Civilinė byla Nr. e2-485-196/2018 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00138-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energita“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. e2-150-569/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RGE Baltic“ dėl vienašališko panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, uždraudimo atsakovei atlikti iš neteisėto sutarties nutraukimo atsiradusią reikalavimo teisę, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, skolos ir palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinė bendrovės „RGE Baltic“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Energita“ dėl avanso ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovės UAB „Energita“ ieškinį atsakovei UAB „RGE Baltic“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, skolos bei palūkanų priteisimo atmetė, civilinės bylos dalį pagal ieškovės ieškinį nutraukė; atsakovės UAB „RGE Baltic“ priešieškinį ieškovei UAB „Energita“ tenkino, priteisė atsakovei UAB „RGE Baltic“ iš ieškovės UAB „Energita“ 17 284,17 Eur sumokėtą avansą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria bylos dalis dėl ieškovės UAB „Energita“ reikalavimų pripažinti UAB „RGE Baltic“ vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2014 m. spalio 1 d. neteisėtu ir uždrausti atsakovei atlikti iš neteisėto sutarties nutraukimo atsiradusios reikalavimo teisės į 59 690 Lt avanso grąžinimą įgyvendinimo veiksmus buvo nutraukta, panaikino ir šią minėtų ieškovės reikalavimų dalį atmetė; kitą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
2. Ieškovė UAB „Energita“ pateikė teismui prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Ieškovė prašė Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties vykdymo dalį dėl atsakovei UAB „RGE Baltic“ iš ieškovės UAB „Energita“ priteisto 17 287,18 Eur grąžintino avanso bei dėl iš ieškovės UAB „Energita“ priteistos 9 469,89 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė nurodė, kad 26 757,07 Eur įsipareigojimą vykdytų atlikdama kasmėnesines 1 486,50 Eur įmokas. Teigė, kad šią dieną priteisto dydžio piniginių sumų sumokėti finansiškai nėra pajėgi, ieškovės finansinė padėtis yra sudėtinga. Paskutinio apmokestinamojo mėnesio UAB „Energita“ pajamos siekė 10 491 Eur, rugsėjį ir rugpjūtį atitinkamai po 6 189 Eur ir 2 169 Eur. Tuo tarpu įmonėje dirba 3 darbuotojai, kuriems reikia mokėti atlyginimus. Įmonės vardu yra registruota viena transporto priemonė, tačiau ji tebėra išperkama pagal lizingo sutartį. Teismui atmetus ieškovės reikalavimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo, UAB „Energita“ žinion turėtų pereiti 83 670 Eur vertės elektros energiją taupanti įranga „Ultra“, kuri vis dar yra atsakovės UAB „RGE Baltic“ dispozicijoje. Susigrąžinus įrangą, ieškovė įgis galimybę įrangą parduoti ar išnuomoti, taip užsitikrindama stabilias pajamas.
3. Atsakovė UAB „RGE Baltic“ atsiliepimu į prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą prašė nustatyti, kad teismo priteistą 17 287,18 Eur avanso sumą ieškovė turi sumokėti atsakovei nedelsiant, o teismo priteistas 9 469,89 Eur bylinėjimosi išlaidas išdėstyti per 6 mėnesius. Atsakovės teigimu, apie pranešimą apie elektros energiją taupančios įrangos „Ultra“ panaudos sutarties Nr. 2012/3 nutraukimą ieškovė žinojo dar 2014 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos teismas atsakovės priešieškinį patenkino dar 2017 m. sausio 6 d. Ieškovė žinojo apie sutarties nutraukimą ir Šiaulių apygardos teismo sprendimą. Todėl ieškovė privalėjo formuoti atidėjimus bei, žinodama Šiaulių apygardos teismo sprendimą, turėjo būti pasiruošusi teismo sprendimui įsiteisėjus šią sumą sumokėti nedelsiant. Atsakovė nesulaukia jai priklausančios sumos grąžinimo jau daugiau nei dvejus su puse metų. Todėl atsakovė nesutinka su ieškovės prašymu išdėstyti teismo sprendimu priteisto 17 287,18 Eur avanso sumą. Priešingu atveju būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas bei pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies; išdėstė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimu priteistų 8 839,14 Eur bylinėjimosi išlaidų ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi priteistų 630,75 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą dalimis, nustatant, kad 9 469,89 Eur sumą atsakovei UAB ,,RGE Baltic“ ieškovė UAB „Energita“ sumoka dalimis per 6 mėnesius, mokant po 1578,32 Eur kas mėnesį, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
