Civilinė byla Nr. e3K-3-397-248/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17098-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.39.2.5.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles ir draudimo išmokos mokėjimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė teismo priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 35 418,65 Eur draudimo išmokų, 2479,31 Eur delspinigių ir procesines 5 procentų palūkanas.
3. Byloje nustatyta, kad šalys 2012 m. spalio 1 d. sudarė geležinkelio riedmenų, mobilių mašinų ir įrengimų bei specialios paskirties transporto priemonių draudimo sutartį (toliau – Sutartis), o 2013 m. rugpjūčio 20 d. susitarimu (toliau – ir Susitarimas) pratęsė sutarties galiojimo terminą iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Sutarties galiojimo laikotarpiu sugedo trylika apdraustų lokomotyvų (įtrūko variklių išmetimo kolektoriai). Kadangi iki Sutarties galiojimo pratęsimo buvo nustatyti keturi analogiški gedimai, vėliau paaiškėjusius devynis gedimus atsakovė atsisakė pripažinti draudžiamaisiais įvykiais, motyvuodama, kad, remiantis Sutarties 6.1 punktu, riedmenys, mašinos ir transporto priemonės draudžiamos nuo staigiai ir netikėtai atsiradusių nuostolių, o ginčo gedimai negali būti laikomi staigiai ir netikėtinai įvykusiais įvykiais, nes tai – sisteminiai defektai, apie kuriuos ieškovė, pasirašydama Susitarimą, jau žinojo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu atmetė ieškinį.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė, pasirašydama Susitarimą, jau žinojo apie egzistuojančias sistemines lokomotyvų variklių problemas, taigi ginčo defektai nėra staigiai ir netikėtai įvykę įvykiai. Lokomotyvų gamintoja bendrovė „MTU Friedrichshafen GmbH“ paaiškino, kad gedimų priežastys gali būti susijusios su lokomotyvų eksploatavimu ir technine priežiūra. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji ėmėsi priemonių šioms priežastims pašalinti.
6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą, 2016 m. sausio 18 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškinį tenkinti – priteisti ieškovei iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 35 418,65 Eur draudimo išmokų, 2479,31 Eur delspinigių ir procesines 5 procentų palūkanas.
7. Kolegija pažymėjo, kad pagrindas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju pagal Sutarties 7.1.7 punkto nuostatas egzistuoja, kai yra dvi sąlygos – įvykis atsirado iki draudimo sutarties įsigaliojimo momento ir draudėjas žinojo apie tokį įvykį. Eksperto 2013 m. rugsėjo 23 d. ataskaita, nors ir patvirtina, kad pasireiškė analogiški gedimai, nėra pakankama išvadai, jog ginčo gedimai atsirado iki draudimo sutarties sudarymo. Šioje ataskaitoje pateiktos ne kategoriškos ar tikėtinos išvados, o prielaidos dėl galimų gedimų priežasčių. Norint nustatyti tikslias kolektorių sienelių įtrūkimo priežastis, reikia iškviesti gamintojo specialistus arba pateikti variklių gamintojui lokomotyvą su sugedusiu varikliu. Panaši pozicija yra užfiksuota ir variklių gamintojo laiške, adresuotame ieškovei. Atsakovė, kuri pripažino ginčo gedimus nedraudžiamaisiais įvykiais ir atsisakė išmokėti draudimo išmokas, pirmiausia turėjo būti suinteresuota išsiaiškinti, kokios yra gedimų priežastys. Ji neįrodė, kad ieškovė nesudarė sąlygų išsiaiškinti gedimų priežastis. Apibendrinusi nustatytas aplinkybes, kolegija konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo gedimai atsirado iki Sutarties sudarymo. Kolegija taip pat pažymėjo, kad variklio defektas, dėl kurio yra didelė kolektoriaus įtrūkimo ir variklio gedimo rizika, yra tik būklė, bet ne įvykis Sutarties 7.1.7 punkto prasme, kuriuo laikytinas kolektoriaus trūkimas. Aplinkybė, jog, pratęsiant Sutarties galiojimo terminą, jau buvo pasireiškę keturi analogiški gedimai, nėra pakankama išvadai, kad ieškovė galėjo žinoti apie gedimus, kurie dar nebuvo įvykę.
