Administracinė byla Nr. A⁶-1144/2006

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 20(S)         

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. liepos 21 d.

Vilnius

 

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

sekretoriaujant Rūtai Šipkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. prekybos įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. prekybos įmonės skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.

           

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Pareiškėjas R. K. prekybos įmonė su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (toliau – ir VTAKT) 2004 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 3K04/304 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu atsakovo nutarimu įmonei nepagrįstai paskirta 1000 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą. Teigė, jog įmonės savininkas R. K. nepažeidė įstatymo, nes prašyti asmens amžių liudijančio dokumento reikia tada, kai asmens amžius kelia abejonių. Pirkėjos G. K. amžius nekėlė abejonių, todėl R. K. ir neprašė dokumento. Pažymėjo, jog R. K. ginčija savo kaltę kaip pardavėjas administracinio teisės pažeidimo byloje.

            Atsakovas VTAKT atsiliepime į pareiškėjo R. K. prekybos įmonės skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

            Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui bauda paskirta todėl, jog alkoholiniai gėrimai 2004 m. liepos 19 d. buvo pareiškėjo parduoti penkiolikmetei. Nors pardavėjui R. K. pirkėjos amžius sukėlė abejonių, tačiau jis neprašė pastarosios amžių įrodančių dokumentų, nepasinaudojo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte suteikta teise – nepateikus amžių įrodančio dokumento, alkoholinių gėrimų neparduoti. Pažeidimas buvo padarytas dėl R. K. kaltės. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu jam paskirta 75 Lt bauda už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 164 straipsnio 3 dalies pažeidimą – už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiui. Teismo nutarimu įrodyta, kad R. K. prekybos įmonė pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Pažymėjo, jog pareiškėjui paskirta minimali 1000 Lt bauda, nes jis pažeidimą pripažino, nekliudė jo nustatyti.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo R. K. prekybos įmonės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Alkoholio kontrolės įstatymas numato, jog kilus abejonei dėl alkoholinių gėrimų pirkėjo amžiaus, privalu paprašyti tokio pirkėjo amžių įrodančio dokumento, nepateikus šio dokumento, alkoholiniai gėrimai neparduodami. Ginčijamu atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti penkiolikmetei. Teismas nurodė, jog alkoholinių gėrimų pardavėjas R. K. paaiškinime, rašytame pažeidimo nustatymo metu, patvirtino, kad alkoholinių gėrimų pirkėjos amžius sukėlė jam abejonių, ir dėl to jis paklausė, ar ši yra pilnametė. Pirkėjai atsakius, kad ji yra pilnametė, pardavėjas neprašė jos amžių įrodančio dokumento. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, todėl ekonominė sankcija jam taikyta pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjui paskirta minimali įstatymo numatyta bauda. Priimant skundžiamą nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos.

 

III.

 

            Pareiškėjas R. K. prekybos įmonė apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

            Pareiškėjas nurodė, kad neteisingai buvo vertinamas ir aiškinamas R. K. paaiškinimas. Pažymėjo, kad R. K. nekilo abejonių, jog G. K. yra jaunesnė negu 18 metų, o paklausdamas, ar pastaroji yra pilnametė, siekė Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto tikslo – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Todėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis objektyviai negalėjo būti pažeista, nes ši teisės norma įpareigoja pardavėją reikalauti asmens amžių liudijančio dokumento tik tuo atveju, jeigu kyla abejonių, o šiuo atveju abejonių nekilo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad neteisingai aiškintas jo rašytinis paaiškinimas, nepasisakyta dėl jo reikalavimo iškviesti ir apklausti liudytoja G. K., nesiaiškinta  dėl perkamų produktų panaudojimo tikslo, pažeidimo mažareikšmiškumo, t. y. išsamiai, visapusiškai ir objektyviai neišsiaiškintos bei neįvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas.

Atsakovas VTAKT atsiliepime į pareiškėjo R. K. prekybos įmonės apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kadangi nustatyta, jog alkoholinių gėrimų pirkėjos amžius pardavėjui sukėlė abejonių, todėl šis privalėjo pareikalauti jos amžių patvirtinančio dokumento, o jo neparodžius, alkoholinių gėrimų tokiam asmeniui visai neparduoti (Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 5 dalis). Pabrėžė, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas imperatyviai draudžia parduoti alkoholinius gėrimus asmenims iki 18 metų, nepriklausomai nuo to, kur ir kam tokie asmenys alkoholinius gėrimus panaudos, nenumato mažareikšmiškumo, nes alkoholio produktai yra žalingi žmonių sveikatai, dėl to jų gamybai, prekybai, vartojimui yra taikomas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas.

 

IV.

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Tačiau pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje ir prašė panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartį, priimti naują nutartį, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimą bei įpareigoti atsakovą grąžinti sumokėtą ekonominę sankciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartimi procesas buvo atnaujintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinio proceso tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. vasario 9 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tiek administracinė nuobauda R. K., tiek R. K. prekybos įmonei ekonominė sankcija skirtos už tuos pačius veiksmus: alkoholinių gėrimų pardavimą 2004 m. liepos 19 d., apie 12 val. R. K. prekybos įmonės parduotuvėje, esančioje Vilniaus g. 71, Žasliuose, Kaišiadorių rajone, nepilnametei G. K., gimusiai 1989 m. birželio 16 d. Taigi, neteisėta veika, už kurią R. K. prekybos įmonei skirta ekonominė sankcija, ir veika, už kurią R. K. nubaustas pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį, sutampa.

