Civilinė byla Nr. e3K-3-80-695/2020

Teisminio proceso Nr.  2-70-3-01508-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.1.13; 3.4.5.12; 4.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens notarės Birutės Šatienės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės veiksmų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės į palikėjos namuose rastus grynuosius pinigus liudijimą – pagrįstumo, notaro pareigos, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, patikrinti turto priklausymo palikėjui faktą ir pareikalauti šį faktą patvirtinančių duomenų, turto deklaracijos, kaip palikėjo nuosavybės teisę į pinigus patvirtinančio įrodymo vertinimo, apeliacinio skundo argumentų nagrinėjimo ir bylinėjimosi išlaidų pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnį atlyginimo.

2.       Pareiškėjas prašė teismo panaikinti Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Šatienės 2018 m. kovo 1 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 56 000 Eur, kuriuos paliko mirusioji J. S..

3.       Pareiškėjas nurodė, kad, mirus motinai J. S., jis kreipėsi į notarę dėl palikimo paveldėjimo pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Antstolis sudarė paveldimo turto apyrašą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas priima J. S. paveldimą turtą: nekilnojamąjį turtą ir 56 000 Eur grynųjų pinigų. Antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir užfiksavo, kad mirusios J. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) jai priklausančiame name ir jos rankinėje rasta 56 000 Eur grynųjų pinigų. Notarė išdavė tik paveldėjimo teisės į nekilnojamąjį turtą liudijimą, nepagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės į palikėjos namuose rastus grynuosius pinigus liudijimą.  

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Šatienės 2018 m. kovo 1 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, įpareigojo notarę išduoti K. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusios motinos J. S. 56 000 Eur grynuosius pinigus. Teismas taikė sprendimo įvykdymo atgręžimą ir priteisė iš pareiškėjo notarei 885 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5.       Teismas nurodė, kad antstolio konstatuota, jog adresu (duomenys neskelbtini) mirusiajai J. S. priklausančioje rankinėje atrasta 56 000 Eur. Antstolio sudarytame 2017 m. gruodžio 5 d. paveldimo turto apyraše nurodyta, kad paveldimas J. S. turtas, kurį priima įpėdinis K. S., yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), grynieji pinigai – 56 000 Eur. 2018 m. vasario 28 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad K. S. paveldėjo J. S. nekilnojamąjį turtą pagal antstolio 2017 m. gruodžio 5 d. paveldimo turto apyrašą. 2018 m. kovo 1 d. notarė priėmė nutarimą atsisakyti išduoti K. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į antstolio 2017 m. gruodžio 5 d. sudarytame J. S. turto apyrašo 4 punkte įrašytą 56 000 Eur grynųjų pinigų sumą, nesant faktinio ir teisinio pagrindo.

6.       Teismas iš dalies sutiko su notarės argumentais ir sprendė, kad antstolio 2017 m. lapkričio 21 d. sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame yra konstatuotos aplinkybės apie 56 000 Eur grynuosius pinigus, rastus rankinėje J. S. priklausiusiame name (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. gruodžio 5 d. J. S. turto apyrašas nebuvo pakankamas teisinis pagrindas notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į šiuos pinigus.

7.       Vadovautis Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 651 punktu jeigu įpėdiniai prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į rastus grynuosius pinigus, notaras gali jį išduoti esant šioms sąlygoms: grynieji pinigai rasti palikėjui priklausiusiame name (ar kitoje jo gyvenamojoje vietoje); šių pinigų buvimo toje vietoje faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba antstolio sudarytame paveldimo turto apyraše, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos surašytame turto apžiūros akte; įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjui; notarui nėra žinoma, kad kas nors ginčytų pinigų priklausymo palikėjui faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi šioje byloje išaiškinta, kad tais atvejais, kai notarui kyla pagrįstų abejonių, ar palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai tikrai galėjo jam priklausyti nuosavybės teise, notaras turi teisę pareikalauti, kad įpėdinis pateiktų notarui įrodymus.

8.       Pareiškėjas teismui pateikė rašytinius duomenis apie motinos J. S. gautą senatvės pensiją nuo 1985 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., t. y. nuolatines pajamas kiekvieną mėnesį. Liudytojų parodymais nustatyta, kad pareiškėjo motina iki pensijos buvo dirbanti, nuolat gaudavo papildomų pajamų iš siuvimo, žemės ūkio produkcijos auginimo ir pardavimo, gyveno itin taupiai, niekur nekeliaudavo, nesisvečiuodavo ir pati buvo linkusi visą laisvą laiką skirti ūkio darbams savo turimame 30 arų namų valdos sklype. Taigi aptariamos lėšos priklausė būtent J. S., ji realiai galėjo tokią sumą lėšų sukaupti per visą savo gyvenimą ir jomis disponuoti.

9.       Teismas sprendė, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie pinigų priklausymą palikėjai: grynieji pinigai rasti palikėjai priklausiusiame name, faktas užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, įpėdinis raštu patvirtino, kad pinigai priklausė palikėjai, byloje apklausti liudytojai nuosekliai paaiškino tas pačias aplinkybes apie pareiškėjo motinos darbingą gyvenimą ir jos galimybes sukaupti tokią sumą pinigų, pareiškėjas detaliai teismo posėdyje paaiškino pinigų radimo aplinkybes motinos rankinėje, pateikė ir papildomą fotonuotrauką, kurioje fiksuota J. S. su ta pačia rankine rankoje.

10.       Pareiškėjo sūnus D. S., veikiantis pagal 2017 m. lapkričio 29 d. įgaliojimą, rašė notarei du prašymus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – 2018 m. vasario 8 d. surašytas ranka dėl 56 000 Eur paveldėjimo, kuris notarės išspręstas 2018 m. kovo 1 d. nutarimu atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, o kitas 2019 m. vasario 28 d. surašytas prašymas kompiuteriu dėl nekilnojamojo turto paveldėjimo ir tą pačią dieną notarės išduotas pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą į paveldėtą butą (duomenys neskelbtini). Be to, notarė paveldėjimo byloje padarė ir užtvirtino 2017 m. lapkričio 21 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją be jo priedų (fotonuotraukos, kompaktinio disko su nuotraukos įrašu), kas rodo notarės nepakankamą dėmesingumą ir objektyvumą 2018 m. kovo 1 d. priimant nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

11.       Notarės 2018 m. kovo 1 d. nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą laikytinas nepagrįstu ir nemotyvuotu, nes jame nėra duomenų apie tai, jog notarė buvo pareikalavusi, jog įpėdinis pateiktų įrodymus, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, kad grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjai jos mirties dieną. Teismui tenkinus antrąjį skundo reikalavimą, notarė įpareigotina išduoti K. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į J. S. 56 000 Eur grynuosius pinigus.

