Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-360-175/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00260-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.9; 21.11.10

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties N. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. N. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 40 Eur bauda. N. J. nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 22 d., 8.05 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusio ir stabdžiusio automobilio galinę dalį, dėl įvykio apgadintos abi transporto priemonės.
2. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs N. J. skundą, 2017 m. kovo 30 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies, N. J. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavo į administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir paskyrė 12 Eur baudą. Teismas konstatavo, kad nusižengimo faktinės aplinkybės, N. J. kaltė abejonių nekelia, tačiau ANK numatant palankesnį N. J. atžvilgiu reglamentavimą, jo padarytas pažeidimas perkvalifikuotinas pagal atitinkamą ANK straipsnį ir jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta maksimali bauda.
3. Apeliaciniame skunde N. J. prašo nutarimą panaikinti ir baudos neskirti; Kauno apskrities Kauno patrulių rinktinės vyriausiam patruliui A. R. paskirti baudą už melagingus parodymus teismui; paskirti baudą automobilio FIAT Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui L. P. už padarytus pažeidimus.
1. Skunde tvirtinama, kad teismas neteisingai įvertino surinktus parodymus, vadovavosi melagingais pareigūno A. R. parodymais ir už melagingus parodymus nepatraukė liudytojo atsakomybėn.
2. N. J. nurodo, kad įvykio metu darėsi spūstis, priekyje matėsi stovintis automobilis FIAT Ducato, kuris stovėjo pažeisdamas KET reikalavimus (esant ženklui, draudžiančiam sustoti, prie geltona linija pažymėto kelkraščio, priešais pėsčiųjų perėją). Tuo metu apeliantui reikėjo staigiai rikiuotis į antrą eismo juostą. Tik persirikiavus, priešais važiavusio automobilio Rover 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. D., be jokios priežasties, esant žaliam šviesoforo signalui, pilnai kirto ant stabdžių, pilnai sustojo, taip sukeldamas avarinę situaciją bei galimai pažeisdamas KET 135 straipsnio 4 dalį.
3. Skunde N. J. tikina esantis patyręs vairuotojas, todėl laikėsi saugaus atstumo ir tik dėka greito reagavimo avarijos bei eismo įvykio išvengė, tačiau jo automobilis galimai nežymiai prisilietė prie priekyje ant stabdžių kirtusio automobilio Rover. Smūgio nebuvo, bet dėl atsargumo apeliantas įjungė avarinį signalą ir išlipo apžiūrėti transporto priemonių. Jokios naujai padarytos žalos nebuvo. Prisilietimo vietoje net nebuvo pažeisti automobilio Rover 45 dažai. Draudimo bendrovė, pasikonsultavus telefonu, pasakė neprisiimti nebūtos kaltės ir padaryti nuotraukas ir būtinai sulaukti pareigūnų. Atvykę pareigūnai iš pradžių reikalavo prisiimti kaltę ir skirstytis užpildžius eismo įvykio deklaraciją. To nesutikus padaryti, buvo paskirta nepagrįsta bauda.
4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo kategoriškai nesutinkantis su tuo, kad jis pažeidė KET. Jis jokio nusižengimo nepadarė ir tai patvirtina įvykio metu darytos nuotraukos bei kiti surinkti įrodymai. Įvykis nebuvo tiriamas nuosekliai ir tai patvirtina aplinkybės, kad įvykio vietoje buvusi ir pažeidimą akivaizdžiai įvykdžiusi transporto priemonė nebuvo nubausta ir pažymėta įvykio schemoje, pareigūnų darytos automobilio Rover nuotraukos, kurios patvirtintų, kad jokių apgadinimų nebuvo, prie bylos neprijungtos. Kai nėra padaryta žala, įvykis negali būti traktuojamas, kaip eismo įvykis.
5. Skunde teigiama, kad šiuo atveju akivaizdu, jog naudojant seną, 17 metų senumo Rover automobilį, kurio rinkos vertė yra minimali, buvo mėginama išgauti 1840 Eur už nebūtą žalą. Pats Rover automobilio vairuotojas pripažino, kad žalą patyrė kituose eismo įvykiuose, draudimo atstovas taip pat liudijo, kad didesnė dalis apgadinimų nėra susiję su tiriamomis aplinkybėmis. Transporto priemonė buvo neva remontuota be tiksliai nustatytos ir patvirtintos sąmatos, nežinia kokie tiksliai remonto darbai buvo atlikti, iki šiol už remontą nėra sumokėta.
