ploto žemės sklypo Nr.124, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui priklausančio 0,0720 ha ploto žemės sklypo Nr.108, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, einančia tarp taškų 3 ir 4, pagal UAB „Geoksis“ 2006-02-06 atliktą žemės sklypo planą M 1:500.
Ieškovas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. 124 sodininkų bendrijoje „Sveikatos apsauga“. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovas, atlikdamas gretimo žemės sklypo Nr.108 kadastrinius matavimus ir paženklindamas šio sklypo ribas, kirto ieškovo žemės sklypo ribą apie 0,90 m (leistina 0,10 m.) ir tokiu būdu užėmė 21,6 kv. m. ieškovo žemės sklypo.
Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Ieškovas nepasirašė 2005-11-23 atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, nes savo parašą ieškovas 2006-01-25 prašymu atšaukė. Dėl šių priežasčių atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai negalėjo būti suderinti. Todėl yra pagrindas atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus pripažinti negaliojančiais, o ieškovo ir atsakovo žemės sklypų bendrą ribą nustatyti pagal UAB „Geoksis“ 2006-02-06 parengtą planą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-15 sprendimu ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovas ir atsakovas nuosavybės teise valdo gretimus žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijoje "Sveikatos apsauga".
Ieškovas nuosavybės teise valdo 0,0757 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sodininkų bendrijos teritorijos plane šio žemės sklypo numeris yra 124. Žemės sklypas įgytas 2001-01-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2001-24032 pagrindu. Ieškovui parduotas žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
Atsakovas nuosavybės teise valdo 0,0720 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sodininkų bendrijos teritorijos plane šio žemės sklypo numeris yra 108. Žemės sklypas įgytas 1997-09-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/97-13713 pagrindu. Šia sutartimi atsakovui buvo parduotas pagal preliminarius matavimus suformuotas 724 kv. m. ploto žemės sklypas. 2005 m. atlikus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-18 įsakymu Nr. 2.3-12071-(01) buvo patikslintas atsakovo žemės sklypo plotas ir ribos pagal G. B. įmonės žemės sklypo planą, nustatant, kad atsakovo žemės sklypo plotas yra 720 kv. m.
Ieškovo užsakymu taip pat buvo atlikti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos atliko ir 757 kv. m. ploto žemės sklypo planą 2006-02-06 sudarė UAB "Geoksis".
Ieškovas atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus ginčija CK 1.80 str. 1 d. ir 1.81 str. 1 d. pagrindu, nurodydamas, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, t.y. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – taip pat ir Nuostatai) 32.1.1.4. p., 68 p. reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad jis atšaukė savo parašą 2005-11-23 atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, todėl atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai negalėjo būti suderinti.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nuostatai nenumato asmens parašo akte atšaukimo procedūros. 2006-01-25 ieškovo prašymas, kuriuo ieškovas atšaukė savo parašą, įvertintas Nacionalinėje žemės tarnyboje tikrinant ir derinant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, kuriuo buvo patikslinti atsakovo žemės sklypo plotas ir kiti sklypo duomenys, priimtas tik 2008-09-18. Atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo patikrinta Nacionalinės žemės tarnybos specialistų, ir, nenustačius trūkumų, buvo suderinta ir patvirtinta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad gretimo sklypo savininko sutikimas ar nesutikimas savaime nelemia kadastrinių matavimų suderinimo. Nuostatais reglamentuota žemės sklypo ribų paženklinimo tvarka nedraudžia atlikti sklypo ribų ženklinimą neatvykus kviestiems asmenims ir jiems nepasirašius akte, jeigu tik neatvykusiems asmenims buvo tinkamai pranešta apie žemės sklypo ribų ženklinimą. Ieškovas niekada neteigė, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie atsakovo žemės sklypo ribų ženklinimą. Ieškovas nenurodė jokios imperatyvios įstatymo normos, kuri buvo pažeista, atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pagal Nuostatų 21 p., kai žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Maksimali leistina paklaida ieškovo įregistruotam 0,0757 ha ploto žemės sklypui yra 55 kv. m. Ieškovo sklypo ploto 21,6 kv. m. dydžio paklaida neviršija leistinos paklaidos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nėra visiškai aišku, kuriais įrodymais remiantis ieškovas teigia, kad atsakovo sklypas užima būtent 21,6 kv. m. plotą ieškovo žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovo žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų atlikimo sumažėjo nuo 724 kv. m. iki 720 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimu patvirtinti šalių žemių sklypų bendrą ribą pagal 2006-02-06 planą ieškovas nesiekia, jog ginčytino ploto žemės dalis būtų lygiomis dalimis prijungta prie šalių sklypų, bet tik siekia, kad ieškovo žemės sklypo plotas atitiktų registruotą žemės sklypo plotą, visiškai neatsižvelgdamas į tai, jog atsakovo žemės sklypo plotas tokiu atveju dar daugiau sumažėtų, lyginant su atsakovo 1997-09-02 pirkimo-pardavimo sutartimi įgyto sklypo plotu.