12.       Nors notarė tinkamai neįgyvendino savo pareigos įsitikinti turto priklausymu palikėjai, nes nepasiūlė įstatyminiam įpėdiniui pateikti tai patvirtinančių įrodymų, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad lėšų priklausymas palikėjai teisme pareiškėjo buvo iš esmės įrodinėjamas jo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, o pateikti pareiškėjo rašytiniai įrodymai šias aplinkybes patvirtina tik iš dalies. Teismas nenustatė visiškai priešingo šalių suinteresuotumo įgyvendinant paveldėjimo teisinius santykius (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Byloje nustatyta, kad notarė turėjo teisę suabejoti rastų lėšų priklausymu palikėjai, tačiau tinkamai neįgyvendino savo pareigos pareikalauti, kad įpėdinis pateiktų jai įrodymus, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjai jos mirties dieną, ir tai sudarytų pagrindą dėl šių pinigų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos šiame skundo nagrinėjimo procese tarp šalių nepaskirstomos.

13.       Nors pareiškėjo skundą teismas tenkino pakartotinai, tačiau papildomai įvertinus šalių atsakomybę dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo procese, t. y. negalint konstatuoti vienareikšmiškai vien tik notarės netinkamų veiksmų, šalys paliktinos prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, taikant sprendimo įvykdymo atgręžimą. Bylos eigoje notarė atlygino pareiškėjui 885 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo notarei, kadangi teismas remiasi bendrąja taisykle ypatingosios teisenos bylose, t. y. kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

14.       Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal notarės apeliacinį skundą, 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį. 

15.       Kolegija nurodė, kad ginčijamu notarės nutarimu pasisakyta dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimo, nurodyta, kad juo nėra pagrįsta palikėjos turtinė teisė į jos turto apyrašo 4 punkte įrašytą 56 000 Eur grynųjų pinigų sumą. Iš ginčijamo nutarimo turinio nustatyta, kad notarė pasisakė tik dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimo, jame nėra nurodoma, kad notarė būtų pasiūliusi pareiškėjui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti papildomus įrodymus, o jie būtų atsisakę tai padaryti. Tokių duomenų nėra ir paveldėjimo byloje. K. S. notarės nurodomų argumentų nepatvirtino, o priešingų įrodymų apie tai, jog notarė būtų siūliusi pateikti kitus įrodymus, o ne tik antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, byloje nėra. Vien tik įrašas nutarime, kad pinigai negali būti įpėdinių paveldimi, nes nėra faktinio pagrindo, jog mirusioji turėjo turtines teises į nurodytą grynųjų pinigų sumą, nepatvirtina, kad notarė siūlė pateikti papildomus įrodymus. Notarės argumentai, kad ji galimai nebūtų išdavusi paveldėjimo teisės liudijimo į grynuosius pinigus, nes jai nebūtų pakakę byloje esančių rašytinių įrodymų išvadai dėl pinigų priklausymo palikėjai, nereikšmingi, kadangi notarė jokių įrodymų pateikti neprašė ir dėl jų reikšmės nepasisakė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino visų įrodymų visumą (rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, liudytojų parodymus) ir padarė išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių spręsti, jog pinigai palikėjai priklausė, ko notarė ir neginčijo.

16.       Kolegija sutiko su notarės argumentu, kad aplinkybė, jog ji patvirtino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą be priedų, nepatvirtina, jog ji buvo nepakankamai dėmesinga ir objektyvi priimant 2018 m. kovo 1 d. nutarimą, kadangi nuotraukos, kuriose matosi rankinė ir pinigai, nei patvirtina, nei paneigia faktą, kas turi nuosavybės teisę į tose nuotraukose matomus pinigus. Tačiau notarės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad notarė nepasiūlė įpėdiniui pateikti papildomų įrodymų, nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą laikytinas nepagrįstu ir nemotyvuotu. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad byloje pakanka duomenų, jog rasti grynieji pinigai priklausė palikėjai, pagrįstai notarės nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą panaikintas bei notarė įpareigota išduoti K. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusios motinos 56 000 Eur grynuosius pinigus.

17.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su notarės argumentu, kad ji ir pareiškėjas turėjo skirtingą suinteresuotumą, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai aiškino paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sąlygas. Tačiau, esant CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodytoms aplinkybėms (išimtims), teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pareiškėjo skundas, kasaciniam teismui panaikinus teismų nutartis bei grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, buvo patenkintas pakartotinai. Pareiškėjas įrodymus teikė, liudytojus prašė apklausti tik kasaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo bei nurodžius, kad teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus dėl pinigų priklausymo palikėjai. Teismo pagrįstai pripažinta, kad notarė turėjo teisę suabejoti rastų pinigų priklausymu palikėjai, tačiau tinkamai neįgyvendino savo pareigos pareikalauti, jog įpėdinis pateiktų notarui įrodymus, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjai jos mirties dieną, ir tai sudarytų pagrindą dėl šių pinigų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notarė nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų dėl pinigų priklausymo nuosavybės teise palikėjai, o pareiškėjui teisme pateikus papildomus įrodymus buvo pagrindas konstatuoti, kad jų pakanka tokiai išvadai. Todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti vien tik notarės netinkamų veiksmų. Taigi vien tik aplinkybė, kad pareiškėjo ir notarės interesai buvo priešingi, nereiškia, jog bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos tarp šalių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė B. Šatienė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutarčių dalis, kuriomis panaikintas Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės 2018 m. kovo 1 d. nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir priteisti iš pareiškėjo 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą buvo parengtas pagal Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nenustatyta, kad atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti įrašyti pasiūlymai ar pareikalavimai (dėl įrodymų pateikimo). Jokiu kitu teisės aktu notaro atsisakymo atlikti notarinius veiksmus forma nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalies taikymo.

18.2.                      Pinigų priklausymą palikėjai pareiškėjas įrodinėjo dokumentais apie pajamas nuo 1981 m. Jokios turto deklaracijos ne tik notarei, bet ir teismui pareiškėjas neteikė. Todėl teismas, notarės nutarimo panaikinimą argumentuodamas įrodymų pakankamumu, pažeidė Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą ir 4 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. privalėjo pateikti mokesčio administratoriui turto deklaraciją apie 2003 m. gruodžio 31 d. turimas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt. Teismo argumentas, kad notarės nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą naikintinas, nes pakanka įrodymų, jog palikėja turėjo nuosavybės teisę į pinigus, abejotinas, nes neaišku, kaip notarui reiktų vertinti palikėjo pajamas, įgytas iki 2003 m. gruodžio 31 d., kai nėra pateiktos palikėjos turto deklaracijos. 