6. Pasak apelianto, pagal patrulio A. R. 2017 m. kovo 15 d. duotus parodymus akivaizdu, kad teismui buvo pateikta melaginga informacija. Buvo netiksliai pažymėtos transporto priemonės eismo įvykio vietos schemoje. Viena transporto priemonė iš viso nebuvo užfiksuota. Neteisingai užfiksuoti išmatavimai. Automobilio Rover vairuotojo paaiškinimai melagingi, siekiant apgaule gauti draudimo išmoką. A. R. parodymai yra išgalvoti. Duodamas parodymus pareigūnas melavo nesitikėdamas, kad apeliantas iki teismo posėdžio surinko teisingus įrodymus melagingiems parodymams paneigti. Pareigūnas teigia, kad pėsčiųjų perėjoje galima apsisukti, tačiau tai draudžia kelio ženklai. Taip pat garso įraše teigiama, kad pareigūnas be jokio tyrimo automatiškai nustatė, kad apeliantas kaltas nesilaikęs distancijos. Pareigūnas taip pat nuslėpė, kad automobilio FIAT vairuotojas stovėjo pažeisdamas KET. Apklausos metu pareigūno teiginiai apie transporto priemonės greitį bei saugų atstumą tarp transporto priemonių iš viso kelia juoką ir prieštarauja logiškam saugaus atstumo laikymuisi. Nėra pateikta jokio neginčijamo įrodymo, kad apeliantas nesilaikė saugaus atstumo.
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma N. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. N. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad N. J. pažeidė KET ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Pasak apelianto, jis priešais važiavusios transporto priemonės neapgadino, todėl, nenustačius žalos fakto, negali būti ir atsakomybės už eismo įvykį.
7. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad N. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Atmesdamas N. J. skundą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai nurodė, kokias aplinkybes jie patvirtina, argumentuotai pasisakė dėl N. J. keliamos įvykio versijos, esminių jo skundo argumentų ir padarė išvadas, atitinkančias šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes.
8. N. J. buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusio ir stabdžiusio automobilio galinę dalį, dėl to įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Iš skundo turinio spręstina, kad apeliantas neigia tiek paties eismo įvykio faktą, kadangi, pasak jo, jis prie automobilio tik prisilietė ir jokia žala nebuvo padaryta, taip pat savo kaltę dėl šio įvykio. Pasak N. J., dėl įvykio kaltas priekyje važiavusio automobilio vairuotojas, kadangi staigiai stabdė tam nesant jokio pagrindo.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, dar kartą juos įvertinęs, sprendžia, kad apelianto skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir teismo išvadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms yra nepagrįsti. Atkreipiamas dėmesys, kad skunde apygardos teismui N. J. iš esmės kelia tuos pačius klausimus, dėl kurių jau yra pasisakyta skundžiamoje nutartyje, t. y. skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos apeliantas nurodė apylinkės teismui, kaip patvirtinančius institucijos priimto nutarimo nepagrįstumą. Nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą apylinkės teisme, betarpiškai buvo ištirti ne tik rašytiniai įrodymai, tačiau apklausti ir su tiriamu įvykiu susiję asmenys: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. J., automobilio Rover 45 vairuotojas K. V. D., į įvykio vietą atvykęs patrulis A. R., draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. S.. Nors N. J. neigė eismo įvykio ir žalos faktą, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kontaktas tarp automobilio Rover 45 ir N. J. vairuojamo automobilio Lexus LS430 buvo. Šią aplinkybę įrodo V. D. paaiškinimai, kuriuos patvirtina patrulio A. R. parodymai teisme, aplinkybės, nurodytos jo tarnybiniame pranešime, duomenys, užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje (aprašyta automobiliams padarytų apgadinimų lokalizacija), draudimo bendrovės rašte dėl 2016 m. lapkričio 22 d. eismo įvykio nurodytos aplinkybės, draudimo bendrovės įgalioto atstovai paaiškinimai. Visi šie įrodymai išsamiai aprašyti skundžiamoje nutartyje, dėl jų objektyvumo, patikimumo, įrodomosios reikšmės apylinkės teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta, todėl aukštesnysis teismas, nenustatęs įrodymų vertinimo klaidų, šių įrodymų dar kartą neanalizuoja ir iš naujo nevertina. Šių aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys, kad pats N. J. neneigė, jog kontaktas tarp jo ir priekyje važiavusio automobilio galėjo būti. Tačiau nurodė, kad kontaktas buvo nežymus, todėl jokie sugadinimai ir žala negalėjo būti padaryta. Kaip minėta, kontakto tarp automobilių ir apgadinimų faktas yra įrodytas, todėl laikytina, kad N. J. versija, kad jokio eismo įvykio iš viso nebuvo, yra paneigta.
