Civilinė byla Nr. e2A-157-343/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15844-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.18.1; 2.6.21; 3.2.4.4; 3.3.1.18.4 

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  atsakovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos darbai“ ieškinį atsakovei Gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – A. K. ir akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aplinkos darbai“ (toliau – ir ieškovė) patikslintame ieškinyje (Reg. Nr. DOK-47472) teismo prašė priteisti iš atsakovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (toliau – GNSB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė) 1 270,50 Eur skolą, 29 Eur žyminį mokestį, teisinės pagalbos išlaidas ir 5 procentų metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, kad 2020 m. liepos 2 d. trečiasis asmuo A. K. (toliau – ir trečiasis asmuo) kreipėsi į ieškovę ir užsakė paslaugas – nupurkšti Sosnovskio barščius jo nurodytame žemės sklype. Ieškovė ir trečiasis asmuo žodžiu bei elektroniniais laiškais suderino sutarties sąlygas, sudarė žodinę sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo nupurkšti Sosnovskio barščius, o trečiasis asmuo, veikdamas kaip GNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, už paslaugas sumokėti. Trečiasis asmuo elektroninio susirašinėjimo metu nurodė ieškovei apytiksles koordinates, pagal kurias turės būti nupurkšti Sosnovskio barščiai, bei tai, kad ieškovė PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas adresuotų GNSB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. liepos 7 ir 8 dienomis ieškovė suteikė paslaugas ir išsiuntė trečiajam asmeniui PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 270,50 Eur sumos apmokėjimui (terminas sąskaitos apmokėjimui iki 2020 m. liepos 13 d.). Per sąskaitoje nurodytą terminą su ieškove nebuvo atsiskaityta. 2020 m. rugsėjo 3 d. ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į trečiąjį asmenį, nurodydama, kad apmokėjimo negavo, pareikalavo sąskaitą apmokėti. 2020 m. rugsėjo 4 d. trečiasis asmuo nurodė, kad dėl sąskaitos apmokėjimo ieškovei reikia kreiptis į GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką K. J.. 2020 m. rugsėjo 7 d. ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį ir nurodė, kad atsakovė apie jos suteiktas paslaugas neturi jokios informacijos, todėl paprašė trečiojo asmens, kaip faktinio paslaugų užsakovo, pasirūpinti apmokėjimu. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė žino apie suteiktas paslaugas. 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį nurodydama, kad jis buvo Sosnovskio barščių naikinimo darbų faktinis užsakovas, jo nurodymu sąskaita buvo adresuota atsakovei, jis patvirtino sąskaitos gavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal trečiojo asmens pateiktus duomenis sąskaitoje nurodytas asmuo nesumoka už suteiktas paslaugas, ieškovė perrašė sąskaitą trečiojo asmens vardu ir pareikalavo jį atsiskaityti už suteiktas paslaugas. 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovė dar kartą kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, nustatydama terminą sumokėti iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Trečiasis asmuo atsakė, kad jis nėra užsakovas, taip pat, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties. Ieškovės teigimu, ji tinkamai įvykdė sutarties sąlygas, suteikė užsakytas paslaugas, todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti sutarties kainą. Ieškovės vertinimu, tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų sutartiniai santykiai. Atsakovė pažeidė žodinę šalių sutartį, nesumokėjo sutartos ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugų kainos. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.720 straipsnio 3 dalimi, atsakovei kilo pareiga sumokėti skolą.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Anot atsakovės, ieškovė neteisingai nurodė, kad trečiasis asmuo užsakė paslaugą – nupurkšti Sosnovskio barščius. Bendrijos nariai nusprendė samdyti profesionalią įmonę išnaikinti Sosnovskio barščius. Jie pavedė bendrijos nariui A. K. surasti Sosnovskio barščius naikinančią įmonę ir suderinti numatomų atlikti darbų sutarties sąlygas. Atsakovė, per trečiąjį asmenį sudarydama susitarimą, turėjo aiškią valią ir tikslą, kurį atskleidė ieškovei – sunaikinti Sosnovskio barščius. Ieškovė suprato (turėjo suprasti), kad reikalinga pasiekti konkretų rezultatą – išnaikinti barščius. Nagrinėjamu atveju nesant rašytinės sutarties, turi būti nustatyta tikroji šalių valia ir sudaryto susitarimo objektas bei turinys. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu akivaizdu, kad bendrijos atstovas tarėsi dėl barščių sunaikinimo. Ieškovė, kaip profesionali verslininkė, turėjo pasirūpinti, kad būtų sudaryta rašytinė sutartis. Atsakovės vertinimu, šiame ginče turi būti taikomos neprofesionalų vartotoją saugančios teisės normos, o ieškovė, kaip profesionalus verslininkas, turi prisiimti atsakomybę dėl tinkamai neįformintos sutarties. Nurodė, kad bendrija per savo atstovą užsakė sunaikinti barščius mažesniame žemės sklype (40–50 arų), o ieškovė nurodė purškimą vykdžiusi 70 arų. Be to, trečiasis asmuo susitarė, kad galutinė darbų kaina bus 15 Eur už arą, papildomai pritaikant nuolaidą, tačiau išrašytoje sąskaitoje ieškovė nustatė 18 Eur už arą ir nepritaikė nuolaidos. Atsakovė išreiškė abejonę ar realiai buvo atlikti ieškovės nurodyti Sosnovskio barščių naikinimo darbai, ar jie buvo atlikti ieškovės nurodyto dydžio žemės plote. Atsakovės teigimu, barščiai šiek kiek pagelto, bet iki rudens nesunyko. Rezultatas nebuvo pasiektas, darbų priėmimo–atlikimo aktas nepasirašytas. Atsakovės vertinimu, tarp ginčo šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip rangos teisiniai santykiai, kadangi buvo sudarytas susitarimas dėl rangos darbų atlikimo – Sosnovskio barščių sunaikinimo.