Nenustatęs pagrindo pripažinti negaliojančiais atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, taip pat nenustatęs pagrindo šalių žemės sklypų bendrą ribą nustatyti pagal UAB "Geoksis" atliktus kadastrinius matavimus, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-15 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Atsakovo žemės sklypo Nr. 108 kadastriniai matavimai yra atlikti pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. 2005-11-23 atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 2005/23 kaip gretimo žemės sklypo savininkas ieškovas nepasirašė, šiame akte yra ne ieškovo parašas. Žinodamas apie tai, ieškovas 2006-01-26 Vilniaus žemėtvarkos skyriui pateikė raštą, kuriuo atšaukė savo parašą atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Dėl šių priežasčių atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai negalėjo būti suderinti Nacionalinėje žemės tarnyboje. Tai padarius, buvo pažeisti Nuostatų 32.1.1.4. p., 68 p. (redakcijos, galiojusios nuo 2005-06-23 iki 2008-12-06). Atsakovas į bylą nepateikė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, o tuo pačiu ir įrodymų, kad ieškovas buvo kviečiamas dalyvauti vykstant atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimui-parodymui.
Atsakovas, atlikdamas savo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir paženklindamas sklypo ribas, kirto ieškovo žemės sklypo ribą apie 0,90 m (pagal Nutarimo 21 p., 32.1.2.2.2. p., 1 priedą leistina 0,10 m) ir tokiu būdu „užėmė“ 21,6 kv. m. ieškovo žemės sklypo.
Todėl buvo pakankamai teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti negaliojančiais atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pripažinus negaliojančiais atsakovo žemė sklypo kadastrinius matavimus, yra pagrindas nustatyti ginčytiną žemės sklypų ribą. Ieškovo pateiktas UAB „Geoksis“ parengtas ieškovo žemės sklypo ir atsakovo žemės sklypo bendros ribos planas atitinka teritorijų planavimo dokumentus, privatizavimo schemą. Atsakovas nepateikė savo plano, todėl nėra pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą nustatyti ginčo ribą pagal UAB „Geoksis“ parengtą planą.
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
Šalia esančio sklypo savininko sutikimas/nesutikimas nelemia kadastrinių matavimų suderinimo, kadangi kadastrinių matavimų atitikimą teisės aktams tikrina Nacionalinės žemės tarnybos specialistai. Tam, kad būtų pripažinta, jog atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo aktas yra tinkamas, būtų pakakę, kad ieškovas būtų tinkamai informuotas apie atliekamus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Aplinkybę, kad ieškovas buvo informuotas apie atsakovo žemės sklypo ženklinimą, patvirtina ieškovo parašas 2005-11-23 ribų paženklinimo-parodymo akte bei parašo atšaukimas 2006-01-25 prašymu. Kadangi ieškovas buvo informuotas tinkamai, todėl atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo aktas laikytinas tinkamu. Be to, ieškovas rašte dėl parašo atšaukimo nenurodė jokių aplinkybių, lėmusių tokį sprendimą bei argumentų dėl nepritarimo žemės sklypo ribų paženklinimo aktui.
Atsakovo žemės sklypo planas parengtas masteliu 1:500, tai reiškia, kad maksimali leistina (ribinė) paklaida tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto atsakovo žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto yra 54 kv. m. Ieškovo žemės sklypo planas taip pat parengtas masteliu 1:500, todėl tai reiškią, kad maksimali leistina (ribinė) paklaida tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto ieškovo žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto yra 55 kv. m. Patvirtinus žemės sklypų ribas pagal UAB „Geoksis“ planą, atsakovo žemės sklypo plotas dar labiau sumažėtų.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas šiais argumentais.