5. Nors ieškovė nurodė, kad jos finansinė padėtis yra bloga bei kad paskutinio apmokestinamojo mėnesio UAB „Energita“ pajamos siekė 10 491 Eur, rugsėjį ir rugpjūtį atitinkamai po 6 189 ir 2 169 Eur, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės pateiktų duomenų nepakanka daryti išvadą, jog jos finansinė padėtis bloga. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įmonės balansų, išrašų apie nuosavybės teise turimą turtą. Nors ieškovė teigia, kad susigrąžins 83 670 Eur vertės įrangą „Ultra“, kuri vis dar yra atsakovės UAB „RGE Baltic“ dispozicijoje, tačiau teismas pažymėjo, kad minėtos įrangos iki šiol ieškovė iš atsakovės neatsiima. Duomenų, kad ieškovė minėtą įrangą tikrai parduos ir už kiek ją parduos, nėra. Kitų pajamų šaltinių ieškovė nenurodė.
6. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 18 mėnesių laikotarpiui yra nesuderinamas su atsakovės interesais, prašymo tenkinimas, teismo vertinimu, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus.
7. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nepažeidžiant atsakovės teisėtų lūkesčių bei nesuteikiant nepagrįsto pranašumo ieškovei, spręsti apie poreikį taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymą. Tačiau, teismas pažymėjęs, jog atsakovė sutinka, kad priteistas 9 469,89 Eur bylinėjimosi išlaidas teismas išdėstytų per 6 mėnesius, ieškovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tenkino iš dalies ir teismo priteistų 9 469,89 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstė 6 mėn. – mokant po 1578,32 Eur kas mėnesį, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė UAB „Energita“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties vykdymo  dalį dėl atsakovei UAB „RGE Baltic“ iš ieškovės UAB „Energita“ priteisto 17 287,18 Eur grąžintino avanso bei dėl iš ieškovės UAB „Energita“ priteistos 9 469,89 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas neįvertino, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas įmonės balansas ir jis yra byloje. Tačiau siekiant teismui pateikti aktualią, paskutinę įmonės finansinę padėtį galinčią patvirtinti informaciją, UAB „Energita“ pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už paskutinius tris mėnesius iki prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pateikimo. Teismui pateiktos pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos patvirtina, jog 2017 m. spalio mėn. UAB „Energita“ pajamos siekė 10 491 Eur, tuo tarpu rugsėjo ir rugpjūčio mėn. atitinkamai po 6189 ir 2169 Eur. PVM deklaracijos atspindi realią įmonės padėtį aktualiu laikotarpiu. Prekių (paslaugų) apyvarta taip pat rodo, kad įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas. Gaunamos pajamos akivaizdžiai rodo, kad įmonė negalės atsiskaityti iš karto su kreditore. Be to, įmonė dar turi ir būtinų sąnaudų, kurios užtikrina įmonės veiklą: įmonėje yra 3 darbuotojai, įmonės vardu registruota transporto priemonė, išperkama pagal lizingo sutartį.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pats yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki. Šiaulių apygardos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis, 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje nustatė, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto, jos įstatinis kapitalas yra 2 896 Eur. Ieškovės finansinė padėtis nėra iš esmės pasikeitusi – nekilnojamo turto nėra įgijusi, įstatinis kapitalas nepakitęs, todėl ieškovė pateikė tik aktualius, dabartinę jos finansinę būklę patvirtinančius dokumentus. Ieškovės skaičiavimais, vykdant sprendimą dalimis, apyvartinių lėšų pakaktų. Taip būtų užtikrintas ieškovės veiklos tęstinumas ir galimybė atsiskaityti su atsakove. Priešingu atveju ieškovė negalėtų įvykdyti sprendimo iš karto.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra didelė ir pelninga įmonė, kuriai priteisti 17 287,18 Eur grąžintino avanso bei 9 469,89 Eur bylinėjimosi išlaidų yra sąlyginai nereikšminga suma. Kitaip tariant, atsakovės, priešingai nei ieškovės, veiklos pajamos yra stabiliai aukštos, priteista suma nėra būtina jos veiklai užtikrinti. Be to, nesąžininga yra versti ieškovę grąžinti visą avansą iš karto, kai pas atsakovę vis dar yra ieškovės įranga, o ieškovė finansiškai yra nepajėgi įvykdyti viso sprendimo iš karto.