18.3.                      Kasacinio teismo šioje byloje konstatuota, kad notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Nagrinėjant šią bylą iš naujo pareiškėjas, remdamasis tik iki 2018 m. kovo 1 d. notarui neteiktais įrodymais, bylos dalyko nekeitė. Kadangi notarui neteikti įrodymai neturi ryšio su anksčiau, t. y. 2018 m. kovo 1 d. priimtu nutarimu, pareiškėjo reikalavimas panaikinti nutarimą neatitinka CPK 135 straipsnio 2 dalies, pagal kurią pareiškėjas privalo reikalavimą pagrįsti įrodymais. Teismai nesiūlė pareiškėjui jo reikalavimo panaikinti nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą pagrįsti įrodymais pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, o priėmė nutartį dėl viso bylos dalyko, t. y. patenkino ir pareiškėjo reikalavimą panaikinti nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Kadangi pareiškėjo reikalavimą panaikinti nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą pagrindžiančių įrodymų nėra, tai teismai dėl šio reikalavimo neturėjo vertinti. Taigi nutarties dalis, kuria panaikintas notarės 2018 m. kovo 1 d. nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, yra priimta pažeidžiant CPK 265 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią teismą įvertinti įrodymus.

18.4.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes nepasisakė dėl atskirajame skunde nurodyto argumento apie notarės 2018 m. kovo 29 d. teismui pateiktą atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Šiuo argumentu įrodoma, kad pareiškėjas ne tik notarui, bet ir teismams sąmoningai neįrodinėjo fakto, ar palikėja turėjo nuosavybės teisę į pinigus. Šis įrodymas paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad negalima spręsti, jog notarė būtų pasiūliusi ar pareikalavusi pateikti papildomus įrodymus. Šiuo įrodymu yra atskleista aplinkybė, kad iš pareiškėjo buvo reikalaujami įrodymai, nes ir po šio atsiliepimo į jo skundą įrodymus pareiškėjas pradėjo teismui teikti tik po metų (2019 m. kovo 28 d.), kai byla buvo nagrinėjama iš naujo. Atsakymas į šį atskirojo skundo argumentą būtų reikšmingas ne tik vertinant aplinkybes, ar pareiškėjas žinojo, kad jis galėjo teikti įrodymus, bet ir vertinant pareiškėjo elgesį bylos procese.

18.5.                      Teismo argumentu, kad notarė neprieštarauja teismo išvadoms dėl pinigų priklausymo, pažeidžiama CPK 37 straipsnio 1 dalis, pagal kurią dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šis argumentas reiškia notarų priešinimą su klientais. Pagal Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, todėl negali turėti teisinio suinteresuotumo konkrečiu turtu.

18.6.                      Teismai neįvertino, kad nagrinėjant bylą iš naujo pareiškėjas įrodinėjo ne atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nepagrįstumą ir neteisėtumą, o palikėjos nuosavybės teisę į turtą. Dėl šių aplinkybių atsirado požymiai, pagal kuriuos ši byla turėtų būti nagrinėjama pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatant grynųjų pinigų valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turintį faktą. Procese dėl tokios bylos dalyko suinteresuotu asmeniu galėtų būti ne notaras, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismui nustačius faktą, kad palikėja turėjo nuosavybės teisę į pinigus, teismo sprendimas ar nutartis būtų CK 5.1 straipsnio 1 dalies nuostatas atitinkančiu pagrindu įpėdiniui (pareiškėjui) išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

18.7.                      Teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus. Kasacinis teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi šioje byloje konstatavo, kad notarė pagrįstai suabejojo pinigų patekimo į palikimo sudėtį faktu ir dėl to atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Nagrinėjant šią bylą iš naujo teismai, nenustatę jokių naujų aplinkybių ir negavę notarės nutarimui reikšmę turinčių jokių naujų įrodymų, priėmė kasacinio teismo išvadai prieštaraujantį sprendimą – notarės nutarimą panaikino. Be to, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016 suformuotos praktikos, nes nepasisakė dėl notarės 2018 m. kovo 29 d. teismui pateikto atsiliepimo, t. y. nepasisakė dėl skundo argumento, dėl kurio pirmosios instancijos teismas nebuvo pasisakęs. Pagal kasacinio teismo praktiką notarui suteikta teisė užtikrinti ne tik asmenų, bet ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (civilinė byla Nr. 3K-3-25/2013). Teismai nepasisakė dėl notaro nutarimo reikšmės valstybės interesų apsaugai. Dėl šios bylos baigties notaras, vengdamas patirti su teisminiu procesu susijusias išlaidas, negalės saugoti valstybės teisėtų interesų, nors ir abejos, kad jie gali būti pažeisti (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

18.8.                       Pareiškėjas notarei jokių įrodymų neteikė, tik pateikė antstolio sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir paveldimo turto apyrašą, ignoravo nutarime atsisakyti atlikti notarinį veiksmą įrašytą argumentą, kad nėra įrodyta, ar grynieji pinigai priklausė palikėjai. Skųsdamas notarės nutarimą teismui pareiškėjas neteikė įrodymų, iš karto reikalavo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjas toliau reikalavo ne tik įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, bet ir panaikinti nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, nors nutarimo panaikinimas pareiškėjo interesams reikšmės neturi. Palikėjos nuosavybės teisė į pinigus buvo nustatyta tik teismui apklausus liudytojus. Dėl pareiškėjo klaidingo CK 5.1 straipsnio 1 dalies suvokimo ir rastų pinigų nuosavybę pagrindžiančių rašytinių įrodymų neturėjimo, notarė nepagrįstai du metus turėjo dalyvauti teisminiame procese ir patirti atsiliepimų ir skundų rašymui būtinas išlaidas.

19.       Pareiškėjas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                      Kilus abejonėms dėl pinigų priklausomybės palikėjai, notarė nepareikalavo pateikti papildomų dokumentų. Notarės priimtame nutarime dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nenurodytos tokios abejotinos ar ginčijamos aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019 nurodyta, kad notaro pareiga yra patikrinti grynųjų pinigų priklausymo palikėjui faktą. Tai jis gali padaryti pasiūlydamas pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus. Atsisakydamas atlikti notarinį veiksmą notaras turi turėti objektyvų pagrindą; atsisakymas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018). Kadangi notarė pareiškėjui nesuteikė galimybės pateikti papildomų dokumentų, o nutarime dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nenurodytos tokios abejotinos ar ginčijamos aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, tai teismas pagrįstai panaikino notarės nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

19.2.                      Teismas nepažeidė Vienkartinio gyventojų deklaravimo įstatymo nuostatų, nes nėra nustatyta, kad teismas privalo pareikalauti pateikti tokią deklaraciją. Be to, teismas bylą nagrinėja pagal byloje esančius įrodymus ir vidinį įsitikinimą.  