Tuo atveju, jei žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, įvertinęs atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti šio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą.
Nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, derinęs nekilnojamojo turto kadastro bylą, nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja - Nacionalinė žemės tarnyba, nėra institucijos, kurių kompetencijai priklauso pareiga vertinti asmens parašo tikrumą. Be to, iš ieškovo pateiktų duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte esantis parašas nėra atsakovo parašas.
Pagal Nutarimo 21 p., žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede, t. y. 757 kv. m ploto ieškovo žemės sklypui leistina paklaida sudaro 55 kv. m. Apie minėtą aplinkybę ieškovas buvo informuotas Vilniaus miesto skyriaus 2012-09-07 raštu Nr. 49SJN-(14.49.104,)-l864 „Dėl informacijos pateikimo“.
Nors ieškovas ir nurodo, kad teismas turėtų nustatyti žemės sklypų bendrą ribą taip, kad abiejų savininkų teisės būtų suvaržytos vienodai, tačiau ieškovo pateiktame UAB „Geoksis“ 2006-02-06 plane ieškovo žemės sklypo plotas nepakinta, taip pat nenurodoma, kiek tokiu atvejų turėtų sumažėti atsakovo žemės sklypo plotas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas nuosavybės teise valdo gretimus žemės sklypus, esančius sodininkų bendrijoje "Sveikatos apsauga". Ieškovas nuosavybės teise valdo 0,0757 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sodininkų bendrijos teritorijos plane šio žemės sklypo numeris yra 124. Žemės sklypas įgytas 2001-01-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2001-24032 pagrindu. Ieškovui parduotas žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovas nuosavybės teise valdo 0,0720 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sodininkų bendrijos teritorijos plane šio žemės sklypo numeris yra 108. Žemės sklypas įgytas 1997-09-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/97-13713 pagrindu. Šia sutartimi atsakovui buvo parduotas pagal preliminarius matavimus suformuotas 724 kv. m. ploto žemės sklypas. 2005 m. atlikus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-18 įsakymu Nr. 2.3-12071-(01) buvo patikslintas atsakovo žemės sklypo plotas ir ribos pagal G. B. įmonės žemės sklypo planą, nustatant, kad atsakovo žemės sklypo plotas yra 720 kv. m.
2005-11-23 atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 2005/23 nurodyta, kad šį aktą yra pasirašęs atsakovas. Nors atsakovas teigia, kad jis šiame akte nėra pasirašęs, ką, atsakovo teigimu, patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-02-22 specialisto išvada Nr. 11-2990 (12), šis atsakovo teiginys nėra pagrįstas. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad pavardę „J. A.“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 2005/23 parašė ne ieškovas, tačiau ieškovo vardas ir pavardė šiame akte galėjo būti įrašyti aktą pildžiusio asmens. Tačiau tyrimą atlikę specialistai negalėjo nustatyti, ar šalia vardo ir pavardės „J. A.“ pasirašė ieškovas, nes tirti pateiktas parašas nėra tinkamas identifikavimui. Taigi, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-02-22 specialisto išvadoje Nr. 11-2990 (12) nėra nustatyta, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 2005/23 šalia vardo ir pavardės „J. A.“ pasirašė ne ieškovas. Be to, ieškovas 2006-01-25 prašyme atšaukti jo parašą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 2005/23 parašo atšaukimo priežastimi nenurodė aplinkybės, kad parašas yra ne ieškovo. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose neteigė ir neįrodinėjo, kad ieškovui nebuvo pranešta apie 2005-11-23 vyksiantį atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (redakcija, galiojusi Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-18 įsakymo Nr. 2.3-12071-(01) priėmimo metu) 32.1.1.p. nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku (Nuostatų 32.1.1.2.p.). Jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku raštu neinformuoja apie neatvykimo priežastį arba gretimų žemės sklypų adresais kvietimai nebuvo įteikti, todėl šie asmenys nedalyvauja paženklinant žemės sklypo ribas, darbai tęsiami be kviestinių asmenų (Nuostatų 32.1.1.3.p.). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (Nuostatų 32.1.1.4.p.). Kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (tų, kurie ribojasi, ir matuojamojo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus ir kita) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi (Nuostatų 32.1.1.5.p.). Tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Tuomet žemėtvarkos skyrius patikrina, ar: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte; žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus; žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas (Nuostatų 65 p.). Tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas (Nuostatų 67 p.).