4.       Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko tais pačiais argumentais, kuriais byloje rėmėsi atsakovė.

5.       Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ atsiliepimo nepateikė.

    II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 1 270,50 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą (1 270,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29 Eur žyminį mokestį, 1 028,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas, o valstybei iš atsakovės priteisė 19,70 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. 

7.       Vertino, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo, o ne vartojimo rangos sutartis. Tokios pozicijos laikėsi įvertinęs aplinkybes, jog šalys susitarė, kad ieškovė atliks konkrečius veiksmus, t. y. cheminiais preparatais nupurkš atitinkamo ploto Sosnovskio barščių lauką. Šios paslaugos rezultatas buvo faktiškai neatskiriamas nuo pačios paslaugos. Teismas nenustatė, kad būtų susitarta sukurti savarankišką materialų ar nematerialų rezultatą, kurį būtų įmanoma perduoti užsakovui.

8.       Nesutiko su atsakovės pozicija, kad paslaugų teikėja (ieškovė) privalėjo garantuoti (ar garantavo), jog paslaugų sutartimi bus pasiektas konkretus rezultatas – Sosnovskio barščių visiškas sunaikinimas po jų nupurškimo cheminiais preparatais. Teismas sutiko su ieškove, kad šis rezultatas priklauso ne tik nuo suteiktos paslaugos, bet ir nuo daugelio kitų faktorių, iš kurių esminę reikšmę turi gamtinės sąlygos, tokios kaip naikinamų augalų paplitimo mastas, augalų dydis, metų laikas ir oro sąlygos, kuriomis atliekamas purškimas.

9.       Nurodė, kad paslaugų sutarties dalyko papildomas požymis yra tai, jog paslaugų teikėjas negali garantuoti, jog suteikus tam tikras paslaugas bus atitinkamai pasiektas ir norimas rezultatas. Atsižvelgdamas į tai atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog, užsakius paslaugą, ji turėjo teisėtą lūkestį, kad iš karto po augalų nupurškimo bus sunaikinti Sosnovskio barščiai. 