19.3.                      Teismas turėjo teisinį pagrindą pasisakyti dėl rastų 56 000 Eur priklausymo nuosavybės teise mirusiajai fakto ir nereiškiant atskiro reikalavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019 nurodė, kad teismų praktikoje dažni atvejai, kai pareiškėjai, skųsdami notaro veiksmus, reiškia ir kitą reikalavimą - įpareigoti notarą atlikti tam tikrus veiksmus, kartu pateikdami papildomus įrodymus ir argumentus, patvirtinančius prašymo atlikti tam tikrą notarinį veiksmą pagrįstumą, t. y. papildomai įrodinėdami ir prašydami pripažinti, kad jie tam tikrą teisę turi ar tam tikras faktas egzistuoja.

19.4.                       Pagal formuojamą teismų praktiką pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

19.5.                      CPK 442 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylų specifika (šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių) lemia, kad ypatingosios teisenos byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos paprastai yra neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Teismai patenkino pareiškėjo skundą, o notarės atskirasis skundas buvo atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrįstumo ir apskundimo teismui  

20.       Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Ši nuostata įtvirtina asmens teisę teismui apskųsti notaro veiksmus. Apskundimo pagrindas yra tai, kad notaro atliktas veiksmas ar atsisakymas jį atlikti yra neteisingas. Pažymėtina, kad ši nuostata nereglamentuoja, ką reiškia ir kaip įforminamas atsisakymas atlikti notaro veiksmus.

21.       Sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

22.       Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. 

23.       Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

24.       Nurodyti argumentai ir notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, kadangi jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu.

25.       Notariato įstatymo 40 straipsnyje yra nustatyti pagrindai, dėl kurių gali būti atsisakoma atlikti notarinį veiksmą, ir tokio atsisakymo įforminimas. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato

26.       Taigi Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje, be kitų duomenų, nurodyti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad notaro atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko nėra pagrindo atlikti atitinkamą notarinį veiksmą ir kokia teisine nuostata tai pagrindžiama. Pakankamu pagrindu gali būti tai, kad nenustatyta kokia nors įstatyme nurodyta svarbi aplinkybė, nurodant atitinkamą įstatymo nuostatą. Tai gali reikšti, kad yra nenustatyta aplinkybė, kuri pagal įstatymą būtina, todėl jos nenustačius būtų konstatuotas prieštaravimas įstatymui arba neatitiktis įstatymo reikalavimams (pvz., būtų neaiškus palikimą sudarančio turto priklausymas palikėjui). Kaip buvo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018 (38 punktas), notarės nutarime dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nebuvo nurodytos tokios abejotinos ar ginčijamos aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. 

27.       Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas). Tai reiškia, kad notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nėra panaikinamas.

28.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nepanaikinamas, asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis (pvz., prašydamas atnaujinti praleistą terminą – CK 5.57 straipsnis), priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas). Jeigu notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl to, kad turto priklausomybė palikėjui notarui neaiški, o įpėdinis nesutinka su tokiu notaro sprendimu, teismui gali būti teikiamas skundas dėl notaro veiksmų kartu su prašymu įpareigoti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Jei įpėdinis sutinka su tokiu notaro sprendimu, tai įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad turtas priklausė palikėjui nuosavybės teise, nustatymo.

29.       Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad nagrinėjant tokius skundus taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511–513 straipsniai, įtvirtinantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką. Tuo atveju, kai teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nusprendžia, kad pareiškėjo notarui pateikti dokumentai buvo pakankami konstatuoti faktą, kad turtas nuosavybės teise priklausė palikėjui, tai būtų pagrindas teismui įpareigoti notarą atlikti notarinį veiksmą. Tokiose bylose notaras dalyvauja kaip suinteresuotas asmuo, kadangi būtų sprendžiama dėl jam tenkančių pareigų.

30.       Dalyvaujančiais asmenimis civiliniame procese pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį gali būti asmenys, turintys teisinį suinteresuotumą byla. Notaras turi teisinį procesinį suinteresuotumą byloje, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo notarui atlikti notarinį veiksmą, kadangi teismo nutartimi gali būti nuspręsta dėl notarui tenkančių pareigų. Ta aplinkybė, kad notaro suinteresuotumas yra ne materialinis, t. y. nesusijęs su turtu ar turtinėmis teisėmis, jo gavimu ar perdavimu, neteikia pagrindo daryti išvados, kad notaras teisiškai nesuinteresuotas šia byla ir kad nėra pagrindo jam reikšti reikalavimo ar kad jis galėtų nedalyvauti šioje byloje. Materialinio suinteresuotumo nebuvimas nepaneigia notaro teisinio procesinio suinteresuotumo ir dėl to jis privalo būti įtrauktas kaip suinteresuotas asmuo į bylą dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą.  

31.       Atskirais įstatyme konkrečiai nustatytais atvejais (CPK 444 straipsnis) teismas gali spręsti dėl fakto nustatymo kaip dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kai teismo sprendimas dėl tokio fakto nustatymo vėliau yra paduodamas kitoms institucijoms ar pareigūnams, kurie pagal savo kompetenciją, vadovaudamiesi tuo, kas nustatyta ir kitais reikalingais faktais, priima sprendimus dėl asmenų teisių ir pareigų. Jeigu asmens teisėms nustatyti reikia fakto, kad tam tikras turtas priklausė konkrečiam asmeniui, o šis faktas yra reikalingas notaro atliekamam paveldėjimo teisės liudijimo įforminimui, tai jis gali būti nustatomas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto tvarka kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Pagal ją faktas nustatomas, jeigu pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Jeigu turto įgijimo ar valdymo nuosavybės teise aplinkybės yra neaiškios, o turimi dokumentai ar kiti įrodymai tik fragmentiškai ir netiesiogiai jas patvirtina, tai notaras neturi teisinės galimybės priimti sprendimo dėl to fakto pagal savo profesinės veiklos ypatybes. Atitinkamai tai reiškia, kad pareiškėjas, pasinaudodamas notarine tvarka, negali gauti jam reikiamo dokumento apie nuosavybės teisės patvirtinimą. 

32.       Nagrinėjant bylą pagal pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo notaras neturi nei procesinio, nei materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl neturi būti įtraukiamas į bylą kaip suinteresuotas asmuo. Ta aplinkybė, kad notarui palikimo priėmimui įforminti gali būti pateiktas teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie turto priklausymą nuosavybės teise, nesudaro pagrindo notaro vertinti kaip suinteresuoto asmens fakto nustatymo procese. Dėl nagrinėjamo fakto aplinkybių ir konstatavimo notaras suinteresuotumo neturi, o teismo sprendimu dėl jo teisių ir pareigų tiesiogiai nesprendžiama, taigi teismas nenuspręstų notaro kaip nors įpareigoti. Suinteresuotais asmenimis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo gali būti kiti asmenys, kurie gali būti suinteresuoti dėl fakto nustatymo, dėl paveldėjimo, dėl nuosavybės teisės faktų į nustatomą turtą ar kitaip.