8. Atsisakymo išmokėti draudimo išmokas pagrindas – atsakovės sprendimas ginčo gedimus pripažinti nedraudžiamaisiais įvykiais, todėl ieškovė ieškiniu ginčijo būtent tokį sprendimą. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį pateikė argumentą, jog ieškovė nesiėmė jai prieinamų priemonių žalai sumažinti ar išvengti. Kadangi šiuo pagrindu nebuvo grindžiamas atsakovės atsisakymas išmokėti draudimo išmokas, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas ieškiniu. Kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo pasisakyti dėl šio argumento, nes juo keliamas klausimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas.
9. Draudimo sutartis buvo sudaryta, atsakovei laimėjus atvirą konkursą, paskelbtą draudimo paslaugoms įsigyti. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, siekdama išsiaiškinti tam tikras konkurso sąlygas, ir pateikė klausimą, ar draudžiamaisiais įvykiais bus pripažinti tik staigiai ir netikėtai įvykę įvykiai, kurie tokiais (draudžiamaisiais) gali būti pripažįstami pagal Sutarties 6.1.1–6.1.5 punktus, ar ir tie, kurie neturės „staigiai ir netikėtai“ požymio ir (ar) bus tęstinio ar numatomo pobūdžio. Ieškovė, atsakydama į šį klausimą, paaiškino, jog Sutarties 6 skyriuje „Draudžiamieji įvykiai“ įvardytos rizikos nebūtinai sietinos su staigiai ir netikėtai pasireiškiančiomis. Ieškovės tikslas – apsidrausti nuo bet kokių staigiai ir netikėtai atsiradusių nuostolių, taip pat ir nuo nuostolių, kurių ji laiku nenumatė arba, turėdama būtinas žinias ir patirtį, nebūtų galėjusi numatyti. Kolegija sprendė, kad atsakovei, iki buvo sudaryta Sutartis, buvo aiškiai atskleisti ieškovės ketinimai, susiję su siekiama gauti draudimo apsauga ir jos apimtimi, todėl nėra abejonių dėl Sutarties 6.1 punkto sąlygos prasmės ir esmės bei nėra pagrindo taikyti pirmosios instancijos teismo taikytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalies taisyklę.
10. Remiantis Sutarties 6.1.5 punktu, įvykis pripažintinas draudžiamuoju, jeigu jis nėra nurodytas nedraudžiamųjų įvykių sąraše. Kolegija konstatavo, kad ginčo gedimai patenka tarp draudžiamųjų įvykių, nustatytų Sutarties 6.1.2 punkte, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmokas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas per plačiai aiškino Sutarties 7.1.7 punktą, apibrėžiantį nedraudžiamuosius įvykius, ir netinkamai vertino iš Sutarties šalims kylančius padarinius, t. y. kurie šalių sutarti įvykiai pripažintini draudžiamaisiais, kurie – ne. Taip šalims Sutartimi, joms turinčia įstatymo galią, išreiškus savo valią, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.987 straipsnį. Draudimo sutarties sudarymo metu abi jos šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudžiamasis įvykis būtinai įvyks. Jei bent viena šalis žino apie draudimo įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudžiamojo įvykio sampratai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2002). Sutarčių aiškinimo taisyklės visų pirma taikomos kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės analizės metodu. Sutarties 7.1.7 punkte išskiriamos šios dvi įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju sąlygos: 1) defektai ir (ar) gedimai turi egzistuoti iki draudimo sutarties įsigaliojimo momento; 2) apie egzistuojančius defektus ir (ar) gedimus draudėjas turi žinoti (gedimas ar defektas turi būti užfiksuotas atitinkamuose dokumentuose). Nagrinėjamu atveju egzistuoja abi Sutarties 7.1.7 punkte įtvirtintos sąlygos įvykius pripažinti nedraudžiamaisiais. Pirma, iki Sutarties pratęsimo įsigaliojimo momento egzistavo sisteminiai lokomotyvų variklių defektai; antra, ieškovė, pasirašydama susitarimą pratęsti draudimo sutartį, apie juos žinojo. Ieškovė, nustačiusi keturių lokomotyvų variklių išmetimo kolektorių gedimų faktą, numatė, kad analogiški variklių gedimai yra neišvengiami ir ateityje pasikartos, todėl pasikartojantys gedimai negali būti vertinami kaip įvykę staigiai ir netikėtai. Kasatorė neįsipareigojo mokėti draudimo išmokos už įvykius, atsiradusius dėl defektų, kurie egzistavo iki Sutarties sudarymo momento ir apie kuriuos draudėja žinojo (Sutarties 7.1.7 punktas). Pasirašydama 2013 m. rugpjūčio 20 d. susitarimą pratęsti Sutarties galiojimo terminą, kasatorė taip pat neprisiėmė tokio įsipareigojimo. Aplinkybė, kad iš 44 lokomotyvų sugedo 13, reiškia, jog gedimai buvo ne pavieniai, o sistemingi, t. y. dažnai vykdavę, todėl, remiantis Sutarties 6.1 punktu, yra akivaizdu ir logiška, kad, įvykus keletui analogiškų gedimų, toliau nuolat pasikartojantys gedimai negali būti vertinami kaip įvykę staigiai ir netikėtai.
2. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad prieš Sutarties sudarymą atsakovei buvo atskleisti ieškovės ketinimai (gauti draudimo apsaugą nuo visų Sutartimi nustatytų rizikų, kurių pasireiškimas nebūtinai siejamas su staigumo veiksniu, taigi – ir tokiems įvykiams, kurių atsiradimo tikimybė yra didelė, jeigu ji nėra neišvengiama), prieštarauja šalių sudarytos Sutarties sąlygoms, pagal kurias riedmenys, mašinos ar transporto priemonės draudžiami nuo staigiai ir netikėtai atsiradusių nuostolių. Be to, nagrinėjamu atveju Sutarties sąlygas parengė ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Sutarties sąlygas, pažeidė CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Teismas nepagrįstai šios taisyklės netaikė, pažymėjęs, kad nėra abejonių dėl Sutarties 6.1 punkto sąlygos prasmės ir esmės. Su tokiu argumentu negalima sutikti, nes kyla klausimas dėl Sutarties nuostatų aiškinimo, šalims Sutarties nuostatas interpretuojant skirtingai.
3. Atsakovė CK 6.1013 straipsnio 3 dalimi, kaip papildomu pagrindu, rėmėsi atsiliepime į ieškinį, triplike, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės atsisakymas išmokėti draudimo išmokas nebuvo grindžiamas argumentu, jog ieškovė nesiėmė jai prieinamų priemonių žalai sumažinti ar išvengti, todėl pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas ieškiniu.
12. Ieškovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pagal Sutarties 6 skyriaus „Draudžiamieji įvykiai“ nuostatas, draudžiamieji įvykiai yra visi įvykiai, išskyrus aiškiai nurodytus nedraudžiamųjų įvykių sąraše (Sutarties 7 skyriuje). Tokio paties pobūdžio lokomotyvų gedimai nebuvo nulemti iš anksto. Iš Sutartimi apdraustų 44 analogiškų lokomotyvų 31 lokomotyvas liko nesugedęs. Byloje nustatytos tik galimos lokomotyvų gedimų priežastys, bet ne vienareikšmė priežastis, nes neatlikti papildomi gedimų tyrimo darbai. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Siekdama remtis Sutarties 7.1.7 punktu, atsakovė privalo įrodyti, kad ieškovė buvo nesąžininga, t. y. žinojo, jog konkretus gedimas ar defektas neišvengiamai sukels nuostolių, ir tai nuslėpė, nepranešdama draudikei. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Teismų praktikoje įtvirtinta taisyklė, kad nedraudžiamieji įvykiai negali būti aiškinami plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2004).