10.       Nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė į bylą objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog šalys tarėsi būtent dėl to, kad ieškovė prisiims pareigą visiškai sunaikinti išvešėjusius augalus po purškimo herbicidais ir, kad tik po augalų sunykimo sutartis bus laikoma įvykdyta, o atsakovei kils prievolė atsiskaityti. Iš į bylą pateiktų elektroninių laiškų teismas nustatė, kad ieškovė suteikė paslaugas, nedelsiant išsiuntė sąskaitą ir laikė savo įsipareigojimus tinkamai įvykdžiusi. Tuo tarpu atsakovė ir trečiasis asmuo savarankiškų pretenzijų ieškovei neteikė ir tik po pakartotinių raginimų atsiskaityti trečiasis asmuo užsiminė, kad galimai buvo tartasi dėl mažesnės paslaugų kainos. Teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovės atstovai, turėję asmeninės patirties naikinant augalus chemikalais, turėjo galimybę įvertinti pasiūlymą ir apsispręsti dėl paslaugų pobūdžio. Tuo pagrindu atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė savo nuožiūra nusprendė suteikti atsakovei neveiksmingas paslaugas, todėl atsakovei nekyla prievolė atsiskaityti už nepasiektą rezultatą.

11.       Vertino, kad žodinė paslaugų teikimo sutartis dėl „Sosnovskio barščių naikinimo“ buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – UAB „Aplinkos darbai“ ir GNSB „(duomenys neskelbtini)“, veikusios per atstovą (bendrijos narį ir bendrijos valdybos narį) A. K.. Pažymėjo, kad tokių paslaugų užsakymas gali būti vykdomas ir žodinės sutarties pagrindu, kadangi įstatymas nenumato rašytinės (tuo labiau notarinės) formos reikalavimo tokiu atveju. Atsižvelgdamas į tai teismas atmetė bendrijos pirmininko K. J. žodžiu teiktus argumentus, kad tarp šalių nebuvo sutarties, nes nebuvo pasirašyta rašytinė sutartis.

12.       Sprendė, kad aplinkybę, jog užsakymas buvo priimtas, susitarimas dėl paslaugų pasiektas, paslaugos faktiškai suteiktos, patvirtina į bylą pateikti elektroniniai susirašinėjimai (Reg. Nr. DOK-130795 ir Nr. DOK-41382 priedai) bei bendrijos pirmininko K. J. ir trečiojo asmens duoti žodiniai paaiškinimai.

13.       Teismas nenustatė, kad A. K. elektroniniuose laiškuose būtų nurodęs, jog paslaugos nebuvo suteiktos ar, kad jos suteiktos nekokybiškai. Elektroniniuose laiškuose buvo svarstytas tik vienas klausimas – laiku neapmokama už paslaugas. Taip pat 2021 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdyje bendrijos pirmininkas ir trečiasis asmuo A. K. patvirtino, kad pretenzijų ieškovei savo iniciatyva neteikė. Bendrijos pirmininkas nurodė, kad tik sulaukęs ieškovės darbuotojų telefoninio skambučio (2020 m. rugsėjo mėnesį) išsakė savo priekaištus dėl rašytinės sutarties nebuvimo. Teismas nenustatė, kad į bylą būtų pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog bendrija ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, siekdama atskleisti kitai šaliai, kad bendrija gavo nekokybiškas paslaugas, kad paslaugų kaina neatitiko susitarimo ar, kad už paslaugas galėtų būti atsiskaityta tik, jei bus atliktas pakartotinis barščių purškimas. Vertino, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina pačios atsakovės neteisėtą neveikimą, nebendradarbiavimą su paslaugų teikėja.