33.       Kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pareiškėjo klausimai turėjo būti nagrinėjami dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o ne dėl notarinių veiksmų atlikimo. Pažymėtina, kad pinigų priklausymo nuosavybės teise faktas galėjo būti nustatomas kaip juridinę reikšmę turintis faktas, bet ši aplinkybė savaime neeliminuoja proceso dėl notaro veiksmų. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą. Kartu, atsižvelgiant į skirtingus ieškinių dalykus (ieškovo reikalavimus), tai reiškia, kad vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso. Vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą ar palikti ieškinį nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 40 punktas). Pažymėtina, kad byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl pinigų priklausymo palikėjui nuosavybės teise nustatymo reikalavimas būtų kitas, be to, tokia byla nėra užvesta. 

34.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundė notaro veiksmus, šiam atsisakius atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės į grynuosius pinigus liudijimą, ir prašė įpareigoti notarą atlikti šį notarinį veiksmą. Teismų praktikoje dažni atvejai, kai pareiškėjai, skųsdami atsisakymą atlikti notaro veiksmą, reiškia ir kitą reikalavimą – įpareigoti notarą atlikti tam tikrus veiksmus, kartu pateikdami papildomus įrodymus ir argumentus, patvirtinančius prašymo atlikti tam tikrą notarinį veiksmą pagrįstumą, t. y. papildomai įrodinėdami ir prašydami pripažinti, kad jie tam tikrą teisę turi ar tam tikras faktas egzistuoja. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad tokių reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje yra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

35.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, pareiškėjui skundžiant notaro veiksmus šiam atsisakius atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės į grynuosius pinigus liudijimą, notarė turi teisinį suinteresuotumą, teismui sprendžiant dėl jos veiksmų teisėtumo ir atitinkamai dėl jos pareigos atlikti tokį notarinį veiksmą, todėl notarė pagrįstai buvo įtraukta dalyvauti į šį procesą. Kadangi nėra užvesta kita byla dėl šiai bylai reikšmingo fakto nustatymo, tai nėra pagrindo šios bylos nenagrinėti pagal tokius pareikštus reikalavimus. Atitinkamai kasacinio skundo argumentai, kad buvo pažeisti CPK 37, 444 straipsniai, teisiškai nepagrįsti.

        Dėl notaro pareigos, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, patikrinti turto priklausymo palikėjui faktą ir pareikalauti šį faktą patvirtinančių duomenų

36.       CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą,  gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, kuriame įtvirtinama, kad po palikėjo mirties įpėdinis priėmė palikimą, ir detalizuojamas palikėjo turtas.

37.       Notaras paveldėjimo teisės liudijime, be kita ko, nurodo palikimą sudarantį turtą, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje išvardytas paveldėjimo objektų sąrašas yra nebaigtinis ir gana abstraktus, tačiau praktikoje dažniausiai palikimą sudaro nekilnojamasis turtas ir su juo susijusios teisės, įmonės, indėliai ir grynieji pinigai, reikalavimo teisės ir prievolės. Pinigai, kaip civilinių teisių objektai, – tai Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos, lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemone (CK 1.100 straipsnis). Taigi, grynieji pinigai (banknotai, monetos), palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausę palikėjui, patenka į palikimo sudėtį ir gali būti paveldimi.

38.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė išduoti paveldėjimo teisės, be kita ko, ir į grynuosius pinigus, liudijimą. Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų 651 punkte nurodytos sąlygos, kurioms esant notaras gali išduoti paveldėjimo teisės į rastus grynuosius pinigus liudijimą.

39.       Kasacinis teismas vienoje iš nagrinėtų bylų yra pasisakęs dėl Rekomendacijų taikymo ir pažymėjęs, kad jose pateikti išaiškinimai yra skirti notarams, jie yra rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra privalomi teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014). Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas nurodė, kad Notarų rūmų prezidiumas yra Notarų rūmų organas, per kurį yra įgyvendinami Notarų rūmų uždaviniai ir funkcijos, inter alia (be kita ko), ir notarinės praktikos vienodinimas, kuris gali būti vykdomas apibendrinant notarinę praktiką ir teikiant išvadas notarams (Notariato įstatymo 9 straipsnio 5 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas, Notarų rūmų statuto 8 straipsnio 6, 7 punktai, 20 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą Rekomendacijos pagal savo teisinę prigimtį yra rekomendacinio pobūdžio taisyklės, kurios turi padėti notarams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, tačiau tais atvejais, kai kyla ginčas dėl notaro veiksmų (atsisakymo atlikti notarinį veiksmą) teisėtumo, teismas tokį ginčą turi nagrinėti vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais bei pats aiškinti teisę (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019, 24 punktas).  

40.       Kasacinis teismas išaiškino, jog Rekomendacijose įtvirtintų sąlygų visumos buvimas savaime nepatvirtina, kad palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti (esantys) grynieji pinigai priklausė mirusiam asmeniui nuosavybės teise palikimo atsiradimo dieną, todėl vien tik tokių sąlygų konstatavimas nepašalina notaro pareigos patikrinti grynųjų pinigų priklausymo palikėjui faktą. Tais atvejais, kai notarui kyla pagrįstų abejonių, ar palikėjo gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai tikrai galėjo jam priklausyti nuosavybės teise, notaras turi teisę pareikalauti, kad įpėdinis pateiktų notarui įrodymus, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, jog grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjui jo mirties dieną, ir tai sudarytų pagrindą dėl šių pinigų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tokie įrodymai galėtų būti, pvz., faktiniai duomenys apie mirusiojo gautas pajamas, jo socialinį statusą ir pan., kurie leistų pagrįstai manyti, kad palikėjas galėjo disponuoti atitinkamomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019, 25 punktas).  