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, jokiais objektyviais duomenimis nėra paremta ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad priekyje važiavusio automobilio vairuotojas staigiai stabdė be jokios priežasties. K. V. D. savo paaiškinime, rašytame iš karto po įvykio, nurodė, kad staigiai stabdė, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį. Šias aplinkybes jis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiam patruliui A. R., taip pat jas patvirtino apklausiamas nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą apylinkės teisme. Objektyvių duomenų, kurie K. V. D. nurodytas aplinkybes paneigtų, byloje nėra. Tokių duomenų skunde nenurodė ir apeliantas. KET 126 punkte imperatyviai nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Pats N. J. patvirtino, kad įvykio metu eismas buvo intensyvus, iš vienos eismo juostos teko persirikiuoti į kitą. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad apeliantas šios pareigos tinkamai nevykdė, nes laiku sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės atsiradus kliūčiai nespėjo, dėl to atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį. N. J. subjektyvus K. V. D., kaip vairuotojo, elgesio kelyje vertinimas (staigiai stabdė be jokio pagrindo), šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste jo kaltės nešalina ir nuo atsakomybės neatleidžia. Pagrįstai apylinkės teismo nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad šioje byloje sprendžiamas N. J., o ne K. V. D. ar kitų asmenų administracinės atsakomybės klausimas. Šiuo aspektu sutinkama ir su apylinkės teismo išvada, kad visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai dėl pirmojoje eismo juostoje stovėjusio automobilio „Fiat“ vairuotojo atsakomybės dėl kilusio eismo įvykio. Automobilis „Fiat“ stovėjo pirmojoje eismo juostoje, o kontaktas tarp K. V. D. ir N. J. vairuojamo automobilio įvyko antrojoje eismo juostoje, N. J. nepasirinkus saugaus atstumo ir nespėjus laiku sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės.
11. Nepagrįstais laikytini skundo teiginiai dėl pareigūno A. R. parodymų melagingumo, taip pat prašymas šį asmenį nubausti už melagingų parodymų davimą. Teismo posėdyje apklausiamas A. R., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad jokie asmeniškumai su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu nesieja, žino jį tik dėl savo darbinės veiklos. Taip pat patvirtino aplinkybes, nurodytas tarnybiniame pranešime. Iš skundo turinio galima spręsti, kad A. R. parodymų melagingumą apeliantas sieja su tuo, kad eismo įvykio vietos schemoje nebuvo užfiksuotas automobilis „Fiat“, netiksliai nurodyti išmatavimai, taip pat, kad, priešingai, negu teigia liudytojas, prie perėjos apsisukti negalima. Dėl automobilio „Fiat“ nepažymėjimo eismo įvykio schemoje liudytojas patvirtino, kad šis automobilis pirmojoje eismo juostoje buvo, tačiau jokios kliūties antroje eismo juostoje buvusiems automobiliams jis nesudarė, todėl schemoje, kaip nesusijęs su įvykiu, ir nebuvo pažymėtas. Ši aplinkybė skundžiamoje nutartyje, kaip minėta, jau yra aptarta ir įvertinta, kaip neturinti teisinės reikšmės sprendžiant dėl N. J. administracinės atsakomybės. Dėl tariamų netikslumų eismo įvykio vietos schemoje pažymima, kad jokių prierašų dėl nesutikimo su eismo įvykio vietos schemoje pažymėtais atstumais joje nėra padaryta, pats N. J. neneigia, kad, pasak jo, nežymus kontaktas tarp automobilių buvo, schemoje užfiksuoti duomenys neprieštarauja aplinkybėms, nustatytoms iš kitų įrodymų šaltinių, todėl abejoti eismo įvykio vietos schemoje esančių duomenų objektyvumu teismas neturi pagrindo. Dėl galimybės apsisukti prie pėsčiųjų perėjos, liudytojas A. R., pateikus duomenis apie toje vietoje esantį kelio ženklą, draudžiantį apsisukti, paaiškino, kad jei toks kelio ženklas iš tikrųjų yra, tai toje vietoje apsisukti negalima ir jei toks jo veiksmas būtų buvęs užfiksuotas vaizdo registratoriumi, asmuo būtų patrauktas atsakomybėn. Teismo vertinimu, pareigūno nurodyta aplinkybė, kad prie perėjos buvo galima apsisukti, nerodo jo parodymų melagingumo ar sąmoningo siekio pakenkti apeliantui jį apkalbant. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas N. J. administracinės atsakomybės padarius KET pažeidimą, kuris nėra susijęs su kelio ženklų reikalavimų nesilaikymu, klausimas, nelaikytina turinčia esminės reikšmės įvykio aplinkybių nustatymui ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Nenustačius, kad liudytojas A. R. davė melagingus parodymus, nėra pagrindo ir spręsti klausimą dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad, priešingai, negu teigiama skunde, įrodymai įvertinti ir faktinės aplinkybės šioje byloje nustatytos teisingai, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. N. J. skundas išnagrinėtas laikantis ANK reikalavimų, į visus esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentus atsakyta. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl N. J. skundą tenkinti ir ją naikinti teisinio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                        Algerdas Urbšys