14.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad ieškovė be teisinio pagrindo nupurškė daugiau ploto (70 arų) nei buvo sutarta (40–50 arų) ir tai padarė už savavališkai nustatytą didesnę kainą. Teismas tokios pozicijos laikėsi, nes iš byloje esančių duomenų nustatė, kad bendrija užsakė paslaugas naikinti augalus žemės sklype, kuris jai nuosavybės teise nepriklausė, t. y. pati bendrija neturėjo objektyvių duomenų apie plotą, todėl galėjo tik preliminariai numanyti, kad paslaugos turėtų būti atliktos maždaug 40–50 arų plote. Taip pat trečiasis asmuo teisme nurodė, kad bendrovės „Aplinkos darbai“ specialistą jis pats faktiškai pasitiko pirmąją paslaugų atlikimo dieną (2020 m. liepos 7 d.), tačiau nutarė nedalyvauti nei atliekant paslaugas (2020 m. liepos 7 d.), nei jas užbaigiant (2020 m. liepos 8d.). Trečiasis asmuo nurodė, kad prieš pradedant purškimą jis pateikė specialistui „lapą“ („planą“) su apytiksliu plotu teritorijos, kurioje reikia purkšti chemikalus, sutiko, kad būtų pradėti darbai, nepaisant aplinkybės, jog rašytinė sutartis nebuvo sudaryta ir nepaisant fakto, kad pateiktame „lape“ („plane“) taip pat buvo tik preliminarūs duomenys apie teritorijos dydį. Teismas vertino, kad tokiomis aplinkybėmis atsakovė netenka pagrindo remtis argumentais, kad paslaugos nepagrįstai buvo pradėtos teikti be rašytinės sutarties, kad neaišku, kokiu prietaisu teritorija buvo išmatuota, daryti prielaidą, jog paslaugos buvo teiktos lyjant lietui, kvestionuoti faktiškai atliktų paslaugų apimtį.

15.       Vertino, kad byloje nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ginče egzistuoja ir dalis ieškovės kaltės. Bylos duomenys patvirtino, kad ieškovė ikisutartiniuose santykiuose veikė sąžiningai, sutartį vykdė pagal susitarimo sąlygas, siekė bendradarbiauti su kita sutarties šalimi.

16.       Atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad šalių sutartis laikytina vartojimo sutartimi, todėl nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti didesnę atsakovės, kaip vartotojos, teisių apsaugą. Teismas pažymėjo, kad toks sutartinių santykių aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja CK 6.2281 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, jog vartotojas gali būti tik fizinis asmuo. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad paslaugą užsakė bendrija, kuriai atstovauja įgaliotas asmuo – bendrijos pirmininkas K. J., bendrijos tikslams pasiekti veikia ir specialus valdymo organas – valdyba. Trečiasis asmuo A. K. ginčo sutarties sudarymo momentu buvo šios valdybos narys ir veikė išimtinai bendrijos interesais.

17.       Teismas atsakovės į bylą pateiktą 2021 m. liepos 14 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 70/21/29 vertino kaip neturintį teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, konstatuodamas, kad byloje teisinę reikšmę turi tik tos faktinės aplinkybės, kurios egzistavo iki sutarties sudarymo ir sutarties vykdymo metu, o ne tos faktinės aplinkybės, kurios buvo praėjus beveik vieneriems metams po bylai reikšmingų įvykių.

18.       Laikėsi pozicijos, kad byloje nėra pagrindo vadovautis kita pirmosios instancijos teisme nagrinėta civiline byla, kurioje ieškovė sutartinius santykius su kitu klientu traktavo kaip rangos teisinius santykius, kadangi minėta civilinė byla neturi prejudicinės reikšmės išnagrinėtam ginčui. 

19.       Sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 270,50 Eur skolos priteisimo už suteiktas paslaugas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį tenkino visiškai. Taip pat konstatavo, kad yra pagrįstas ir teisėtas ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

                             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, prijungti prie bylos rašytinį įrodymą – Sosnovskio barščių židinių schemą su plotais, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys buvo sutarusios tik dėl barščių nupurškimo paslaugos nesiejamos su rezultatu, o ne dėl barščių naikinimo, kaip pasiektino rezultato.