41.       Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių. Pavyzdžiui, jeigu sprendžiama dėl turto priklausymo asmeniui nuosavybės teise, tai gali būti svarbios jo įgijimo aplinkybės (sandoriai, sutaupymo galimybės ir pan.), informacija apie turtą, esanti pas kitus asmenis ar duomenų bazėse (pvz., registruose, deklaracijose), kiti duomenys (pvz., deklaracijų neteikimas ar turto (ne)nurodymo juose faktai), kita. Tokie duomenys yra patvirtinami įrodymais. Jeigu įrodymai, t. y. faktiniai duomenys apie nuosavybės teisės patvirtinimą konkrečiam asmeniui, yra apie kilnojamąjį ir neregistruojamą turtą, neturintį su konkrečiu asmeniu siejančių žymių, patvirtinantys konkretaus asmens nuosavybę tik netiesiogiai, vien dėl atskirų jos įgijimo ar valdymo elementų, nesudarantys nuoseklios visumos, yra prieštaringi, tai jie gali sudaryti pakankamą pagrindą notarui abejoti faktu. Notaras turi pareigą įsitikinti fakto tikrumu, tačiau tai nereiškia pareigos notarui reikalauti pateikti visus įmanomus įrodymus ar konkretų, išsamų ir baigtinį įrodymų sąrašą. Toks sąrašas apskritai neįmanomas dėl atvejų įvairovės, notaras ir neturi tokios pareigos, jis tik privalo tinkamai suteikti teisines paslaugas klientui. Teikdamas teisines paslaugas notaras konsultuoja klientą dėl teisinių reikalavimų notariniam veiksmui atlikti ir nurodo, kokias aplinkybes asmuo turi patvirtinti įrodymais. Atskirais atvejais, jeigu įmanoma, gali būti nurodyta, kokių dokumentų reikia konkrečiu atveju. Pavyzdžiui, asmens gimimą, santuoką patvirtina atitinkami liudijimai, turto nuosavybės teisę patvirtina sudaryti sandoriai ir registrų pažymos. Taigi notaro pareiga patikrinti faktą reiškia, kad notaras, prieš išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareikalauti palikėjo nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius įrodymus, reikalaujamus pagal įstatymus ir nusistovėjusią tiems atvejams notarinę praktiką.

42.       Ginčytina ar neaiški aplinkybė yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, todėl iki tol, kol patikimai nėra patvirtintas pinigų priklausymas palikėjui nuosavybės teise, notaras turi pagrindą abejoti dėl šio fakto. Nagrinėjamoje byloje būtent pareiškėjas teisme turėjo įrodyti, kad notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. nepareikalavusi pagal įstatymus ir notarinę praktiką reikalingų duomenų, kurie būtų neabejotinai pagrindę palikėjos nuosavybės teisę į rastus pinigus. Aplinkybės, kad pareiškėjas pateikė teismui, tačiau nebuvo pateikęs notarei dokumentų ir liudytojų parodymų su netiesioginiais duomenimis apie palikėjos nuosavybės teisę į grynuosius pinigus ir kad teismui šių duomenų pakako, savaime nepatvirtina, kad jų turėjo pakakti ir notarei. Atsižvelgtina į tai, kad notaras pagal savo kompetenciją tiria duomenis ir tvirtina neabejotinus ir neginčijamus faktus. Jei notaro nepareikalauti duomenys patvirtina palikėjo nuosavybės teisę į pinigus, kaip neregistruojamą kilnojamąjį turtą, netiesiogiai, t. y. iš dokumentų ar iš liudytojų parodymų matyti, kad palikėjas turėjo pajamų šaltinį, pagal gyvenimo būdą, asmeninę padėtį ir savybes galėjo sutaupyti ir tokiu būdu per tam tikrą laiką įgyti pinigus, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad notaras nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Ginčijama aplinkybė gali būti vertinama kaip abejotina notaro požiūriu, jeigu įrodymai yra netiesioginiai ir fragmentiniai. Notarui tvirtinant tokius faktus gali kilti grėsmė, kad bus patvirtinti abejotini ir tikrovės neatitinkantys faktai. Tai prieštarautų notaro ir notariato veiklos tikslams.

43.       Minėta, kad dėl grynųjų pinigų priklausymo nuosavybės teise fakto nustatymo aplinkybės kiekvienu atveju skirtingos ir gali būti neaiškios, o reikalavimai notarams kaip apibendrinti patarimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tokiais atvejais išdėstyti Rekomendacijose. Net ir įvykdžius visus Rekomendacijų reikalavimus, kaip minėta, savaime nereiškia, kad atskiru atveju notarui neliks pagrįstų abejonių. Ar notaras tinkamai atliko pareigas, šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar jis tinkamai nurodė aplinkybes, dėl kurių turi būti pateikti dokumentai ir kiti įrodymai. Šiuo atveju tai būtų aplinkybės dėl pinigų priklausymo palikėjui nuosavybės teise.

44.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio 2017 m. lapkričio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) mirusiajai J. S. priklausančioje rankinėje atrasta 56 000 Eur. Antstolio sudarytame 2017 m. gruodžio 5 d. paveldimo turto apyraše nurodyta, kad paveldimas J. S. turtas, kurį priima įpėdinis, yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), grynieji pinigai – 56 000 Eur. Šie dokumentai, kaip patvirtinantys palikėjos nuosavybės teisę į grynuosius pinigus, buvo pateikti notarei, o ši, įvertinusi pateiktus duomenis, 2018 m. kovo 1 d. nutarimu atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą į 56 000 Eur grynųjų pinigų sumą liudijimą, nesant faktinio ir teisinio pagrindo. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad notarės nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą laikytinas nepagrįstu ir nemotyvuotu, nes jame nėra duomenų apie tai, jog notarė pareikalavo, kad įpėdinis pateiktų įrodymus, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, kad grynieji pinigai nuosavybės teise galėjo priklausyti palikėjai jos mirties dieną.

45.       Nagrinėdamas šią bylą kasacinis teismas išaiškino, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole arba paveldimo turto apyraše užfiksuotas grynųjų pinigų buvimo palikėjo gyvenamojoje vietoje faktas nėra pakankamas įrodymas, jog šie pinigai palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise priklausė palikėjai, nes antstolis, sudarydamas šiuos dokumentus, nuosavybės teisės fakto nenustato. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatyta, jog notarei nebuvo pateikti papildomi įrodymai, kurie sudarytų prielaidas manyti, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir turto apyraše nurodyti grynieji pinigai galėjo nuosavybės teise priklausyti palikėjai, todėl notarė pagrįstai suabejojo šių pinigų patekimo į palikimo sudėtį faktu ir dėl to atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019, 26 punktas). Aplinkybės dėl notarės turėtų pagrįstų abejonių ir tuo pagrindu atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą jau yra nustatytos. Šiose išvadose įvertintas notarės veiksmų pagrįstumas ir teisingumas tuo metu, kai jai pareiškėjas teikė duomenis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

