Civilinė byla Nr. 2A-1295-657/2015

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00532-2014-8

                            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

30.9.1.; 121.14.; 121.20.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Baubienės, Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-547/2015 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui S. P., institucijai teikiančiai išvadą byloje Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo S. P. priešieškinį ieškovei S. S., išvadą teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl nekilnojamojo turto atidalijimo natūra.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą prašydama atidalinti ieškovei ir atsakovui priklausančias dalis bendroje dalinėje nuosavybėje – ieškovei S. S. priteisiant atsakovui priklausančią ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, ūkinių pastatų, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui S. P. priteisti iš ieškovės 9.499,54 Eur (32 800 Lt) piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-4). Nurodė, kad minėtus nekilnojamuosius daiktus ieškovė įgijo 2004-05-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o atsakovas minėtų nekilnojamųjų daiktų ½ dalį įsigijo 2013-06-20  turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu, atsakovo naudai vykdant skolos išieškojimą iš buvusio ieškovės sutuoktinio G. O.. Atsakovas šiuo turtu nesinaudoja, o ieškovei tai yra jos vienintelė gyvenamoji vieta, todėl siūlomas atidalinimo variantas yra racionalus ir nepažeidžia bendraturčių teisių ir interesų.

Ieškovė su atsakovo priešieškinio reikalavimu dėl turto atidalijimo natūra nesutiko, prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad iš tokio padalinimo varianto  visiškai nesuprantama, kam iš ginčo šalių nuosavybės teise turėtų  priklausyti trys atskiri nekilnojamojo turto objektai – garažas ir du  ūkiniai pastatai. Į namų valdą numatytas bendras įvažiavimas per žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu ,,A“/,,B“ 153 m2 , nors šiuo metu įvažiavimas yra kitoje vietoje. Atsakovo pasiūlytame variante neaišku, kaip ieškovė galės privažiuoti iki jai paskirtų ūkinių pastatų ir garažo. Atsakovo pateiktas atidalinimo variantas neatitinka statybos techninių reglamentų STR 2.02.09:2005 vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai ir STR 2.02.01:2004 GYVENAMIEJI PASTATAI 14 punkto reikalavimų, nes nesilaikyta minimalių plotų reikalavimų. Atidalinimo projekte yra likusių bendro naudojimo patalpų, kas teikia prielaidų konfliktinėms situacijoms kilti. Be to, atsakovas reikalauja priteisti patalpų daugiau, nei jam priklauso.