20.2.       Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl vartotojų teisių apsaugos, nurodydamas, kad atsakovė yra juridinis asmuo, o vartotojais gali būti pripažįstami tik fiziniai asmenys sudarydami sandorius asmeninėms reikmėms tenkinti. Atsakovės teigimu, bendrijos Lietuvos Respublikoje yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, neužsiimantys jokia ūkine/komercine veikla, o veikiantys išimtinai bendrijos narių poreikių tenkinimui. Taigi bendrąja prasme šis juridinis asmuo yra laikytinas kolektyviniu fizinių vartotojų atstovu santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendram naudojimui skirtų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimu. Pažymi, kad šio juridinio asmens valdymo organų nariai yra patys bendrijos gyventojai – fiziniai asmenys, kurie yra galutiniai vartotojai, todėl jiems teismas turėjo taikyti neprofesionalių vartotojų teisių apsaugos normas, santykiuose su profesionaliu verslininku.

20.3.       Teismas šalių sudarytą sutartį vertino formaliai, nepagrįstai sureikšminęs aplinkybę, kad sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad sutartį sudarė savitas juridinis asmuo – gyvenamųjų namų savininkų bendrija. Teigia, kad ieškovė, būdama verslininke profesionale, turėjo pasirūpinti, kad būtų sudaryta rašytinė sutartis, kurioje būtų aiškiai apibrėžtas sutarties objektas, įkainiai, terminai ir kitos sąlygos, atspindinčios šalių suderintą valią.

20.4.       Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl suteiktos informacijos, informavimo ir komunikavimo. Teismas sprendimo 29.1. punkte pripažino, kad ieškovė privalėjo pateikti informaciją atsakovei, tačiau atsakovės veiksmai – „nusprendė išsamiai nesigilinti į informaciją apie paslaugų rūšis“, suponuoja pačių atsakovų nerūpestingumą ir liudija ieškovės sąžiningą elgesį. Atsakovės vertinimu, šios aplinkybės vertintinos kritiškai, nes neprofesionalus asmuo kreipiasi į profesionalą dėl darbo atlikimo ir turi pagrindą juo  pasitikėti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovė per trečiąjį asmenį sudarydama susitarimą turėjo aiškią valią ir tikslą, kurį atskleidė ieškovei – sunaikinti Sosnovskio barščius. Tai, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl barščių išnaikinimo pavirtina ir ieškovės atstovės 2021 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad užsakant darbus buvo paaiškinta, jog barščių naikinimo būdai yra keli. Ieškovė įrodinėjo, kad trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad šiuo atveju ieškovė parinko barščių naikinimo būdą – du purškimus, kad vieno purškimo barščiams išnaikinti nepakanka. Šios svarbios faktinės aplinkybės teismo buvo visiškai neįvertintos. Apeliantės teigimu, teismas be pagrindo įrodinėjimo naštą perkėlė tik jai.

20.5.       Teismas sprendimo 15 punkte konstatavo, jog „Šalys susitarė, kad ieškovė atliks konkrečius veiksmus, t. y. cheminiais preparatais nupurkš atitinkamo ploto Sosnovskio barščių lauką“. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Be to, jeigu šalys būtų taręsi tik dėl nupurškimo, kodėl ieškovei būtų reikėję aiškinti užsakovui apie naikinimo būdus, apie būtinybę purkšti antrą kartą ir pan.

20.6.       Teismas be pagrindo tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo atlygintinų paslaugų santykiais, nes ieškovei tinkamai įvykdžius sutartį, atsakovės nuomone, būtų buvęs sukurtas materialus objektas – žemės plotai, kuriuose išnaikinti Sosnovskio barščiai. Tačiau, net ir priimant teismo argumentus dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo, šiame ginče atlygintinos paslaugos privalėjo būti siejamos su rezultato pasiekimu, o jo nepasiekimas turėjo būti vertinamas netinkamu paslaugos atlikimu.

