Civilinė byla Nr. 2-5765-828/2013

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04599-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 77.4.3; 116.1; 116.4

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas Mažuika,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Audronei Meškonytei,

dalyvaujant ieškovei E. S., jos atstovui advokatui A. K., atsakovei K. S., jos atstovui advokatui R. V., institucijų, teikiančių išvadas – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovėms L. P., N. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei K. S. dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo,

n u s t a t ė :

ieškovė reikalauja nustatyti jos bendravimo su vaikaičiu nepilnamečiu E. S. tvarką : kas antrą sekmadienį nuo 15 iki   20 valandos,   paimant vaiką iš motinos jos gyvenamojoje vietoje; kartą per mėnesį, paimant vaiką iš motinos jos gyvenamojoje vietoje šeštadienį ryte 10 valandą ir grąžinant vaiką motinai sekmadienio vakare 20 vai.; vasaros metu, liepos mėnesį, pranešus apie tai motinai iš anksto raštu, paimant vaiką iš motinos jos gyvenamojoje vietoje dviems savaitėms; pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais paimant vaiką iš motinos jos gyvenamojoje vietoje 18 valandą iki 20 valandos; t.p. nustatyti, kad ieškovė bendrauja su vaiku neribotai telefonu ir skype, įpareigojant-atsakovę netrukdyti bendrauti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad ieškovė yra E. S. senelė, bendravo su juo internetu kompiuterine programa „Skype“, telefonu, kadangi vaikas su tėvais visą laiką gyveno JAV. Nuo 2013 m. balandžio mėn. atsakovė su vaiku gyvena Lietuvoje, tačiau draudžia jai bendrauti su vaikaičiu. Ieškovė turi reikiamus įgūdžius, tinkamas sąlygas ir nori bendrauti su vaikaičiu. Jų bendravimas atitiks vaiko interesus. Atsakovė nepagrįstai atsisako sudaryti sąlygas bendravimui. Todėl bendravimo tvarką turi nustatyti teismas.

Ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovė prašo ieškinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas paaiškino, kad tarp bylos šalių yra konfliktiški santykiai, tai jaučia ir vaikas. Todėl vaiko bendravimas su senele darys neigiamą įtaką vaiko interesams. Be to vaikas niekada nėra bendravęs su senele. Vaiko bendravimas su ieškove neatitiks vaiko interesų ir dėl dabartinės jo sveikatos būklės (vaikui diagnozuoti emocijų sutrikimai). Ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, nesilaikė privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtu.

Vaiko E. S. nuomonės dėl bendravimo su senele išsiaiškinti nepavyko dėl jo amžiaus (b.l. 42).

Institucijų, teikiančių išvadas - Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovės pateikė išvadas, kad vaiko interesais ieškinys turi būti tenkinamas. Vaikaičio bendravimas su senele yra būtinas ir atitinka vaiko interesus. Tačiau bendravimo tvarka bent jau pirmus tris mėnesius neturėtų būti tokia intensyvi, kokios reikalauja ieškovė, kadangi tarp giminaičių dar nėra užsimezgęs glaudus ryšys. Šiuo laikotarpiu bendravimas turėtų vykti vaikui įprastoje aplinkoje vieną kartą per mėnesį. Vėliau senelei gali būti suteikiama teisė trumpam pasiimti vaiką ir pas save.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės sūnus, ieškovės vaikaitis (b.l. 4, 5).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Šeimos svarba ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į šeimos gyvenimą bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą taip pat nustatyta ir pabrėžiama ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad „šeimos gyvenimas“ Konvencijos 8 straipsnio prasme apima ryšius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Pagarba šeimos gyvenimui įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos galimybės tokiems ryšiams normaliai plėtotis (žr., pvz. Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31; Scozzari and Giunta v. Italy, no. 39221/98, judgment of 13 July 2000).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vaiko teisė bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, 3.172 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atitinkamai CK 3.176 straipsnio 3 dalyje nustatyta artimųjų giminaičių teisė kreiptis į teismą tais atvejais, kai nesudaromos sąlygos tinkamai įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su šiais giminaičiais.

Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad vaiko noras bendrauti su giminaičiais ir poreikis įgyvendinti savo teisę į šiuos ryšius, laikytinas prioritetu prieš kitų asmenų interesus. Vaiko noras bendrauti su artimaisiais giminaičiais turi būti išsiaiškintas (2009-05-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2009). Nagrinėjamoje byloje vaikas negalėjo išreikšti savo noro dėl bendravimo su senele dėl savo amžiaus (b.l. 42).