Atsakovas S. P. su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pagal architektės V. B. parengtą projektą atidalinti natūra S. S. ir S. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą,  garažą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 92-95). Nurodė, jog visas namo patalpas galima pertvarkyti taip, kad būtų suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pagal pateiktą projektą yra galima visus bendrosios dalinės nuosavybės objektus atidalinti natūra, nepadarant turtui žalos. Ieškovės nurodyta turto kaina yra aiškiai per maža.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei S. S. ½ dalį žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priklausančią atsakovui S. P., priteisė iš S. S. atsakovui S. P. 11.874,42 Eur (41.000,00 Lt) piniginę kompensaciją, priešieškinį atmetė bei priteisė iš S. P. bylinėjimosi išlaidas (b.l. 134-141). Teismo nuomone, atsakovo pateiktas atidalijimo variantas realiai neišsprendžia turto atidalijimo problemos, kadangi yra paliekamos bendro naudojimo patalpos rūsyje, neišspręstas garažo ir dviejų ūkinių pastatų atidalijimas, įvažiavimo į žemės sklypą ir privažiavimo prie garažo ir ūkinių pastatų klausimai, t.y. šalims priklausantis bendras nekilnojamasis turtas nebūtų visiškai atidalintas. Teismas pažymėjo, kad iš šalių pozicijų akivaizdu, kad šalys nesutaria dėl turto valdymo, naudojimosi juo, todėl palikti bendrai naudojamo turto nelogiška. Kadangi atsakovas ketina atlikti pastato rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbus, turi būti parengtas  rekonstravimo ir kapitalinio remonto projektas, kuriam turi pritarti atitinkamų institucijų įgalioti valstybės tarnautojai. Atidalinimo projekte nurodyti ne visų patalpų matmenys, mansardos matmenys visai nenurodyti, todėl negalima patikrinti, ar atsakovo projektuojamų atskirų butų patalpų matmenys atitinka STR 2.02.09:2005 reikalavimus. Projekte nurodomi didžiausio sanitarinio mazgo ir didžiausio kambario plotai neatitinka statybos techninio reglamento GYVENAMIEJI PASTATAI STR 2.02.01:2004 14 punkto reikalavimų. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kiek kainuotų nurodytų darbų atlikimas, kas ir kaip juos atliktų ir darė išvadą, kad bendraturčio atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės atsakovo prašomu būdu natūroje yra negalimas. Teismas sprendė, kad tikslinga vadovautis UAB ,,Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nustatyta turto verte – 82.000,00  Lt. Nors ši turto vertė buvo nustatyta 2012 metų birželio mėnesį, tačiau ataskaitoje nurodyti vertinimo kriterijai, pasirinkti lyginamieji objektai yra aiškūs, atitinkantys vertinamą turtą, padarytos išvados yra aiškios. Antstolė, nustatydama varžytynių kainą, taip pat vadovavosi šia kaina. Teismo vertinimu nuo turto vertinimo praėjo ne tiek daug laiko ir, atsižvelgus, kad vertinamas objektas yra kaimo vietovėje, per šį laikotarpį jo rinkos vertė negalėjo žymiai pasikeisti. Tuo tarpu, atsakovo pateiktoje konsultacijoje nurodyta turto kaina negalima vadovautis, nes neaišku, kelis pasirinktus objektus vertintojas vertino, joje nenurodyta konkreti konkretaus sandorio kaina, ją lėmę veiksniai, todėl nėra galimybės šių kainų palyginti ir vertinti. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita 2012 metų yra reali, atitinkanti įstatymo reikalavimus turto vertinimui, jos vertė yra didesnė, nei Registro centro nurodyta vidutinė rinkos vertė įvertinta masiniu vertinimu. Šia kaina iš esmės vadovavosi ir ieškovė. Tokio turto vertinimo vykdymo procese neginčijo ir atsakovas. Teismas akcentavo, kad turto vertinimo ataskaita yra didesnę įrodomąją galią turintis dokumentas, nei turto vertės nustatymo konsultacija. Ieškovė, nurodydama priteistiną kompensaciją, be pagrindo sumažino atsakovui priklausančios ½ turto dalies vertę ir ieškinyje nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų atsakovo turto dalies vertės sumažėjimą. Teismas, sprendė, jog šalių dalys turte lygios, todėl iš ieškovės atsakovui priteisė 41.000,00 Lt (11.874,42 Eur) kompensacijos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas S. P. prašė pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo ir padidinti atsakovui S. P. priteistinos kompensacijos dydį iki 14.046,57 Eur, bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 145-149). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai nustatė atsakovui priteistinos kompensacijos dydį už jam priklausančią turto dalį. Teismas, priteisdamas piniginę kompensaciją, turėjo remtis UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacijoje nurodyta ginčo šalims priklausančio nekilnojamojo turto rinkos verte, kuri sudaro 97.000,00 Lt, kadangi ši vertė labiausiai atitinka tikrąją atidalijamo turto rinkos vertę bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Tuo tarpu, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių prieštaravimų dėl atsakovo pateiktos konsultacijos, nepateikė įrodymų apie kitokią ginčo šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertę bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Be to, teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad namo vertė realiai yra padidėjusi dėl atliktos, tačiau dar neįteisintos, namo rekonstrukcijos.

Be to, ieškovas prašė prijungti papildomus įrodymus apie vertintojos K. V. kvalifikaciją bei sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus baigta savavališkos statybos įteisinimo procedūra.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė S. S. prašė apeliacinį skundą atmesti, o Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 158-159). Nurodė, jog kad atsakovo argumentai dėl būtinumo vadovautis UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacija dėl turto vertės yra nepagrįsti. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą turto vertinimą pagal nustatytus turto ir verslo vertinimo metodus gali atlikti turto arba verslo vertintojas, o turto vertinimas įforminamas turto vertinimo ataskaita. UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacija negali būti laikoma tinkamu įrodymu dėl turto vertės, todėl teismas negalėjo šia konsultacija vadovautis. Teismas pagrįstai vadovavosi UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ nustatyta turto verte, kuri buvo parengta jau po namo rekonstrukcijos darbų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Dėl naujų įrodymų pateikimo. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas teismui 2015-06-23 teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus apie vertintojos K. V. kvalifikaciją, kreipimąsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių bei atsakymą į kreipimąsi, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šių įrodymų nevertina, nes apeliantas nenurodė CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti jo pateikti nauji įrodymai, be to, šie įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu.

Dėl bylos sustabdymo. Apeliantas taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus baigta savavališkos statybos įteisinimo procedūra. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t.y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis atsakovo prašymas negali būti tenkinamas, kadangi, apeliantas nenurodė bylos sustabdymo pagrindo, be to nepateikė jokių įrodymų, jog tokios administracinės procedūros dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo yra pradėtos.

Dėl apeliacinio skundo. Nagrinėjamoje byloje, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nusprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pabaigos būdo, t.y. atidalijimo priteisiant piniginę kompensaciją – apeliantas akcentuoja tik, jo manymu, neatitinkančios atidalijamo daikto vertės piniginės kompensacijos už jam priklausančią nuosavybės dalį nustatymą. Kadangi ši byla neturi viešojo intereso elementų, sprendžiamas privataus pobūdžio ginčas, apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas klausimas tik dėl kompensacijos pinigais už atidalijamą turtą dydžio.

