Civilinė byla Nr. 2VP-1017-1004/2022
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07197-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.1; 3.2.3.2; 3.5.1; 3.5.18
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. sausio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A. L., I. L., išieškojimą vykdantis antstolis A. B.,
n u s t a t ė:
1. pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti, kad skolininko A. L. sutuoktinės I. L. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė nuosavybė ir A. L. priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020-11-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-11351/948/20 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. L. pareiškėjos naudai. Pareiškėja gavo antstolio pasiūlymą per 30 dienų kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu, nustatymo.
Pareiškimas tenkintinas.
3. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
4. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
5. CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 straipsnis, CPK 667 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
6. Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš A. L. pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020-11-20 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-11351-948/20. Suinteresuoti asmenys A. L. ir I. L. susituokė (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Byloje nėra ginčo, jog skolininko prievolė išieškotojai yra jo asmeninė prievolė. Todėl skola išieškotojai turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.
7. Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Antstolis 2021-11-12 patvarkymu dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. S-21-41-106253 areštavo dalį (50 proc.) I. L. pajamų, kurios viršija Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesinį atlyginimą (toliau – MMA) ir dalį (20 proc.) nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, darbovietė (duomenys neskelbtini) įpareigota sustabdyti dalies piniginių lėšų išmokėjimą iki atskiro antstolio A. B. patvarkymo. Antstolis 2021-11-12 patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-41-106251, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pasiūlė skolininkui per 10 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo nepateikė. Antstolis 2021-12-08 pasiūlymu Nr. S-21-41-115139 pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
8. Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti, jog skolininkui bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju matyti, kad antstolis nustatė ir areštavo konkretų skolininko sutuoktinės turtą, t. y. jos gaunamą darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini).
9. Suinteresuotiems asmenims nepateikus atsiliepimų bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad I. L. gaunamas darbo užmokestis iš (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. L. ir I. L. nuosavybė. Todėl pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 667 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
tenkinti pareiškėjos pareiškimą.
Nustatyti, kad skolininkui A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje su sutuoktine I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės I. L. gaunamo darbo užmokesčio, įskaitant ir jos gaunamą darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini).
Nutarčiai įsiteisėjus antstoliui grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Vaidotas Narvidas