Teismas pažymėjo, kad priverstinai išieškant iš R. K. prekybos įmonės atsakovo paskirtą ekonominę sankciją, esant neatskirtam R. K. ir R. K. prekybos įmonės turtui, išieškojimas galėtų būti nukreiptas į R. K. turtą, nors turtinio pobūdžio sankcija jam jau taikyta už administracinį teisės pažeidimą. Todėl darytina prielaida, kad šiuo požiūriu byloje egzistuoja R. K. ir R. K. prekybos įmonės turto sutapimas. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos manymu, darytina prielaida, kad kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹⁵?39/2005 atsakovas, už tą pačią neteisėtą veiką nubaudęs R. K. administracine nuobauda (75 Lt bauda) ir R. K. įmonei paskyręs 1000 Lt ekonominę sankciją, galėjo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą ne bis in idem principą. Nutarimas skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjęs, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje, kurioje taikytos ekonominės sankcijos R. K. prekybos įmonei, todėl siekiat išvengti galimo dvigubo baudžiamumo kolegija padarė išvadą, jog yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje.

 

V.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

Nors procesą šioje administracinėje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kas iš esmės reiškia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), tačiau bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti ir į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas. Tokios praktikos laikosi tiek Lietuvos administraciniai teismai (pvz., adm. byla Nr. A¹ –495–05), tiek EŽTT (pvz., byla Ryabykh prieš Rusiją Nr.52854/99).

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartimi procesas šioje apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas padarius prielaidą, kad, kaip ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹⁵?39/2005, atsakovas, už tą pačią neteisėtą veiką nubaudęs R. K. administracine nuobauda (75 Lt bauda) ir R. K. įmonei paskyręs 1000 Lt ekonominę sankciją, galėjo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą ne bis in idem principą. Todėl nagrinėjant šią administracinę bylą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimas bus tikrinamas jo teisėtumo aspektu tiek, kiek tai susiję su dvigubo baudimo uždraudimo (ne bis in idem) principo taikymu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A¹⁵?39/2005, kuria, atnaujindamas procesą šioje byloje, rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, buvo vertinama analogiška situacija (tik joje buvo vertinama ekonominių sankcijų, skiriamų ne pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 4 dalį, o pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 5 dalį, teisinė prigimtis). Pasisakydama dėl tokių ekonominių sankcijų teisinės prigimties, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija 2005 03 23 nutartyje Nr.A¹⁵-39/2005 konstatavo, kad nurodytos ekonominės sankcijos už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (vertinant šios bylos aspektu tai būtų Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo) pažeidimus turi būti siejamos su administracine atsakomybe ir pagal savo prigimtį prilygintinos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus. Pasisakydama dėl atsakomybėn patrauktų asmenų tapatumo, minėta kolegija konstatavo, kad individualios įmonės ir jos savininko valia, susijusi su pasirinktu neteisėtu elgesiu, yra skirtinga, tačiau administracinės nuobaudos ir ekonominės sankcijos taikymo neigiami padariniai realiai gali paveikti vieno ir to paties asmens, t.y. įmonės savininko, turtinę padėtį. Todėl kolegija padarė išvadą, kad esant tokioms aplinkybėms pripažintina, jog už tą pačią neteisėtą veiką nubaudus individualios įmonės savininką administracine nuobauda – bauda ir individuliai įmonei paskyrus ekonominę sankciją –baudą ir prekių konfiskavimą, pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas ne bis in idem principas.

            Tačiau iš šioje byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjo R. K. prekybos įmonės skundžiamas atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nutarimas „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. 3K04/304, kuriuo pareiškėjui R. K. prekybos įmonei paskirta 1000 Lt ekonominė sankcija, priimtas 2004 m. rugpjūčio 12 d. (b.l. 4-5), o 75 Lt bauda už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 164 straipsnio 3 dalies pažeidimą – už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiui, R. K. paskirta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu. Tai reiškia, kad atsakovui priimant pareiškėjo skundžiamą nutarimą „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. 3K04/304 R. K. už tą pačią neteisėtą veiką dar nebuvo nubaustas administracine nuobauda (75 Lt bauda), todėl šiuo atsakovo nutarimu negalėjo būti pažeistas dvigubo baudimo uždraudimo (ne bis in idem) principas. Tai, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjęs ir tai, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą būtent šioje byloje, t.y. byloje, kurioje taikytos ekonominės sankcijos R. K. prekybos įmonei, o ne byloje, kurioje R. K. nubaustas administracine nuobauda (75 Lt bauda), taip pat nėra pagrindas konstatuoti dvigubo baudimo uždraudimo principo pažeidimą, kadangi šis principas gali būti pažeistas skiriant nuobaudą.

Įvertinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo R. K. prekybos įmonės prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 15 d. nutarties ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimo panaikinimo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

            Atmesti pareiškėjo R. K. prekybos įmonės prašymą.

            Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartį, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimas, o R. K. prekybos įmonės apeliacinis skundas atmestas, palikti nepakeistą.

            Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                     Stasys Gudynas

 

                                                                                                            Nijolė Piškinaitė

 

                                                                                                            Algirdas Taminskas