Byloje nustatyta, jog ieškovei S. S. ir atsakovui S. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis  (po ½ dalį) priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-14). Šalys kreipėsi į teismą, prašydamos atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013; kt.). Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra, arba kai su tokiu atidalijimu (pinigine kompensacija) sutinka turto bendrasavininkis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad, išmokant bendraturčiui kompensaciją, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Nagrinėjamos bylos atveju toks bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesutarimo nebeliko bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu 11.874,42 Eur kompensacijos dydžiu, savo reikalavimą priteisti 14.046,57 Eur kompensaciją grindžia UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacija“ nustatyta atidalijamo turto rinkos kaina, t.y. 28.093,14 Eur (97.000,00 Lt). Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t.y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009).

Iš bylos duomenų matyti, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2014 m. balandžio 18 d. buvo: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2.720,00 Lt, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 17.900,00 Lt, garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 699,00 Lt, pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 880,00 Lt, pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 803,00 Lt, bendra nustatyta nurodyto turto VĮ Registrų centras atlikto masinio vertinimo būdu vidutinė rinkos vertė – 22.199,00 Lt. Pagal ieškovės S. S. pateiktą vertinimo ataskaitą Nr. 12-06-18-A71, kurią atliko UAB „Centro kubas“ namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2012 m. birželio 18 d. buvo 82.000,00 Lt, o pagal atsakovo S. P. pateiktą UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultaciją – galima rinkos pardavimo kaina 2014 m. rugpjūčio 11 d. nurodyta 97.000,00 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas turto vertę vadovavosi UAB ,,Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ pateikta turto vertės ataskaita, kadangi joje užfiksuoti duomenys dėl atidalijamo turto vertės yra tikslesni, t.y. nurodyti vertinimo kriterijai, pasirinkti lyginamieji objektai yra aiškūs, atitinkantys vertinamą turtą, padarytos išvados yra aiškios.

Apeliantas nesutinka su minėta teismo išvada, ir nurodo, jog  teismas turėjo vadovautis pateikta jo užsakymu UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacija, pagal kurią turto rinkos kaina 2014-08-11 nustatyta 97.000,00 Lt.

Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita ar konsultacija yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal tas pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, t.y. pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu, objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 185 str.). Atsakovo į bylą pateiktos UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacijos teisingumo teismas nekvestionavo ir ji buvo vertinama kaip rašytinis įrodymas. Nagrinėjamu atveju negalima suabsoliutinti minėto rašytinio įrodymo įrodomosios reikšmės, kadangi konsultacija, kaip jau minėta, turi būti vertinama visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste. Kaip ir pažymėjo pirmos instancijos teismas, atsakovo pateiktoje konsultacijoje neaišku kelis pasirinktus objektus vertino vertintojas, nes prie konsultacijos pateiktoje pirkimo – pardavimų analizės lentelėje Nr. 1 yra nurodyta daug objektų, kurių dalis pačiame Varėnos mieste, sandoriai buvo sudaryti 2014 m. liepos mėnesį, sandorių suma 90.000,00 Lt, kiti objektai yra Varėnos rajono kaimuose ir kaina svyruoja nuo 100.000,00 iki 80.000,00 Lt, o sandorių laikas nuo 2013 m. vasario iki 2014 m. liepos mėnesio; be to konsultacijoje nenurodyta konkreti konkretaus sandorio kaina, kokie veiksniai ją lėmė, todėl nėra galimybės šių kainų palyginti ir vertinti. Turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Tuo tarpu atsakovo pateikta turto vertintojo konsultacija neatitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes joje neatskleista esminė informacija: sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai; vertinamo turto aprašymas. Nėra aišku, kokiais duomenimis vertintojas vadovavosi nustatydamas nekilnojamojo turto vertę, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl atsakovo pateiktos UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ konsultacijos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas kaip vienu pagrindinių įrodymų remdamasis ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita bei antstolės nustatyta varžytynių kaina, ir ieškodamas protingos proporcijos tarp ieškovo reikalavimų ir atsakovės pasiūlymų dėl atidalijamo turto vertės, nurodė argumentus, dėl kurių remiasi būtent ieškovės, o ne atsakovo pateiktais įrodymais dėl turto kainos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2013). Pripažinti, kad dėl to yra esmingai pažeidžiami kažkurios iš šalių teisės ir teisėti interesai, pagrindo nėra (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo suinteresuotas asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str. 2 dalis), o CPK 185 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, jog CK 1.5 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi spręsti ginčą vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos suformuotas nuostatas dėl piniginės kompensacijos atidalijant iš dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008) bei visiems žinomą aplinkybę, kad pastaraisiais metais yra ženkliai sumažėjusi perkamoji galia, o tuo pačiu nekilnojamojo turto kaina, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo nekilnojamąjį turtą, bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantį bendraturčiams S. P. ir S. S., esantį  (duomenys neskelbtini), pagrįstai įvertino 82.000,00 Lt rinkos kaina, ir atidalindamas turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisė atsakovui S. P. teisingą piniginę kompensaciją – 11.874,42 Eur (41.000,00 Lt).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, nes ir kiti apelianto nurodyti argumentai nepaneigia jo pagrįstumo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                              Aušra Baubienė

Žibutė Budžienė

        Egidijus Tamašauskas