LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proximus Global“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2924-640/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Proximus Global“ ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Proximus Global“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės A. A. 147 851,54 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei A. A. iš anksto nepranešus atlikti įrašą viešame registre dėl 1) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2) pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo.

3.       Nurodė, kad pateiktas ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, jame nurodyti reikalavimai neprieštarauja įstatymų normoms, pateikti reikalavimus pagrindžiantys įrodymai, todėl jis turi būti laikomas preliminariai pagrįstu. Teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę patvirtino tai, kad ieškinio reikalavimo suma yra didelė vertinant ją tiek atskirai, tiek ir lyginant su atsakovės turimo turto verte. Šioje byloje reiškiamo reikalavimo suma yra 147 851,54 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, iš viso atsakovės turimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – 286 100 Eur. (duomenys neskelbtini) esantis turtas įkeistas bankui Luminor Bank AB užtikrinant suteikto kredito grąžinimą, negrąžinta kredito suma 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 184 6891 Eur. Luminor Bank AB kaip hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto vertės, todėl atsižvelgiant į negrąžintą kredito sumą atsakovės turimas nekilnojamasis turtas galėtų padengti tik 101 410,90 Eur (286 100 – 184 689,10) dydžio dalį ieškovės reikalavimo sumos, t. y. tik apie 2/3 reikalavimo. Be to, dėl prarasto darbo (pridedamas 2021 m. rugpjūčio 19 d. pranešimas dėl darbo sutarties nutraukimo) atsakovės turtinės padėties pokyčių perspektyvos yra neigiamos. Tai taip pat patvirtina riziką, kad atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas gali būti perleistas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, sprendė, jog ieškinys preliminariai pagrįstas.

6.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui, ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu ieškovu, patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl atsakovo nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių.

7.       Taip pat teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma priteisti skolą, kuria atsakovė nepagrįstai praturtėjo, o laikinosiomis apsaugoms priemonėmis prašoma atlikti įrašą viešame registre atsakovės nekilnojamam turtui, kuriuo būtų draudžiamas šio turto nuosavybės teisių perleidimas, todėl sprendė, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai nėra susijusios su reiškiamu ieškinio reikalavimu.

8.       Teismas kritiškai vertino ieškovės nurodomą bendrą nekilnojamojo turto, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rinkos vertę (286 100 Eur), iš ieškovės pateikto skelbimo nustatė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) parduodamas už 850 000 Eur, t. y. apie 3 kartus didesne kaina nei ieškovės nurodoma viso nekilnojamojo turto vertė. Tokiu atveju, nurodomo turto vertė žymiai viršytų ieškiniu reiškiamą reikalavimą, dėl ko prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

9.       Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovės turtas, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra įkeistas Luminor Bank AB, todėl pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų galimai suvaržytos ir pažeistos įkaito turėtojo teisės.

10.       Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra sąlygos pripažinti atsakovės elgesį nesąžiningu.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Iš įrodymų, pateiktų į bylą, akivaizdu, kad atsakovei perleidus jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kiltų grėsmė galimo sprendimo šioje byloje įvykdymui. Jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus nekilojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė neturi. Atsakovė gali turėti kito turto, pavyzdžiui, pinigų banko sąskaitose, tačiau ieškovei informacija apie atsakovės banko sąskaitas neprieinama. Atsakovei priklausantis 509 kv. m ploto dviejų aukštų gyvenamasis namas reikalauja didelių išlaikymo išlaidų. Atsakovė nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nebeturi pajamų iš darbo santykių. Atsakovė nėra įvykdžiusi jokios dalies ieškovės pateiktų reikalavimų dėl skolos grąžinimo. Esant tokioms aplinkybėms faktas, kad pradėta atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo procedūra patvirtina, jog atsakovė neturi pakankamai piniginių lėšų, juo labiau turto, iš kurio galėtų būti patenkinti 147 815,54 Eur dydžio ieškovės reikalavimai.

11.2.       Atsakovės parduodamo turto skelbime nurodyta atsakovės norima gauti už parduodamą turtą kaina negali būti laikoma objektyviais duomenimis apie atsakovei priklausančio turto rinkos vertę. Tokia kaina atitiktų rinkos vertę tik tuo atveju, jei atsirastų pirkėjas, sutinkantis ją mokėti. Teismas turėjo vadovautis oficialia valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre skelbiama informacija apie atsakovei priklausančio turto vertę.

11.3.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje atsakovo atliekami ar ketinami atlikti veiksmai dėl turimo turto perleidimo kitiems asmenims bet kokia forma laikomi atsakovo nesąžiningumo patvirtinimu. Atsakovės veiksmai siekiant parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Pardavus nekilnojamąjį turtą atsakovė neturės registruotino turto, iš kurio galėtų būti patenkinti ieškinio reikalavimai. Pardavus nekilnojamąjį turtą atsakovei, kuri yra Rusijos pilietė, neliks kliūčių persikelti gyventi į Rusiją ir taip apsunkinti skolos išieškojimą.

12.       Atsakovė atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas negali būti siejamas su ieškovės pareikštais ieškinio reikalavimais. Atsakovė jai priklausantį 509 kv. m. bendro ploto pastatą – gyvenamąjį namą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), parduoda siekdama įsigyti patogesnį, tiek atsakovės, tiek jos nepilnamečių vaikų poreikius labiau atitinkantį nekilnojamąjį turtą. Todėl pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų neproporcingai suvaržytos atsakovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės, nuosavybės teisės, kas atitinkamai galėtų lemti neigiamas pasekmes tiek atsakovės, tiek jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Be to, teismai ne vienoje byloje yra pasakę, kad vien parduodamo turto skelbimo patalpinimas internete pats savaime nesuteikia pagrindo atsakovės elgesio vertinti kaip nesąžiningo.