Iš šių teisės normų darytina išvada, kad tik kviestinio asmens parašo ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto nebuvimas nėra aplinkybė, lemianti šio akto ydingumą ir sudaranti pagrindą nederinti parengto žemės sklypo plano. Kaip jau minėta, ieškovas 2006-01-25 prašyme atšaukti jo parašą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 2005/23, pateiktame Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, parašo atšaukimo priežastimi nenurodė aplinkybės, kad parašas yra ne ieškovo, nenurodė aplinkybės, kad ieškovas nebuvo informuotas apie 2005-11-23 vyksiantį atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje, taip pat nepateikė jokių pastatų dėl atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto.
Nuostatų 21 p. nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede.
Ieškovas teigia, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-09-18 įsakymu Nr. 2.3-12071-(01) patikslinus atsakovo žemės sklypo plotą ir ribas pagal G. B. įmonės žemės sklypo planą, ieškovo žemės sklypo plotas sumažėtų 21,60 kv. m., kadangi atsakovo žemės sklypo riba 0,90 m kirto ieškovo žemės sklypo ribą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad byloje nėra įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad ieškovo žemės sklypo plotas tikrai yra sumažėjęs 21,60 kv. m. Iš ieškovo pateikto UAB „Geoksis“ 2006-02-06 plano matyti, kad atsakovo žemės sklypas persidengia su ieškovo žemės sklypu 0,86 m ties tašu 4 ir 0,66 m ties tašku 3, taigi per 23,99 m pločio atsakovo žemės sklypo ribą tarp taškų 3 ir 4 persidengimo plotas yra mažesnis nei ieškovo nurodytas. Be to, pagal Nuostatų 1 priedą maksimali (ribinė) paklaida tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ieškovo žemės ploto yra 55 kv. m., taigi, ieškovo nurodytas 21,60 kv. m. jo žemės sklypo ploto galimas sumažėjimas ir realus sumažėjimas yra daug mažesni už leistiną maksimalią (ribinę) paklaidą.
Ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą su ieškiniu atsakovui dėl neteisėto sodo žemės sklypo dalių užvaldymo, nurodydamas, kad atsakovo žemės sklypo tvora perkelta į ieškovo žemės sklypą viename kampe 86 cm, kitame – 66 cm, ir prašydamas grąžinti ieškovui neteisėtai užvaldytą sodo žemės sklypo dalį. Šis ieškovo reikalavimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-07 sprendimu buvo atmestas, nustačius, kad atsakovo faktiškai valdomo žemės sklypo plotas neviršija jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas taip pat nustatė, kad ieškovo ir atsakovo žemės sklypai persidengia, ir natūroje nėra tiek žemės, kad ieškovui ir atsakovui būtų suteikti žemės sklypai, atitinkantys jų plotą, nurodytą šių žemės sklypų įsigijimo dokumentuose. Ieškovui buvo paaiškinta, kad ieškovas, manydamas, jog jo teisės pažeistos, nes ieškovas negali valdyti nusipirkto dydžio žemės sklypo, turi reikšti pretenzijas ir reikalavimus ieškovui žemę pardavusiai institucijai.
Kaip matyti, atsakovo žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, yra sumažėjęs nuo 724 kv. m., nurodytų 1997-09-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/97-13713, iki 720 kv. m. Pažymėtina, kad atsakovas 2015-08-27 pranešimu siūlė ieškovui baigti bylą taikiai, sutikdamas savo žemės sklypo ribą patraukti 30 cm į savo sklypo pusę, taip faktiškai proporcingai sumažinant šalių žemės sklypų plotus, tačiau ieškovas su šiuo pasiūlymu nesutiko. Ieškovas, prašydamas nustatyti ieškovui ir atsakovui priklausančių žemės sklypų bendrą ribą, einančia tarp taškų 3 ir 4, pagal UAB „Geoksis“ 2006-02-06 žemės sklypo planą, siekia, kad ieškovo žemės sklypo plotas išliktų toks pat, kaip nurodyta 2001-01-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. P01/2001-24032, t.y. 757 kv. m., nors atsakovo žemės sklypo plotas dėl to dar labiau sumažėtų. Taip būtų neproporcingai suvaržytos atsakovo teisės.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rūta Burdulienė
Vilija Mikuckienė
Vaclovas Paulikas