Civilinė byla Nr. e2A-416-236/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00434-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.2.1.3; 3.5.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. S. ir J. I., atstovaujamos A. S., ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ ir antstolei L. P. dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis, 2017-06-05 antstolės L. P. surašyto turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-17-109-10040 pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS ENERGIJA“, BnP Finance, akcinei bendrovei, IPF Digital Lietuva, uždarajai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei „PASLAUGOS BŪSTUI“, uždarajai akcinei bendrovei „mogo LT“, uždarajai akcinei bendrovei „4Finance“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. S. ir J. I., atstovaujama A. S., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir antstolei L. P., prašydamos pripažinti varžytynes Nr. 129957, per kurias antstolė L. P. už maksimalią pasiūlytą 64 000 Eur kainą pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S. ir J. I., neteisėtomis, pripažinti negaliojančiu 2017-06-05 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-109-10040, kuriuo antstolė L. P. iš įvykusių varžytynių Nr. 129957 pirkėjai UAB „Būsto paskolų draudimas“ pardavė A. S. ir J. I. priklausantį turtą – butą, (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją – grąžinti A. S. ir J. I. varžytynių aktu perleistą nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini), įpareigojant bankroto administratorę E. G. už šio turto pardavimą depozitinėje sąskaitoje turimas lėšas grąžinti pirkėjai UAB „Būsto paskolų draudimas“.

2. Ieškovių teigimu, turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo padaryti esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, kurie suvaržė ieškovių teises ir teisėtus interesus. Atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ neturėjo teisės pirkti būsto varžytynėse.

3. Atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog neteisėtų veiksmų neatliko.

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė antstolė L. P. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, jog varžytynės vyko teistai.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-18 sprendimu nusprendė ieškovių A. S. ir J. I., atstovaujamos A. S., ieškinį atmesti, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai, priteisti atsakovei UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš ieškovių A. S. ir J. I. po 33,82 Eur, iš viso  67,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad ieškovės prašė pripažinti varžytynes Nr. 129957, per kurias antstolė L. P. už maksimalią pasiūlytą 64 000  Eur kainą pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį A. S. ir J. I., neteisėtomis, pripažinti negaliojančiu 2017-06-05 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-109-10040 CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes, turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo padaryti esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, kurie suvaržė ieškovių teises ir teisėtus interesus. Ieškovių teigimu,  kaina nebuvo objektyvi ir galėjo būti ženkliai didesnė. Be to, atsakovė vykdo nelegalią veiklą, nebuvo atsižvelgta į fizinio asmens bankroto bylos ypatumus, vaikų interesus.
7. Teismas pažymėjo, kad pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais bei tai, kad CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. Be to, teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; kt.). Teismas nurodė, kad pirmiau aptartas CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo (pirmoji sąlyga), bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą (antroji sąlyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sąlyga).
8. Teismas teigė, kad visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Be to, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmens elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2015)
9. Teismas sutiko su atsakove UAB „Būsto paskolų draudimas“, kad teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bankroto procesas turi užtikrinti vykdymo proceso tikslų bei pasiektų rezultatų tęstinumą, jis turi būti paremtas proceso ekonomiškumo, operatyvumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Hipotekos kreditoriui įkeistas turtas, į kurį hipotekos kreditorius turi teisę nukreipti ieškojimą, gali būti parduodamas tiek vykdymo, tiek bankroto procese. Bankroto bylos iškėlimas nereiškia, kad skolininkas neabejotinai išvengs įkeisto turto pardavimo, todėl sąžiningas asmuo turi siekti ne vilkinti kreditorių interesų patenkinimą, o priešingai - bendradarbiauti vykdymo ar bankroto procese ir imtis priemonių kuo operatyviau atsiskaityti su kreditoriais.
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ieškinio klausimus, nėra sprendžiama dėl antstolio veiksmų teisėtumo/neteisėtumo, kadangi tokie klausimai nagrinėjami teikiant skundus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
11. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju antstolės L. P. veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl sprendė, kad ieškinio teiginiai apie būtiną varžytynių sustabdymą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
12. Teismas nurodė, kad ieškovė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir leidimo pabaigti vykdymo veiksmus parduodant turtą skundė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas ištyrė bylos įrodymus dėl vykdomosios bylos sustabdymo laiko ir, įvertinęs pirmos instancijos teismo įrodymų tyrimą, padarė išvadą, kad antstolei nutarties priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kopija paštu nebuvo išsiųsta, o dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimų nutartis antstolės kontoroje gauta 2017-01-24, todėl antstolė vykdomąją bylą privalėjo sustabdyti 2017-01-24, kas ir buvo padaryta.
13. Teismas sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-824-265/2017 pateiktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados pripažintini prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnis), kadangi bylose dalyvauja tie patys suinteresuoti asmenys, abiejų bylų svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra vykdomosios bylos sustabdymo momentas. Teismas darė išvadą, kad nurodytos aplinkybės įrodo pagrįstą vykdomosios bylos sustabdymą po varžytynių pabaigos, gavus nutartį priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei teisėtą turto pardavimo iš varžytynių akto išdavimą, vadovaujantis teismo suteikta teise baigti vykdymo veiksmus parduodant turtą.
14. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad ieškovės neįrodė imperatyvių teisės normų pažeidimo, kadangi antstolė veikė pagal įstatymo reikalavimus, t. y. gavusi nutartį priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tą pačią dieną sustabdė vykdomosios bylos vykdymą ir kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu leisti baigti vykdymo procedūras parduodant turtą. Teismui, įvertinus suinteresuotų asmenų pozicijas bei byloje pateiktus įrodymus, įsiteisėjusia nutartimi leidus baigti vykdymo procedūras, antstolė išdavė turto pardavimo iš varžytynių aktą bei pervedė už parduotą turtą gautas lėšas į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą. Dėl to teismas sutiko su atsakovėmis, kad ieškovės neįrodė ir kokių konkrečių suinteresuotų asmenų, kokios būtent esminės teisės buvo pažeistos, pardavus turtą vykdymo procese.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovėms neįrodžius pirmosios iš trijų sąlygų, plačiau neanalizuotinos ir kitos dvi sąlygos, būtinos turto pardavimo iš varžytynių aktui nuginčyti CPK 602 straipsnio pagrindu.
16. Teismas nurodė, kad, ieškovės A. S. teigimu, ji viena augina nepilnametę dukrą, ši aplinkybė yra svarbi, nes jos yra socialiai labai pažeidžiamos, tuo tarpu Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimu vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano patvirtinimo. Ieškovė nurodė, kad 6 mėnesių terminas nėra galutinis, be to, per 6 mėnesius susirasti ir išsinuomoti butą yra sudėtinga, o iš teismo būtinųjų poreikių tenkinimui patvirtintos 600 Eur sumos, nuomojantis būstą, lėšų neužtektų net elementariems poreikiams.
17. Teismas pažymėjo, kad nuo kredito sutarties nutraukimo jau praėjo daugiau nei 5 metai, nuo vykdomojo įrašo išdavimo praėjo daugiau kaip 3 metai. Be to, nuo kredito sutarties nutraukimo iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui skolininkams buvo tris kartus leista mažinti įsiskolinimą geruoju, mokant skolą dalimis ir nesikreipiant į antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priverstinio skolos išieškojimo procesas pradėtas 2014-11-24.

18. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių kontekste svarbi ne konkreti Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta nuostata, bet ir visas vykdymo procesas, vykęs iki pareiškimo priėmimo iškelti fiziniam asmeniui A. S. bankroto bylą.

19. Teismas pažymėjo, kad vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo realizuojant ieškovėms priklausantį turtą buvo pradėta 2014-11-24, t. y. daugiau kaip prieš du metus. Be to, vykdymo procesas ne kartą buvo stabdytas, kartą  išieškotojo prašymu bei mirus bendraskoliui. Dėl to teismas darė išvadą, kad nuo realių pasirengimo buto pardavimui veiksmų pradžios, kuomet A. S. turėjo suprasti, kad priėmus palikimą ir atnaujinus vykdomąją bylą jai ir dukrai priklausantis nekilnojamasis turtas bus parduotas vykdymo procese, jau yra praėjęs beveik 2 kartus ilgesnis laiko tarpas, nei Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatytas 6 mėnesių terminas.

20. Dėl to teismas laikė nepagrįstais ieškovės teiginius, kad antstolei pardavus turtą yra pažeidžiamos jos ir jos nepilnametės dukters teisės. Ieškovė turėjo daugiau nei protingą terminą pasirūpinti nepilnametės dukters interesais ir surasti naują gyvenamą būstą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atidėti turto pardavimą 6 mėnesiams yra galimas tik esant teismo sprendimui. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė negalėjo būti garantuota, kad teismas tokį leidimą jai suteiks.

21. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-824-265/2017 pasisakė dėl ieškovės nepilnametės dukters teisių, kritiškai įvertino skolininkės teiginius dėl būtinybės jai leisti dar kažkurį laiką gyventi bute (CPK 182 str. 2 p.), nes nuo vykdymo proceso pradžios ieškovė turėjo pakankamai laiko surasti kitą gyvenamą būstą. Tuo tarpu, ieškovė nepateikė įrodymų apie būsto paieškas, skolininkė yra darbingo amžiaus, gaunanti pakankamas pajamas pasirūpinti nepilnamete dukra, siekis toliau gyventi bute akivaizdžiai pažeidžia hipotekos kreditorės interesus.

22. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad ieškovė A. S. neįrodė savo nepilnametės dukters interesų pažeidimo pardavus turtą vykdymo procese. Ieškovė yra pati atsakinga už savo nepilnametės dukters interesų užtikrinimą, ši pareiga negali būti perkelta kreditoriams.

23. Teismas nustatė, kad ieškovės nesutiko su antstolės pasiūlyta 64 000 Eur kaina, kuri, antstolės teigimu, atitiko rinkos vertę, kadangi butas buvo įvertintas 80 000 Eur. Ieškovės sprendė, kad buto pardavimas už 80 procentų rinkos vertės negalėjo būti laikomas nei sėkmingu, nei atitinkančiu rinkos vertę.

24. Teismas sutiko su atsakovėmis, jog parduodamo turto kainą, nustatytą kvalifikuoto turto vertintojo, turinčio eksperto kvalifikaciją, skolininkė galėjo ginčyti vykdymo procese įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Teismas pažymėjo, kad, antstolės teigimu, dėl turto varžėsi 6 asmenys, varžytynių metu pradinė turto pardavimo kaina nuo 48 000 Eur buvo pakelta iki 64 000 Eur, t. y. virš 33 procentų pradinės turto pardavimo varžytynėse kainos. Teismo vertinimu tai, kad turtas nebuvo nupirktas pirmosiose varžytynėse (jos buvo paskelbtos neįvykusiomis), o antrųjų varžytynių metu didžiausia kaina buvo pasiūlyta tokia, kokia buvo pirmųjų varžytynių turto pardavimo pradinė kaina, suponuoja išvadą, kad būtent ši didžiausia pasiūlyta kaina ir atitiko realią turto rinkos kainą. Tuo tarpu, ieškovės neįrodė, kad bankroto administratoriui hipoteka įkeistą turtą pavyktų parduoti didesne kaina.

25. Teismas laikė pagrįstais atsakovių teiginius, kad antstolė, laikydamasi įstatymo reikalavimų, įvertino turtą, apie tai informavo vykdomosios bylos šalis, nei viena iš jų nepateikė prieštaravimų ar skundų, todėl antstolė turėjo tiek teisę, tiek pareigą vykdyti įkeisto turto pardavimą iš varžytynių pagal nustatytą turto vertę.

26. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad įrodymais nepagrįsta ieškovės subjektyvi nuomonė dėl per mažos pardavimo kainos negali būti vertinama kaip pagrįstas argumentas, leidžiantis daryti išvadą apie imperatyvių teisės normų pažeidimą, lemiantį turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimą.

27. Ieškovių teigimu, Fizinių asmenų bankroto įstatyme numatyta galimybė bankroto proceso metu fiziniam asmeniui, susitarus su hipotekos kreditoriumi, išsaugoti įkeistą turtą.

28. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad ieškovės nėra pateikusios tokio susitarimo, taip pat nepateikė įrodymų, kad jos kreipėsi į AB SEB banką dėl tokio susitarimo sudarymo galimybės. Dėl to teismas laikė nepagrįstais ieškovių teiginius galimybę išsaugoti įkeistą turtą bankroto proceso metu.

29. Teismas nurodė, kad, ieškovių teigimu, atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ elgėsi nesąžiningai, kadangi nupirko turtą iš varžytynių, nors Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 straipsnio 3 dalies pagrindu galėjo perimti varžytynėse neparduotą turtą už varžytynėse nustatytą pradinę turto pardavimo kainą.

30. Teismas nurodė, kad CPK 709 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad varžytynėse neturi teisės dalyvauti antstolis, organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir šioje dalyje išvardytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai (sugyventiniai). Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal įstatus turinti ūkinį komercinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą nepatenka į išvardintų asmenų sąrašą, todėl varžytynėse dalyvavo teisėtai, savo dalyvavimu skatino pardavimo kainos didinimą ir pasiūlė didžiausią kainą, pasiekusią pirmųjų varžytynių pradinę turto pardavimo kainą, ir buvo paskelbta varžytynių laimėtoja.

31. Teismas pažymėjo, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kreditorius gali perimti iš varžytynių neparduotą turtą, tačiau nėra numatyta, kad tai jo pareiga. Be to, turto perėmimas gali įvykti tiek po pirmųjų tiek po antrųjų neįvykusių varžytynių, todėl turtą parduodant bankroto procese nebūtų kliūčių perimti turtą net už mažesnę kainą, nei buvo nupirkta įvykusiose varžytynėse.

32. Teismas sutiko su atsakove UAB „Būsto paskolų draudimas“, kad kreditorius gali iš viso nepasinaudoti turto perėmimo teise. Dėl to teismas laikė nepagrįstais ieškovės teiginius apie tariamą turto perėmimą bankroto procese už didesnę kainą.

33. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad ieškovės neįrodė nei imperatyvių teisės normų pažeidimo, nei jais sukeltų asmens teisių pažeidimo, nei tokių pažeidimų esmingumo. Dėl to teismas darė išvadą, kad restitucijos taikymas negalimas.

34. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, konstatavo, kad ieškovių ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

35. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-28 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ vardu registruotam nekilnojamajam turtui – butui, adresu (duomenys neskelbtini).

36. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys atmestinas, sprendė, kad minėtos laikinosios apsaugos naikintinos, ši sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 149 str. 3 d., 152 str. 2 d.).

37. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas ir iš ieškovių atsakovei priteistina po 33,82 Eur, iš viso  67,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

38. Apeliaciniame skunde ieškovė A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei taikant restituciją įpareigoti AB SEB banką už buto pardavimą gautas lėšas 60 771,85 Eur grąžinti UAB „Būsto paskolų draudimas“. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Antstolės L. P. veiksmai, žinant, kad yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir tik dėl techninių kliūčių jai nebuvo išsiųsta nutartis, toliau tęsiant varžytynes yra neatitinkantys teisėtumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų bei grubiai pažeidžiantys ieškovių teises.

2. Pardavus turtą iš varžytynių, buvo iš esmės pažeistos ieškovių Fizinių asmenų bankroto įstatyme garantuotos ieškovės teisės. Apeliantė tikėjosi dar 6 mėnesius gyventi įkeistame būste patvirtinus mokumo atkūrimo planą.

3. Atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ veiksmai įsigyjant turtą iš varžytynių pripažintini neteisėtais ir prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms.

39. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-18 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Apeliantė neįrodė imperatyvių teisės normų pažeidimo, kadangi antstolė vykdymo veiksmus atliko tiksliai pagal įstatymų normas.
2. Apeliantės teiginiai apie galimybę išsaugoti įkeistą turtą bankroto proceso metu yra niekuo nepagrįsti.
3. Apeliantės argumentai, kad antstolei pardavus turtą buvo pažeistos jos ir jos nepilnametės dukters teisės ir yra nepagristi, nes apeliantė turėjo daugiau nei protinga terminą pasirūpinti nepilnametės dukters interesais ir surasti naują gyvenamą būstą.
4. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad atsakovė įsigijo turtą už 20 proc. mažesnę kainą nei jo rinkos vertė.
5. Apeliantė nepagrįstai atsakovės veiksmus įvardina neteisėtais, nenurodydama nei vieno teisės akto, kurį savo veiksmais pažeidė atsakovė.
6. Ieškovės neįrodė teisės normų pažeidimo, nei jais sukeltų asmens teisių pažeidimo, nei tokių pažeidimų esmingumo, todėl nesant pagrindo panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, restitucijos taikymas negalimas.

40. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė L. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-18 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės neįrodė imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, kadangi antstolė vykdymo veiksmus atliko tiksliai pagal įstatymų normas.

2. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė A. S. neįrodė savo nepilnametės dukters interesų pažeidimo pardavus turtą vykdymo procese. 

3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ veiksmus, dalyvaujant varžytynėse, ir pagrįstai konstatavo, kad varžytynėse bendrovė dalyvavo teisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

42. Bylos duomenys patvirtina, kad AB SEB bankas ir A. S. ir A. I. (toliau - skolininkai, kredito gavėjai) 2008-05-20 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. 0460818011492-75 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, kuria kredito gavėjams suteiktas 147 639,51 Eur dydžio kreditas buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) pirkimui ir remontui. Butas 2008-06-02 hipotekos lakštu buvo įkeistas hipotekos kreditoriui - AB SEB bankui, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) . Būsto kreditas 2008-06-05 buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“.
43. AB SEB bankas nuo 2011-04-21 kas mėnesį kredito gavėjams siuntė įspėjimus dėl kredito sutarties nutraukimo, 2011-11-25 kredito sutartį nutraukė ir 2011-12-01 pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuri 2012-03-21 priėmė sprendimą dėl 123 075,35 Eur draudimo išmokos mokėjimo AB SEB bankui pagal 2012-03-21 draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką nuo 2012-04-05 iki 2015-03-05.
44. A. I. 2015-08-30 žuvo, jo turtą pagal įstatymą paveldėjo dukra J. I., buvo pakeistas skolininkas iš A. I. į J. I..
45. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2016-10-24 gavo A. S. raštą dėl fizinio asmens bankroto bylos kėlimo, kuriuo skolininkė informavo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto procedūrų pradžios.
46. Antstolė L. P. 2016-11-16 paskelbė pirmąsias buto varžytynes Nr. 129957. Antstolė L. P. 2016-12-22 paskelbė antrąsias buto varžytynes Nr. 131519.
47. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2392-323/2017 priėmė pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
48. 2017-01-23 įvyko antrosios buto varžytynės Nr. 131519.
49. Antstolei nutarties priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kopija paštu nebuvo išsiųsta, o dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimų nutartis antstolės kontoroje gauta 2017-01-24, todėl antstolė vykdomąją bylą sustabdė 2017-01-24. Antstolė 2017- 01-26 prašymu leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras Nr. 3.5.-586 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama leisti pabaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, parduodant hipotekos kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį turtą.
50. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2392-323/2017 iškėlė A. S. bankroto bylą ir leido antstolei L. P. pabaigti vykdymo veiksmų procedūras, išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0108/14/01265, vykdomą pagal Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro 2017-03-13 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-1569 dėl 151 806,98 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. S. ir J. I. parduodant hipoteka įkeistą turtą išieškotojo AB SEB banko prašymu, leidžiant paskirstyti gautas lėšas už turto pardavimą vadovaujantis CPK nustatyta tvarka, o ne pervesti jas bankroto administratoriui. A. S. pateikus 2017-02-24 atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-824-265/2017 jį iš dalies tenkino ir pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-20 nutartį Nr. e2FB-2392-323/2017 dalyje dėl už parduotą turtą gautų lėšų paskirstymo, nutarė nutarties dalį, kuria antstolei L. P. leista pabaigti vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0108/14/01265 pakeisti iš dalies, nurodant antstolei L. P. leisti užbaigti vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolą vykdomojoje byloje Nr. 0108/14/01265, vykdomoje pagal Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro 2017-03-13 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-1569 dėl 151 806,98 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. S. ir J. I. parduodant hipoteka įkeistą turtą išieškotojo AB SEB banko prašymu, ir įpareigoti antstolę L. P. pervesti gautas lėšas į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą.
51. Antstolė 2017-06-05 patvarkymu atnaujinti vykdomąją bylą Nr. B-17-109-364 nutarė atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0109/16/04135 ir išduoti 2017-06-05 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-109-10040, kuriuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ parduota 1/2 dalis 70,03 kv. m bendro ploto buto su rūsiu nuosavybės teise priklausiusi A. S. bei 1/2 dalis 70,03 kv. m bendro ploto buto su rūsiu, nuosavybės teise priklausiusi J. I.. 2017-06-12 antstolė, atskaičius vykdomojoje byloje Nr. 109/16/04135 patirtas vykdymo išlaidas, pervedė bankroto administratorei E. G. į depozitinę sąskaitą 60 771,85 Eur sumą, gautą už iš varžytynių parduotą turtą.

Dėl antstolės veiksmų

52. Apeliantės teigimu, antstolės L. P. veiksmai, žinant, kad yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir tik dėl techninių kliūčių jai nebuvo išsiųsta nutartis, toliau tęsiant varžytines yra neatitinkantys teisėtumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų bei grubiai pažeidžiantys ieškovių teises. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos apeliantės teiginius.
53. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiama dėl antstolio veiksmų teisėtumo/neteisėtumo, kadangi tokie klausimai nagrinėjami teikiant skundus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokia teismo nutartimi antstolės L. P. veiksmai nebuvo ir nėra pripažinti neteisėtais. Antstolio veiksmų teisėtumo klausimai turėjo būti nagrinėjami CPK nustatyta tvarka, per atliktų veiksmų apskundimo terminą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju apeliantė antstolės veiksmų nei karto neskundė.

54. Bylos duomenis patvirtina, kad antstolė, gavusi nutartį priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tą pačią dieną sustabdė vykdomosios bylos vykdymą ir kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu leisti baigti vykdymo procedūras parduodant turtą. Teismui, įvertinus suinteresuotų asmenų pozicijas bei byloje pateiktus įrodymus, įsiteisėjusia nutartimi leidus baigti vykdymo procedūras, antstolė išdavė turto pardavimo iš varžytynių aktą bei pervedė už parduotą turtą gautas lėšas į bankroto administratorės depozitinę sąskaitą.

55. Ieškovė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir leidimo pabaigti vykdymo veiksmus parduodant turtą skundė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas ištyrė bylos įrodymus dėl vykdomosios bylos sustabdymo laiko ir, įvertinęs pirmos instancijos teismo įrodymų tyrimą, padarė išvadą, kad antstolei nutarties priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kopija paštu nebuvo išsiųsta, o dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sutrikimų nutartis antstolės kontoroje gauta 2017-01-24, todėl antstolė vykdomąją bylą privalėjo sustabdyti 2017-01-24, kas ir buvo padaryta.

56. Teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-824-265/2017 pateiktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados pripažintini prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnis), kadangi bylose dalyvauja tie patys suinteresuoti asmenys, abiejų bylų svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra vykdomosios bylos sustabdymo momentas.

57. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė neįrodė imperatyvių teisės normų pažeidimo, kadangi antstolė vykdymo veiksmus atliko pagal įstatymo reikalavimus.

Dėl ieškovės ir jos nepilnametės dukters teisių ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo taikymo

58. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, kad pardavus turtą iš varžytynių, buvo iš esmės pažeistos ieškovių Fizinių asmenų bankroto įstatyme garantuotos teisės.

59. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 17 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę išsaugoti turtą (taip pat ir įkeistą, jeigu jis susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu ir tai nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų), kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti arba reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti.

60. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Šis teismo sprendimas prilyginamas Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui.

61. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nėra pateikusi susitarimo su hipotekos kreditoriumi dėl turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto procese, taip pat įrodymų, jog ji kreipėsi į AB SEB banką dėl tokio susitarimo sudarymo galimybės. Be to, vykdymo procesas paskutinį kartą buvo atnaujintas jau prieš metus, tačiau byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį apeliantė būtų tariusi su hipotekos kreditoriumi dėl priverstinio skolos išieškojimo atidėjimo, galimybių išsaugoti būstą ir pan. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog dėjo pastangas  išsaugoti įkeistą turtą bankroto proceso metu.

62. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantė nepagrįstai tikėjosi dar 6 mėnesius gyventi įkeistame būste patvirtinus mokumo atkūrimo planą.

63. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo kredito sutarties nutraukimo jau praėjo daugiau nei 5 metai, nuo vykdomojo įrašo išdavimo jau praėjo daugiau kaip 3 metai, nuo kredito sutarties nutraukimo iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui skolininkams buvo tris kartus leista mažinti įsiskolinimą geruoju, mokant skolą dalimis, ir nesikreipti į antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priverstinio skolos išieškojimo procesas pradėtas 2014-11-24,  t. y. daugiau kaip prieš du metus. Be to, vykdymo procesas ne kartą buvo stabdytas, kartą  išieškotojo prašymu bei mirus bendraskoliui. Dėl to laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo realių pasirengimo buto pardavimui veiksmų pradžios, kuomet A. S. turėjo suprasti, kad priėmus palikimą ir atnaujinus vykdomąją bylą jai ir dukrai priklausantis nekilnojamasis turtas bus parduotas vykdymo procese, jau yra praėjęs beveik 2 kartus ilgesnis laiko tarpas, nei Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas.

64. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė turėjo daugiau nei protingą terminą pasirūpinti nepilnametės dukters interesais ir surasti naują gyvenamąją vietą, apeliantė neįrodė savo nepilnametės dukters teisių pažeidimo pardavus turtą vykdymo procese, apeliantė pati atsakinga už savo nepilnametės dukters interesų užtikrinimą, ši pareiga negali būti perkelta kreditoriams.

Dėl parduoto varžytynėse turto kainos

65. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, kad buto pardavimas už 80 procentų rinkos vertės negalėjo būti laikomas nei sėkmingu, nei atitinkančiu rinkos vertę, kadangi butas, kurio rinkos vertė yra 80 000 Eur, buvo parduotas už  64 000 Eur.

66. Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantė neįrodė, kad bankroto administratoriui hipoteka įkeistą turtą pavyktų parduoti didesne kaina. Turto kainą, nustatytą kvalifikuoto turto vertintojo, turinčio eksperto kvalifikaciją, skolininkė galėjo ginčyti vykdymo procese įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Dėl turto varžėsi 6 asmenys, varžytynių metu pradinė turto pardavimo kaina nuo 48 000 Eur buvo pakelta iki 64 000  Eur, t. y. virš 33 procentų pradinės turto pardavimo varžytynėse kainos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog turtas nebuvo nupirktas pirmosiose varžytynėse (jos buvo paskelbtos neįvykusiomis), o antrųjų varžytynių metu didžiausia kaina buvo pasiūlyta tokia, kokia buvo pirmųjų varžytynių turto pardavimo pradinė kaina, suponuoja išvadą, kad būtent ši didžiausia pasiūlyta kaina ir atitiko realią turto rinkos kainą.

Dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ veiksmų

67. CPK 709 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad varžytynėse neturi teisės dalyvauti antstolis, organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir šioje dalyje išvardytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai (sugyventiniai). Atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepatenka į išvardintų asmenų sąrašą, teisės aktai nevaržo atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ teisės dalyvauti varžytynėse, todėl atsakovė varžytynėse dalyvavo teisėtai.
68. Atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ dalyvavimas varžytynėse leido vykdymo procesui vykti operatyviau, efektyviau, nes buvo užtikrintas turto pardavimas. Atsakovės  UAB „Būsto paskolų draudimas“ dalyvavimu varžytynėse buvo siekiama ir ekonomiškumo principo įgyvendinimo nedidinant vykdymo išlaidų varžytynėms neįvykus, nes tai būtų pareikalavę naujo turto vertinimo atlikimo, papildomų procesinių veiksmų, naujų varžytynių vykdymo išlaidų, kas nei vienai suinteresuotai šaliai nebuvo naudinga.
69. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ veiksmai įsigyjant turtą iš varžytynių pripažintini neteisėtais ir prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms.

Dėl restitucijos taikymo

70. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas negalimas.

Dėl kitų apeliacinio  skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

72. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis  konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė iš esmės teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
73. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-18 sprendimas paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
75. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).
76. Atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.