Minėta, jog įstatyme numatyta galimybė neleisti giminaičiams bendrauti su vaiku tik tuo atveju, jei bendravimas yra priešingas vaiko interesams. Kitu atveju privaloma sudaryti atitinkamas bendravimo sąlygas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar bendravimas atitinka vaiko interesus turi būti atsižvelgiama į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes. Vaikas turi teisę bendrauti ir matytis su asmenimis, su kuriais jį sieja šeimos ryšiai. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Ypač svarbus gali tapti tokių ryšių palaikymas su artimaisiais giminaičiais šeimos aplinkos, kurioje gyveno vaikas, iširimo atveju (pvz., tėvams nutraukus santuoką, vienam iš jų mirus ir pan.), nes tų ryšių palaikymas ir plėtojimas gali užpildyti svarbias jo raidai bendravimo spragas (2009-05-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2009).

Byloje surinkti duomenys apie ieškovės asmenybę, jos gyvenimo būdą. Darbdavio ieškovė charakterizuojama teigiamai (b.l. 6). Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad ieškovės buitinės gyvenimo sąlygos yra geros, nurodoma, kad ieškovė užaugino du vaikus, turi tris anūkus, šeima bendrauja, jų santykiai yra geri (b.l. 22-23). Taigi dėl ieškovės asmenybės ar jos gyvenimo būdo jai bendrauti su vaikaičiu jokių kliūčių nenustatyta.

Taip pat byloje nėra duomenų, jog ieškovės bendravimas su vaikaičiu E. S. būtų priešingas vaiko interesams dėl kokių tai kitų aplinkybių. Nors bylos šalių santykiai iš tikrųjų yra konfliktiški, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl to vaiko bendravimas su senele yra negalimas, nebeatitiks vaiko interesų. Tokią praktiką formuoja ir kasacinis teismas (2009-05-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2009). Tiek vaiko motina, tiek senelė, tinkamai įgyvendindamos savo teises ir pareigas E. S. atžvilgiu, privalo susilaikyti nuo neigiamų atsiliepimų viena apie kitą, neįtraukti vaiko į tarpusavio konfliktus. Taigi tokiu atveju vaiko bendravimas su senele neturės jokios neigiamos, o darys tik teigiamą įtaką vaikui, jo tapatybės jausmo atsiradimui, harmoningos raidos. Šalių nesutarimai neturėtų eliminuoti vaiko teisės išsaugoti šeimos ryšius, teisės į šeimos gyvenimą.

Teismo vertinimu, nėra kliūtis vaiko bendravimui su ieškove ir vaikui nustatyti sveikatos sutrikimai. Vaikui nustatyta diagnozė – kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (b.l. 43), t.p. regos sutrikimai, astminis bronchitas ir kt. (b.l. 73). Tačiau bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, jog esant šiems sveikatos sutrikimams vaiko bendravimas su senele yra negalimas, kenktų vaiko sveikatai, kt. jo interesams, darytų neigiamą įtaką vaikui. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad vaiko emocinius sutrikimus lėmė pokyčiai jo gyvenime, emocinė įtampa šeimoje dėl vykstančių skyrybų. Nurodoma, kad siekiant gerinti vaiko savijautą, būtent atsakovei yra reikalinga psichologinė pagalba, vaiko emocijų sutrikimas labiausiai reiškiasi santykyje su ja (b.l. 57). Be to bylos įrodymai patvirtina, kad vaikas gerai bendrauja su kitais giminaičiais (dėde, pusbroliais), ugdymo įtaigos darbuotojais, įstaigą lankančiais vaikais.

Todėl daroma išvada, kad atsakovės atsisakymas leisti vaikaičiui bendrauti su senele yra sąlygotas ne atsakovės noro užtikrinti vaiko interesus, bet bylos šalių, t.p. ir atsakovės bei ieškovės sūnaus konfliktiškų santykių skyrybų procese.

Taigi byloje nenustatytas pagrindas riboti vaiko teisę bendrauti su senele. Todėl, atsakovei atsisakant sudaryti sąlygas bendravimui, bendravimo tvarka nustatoma teismo sprendimu (CK 3.176 str. 4 d.).

Kadangi ieškovė su vaikaičiu iš esmės tiesiogiai nėra bendravusi (išskyrus internetu kompiuterine programa „Skype“ bei telefonu), taigi tarp giminaičių dar nėra užsimezgęs glaudus ryšys, vaikas yra ypač jauno amžiaus (tik beveik ketverių metų), todėl yra poreikis palaipsniui nustatyti vaiko santykius su ieškove. Ir dėl to nėra pagrindo nustatyti tokią intensyvią bendravimo tvarką, kokios reikalauja ieškovė. Teismas sutinka su vaiko teisių apsaugos institucijų specialisčių išreikšta nuomone, jog pradžioje bendravimas turi vykti vaikui įprastoje aplinkoje vieną kartą per mėnesį. Dėl bylos šalių konfliktiškų santykių bendravimas nustatomas vaiko lankomoje ugdymo įstaigoje (bylos nagrinėjimo metu BĮ „Panevėžio regos centras „Linelis““) šios įstaigos darbo metu, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus socialiniam darbuotojui. T.p. nustatoma, kad vaikui nelankant ugdymo įstaigos, bendravimas vyksta vaiko namuose, t.p. dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus socialiniam darbuotojui. Kadangi bendravimą būtina derinti su ugdymo įstaigoje vykdomu ugdymo procesu, nustatoma, kad bendravimas vyksta vieną kartą per mėnesį, kiekvieną pirmą mėnesio penktadienį, vieną valandą, įstaigos administracijos nurodytu (t.y. laisvu nuo užsiėmimų ar kt. ugdymo procesų metu) su ieškove suderintu laiku. Taip pat atsakovė įpareigojama kiekvieną trečią mėnesio ketvirtadienį sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su vaiku telefonu arba internetu (kompiuterine programa „Skype“) nuo 18 val. Tokia bendravimo tvarka nustatoma dešimčiai mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Praėjus šiam terminui, vaikui aiškiai išreiškus norą bendrauti su senele, ieškovė su vaiku bendrauja nebe penktadienį ugdymo įstaigoje, o kiekvieną pirmą mėnesio sekmadienį, 10 val. pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir 13 val. grąžindama. Atsakovės pareiga užtikrinti vaiko bendravimą telefonu ar internetu išlieka. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka atitiks tiek mažamečio vaiko, tiek bylos šalių interesus.

Atsakovės argumentai apie privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CK 3.176 str. 2, 3 d.) nesilaikymą nepagrįsti ir atmetami. Teismo vertinimu, įstatyme nėra nustatytos privalomos išankstinės nagrinėto ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Būtent teismas yra kompetentingas nagrinėti bylas dėl šeimos teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d., 5 str., 22 str.). Tačiau nors ir padarius priešingą išvadą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nurodytos tvarkos nesilaikė. Bylos dokumentai patvirtina, kad 2013-05-23 ieškovė kreipėsi į Valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o, nesulaukusi atsakymo, 2013-06-17 į tesimą. Todėl tvarkos buvo laikomasi, o ieškovė negali būti atsakingas už tai, kad valstybinė institucija nevykdė teisės aktų reikalavimų ir nesprendė jai pateikto prašymo. Be to, šis teismo sprendimas priimtas būtent vaiko interesais, ir jie būtų iš esmės pažeisti, jei teismas paliktų ieškinį nenagrinėtą ir ieškovė būtų priversta pradėti antrą bylos procesą. Toks procesinis sprendimas neatitiktų vaiko prioritetinės teisių apsaugos ir gynybos, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d., CPK 3 str. 7 d., 376 str.).

Kadangi iš esmės ieškinys patenkintas – bendravimo tvarka nustatyta, nors atsakovė reikalavo ieškinį atmesti visiškai, laikoma, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai. Todėl iš atsakovės priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos, o jos turėtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinį tenkinti.

Nustatyti šią E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. dešimt mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo bendravimas vyksta E. S. lankomoje ugdymo įstaigoje (bylos nagrinėjimo metu BĮ „Panevėžio regos centras „Linelis““, k. 190413619) šios įstaigos darbo metu, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus socialiniam darbuotojui. Vaikui nelankant ugdymo įstaigos, bendravimas vyksta vaiko namuose (nuo 10 iki 11 val.), t.p. dalyvaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus socialiniam darbuotojui. Bendravimas vyksta vieną kartą per mėnesį, kiekvieną pirmą mėnesio penktadienį, vieną valandą, atitinkamos ugdymo įstaigos administracijos nurodytu (t.y. laisvu nuo užsiėmimų ar kt. ugdymo procesų metu) su E. S. suderintu laiku.

2. K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) t.p. įpareigojama sudaryti sąlygas nepilnamečiui E. S. vieną kartą per mėnesį kiekvieną trečią mėnesio ketvirtadienį bendrauti su E. S. telefonu arba internetu (kompiuterine programa „Skype“) nuo 18 val.

3. Praėjus dešimčiai mėnesių nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, E. S. aiškiai išreiškus norą bendrauti su E. S., jie bendrauja nebe nurodytą penktadienį ugdymo įstaigoje, o kiekvieną pirmą mėnesio sekmadienį, 10 val. E. S. pasiimant E. S. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant 13 val. K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiga užtikrinti E. S. bendravimą su E. S. telefonu ar internetu kiekvieną trečią mėnesio ketvirtadienį nuo 18 val. išlieka.

Priteisti E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 12 Lt (dvylika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                       Vygintas Mažuika