4. Teismas, skundžiamoje nutartyje pažymėdamas, jog „minėtos įrangos iki šiol ieškovė iš atsakovės neatsiima“, neįvertino, kad ieškovė negali atsiimti iš atsakovės įrangos „Ultra“, nes ji yra įmontuota atsakovės patalpose bei atsakovės laikoma kaip užstatas už teismo priteistą avanso sumą.
5. Teismas skundžiamą nutartį motyvuoja tik išskirtinai atsakovės 2017 m. gruodžio 11 d. atsiliepime į prašymą nurodytais motyvais. Tai, kad prašymas tenkintas iš dalies, išdėstant teismo sprendimo vykdymą identiškomis sąlygomis, kokias nurodė atsakovė, reiškia teismo šališkumą ir neobjektyvumą.
6. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, interesus, nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui. Kreditorės žinioje yra žymiai didesnės vertės nei finansinis reikalavimas įrenginys, kuris, kap užstatas, užtikrina sprendimo vykdymą, todėl teismo nutarties dalies dėl 17 287,18 Eur avanso grąžinimo bei 9 469,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 839,14 Eur pirmos instancijos teisme ir 630,75 Eur apeliacinės instancijos teisme) vykdymas turėtų būti išdėstytas 18 mėnesių laikotarpiui. Tokiu atveju ieškovė viso 26 757,07 Eur įsipareigojimą vykdytų atlikdama 1 486,50 Eur įmokas per mėnesį.
9. Atsakovė UAB „RGE Baltic“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Tenkinti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nebuvo teisinio pagrindo. Prašymo tenkintas iš dalies tik dėl atsakovės geranoriško sutikimo dėl dalinio sprendimo vykdymo išdėstymo. Jei ne atsakovės sutikimas, teismas ieškovės prašymą turėjo atmesti, nes ieškovė neįrodė įstatyme nustatytų sąlygų išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Dėl to ieškovės teiginiai atskirajame skunde, kad teismas, priimdamas nutartį, kuria buvo atsižvelgta tik į atsakovės sutikimą dėl dalinio ieškovės prašymo tenkinimo, buvo šališkas ir neobjektyvus, nepagrįsti.
2. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodė ieškovė, atsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį ir išdėstė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimu priteistų 8 839,14 Eur bylinėjimosi išlaidų ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi priteistų 630,75 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą dalimis ir nustatė, kad 9 469,89 Eur sumą atsakovei UAB ,,RGE Baltic“ ieškovė UAB „Energita“ sumoka dalimis per 6 mėnesius, mokant po 1 578,32 Eur kas mėnesį, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Ieškovės pateiktos PVM deklaracijos parodo tik ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu mokėtinas pridėtinės vertės mokesčio sumas, tačiau visiškai neatspindi ieškovės turtinės padėties. Dėl to šie dokumentai konkrečiu atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės. Ieškovės turtinę padėtį galėtų parodyti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, kurių ieškovė nepateikė.
3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pati ieškovė įrangos „Ultra“ neatsiima iš atsakovės. Ši įranga, priešingai nei teigia ieškovė, nėra sumontuota prie atsakovės įrenginių. Ieškovė šios įrangos neatsiima, nes šalys susitarė, kad nutraukus sutartį ieškovė atsakovei turi sumokėti 17 287,18 Eur avansinę įmoką ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo sutarties nutraukimo dienos, atsiimdama įrangą. Atsakovė nesulaukia jai priklausančios sumos grąžinimo dvejus su puse metų, t. y. nuo sutarties nutraukimo. Atsakovė sumokėjo ieškovei pinigus už įrangą, kuri netaupo elektros energijos, tačiau ieškovė nesąžiningai jų negrąžina. Šių pinigų ieškovė toliau nesąžiningai negrąžina ir, prašydama išdėstyti sprendimo vykdymą, siekia toliau tai daryti. Jei teismas būtų tenkinęs minėtą ieškovės prašymą, iš esmės būtų paneigti įsiteisėję procesiniai sprendimai bei pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai.