20.7.       Teismas be pagrindo darė išvadą, kad atsakovė ieškovei jokių pretenzijų nepateikė. Teigia, kad bendrija nepasirašė, jog pretenzijų neturi, nes nebuvo garantuota ar jų tikrai nekils. Vien pats faktas, kad atsakovė atsisakė pasirašyti patvirtinimą, jog paslaugos atliktos kokybiškai liudija atsakovės nesutikimą su išdėstyta deklaracija PVM sąskaitoje faktūroje. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad bendrijos pirmininkas gavęs sąskaitą išsakė pretenzijas telefonu.

20.8.       Šalių paaiškinimai taip pat yra įrodymai. Teismas nepagrįstai jų nevertino, dėl to padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bendrija ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, siekdama atskleisti kitai šaliai, kad ji gavo nekokybiškas paslaugas, jog paslaugų kaina neatitiko susitarimo ar, kad už paslaugas galėtų būti atsiskaityta tik, jei bus atliktas pakartotinis barščių purškimas. Anot atsakovės, įstatymai nenumato, kad pretenzija privalomai turi būti teikiama tik rašytine forma.

20.9.       Teismas nevertino atsakovės argumentų, kad byloje ieškovė nepateikė įrodymų, jog faktiškai barščių naikinimo darbai buvo atlikti ir kokiame plote jie buvo atlikti, taip pat nepateikė įrodymų dėl plotų apskaičiavimo. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ne atsakovė, o ieškovė turi įrodyti, kad realiai darbai buvo atlikti jos nurodytame plote. Taip pat net ir nesant specialisto specialiu prietaisu išmatuotų plotų, kaip įrodymų byloje, ieškovės reikalavimas buvo patenkintas.

20.10.       Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad ieškovė nepagrindė savo reikalaujamų sumų jokiomis faktinėmis išlaidomis, byloje nėra duomenų apie purškimui naudotas chemines medžiagas, jų kiekį, kas būtų leidę nustatyti, koks plotas pagal chemikalų išeigą galėjo būti nupurkštas. Byloje liko neišsiaiškinta aplinkybė, ar darbai buvo daromi tinkamomis sąlygomis, kokios cheminės medžiagos buvo naudojamos ir pan. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės įkainius. Telefoninio pokalbio metu atsakovės atstovas buvo informuotas apie 15 Eur įkainį už arą.

20.11.       Teismas netinkamai vertino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

20.12.       Nesutinka su teismo išvada, kad šioje byloje nėra pagrindo remtis kita pirmosios instancijos teisme nagrinėta civiline byla. Teigia, kad atsakovė buvo nurodžiusi teismui, jog analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2-2183-861/2020, pagal tos pačios ieškovės ieškinį dėl skolos už atliktus Sosnovskio barščių purškimo darbus, teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip rangos teisinius santykius.

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1.       Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų sutartiniai santykiai, o šiuos santykius reglamentuoja CK XXXV skyrius.

21.2.       Atsakovės nurodomoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2183-861/2020, buvo nagrinėjamas ginčas dėl atsiskaitymo už Sosnovskio barščių naikinimą, tarp šalių nebuvo ginčo dėl santykių kvalifikavimo. Ieškovė nesutinka, jog šiuo atveju esant įsiteisėjusiam pirmosios instancijos teismo sprendimui kitoje byloje, šioje byloje teismas privalėjo atsisakyti diskrecijos kvalifikuoti šalių santykius ir remtis kito teismo sprendimu, taikant kitoje byloje atliktą santykių kvalifikavimą, kuris nebuvo šalių ginčo objektu.

21.3.       Atsakovė ir trečiasis asmuo A. K. yra nesąžiningi asmenys, kurie siekė gauti paslaugą ir už ją sąmoningai neatsiskaityti, prisidengiant rašytinės sutarties nebuvimu, tariamu rezultato nepasiekimu. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl visiško Sosnovskio barščių išnaikinimo, kurį įrodinėjo atsakovė, kaip nepasiektą rezultatą.

