Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-05-28][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1029-601-2019].docx
Bylos nr.: e2S-1029-601/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Atskirieji skundai
Atskirieji skundai
kitos bylos dėl paskolos
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Bylos dėl paskolos

?

Civilinė byla Nr. e2S-1029-601/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21760-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

 

img1 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gegužės 28 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolinio įsipareigojimo nustatymo ir delspinigių sumažinimo, tretieji asmenys byloje – notarė Lijana Gačionienė, antstolis Saulius Užkuraitis, D. M. ir J. M..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui V. J. dėl skolinio įsipareigojimo nustatymo ir delspinigių sumažinimo, 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino, kad ieškovo M. M. skolinis įsipareigojimas atsakovui V. J. pagal 2015 m. sausio 8 d. paskolos sutartį susideda iš 31 100 Eur skolos ir 0,02 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną; 2) pakei2015 m. lapkričio 13 d. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės Lijanos Gačionienės išduotą vykdomąjį įrašą nurodant, kad skolininko M. M. hipotekos kreditoriaus V. J. naudai, pagal 2015 m. sausio 8 d. sutartinės hipotekos sutartį, not. Registro Nr. LG-97, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais jos pakeitimas (kuriuo užtikrinta 2015 m. sausio 8 d. paskolos sutartis, not. registro Nr. LG-95, su visais vėlesniais jos pakeitimais), skolinį įsipareigojimą sudaro pagrindinio reikalavimo suma – 31 100 Eur ir 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną; 3) priteisė atsakovo V. J. ieškovo M. M. naudai 60,5 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė atsakovo V. J. valstybės naudai 8,2 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 5) priteisė ieškovo M. M. valstybės naudai 24,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

2.       Atsakovas V. J., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimu, 2019 m. kovo 25 d. pateikė apeliacinį skundą (Kauno apylinkės teisme užregistruotas 2019 m. kovo 26 d.).

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. kovo 28 d. nutartimi nustatė atsakovui V. J. septynių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovo apeliacinis skundas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, t. y. kartu su apeliaciniu skundu nepateikta duomenų, kad sumokėtas 22,50 Eur dydžio žyminis mokestis, taip pat nepateiktos apeliacinio skundo kopijos kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

 

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

 

5.       Atskiruoju skundu V. J. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį (teismo past.: skunde nurodyta – 2019 m. balandžio 2 d. nutartį, tačiau byloje nesant 2019 m. balandžio 2 d. priimtos nutarties ir iš skundo turinio sprendžiant, kad skundžiama 2019 m. kovo 28 d. nutartis, laikytina, kad apeliantas iš esmės skundžia būtent 2019 m. kovo 28 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.       Apeliantas taip pat prašo: 1) sustabdyti bylą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straispnio nuostatas; 2) sustabdyti bylą, kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar norminis aktas  Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; 3) sustabdyti bylą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 straipsnio ir 46 straipsnio reikalavimams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11  6 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio, 14 straipsnio nuostatoms.

7.       Atskirąjį skundą apeliantas V. J. grindžia šiais esminiais argumentais:

3.1.                        jis yra finansiškai nepajėgus spausdinti didžiulio kiekio didelės apimties apeliacinio skundo ir jo priedų, juolab, kad byla elektroninė ir apeliantas procesinius dokumentus pateikė tik elektroninių ryšių priemonėmis.

3.2.                        apeliaciniame skunde apeliantas prašė žyminį mokestį užskaityti, kadangi Lietuvos valstybė ir Kauno apylinkės teismas jam negrąžina anksčiau jo sumokėtų žyminių mokesčių, pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. 2-2208-955-2017 71,00 Eur, civilinėje byloje Nr. 2-14410-199/2017  87,00 Eur ir kt.Tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik netaikė CPK 87 straipsnio 6 dalies, 179 straipsnio nuostatų, bet apskritai V. J. prašymo nenagrinėjo.


 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9.       Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.

11.       CPK 301

 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinių skundų formai ir turiniui yra nustatyti ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje. Jeigu paduotas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 ir 311 straipsnių reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 1 dalis).

12.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nustatė jam terminą pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus  pateikti duomenis, kad sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis), o taip pat pateikti apeliacinio skundo kopijas kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 113 ir 311 straipsniai).

 

Dėl žyminio mokesčio mokėjimo

13.       CPK 306 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad  skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Proceso įstatyme imperatyviai įtvirtintos žyminio mokesčio dydžio nustatymo, atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo bei žyminio mokesčio įskaitymo sąlygos (CPK 83 straipsnis, 84 straipsnis, 87 straipsnis).

14.       Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už apeliacinį skundą faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą civilinėje byloje Nr. 2-2208-955-2017, civilinėje byloje Nr. 2-14410-199/2017 ir kt. Išties, CPK 87 straipsnio 6 dalis tokią teisę teismui yra numatęs – teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patikrinęs minėtose bylose sumokėtų žyminių mokesčių statusą, nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-2208-955-2017 Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi nutarta netenkinti ieškovo V. J. prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo; nutartis nėra įsiteisėjusi. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-14410-199/2017 Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi pavesta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui V. J. 87 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymu, unikalus Nr. 14. Teismui patikrinus civilinės bylos duomenis teismų informacinėje sistemoje apie ieškovo sumokėto žyminio mokesčio būklę nustatyta, kad 2017 m. gegužės 8 d. yra sukurta žyminio mokesčio gražinimo užduotis Nr. GA91078 dėl 87,00 Eur žyminio mokesčio gražinimo ieškovui V. J.. Tačiau teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad civilinėje byloje Nr. 2-14410-199/2017 sumokėto bei teismo nutartimi apeliantui grąžinto žyminio mokesčio jis faktiškai nėra susigrąžinęs. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai įpareigojo apeliantą sumokėti žyminį mokestį bei pateikti teismui tokį sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus.

15.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, įpareigodamas apeliantą V. J. sumokėti žyminį mokestį, nepažeidė CPK normų, todėl šią teisėtą ir pagrįstą skundžiamos nutarties dalį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

 

Dėl apeliacinio skundo kopijų

16.       CPK 311 straipsnyje numatyta, kad atskirasis skundas ir jo priedai (jei tokių yra) pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas ir jo priedai teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Nustatyta, kad apeliantas apeliacinį skundą pateikė ne elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. ne naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, bet paštu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad V. J. turėjo pareigą pateikti tiek apeliacinuio skundo kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti ir šį apeliacinio skundo trūkumą.

 

Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją

17.       Pažymėtina, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, norminiam teisės aktui.

18.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Juolab, kad teisės aktai, dėl kurių atitkties abejoja apeliantas, nėra aktualūs sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties pagrįstumo.

 

Dėl bylos baigties

19.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nesusiję su nagrinėjamu klausimu dėl apeliacinio skundo trūkumų, nustatytų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Taigi šioje nutartyje aptartų aplinkybių ir padarytų teisinių išvadų pagrtindu konstatuotin, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją V. J. atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantui skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato jam naują 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, 443 straipsnio 6 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti V. J. naują 7 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 3K-3-92/2007