46.       Bylą iš naujo nagrinėję teismai nenustatė, kokių konkrečiai įrodymų, reikalingų pagal įstatymus ir įprastą notarinę praktiką, notarė nepareikalavo pateikti iš pareiškėjo. Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 4.2 patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų tvarkymo rekomendacijų 651 punkte nurodyti dokumentai – antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir antstolio sudarytas paveldimo turto apyrašas, kaip minėta, notarei buvo pateikti ir ji šiuos dokumentus įvertino, spręsdama, kad šių dokumentų nepakanka palikėjos nuosavybės teisei į grynuosius pinigus patvirtinti, ir toks sprendimas kasacinio teismo pripažintas pagrįstu. Nagrinėjant bylą iš naujo pareiškėjas pateikė teismui naujų įrodymų dėl pinigų priklausymo palikėjai nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad lėšų priklausymas palikėjai teisme pareiškėjo buvo iš esmės įrodinėjamas jo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Teismai sprendė, kad pateiktų duomenų užtenka faktui, kad grynieji pinigai priklausė palikėjai, konstatuoti, ir toks teismų sprendimas kasacine tvarka nėra skundžiamas. Tačiau bylą nagrinėję teismai nenustatė naujų aplinkybių, kad notarė, spręsdama dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turėjo daugiau dokumentų ar kad pažeidė profesines pareigas, spręsdama dėl notarinio veiksmo neatlikimo. Vien ta aplinkybė, kad teismo proceso metu pareiškėjas teismui pateikė papildomus įrodymus dėl pinigų priklausymo nuosavybės teise palikėjai fakto, nesudaro pagrindo vertinti, kad notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą pagal jai pateiktą duomenų kiekį buvo neteisingas. Be to, ginčijamas notarės nutarimas yra argumentuotas – glaustai nurodyta atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežastis, būtent – paveldėtojo nepagrįsta, kad palikėjai priklausė nuosavybės teise rasti grynieji pinigai, ir teisinis atsisakymo pagrindas – CK 5.1 straipsnio 1 dalis.

47.       Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakartotinai bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas notarės nutarimas yra neteisėtas, ir jį panaikinti. Dėl šios priežasties yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis panaikintas notarės nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).  Teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis notarė įpareigota išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusios motinos pinigus, paliktinos nepakeistomis, nes teismams ištyrus pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus ir nustačius, kad pinigai priklausė palikėjai nuosavybės teise, įpareigojimas notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą sietinas su teismų nustatytu juridinę reikšmę turinčiu faktu, bet ne su notarės neteisėtais veiksmais atsisakant išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą.

        Dėl turto deklaracijos, kaip palikėjo nuosavybės teisę į pinigus patvirtinančio įrodymo vertinimo

48.       Notarė kasaciniame skunde nurodo, kad pinigų priklausymą palikėjai pareiškėjas įrodinėjo dokumentais apie pajamas nuo 1981 m., tačiau turto deklaracijos ne tik notarei, bet ir teismui nepateikė, todėl teismas, notarės nutarimo panaikinimą argumentuodamas įrodymų pakankamumu, pažeidė Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą ir 4 straipsnio 1 dalį.

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde keliamas hipotetinis klausimas dėl palikėjos pinigų deklaravimo, nes palikėjos deklaracija nepateikta, todėl šiuo atveju svarbus ne Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatų pažeidimas, o įrodymų vertinimui ir sprendimui dėl pinigų nuosavybės teisės priimti svarbi aplinkybė, kad pinigai galimai nebuvo deklaruoti. Ši aplinkybė reiškia, kad asmuo galimai neįvykdė įstatymo reikalavimo, jeigu buvo pagrindas turtą deklaruoti.

50.       Pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą nuolatinis Lietuvos gyventojas privalėjo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt. Nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. privalėjo pateikti mokesčio administratoriui turto deklaraciją (Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Taigi palikėja, jei iki 2003 m. gruodžio 31 d. buvo sutaupiusi daugiau nei 50 000 Lt, turėjo pareigą pateikti deklaraciją mokesčio administratoriui, tačiau byloje nėra duomenų apie šios pareigos įvykdymą.

51.       Turto deklaracija, jei ji būtų pateikta, būtų vertinama kaip vienas iš įrodymų, pagrindžiančių konkrečios pinigų sumos valdymą nuosavybės teise nurodytu laiku. Jei tokia deklaracija nebuvo pateikta, tai gali būti, kad nebuvo pagrindo jos teikti arba toks pagrindas buvo, bet nebuvo įvykdyta pareiga pateikti deklaraciją. Įrodymų dėl nuosavybės teise valdomų pinigų fakto nustatymo deklaracijos nepateikimas nepatvirtina, kad asmuo pinigus valdė, tačiau ir nepaneigia pinigų valdymo fakto. Deklaracijos nepateikimas gali sudaryti pagrindą kritiškai, kaip nepatikimus, vertinti kitus įrodymus, pateiktus kaip patvirtinančius, kad asmuo pinigų turėjo, tačiau deklaracijos nepateikimas būtų tik vienas iš įrodymų visumos. Faktą, ar asmuo turėjo pinigų, reikėtų nustatyti iš bylos aplinkybių ir įrodymų visumos dėl asmens galimybių įsigyti lėšas (uždirbti, gauti išmokas, įgyti turto, paveldėti, gauti dovanų, kompensacijų, sutaupyti pagal gyvenimo būdą ir užsiėmimus ir kt.), taip pat įvertinus priežastis, kodėl jis lėšų nedeklaravo (nežinojo Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo reikalavimų dėl amžiaus, įstatymo naujoviškumo, švietimo trūkumo ir kt.).

52.       Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog nebuvo teikiama turto deklaracija, notarės pagrįstai galėjo būti vertinama kaip kelianti abejonių pinigų kilme. Tai dar kartą patvirtina notarės atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagrįstumą. Tačiau ši išvada nereiškia, kad teismai pažeidė Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą ir 4 straipsnio 1 dalį. Minėta, kad teismai byloje esančių įrodymų visumos pagrindu sprendė, kad pinigų priklausymo palikėjai faktas yra nustatytinas, pagrindo konstatuoti, kad teismai netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nenustatyta (CPK 178, 185 straipsniai).

 Dėl apeliacinio skundo argumentų neišnagrinėjimo

53.       CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas įtvirtina, kad nutartyje turi būti nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė tam tikrus įrodymus.

54.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo išanalizuoti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tik tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą (CPK 312, 314 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2005; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Pažymėtina, kad ši taisyklė reiškia ir apeliacinės instancijos teismo pareigą išanalizuoti ir įvertinti šalių bei dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimuose į apeliacinį skundą, pateikiamuose remiantis CPK 318 straipsniu, nurodytus su apeliaciniu skundu tiesiogiai susijusius faktinius ir teisinius atsikirtimus. Jeigu byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų argumentai apeliacinės instancijos teismo neįvertinti, tai tokia aplinkybė kasaciniame procese gali būti vertinama kaip CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas ir sudaryti kasacinio nagrinėjimo dalyką.

55.       Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro išsamūs teisiniai argumentai. Kaip kasacijos pagrindas tai turi būti argumentai, kurie patvirtina pažeidimą, taip pat ir tai, kad pažeidimas turėjo įtakos priimant teismo sprendimą ar nutartį.