21.4.       Nagrinėjant šią civilinę bylą nebuvo pažeistos esminės įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, teismas tinkamai atliko byloje surinktų įrodymų vertinimą, tinkamai taikė tikimybių pusiausvyros principą.

21.5.       Tiek rangos teisiniai santykiai, tiek ir paslaugų teisiniai santykiai, gali būti įforminti žodinės sutarties pagrindu, kadangi įstatymas nenumato rašytinės sandorio formos reikalavimų.

21.6.       Vadovaujantis įrodymų tikėtinumo taisykle, darytina išvada, jog ieškovė tinkamai apskaičiavo plotą, kuriame buvo atlikta paslauga, o atsakovės įrodymai apie neva mažesnį plotą yra gauti po metų, kai faktiškai plotas ir turėjo būti mažesnis dėl naikinimo. Atsakovės įrodymai nepatvirtina to ploto, kuris buvo apskaičiuotas ir apdorotas paslaugos suteikimo metu.

21.7.       Atsakovė manipuliuoja sąvokomis „sunykimas“, „išnykimas“, „išnaikinimas“, „naikinimas“ ir siekia įrodyti, jog ieškovė nesuteikė jai tinkamos paslaugos, nepasiekė Sosnovskio barščių sunykimo rezultato. Atkreipia dėmesį, jog šios atsakovės manipuliacijos nekeičia šalių teisių ir pareigų esmės, kadangi ieškovė atvyko į atsakovės nurodytą vietą, išpurškė Sosnovskio barščius herbicidais ir byloje nėra ginčo dėl to, kad jie pradėjo geltonuoti, vysti, kas ir reiškia, jog paslauga buvo suteikta tinkamai, kadangi augalas nyko. Pažymi, kad atsakovė, neapmokėdama ieškovės sąskaitos, negalėjo tikėtis, jog ji atliks antrą paslaugos etapą savo nuožiūra ir savo lėšomis, kai atsakovė su ieškove nebendradarbiauja.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

22.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Sosnovskio barščių židinių schemą su plotais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šį įrodymą atsisakė priimti į bylą, argumentuodamas tuo, kad atsakovė šį įrodymą galėjo pateikti anksčiau. Apeliantės vertinimu, minėto dokumento prijungimas prie bylos nepažeistų bylos operatyvumo bei koncentruotumo principų, o priešingai – užtikrintų teisingumo įgyvendinimą šioje byloje. 

23.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, sprendžia, kad teikiamas įrodymas gali būti reikšmingas, todėl priimtinas į bylą. Laikytina, kad bylos dalyviai su teikiamu įrodymu yra susipažinę, kai gavo apeliacinio skundo ir jo priedų kopijas atsiliepimui pateikti (CPK 314 straipsnis).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

25.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

26.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

29.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 7 ir 8 d. ieškovė trečiojo asmens A. K. užsakymu, kuris veikė kaip GNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, nupurškė Sosnovskio barščius jo nurodytame žemės sklype ir išsiuntė trečiajam asmeniui PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 270,50 Eur sumos apmokėjimo. Su ieškove atsiskaityta nebuvo. Šalys rašytinės sutarties dėl augalų nupurškimo sudariusios nebuvo. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovė ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, teigdami, kad šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai. Ieškovė sutarties neįvykdė – nesunaikino Sosnovskio barščių, todėl jai nekyla pareiga atsiskaityti.

30.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo, o ne vartojimo rangos sutartis. Tokios pozicijos laikėsi, nes šalys susitarė, kad ieškovė atliks konkrečius veiksmus, t. y. cheminiais preparatais nupurkš atitinkamo ploto Sosnovskio barščių lauką. Apylinkės teismas nenustatė, kad būtų susitarta sukurti savarankišką materialų ar nematerialų rezultatą, kurį būtų įmanoma perduoti užsakovui.  