4. Aplinkybė, jog atsakovės turtinė padėtis yra gera, nereiškia, kad teismų procesiniais sprendimais priteistos sumos yra atsakovei nereikšmingos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

10. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
11. Apeliantė būtinybę išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties vykdymo dalį dėl atsakovei iš ieškovės priteisto 17 287,18 Eur grąžintino avanso bei dėl iš ieškovės priteistos 9 469,89 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos motyvuoja sunkia savo finansine padėtimi ir gera atsakovės turtine padėtimi. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patenkindamas tik iš dalies apeliantės prašymą ir išdėstydamas teismo sprendimo įvykdymą tik dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgė į aplinkybes, sietinas su apeliantės sunkia turtine padėtimi, kai atsakovės turtinė padėtis, priešingai, yra gera.
12. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), neatsižvelgiant į faktą, kad to kreditoriaus turtinė padėtis yra geresnė, nei paties skolininko (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017).
13. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms. Prašyme išdėstyti sprendimo vykdymą apeliantė savo turtinę padėtį siejo išimtinai tik su jos gaunamomis pajamomis, akcentuodama pareigą mokėti mokesčius, atsiskaityti su darbuotojais. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas apeliantė su prašymu nepateikė įmonės balansų, išrašų apie nuosavybės teise turimą turtą. Nors apeliantė teigia, kad byloje yra jos finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jie neparodo UAB „Energita“ konkrečios finansinės padėties prašymo išdėstyti procesinių sprendimų vykdymą 2017 m. lapkričio 27 d. pateikimui teismui momentu. Pažymėtina, kad jie pagrindžia įmonės turtinę padėtį, buvusią 2013–2014 m. (t. 3, b. l. 160-163). Nors apeliantė teigia, kad jos turtinė padėtis nuo minėto laiko nepasikeitė, tačiau šiam argumentui pagrįsti įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), o apeliantės argumentai, kad teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki, nepagrįsti. Apeliantės minimoje Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje nustatyta, kad ieškovė UAB „Energita“ teismui nepateikė jokių duomenų apie esamą jos finansinę padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantė nepagrindė sunkios savo turtinės padėties.
14. Apeliantė taip pat atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji pati iš atsakovės neatsiima įrangos „Ultra“, nepagrįsta. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie pas atsakovę esančią įrangą „Ultra“ neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Nagrinėjamu atveju nesant pakankamai duomenų, galinčių pagrįsti sunkią apeliantės turtinę padėtį, aplinkybė, kad jos turtinė padėtis ateityje (atsiėmus įrangą) pagerės, nevertintina kaip sudaranti teisėtą pagrindą išdėstyti ieškovės prašomos sumos vykdymą.
15. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti didesnės sumos įvykdymą nei tos sumos, kurią išdėstė pirmosios instancijos teismas. Nesant atsakovės sutikimo išdėstyti ieškovės prašomos priteistos sumos įvykdymą, apeliantės pageidaujamos sumos įvykdymo išdėstymas pažeistų atsakovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Šiame kontekste primintina, jog šalims nedraudžiama tartis dėl skolos grąžinimo dalimis ir pačiame vykdymo procese.
16. Apeliantė atskirajame skunde abejoja dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju duomenų apie teismo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjos, išnagrinėjusios klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nešališkumo byloje nėra.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Dėl šios nutarties įtakos procesinių sprendimų, kuriais byla išspręsta iš esmės, vykdymo sustabdymui

18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei ieškovės UAB „Energita“ rašto duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimtas ieškovės UAB „Energita“ kasacinis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties, t. y. dėl procesinių sprendimų peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi tenkino prašymą dėl teismų procesinių sprendimų vykdymo sustabdymo; sustabdė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, priėmimas, neturi įtakos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarčiai, kuria sustabdytas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties vykdymas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                       Konstantinas Gurinas