2. Sąvokos „sistemingas“ bei „staigiai ir netikėtai“ turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tikruosius Sutarties šalių ketinimus, derybas dėl Sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnis). Ieškovė atsakė į atsakovės paklausimus savo organizuotame viešojo pirkimo konkurse, todėl atsakovė žinojo, kad, įvykus keliems iš eilės to paties pobūdžio lokomotyvų gedimams, ji turės pareigą atlyginti dėl visų gedimų patirtą žalą. Taigi, neaiškių Sutarties sąlygų nebuvo, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę, pagal kurią neaiškios sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
3. Atsakovės 2014 m. balandžio 9 d. rašte nurodytas atsisakymo atlyginti nuostolius pagrindas buvo ginčo gedimų pripažinimas nedraudžiamaisiais įvykiais, o ne CK 6.1013 straipsnyje nustatytos pareigos imtis priemonių žalai sumažinti nesilaikymas. Atsakovė, informuota apie lokomotyvų gedimus, konkrečių nurodymų ieškovei dėl žalos išvengimo nedavė. Lokomotyvų gamintoja taip pat nenurodė jokių konkrečių veiksmų, kurių ieškovė turėtų imtis, siekdama sumažinti panašių gedimų riziką ateityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu – laisvu proceso dalyvių disponavimu jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnis). Vadovaujantis šiuo principu į teismą besikreipiančio asmens pasirinktas ieškinio pagrindas bei dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą.
14. Teismas, užtikrindamas proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), negali pakeisti ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, tą padaryti, kaip ir didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus arba visiškai jų atsisakyti, gali tik pats ieškovas, spręsdamas dėl savo teisių gynimo būdo ir apimties, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (pvz., CPK 376, 405 straipsniai).
15. Teismo prerogatyva yra teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepriklausomai, ar jomis remiasi ieškovas ir kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2012).
16. Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiškai arba iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat pareikšti priešieškinį. Taigi ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).
17. Kasatorė teigia, kad ji rėmėsi CK 6.1013 straipsnio 3 dalimi atsiliepime į ieškinį, triplike, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovės atsisakymas išmokėti draudimo išmokas nebuvo grindžiamas argumentu, kad ieškovė nesiėmė jai prieinamų priemonių žalai sumažinti ar išvengti ir šis argumentas nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas.
18. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neneigė nurodyto atsakovės argumento išdėstymo proceso dokumentuose fakto. Priešingai – teismas pripažino šį faktą, nurodęs, kad atsakovė atsiliepimu į ieškinį pateikė argumentą, jog ieškovė nesiėmė jai prieinamų priemonių žalai sumažinti ar išvengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas atsisakė nagrinėti šį argumentą ne dėl to, kad jis nenurodytas bylos procesiniuose dokumentuose, bet dėl to, kad atsakovė juo nesirėmė atsisakydama išmokėti draudimo išmoką iki ieškovės kreipimosi į teismą.
19. Pažymėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 ir 8 dalis (redakcija, galiojusi ginčo įvykių metu) draudikas privalo ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką, o ją sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Šios nuostatos užkerta kelią draudikui, atsisakiusiam mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu, draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo išmoką. Draudėjas, informuotas apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką ir jo priežastis, ginčydamas šį atsisakymą teisme, atitinkamai suformuluoja ieškinio dalyką ir pagrindą. Jau minėta, kad teisė keisti šiuos ieškinio elementus suteikiama tik ieškovui, o atsakovas teikia atsikirtimus, atsižvelgdamas į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes.
20. Byloje nustatyta, kad atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką remdamasi tuo, kad nustatytus lokomotyvų gedimus ji vertino kaip nedraudžiamuosius įvykius. Taigi atsisakymo išmokėti draudimo išmokas pagrindas – ginčo gedimų pripažinimas nedraudžiamaisiais įvykiais. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčijo būtent tokį atsakovės sprendimą. Atsakovės argumentu, kad ieškovė nesiėmė jai prieinamų priemonių žalai sumažinti ar išvengti, nebuvo grindžiamas jos atsisakymas ieškovei išmokėti draudimo išmokas, todėl nei ieškinio dalykas, nei pagrindas su juo nesusiję, t. y. šis argumentas nesusijęs su ieškinyje apibrėžtu ginču. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodyto atsakovės argumento, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas ieškiniu.

Dėl draudimo sutarties sąlygos, nustatančios nedraudžiamuosius įvykius, aiškinimo

21. Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
22. Kasatorė teigia, kad ji Sutartimi neįsipareigojo mokėti draudimo išmokos už ginčo įvykius, kuriuos ji vertina kaip nedraudžiamuosius, o apeliacinės instancijos teismas juos vertino priešingai, nes netinkamai aiškino Sutarties 7.1.7 punktą, apibrėžiantį tokius įvykius, ir pažeidė CK 6.987 straipsnį.