31.       Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi priešingos pozicijos. Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo atlygintinų paslaugų santykiais, nes ieškovei tinkamai įvykdžius sutartį, atsakovės nuomone, būtų buvęs sukurtas materialus objektas – žemės plotai, kuriuose išnaikinti Sosnovskio barščiai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai.

32.       Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).

33.       Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei sprendė apylinkės teismas, ginčo atveju šalių teisiniai santykiai turėtų būti kvalifikuotini kaip rangos, o ne atlygintinų paslaugų teikimo, kadangi atsakovė, veikdama per trečiąjį asmenį, sudarydama susitarimą su ieškove siekė Sosnovskio barščių sunaikinimo, o ne tik jų nupurškimo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 2020 m. liepos 2 d. el. laiškas, kuriame trečiasis asmuo A. K. ieškovei nurodė, kad su ja buvo kalbėta dėl barščių naikinimo 40-50 arų plote, pateiktos gyvenvietės koordinatės. Be to, ir pati ieškovė 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniame laiške yra nurodžiusi, kad Sosnovskio barščių naikinimo paslauga buvo atlikta A. K. užsakymu. Taip pat ieškovės atsakovei pateiktoje 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje, kuria grindžiamas reikalavimas, yra nurodyta, kad sąskaita yra už Sosnovskio barščių naikinimą, o ne už nupurškimą. Priešingų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė (užsakovė) pageidavo tik nupurkšti Sosnovskio barščius, nesiekiant jų sunaikinimo, byloje nėra.

35.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, laikosi pozicijos, kad apylinkės teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą neišsiaiškino tam tikrų ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, ko pasėkoje galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas. Visų pirma, trečiasis asmuo A. K. 2020 m. liepos 2 d. el. laiške ieškovei nurodė, kad barščių naikinimo plotas yra 40-50 arų, tuo tarpu ieškovės siųstoje 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas 70 arų plotas. Taigi, byloje nėra konkrečių duomenų apie tai, kaip buvo apskaičiuotas 70 arų plotas, kuriame ieškovė purškė barščius, neaišku, kuo vadovaujantis purškiamas barščių plotas padidėjo nuo atsakovės atstovo nurodyto preliminaraus 40-50 arų iki 70 arų ploto, kodėl, ieškovės teigimu padidėjus plotui beveik dvigubai, apie tai nebuvo informuotas užsakovas. Tai yra svarbu, nes šalys pripažįsta, jog buvo susiotarę dėl apmokėjimo už arą. Pažymėtina, kad atsakovė siekė paneigti ieškovės apskaičiuotą 70 arų plotą, nurodytą PVM sąskaitoje faktūroje, ir 2021 m. spalio 4 d. pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus apie Sosnovskio barščių židinių plotus, tačiau teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti į bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės teikiami įrodymai turėjo būti priimti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir vertintini kartu su kitais įrodymais, kadangi juose yra nurodyta ginčui reikšminga informacija. Antra, neaišku, ar darbai buvo atliekami tinkamomis oro sąlygomis, kokios cheminės medžiagos buvo naudojamos. Trečia, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių sutartos kainos neišsiaiškino ar sutarta kaina buvo 15 Eur už arą kaip galutinė, ar 15 Eur plius PVM, ar 18 Eur už arą kaip apskaičiavo ieškovė; ar buvo žadama nuolaida ir kokia. Ketvirta, apylinkės teismas nenustatė atliktų darbų apimties: iš pateiktų įrodymų neaišku, ar realiai darbai buvo atlikti ieškovės nurodytam plote.

36.       Įvertinęs aptartas faktines aplinkybes ir įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas, nes neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šalių ginčas apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas turi būti nagrinėjamas iš esmės naujais aspektais, pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti klausimo esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Būtent tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Be to, apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant šį ginčą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka.

37.       Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą panaikina, perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38.       Apeliaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :        

            panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

            Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                              Rūta Palubinskaitė