56.       Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo padarytas pažeidimas pasireiškė tuo, jog nebuvo pasisakyta dėl atskirajame skunde nurodyto argumento apie notarės teismui pateiktą atsiliepimą į pareiškėjo skundą, o šiuo argumentu įrodoma, kad pareiškėjas ne tik notarei, bet ir teismams sąmoningai neįrodinėjo fakto, kad palikėja turėjo nuosavybės teisę į pinigus. Argumentuojama, jog šis įrodymas paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad negalima spręsti, jog notarė būtų pasiūliusi ar pareikalavusi pateikti papildomus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kokią įtaką nurodyto argumento neįvertinimas turėjo priimant apeliacinės instancijos teismo nutartį, t. y. kodėl teismo išvada, kad negalima spręsti, jog notarė būtų pasiūliusi ar pareikalavusi pateikti papildomus įrodymus, būtų paneigta, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas papildomų įrodymų notarei neteikė. Tai yra dvi savarankiškos aplinkybės, nepaneigiančios viena kitos, o jų vienoks ar kitoks konstatavimas nesusijęs su nagrinėjamos bylos esme – ar buvo aiškus, ar abejotinas notarei faktas dėl pinigų nuosavybės. Jeigu notarei šis faktas buvo neaiškus, keliantis abejonių, tai ji neturėjo pareigos reikalauti įrodymų dėl pinigų priklausomybės, kadangi ji įstatymo nėra įgaliota tirti neaiškius ar abejotinus faktus. Tuo tarpu neapsvarstytas argumentas yra susijęs būtent su įrodymų rinkimu, o ne iškilusio klausimo pobūdžiu – ar yra aiški ir notarui galima įrodyti aplinkybė, kad pinigai sudaro palikimą.

57.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentas dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos pasisakyti dėl atskirajame skunde nurodyto argumento apie notarės teismui pateiktą atsiliepimą į pareiškėjo skundą nepagrindžia CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto pažeidimo ir jo įtakos teismo nutarčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

58.       Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Šioje normoje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

59.       Ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ar priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant.

60.       Bylose dėl notarinių veiksmų, nagrinėjamose pagal CPK XXXI skyriaus normas, dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti notaro nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti jį atlikti notarinį veiksmą pareiškimo dalykas yra nurodyti reikalavimai. Fakto (pvz., turto priklausymo nuosavybės teise), reikalingo bylai išspręsti, nustatymas susijęs su pareiškimo pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, bet nėra tokio pareiškimo dalykas. Dėl fakto nustatymo notaras neturi intereso, todėl jis neturi materialinio suinteresuotumo. Dėl pareikšto reikalavimo teismo nutartimi nusprendžiama dėl notaro atlikto veiksmo atitikties įstatymui ir dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, o teismo nutartimi nusprendžiama dėl notaro teisių ir pareigų. Tai sudaro teisinį notaro suinteresuotumą bylos baigtimi. Jis skiriasi nuo pareiškėjo suinteresuotumo, nes pareiškėjas siekia pripažinti notaro veiksmus neteisėtais, panaikinti jo priimtą nutarimą ir įpareigoti notarą atlikti veiksmą, o notaras nesutinka su tokiu pripažinimu ir jo įpareigojimu, siekia, kad byla būtų užbaigta jam palankiu sprendimu. Teisinis notaro suinteresuotumas bylos baigtimi, kai skundžiamas jo nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir prašoma įpareigoti notarą jį atlikti, skiriasi nuo pareiškėjo suinteresuotumo dėl bylos baigties, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų padalijimo arba jų atlyginimo priteisimo iš dalyvavusio byloje asmens, kurio skundas atmestas. 

61.       Pagal vėliausią kasacinio teismo praktiką taikant CPK 443 straipsnio 6 dalį byloje, kurioje notarė buvo įpareigota atlikti notarinį veiksmą, netenkinęs suinteresuoto asmens notarės kasacinio skundo, kasacinis teismas pareiškėjui priteisė bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme už advokato pagalbą, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 41 punktas).

62.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė teismo panaikinti notarės nutarimą atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės į 56 000 Eur liudijimą po J. S. mirties. Taigi byloje buvo sprendžiama dėl notarės atlikto veiksmo – notarės priimto nutarimo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atitikties įstatymui, t. y. buvo sprendžiama dėl jos teisių ir pareigų, todėl jos suinteresuotumas dėl bylos dalies – ginčijamo nutarimo panaikinimo ir atitinkamai priešingumas pareiškėjo suinteresuotumui konstatuotini. Pripažinusi, kad notarės nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą yra teisėtas, esant suinteresuotų asmenų skirtingam suinteresuotumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti notarei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimą iš pareiškėjo. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti notarės suinteresuotumo dėl palikėjos nuosavybės teisės į grynuosius pinigus fakto nustatymo, todėl, byloje teismui nustačius atitinkamą faktą pagal teismui pateiktus įrodymus ir tenkinus pareiškėjo prašymą įpareigoti notarę išduoti jam paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusios motinos 56 000 Eur grynuosius pinigus, pagrindas notarei atlyginti dalį pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų nenustatytinas.

63.       Bylos duomenimis, notarė patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai, surašant 2018 m. kovo 29 d. atsiliepimą į skundą, 400 Eur – už 2018 m. gegužės 21 d. atskirąjį skundą, 400 Eur – už 2019 m. gegužės 27 d. atskirąjį skundą, iš viso – 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio punktuose nustatyto dydžio 8.2, 8.15 punktais, sprendžia, kad notarei priteistina iš atsakovo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai, surašant 2018 m. kovo 29 d. atsiliepimą į skundą, 353,92 Eur – už 2018 m. gegužės 21 d. atskirąjį skundą, 388,12 Eur – už 2019 m. gegužės 27 d. atskirąjį skundą, iš viso – 1042,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

64.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas patyrė 17,03 Eur dokumentų siuntimo išlaidų. Kasacinis teismas patyrė 17,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. ir 2020 m. kovo 9 d. pažymos). Tenkinant kasacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties ir Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties dalis, kuriomis panaikintas Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės 2018 m. kovo 1 d. nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjo K. S. reikalavimą panaikinti Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Birutės Šatienės 2018 m. kovo 1 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą atmesti.

Priteisti Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarei Birutei Šatienei (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1042,04 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt du Eur 4 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties ir Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties dalis, kuriomis Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Birutė Šatienė įpareigota išduoti pareiškėjui K. S. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į mirusios motinos J. S. 56 000 Eur grynuosius pinigus ir taikytas sprendimo vykdymo atgręžimas, palikti nepakeistas.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 34,37 Eur (trisdešimt keturis Eur 37 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Andžej Maciejevski

                                        Algis Norkūnas

                                        Algirdas Taminskas