23. Pagrindas išmokėti draudimo išmoką yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą. Pagal Sutartį draudžiamieji įvykiai yra staigiai ir netikėtai atsiradę nuostoliai dėl geležinkelio riedmenų, įskaitant lokomotyvų, gedimų, lūžių ir kitų įvykių, jeigu jie nėra nurodyti nedraudžiamųjų įvykių sąraše (Sutarties 6.1, 6.1.2, 6.1.5 punktai).
24. Kasatorės nuomone, ginčo įvykiai neatitinka draudžiamojo įvykio apibrėžties Sutartyje, nes, iki ginčo įvykių jau įvykus keturiems analogiškiems įvykiams, vėlesnieji negali būti laikomi įvykusiais staigiai ir netikėtai. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad prieš Sutarties sudarymą atsakovei buvo atskleisti ieškovės ketinimai (gauti draudimo apsaugą nuo visų Sutartimi nustatytų rizikų, kurių pasireiškimas nebūtinai siejamas su staigumo veiksniu, jeigu atsiradimo tikimybė nėra neišvengiama), kasatorės vertinimu, prieštarauja šalių sudarytos Sutarties sąlygoms, pagal kurias riedmenys, mašinos ar transporto priemonės draudžiami nuo staigiai ir netikėtai atsiradusių nuostolių.
25. Ginčo sutartis sudaryta atsakovei laimėjus ieškovės paskelbtą atvirą draudimo paslaugų įsigijimo konkursą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina vertinti ne tik sąlygas, kaip tokias, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus, jei tiekėjai ar perkančiosios organizacijos pasinaudojo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis teisėmis: tiekėjai – perkančiąją organizaciją paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija – neprašytai jas patikslinti. Perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė pasinaudojo teise kreiptis į ieškovę, siekdama išsiaiškinti konkurso sąlygas. Atsakovė, be kitų klausimų, pateikė klausimą, ar draudžiamaisiais įvykiais bus pripažinti tik staigiai ir netikėtinai įvykę įvykiai, kurie tokiais (draudžiamaisiais) gali būti pripažįstami pagal Sutarties 6.1.1–6.1.5 punktus, ar ir tie, kurie neturės „staigiai ir netikėtai“ požymio ir (ar) bus tęstinio ar numatomo pobūdžio. Ieškovė, atsakydama į šį klausimą, paaiškino, kad Sutarties 6 skyriuje „Draudžiamieji įvykiai“ įvardytos rizikos nebūtinai yra staigiai ir netikėtai pasireiškiančios, nes ieškovės tikslas – apsidrausti nuo bet kokių staigiai ir netikėtai atsiradusių nuostolių, taip pat ir nuo nuostolių, kurių ji laiku nenumatė arba, turėdama būtinas žinias ir patirtį, nebūtų galėjusi numatyti.
27. Kasatorės nuomone, sprendžiant šalių ginčą, būtina vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi. Pagal šią teisės normą, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Minėta, kad dėl Sutartyje įtvirtintos žodžių „staigiai ir netikėtai“ reikšmės kasatorei kilusios abejonės buvo pašalintos jau viešojo pirkimo konkurso metu (šios nutarties 26 punktas), todėl nėra pagrindo vėl kelti tas pačias abejones ir taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę joms pašalinti. Ieškovei išaiškinus savo tikruosius ketinimus ir lūkesčius, išreikštus Sutarties 6.1 punkte, atsakovė, dalyvaudama konkurse ir sudarydama Sutartį su ieškove, taip išreiškė sutikimą su tokia sąlyga ir jos interpretavimu, todėl neturi pagrindo tikėtis, kad ši sąlyga vėliau bus aiškinama kitaip.