12.2.       Ieškovės procesiniuose dokumentuose akcentuojamas 2021 m. rugpjūčio 18 d. darbo santykių su atsakove nutraukimas atliktas pažeidžiant atsakovės A. A. teises. Dėl šios priežasties atsakovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama pripažinti atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalį. Tiek atsakovės atleidimas iš darbo, tiek ieškovės pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo yra buvusio atsakovės sutuoktinio ir ieškovės vadovo, D. A. suplanuotas, sistemingas atsakovės puolimas.

12.3.       Atsakovės buvęs sutuoktinis D. A. yra ieškovės UAB ,,Proximus Global“ vienintelis akcininkas, todėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo atveju būtent ieškovės akcininkas turės pirmenybės teisę įsigyti atsakovei priklausančius nekilnojamojo turto objektus, nes atsakovė ir D. A. taip susitarė civilinėje byloje Nr. e2YT-10071-494/2020, kurioje patvirtinta atsakovės ir jos sutuoktinio D. A. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

12.4.       Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta nekilnojamojo turto objektų vidutinė rinkos vertė nustatoma masiniu turto vertinimo būdu, todėl negali būti laikoma atitinkanti dabartinę nekilnojamojo turto rinkos situaciją. Profesionalus nekilnojamojo turto brokeris nustatė realią turto pardavimo kainą. Ieškovė ieškinį pareiškė dėl 147 851,54 Eur skolos, o turto prašo areštuoti daugiau kaip už 800 000 Eur, todėl tokios laikinosios priemonės pažeistų interesų pusiausvyrą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

16.       Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, taip pat į tai, kad ieškovės materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas bus įvertintas bylą išnagrinėjus iš esmės (nustačius bylos aplinkybes, ištyrus įrodymus), šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, buvimu.

17.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, konstatavo, jog ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra sąlygos pripažinti atsakovės elgesį nesąžiningu.

18.       Apeliantė skunde nurodo, kad atsakovė neturi pakankamai piniginių lėšų, juo labiau turto, iš kurio galėtų būti patenkinti 147 815,54 Eur dydžio ieškovės reikalavimai.

19.       Pažymėtina, kad kalbant apie didelę ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis naujausia ir aktualiausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagrįstai nurodė, kad nepriklausomai nuo atsakovei reiškiamos ieškinio sumos dydžio, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas dėl grėsmės buvimo būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

20.       Apeliantė nurodo, kad atsakovės veiksmai siekiant parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog atsakovė ketina parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, pati savaime nesuteikia pagrindo atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą, be to, atsakovė nekilnojamąjį turtą siekia parduoti už 850 000 Eur, t. y. apie 3 kartus didesnę kainą nei ieškovės nurodoma viso nekilnojamojo turto vertė. Ir nors apeliantė teigia, kad teismas turėjo vadovautis oficialia valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre skelbiama informacija apie atsakovei priklausančio turto vertę (286 100 Eur), tačiau pažymėtina, kad Registrų centre žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės nustatomos masinio vertinimo būdu ir yra naudojamos mokestinei vertei apskaičiuoti, valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainoms nustatyti, mokesčiams turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais apskaičiuoti, skiriant socialinę paramą, notarinių paslaugų kainoms tvirtinant turto perleidimo sandorius nustatyti ir kitoms reikmėms, t. y. nesiekiant nustatyti realią turto kainą. Asmuo nekilnojamąjį turtą gali parduoti už tokią kainą, kurią sutarė su pirkėju, todėl individuali turto vertė gali netgi esmingai skirtis nuo nurodomos registre. 

21.       Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovės turtinė padėtis pardavus jai priklausantį nekilnojamąjį turtą iš esmės nepasikeistų, pasikeistų tik ieškovei priklausančio turto forma. Atsakovė minėtą turtą siekia parduoti už jos nurodytą kainą, tą patvirtina pačios ieškovės pateiktas nekilnojamojo turto pardavimo skelbimas, ieškovė įrodymų apie tai, kad atsakovė ketina nekilnojamąjį turtą perleisti neatlygintinai ar ieško kitų panašių būdų, siekdama išvengti galimų skolinių prievolių vykdymo, nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovės ketinimas parduoti turtą susijęs su siekiu išvengti (apsunkinti) teismo sprendimo įvykdymo, o ne su tomis jos nurodomomis aplinkybėmis, kad jai ir jos vaikams namas yra pernelyg didelis, neatitinkantis jų poreikių. Pati ieškovė nurodo, kad namas didelis, reikalaujantis didelių išlaikymo sąnaudų, kas taip pat patvirtina atsakovės deklaruojamą ketinimo parduoti turimą turtą tikslą.

22.       Apeliantė teigia, kad pardavusi nekilnojamąjį turtą atsakovė išvyks į Rusiją, nes yra Rusijos pilietė. Teismas tokius apeliantės argumentus laiko deklaratyviais. Ieškovė teismui jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės ketinimus persikelti gyventi į Rusiją, nepateikė.

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai kitokio jos pagrįstumo bei teisėtumo vertinimo nesuponuoja (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                   Rasa Gudžiūnienė