28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į viešojo pirkimo konkurso organizatorės paaiškinimą, draudžiamuoju įvykiu, įvykusiu staigiai ir netikėtai, turi būti laikomi tokie įvykiai, kurių ji laiku nenumatė arba, turėdama būtinas žinias ir patirtį, nebūtų galėjusi numatyti. Apeliacinės instancijos teismas sąvoką „staigiai ir netikėtai“ Sutartyje pagrįstai aiškino kaip kiekvienam draudžiamajam įvykiui būtiną netikėtumo požymį, pažymėdamas, kad įvykis, kuris neturi netikėtumo požymio, draudėjui žinant, kad jis sutarties įsigaliojimo momentu jau yra įvykęs ar sudarius sutartį neišvengiamai įvyks, negali būti pripažįstamas draudžiamuoju, nes, nesant draudimo rizikos, tai prieštarautų draudimo sutarties esmei.
29. Būtent tokie – neturintys netikėtumo požymio – įvykiai kaip nedraudžiamieji apibrėžiami Sutarties 7.1.7 punkte, kuriuo kasatorė grindžia atsisakymą sumokėti draudimo išmoką. Pagal šį punktą įvykiai laikomi nedraudžiamaisiais, jeigu sunaikinimai ar sugadinimai, defektai ir (ar) gedimai egzistavo iki Sutarties įsigaliojimo momento ir apie juos draudėjas žinojo (gedimas ar defektas buvo užfiksuotas atitinkamuose dokumentuose).
30. Atsakovė laikosi nuostatos, kad, įvykus keturiems analogiškiems gedimams, paaiškėjo sisteminis defektas, kuris pašalino ginčo įvykių netikėtumo požymį, todėl ji turi būti atleista nuo draudimo išmokos mokėjimo.
31. Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalį būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.
32. Apeliacinės instancijos teismas tyrė įrodymus ir konstatavo, kad byloje esančioje eksperto 2013 m. rugsėjo 23 d. ataskaitoje, kuria remiasi kasatorė, nustatyta, kad: pirma, visų išmetimo kolektorių įtrūkimai yra analogiški; antra, remiantis apžiūros rezultatais, galima daryti prielaidą, kad kolektorių sienelių įtrūkimai įvyksta dėl konstrukcinių priežasčių ir (arba) priežasčių, susijusių su dujų išmetimo sistemos montavimu, ir (arba) priežasčių, susijusių su variklio surinkimu; trečia, nebuvo galimybių nustatyti tikslias kolektorių sienelių įtrūkimo priežastis, nes būtina atlikti variklio ardymo darbus, matavimus, bandymus ir kt.
33. Taigi eksperto ataskaitoje nenurodyta, kad egzistavo variklių defektai, lėmę ginčo gedimus, bet pateiktos prielaidos dėl galimų gedimų priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šių prielaidų dėl tikėtinų gedimų priežasčių nelaikė įrodymais, kad ieškovei iš eksperto ataskaitos turėjo būti žinoma konkreti gedimus lemianti priežastis. Lokomotyvų gamintoja taip pat pateikė įvairių prielaidų dėl tikėtinų gedimų priežasčių sąrašą. Taigi, gedimų priežastys galėjo būti įvairios variklio gamybos ar jo eksploatavimo klaidos, tačiau jos tiksliai nebuvo nustatytos, neaišku, ar kiekvieną konkretų gedimą lėmė ta pati priežastis, ar jos buvo skirtingos, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovė Susitarimo sudarymo metu žinojo priežastį, dėl kurios vyksta gedimai, ir kad ginčo gedimai neišvengiamai įvyks.
34. Nors ekspertas ataskaitoje nurodė, jog, siekiant nustatyti tikslias gedimų priežastis, būtina atlikti papildomus tyrimus, atsakovė, turėdama įstatyme įtvirtintą pareigą įrodyti atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumą, nerinko įrodymų dėl tikslių gedimo priežasčių ir ieškovės galimybių žinoti apie gedimų neišvengiamumą, bet laikėsi nuostatos, kad nurodytas priežastis turėjo nustatyti ieškovė. Tokia atsakovės pozicija prieštarauja Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalies nuostatoms, todėl apeliacinės instancijos teismas ją teisingai vertino kaip nepagrįstą.
35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei neįrodžius, jog Sutarties įsigaliojimo metu ieškovei buvo arba turėjo būti žinoma apie ginčo gedimus lemsiančių konkrečių priežasčių egzistavimą, kartu – apie gedimų neišvengiamumą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pagrindas nemokėti draudimo išmokos neįrodytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė