Civilinė byla Nr. e2-319-330/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00154-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Halso Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų M. K. ir Ž. K.–K. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Halso Invest“ ir uždarajai akcinei bendrovei „GJ Invast“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, avanso grąžinimo ir baudos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Delira“, P. K., S. K., V. G., M. E. G., D. V., R. V., L. Z. K., K. K., A. V.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. M. K. ir Ž. K.–K. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:
1.1. Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento ieškovų, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų (toliau – trečiųjų asmenų), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Halso Invest“ 2022 m. rugpjūčio 12 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalis, kuriomis atsakovė UAB „Halso Invest“ įgijo nuosavybėn iš ieškovų M. K. ir (ar) Ž. K.–K. šiuos daiktus: atitinkamas dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); atitinkamas dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); atitinkamas dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus – šalto vandens vamzdyną; nuotekų šalinimo tinklus – fekalinės kanalizacijos vamzdyną, esančius (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – saulės fotovoltinę elektrinę, esančią (duomenys neskelbtini).
1.2. Taikyti restituciją, grąžinant ieškinyje išvardintus daiktus ieškovams natūra.
1.3. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. gruodžio 2 d. sutartinės hipotekos sandorio dalį, kuria atsakovė UAB „Halso Invest“ įkeitė atsakovei UAB „GJ Invest“ šiuos daiktus: gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus – šalto vandens vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklus – fekalinės kanalizacijos vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – saulės fotovoltinę elektrinę, esančią (duomenys neskelbtini).
1.4. Įpareigoti atsakovę UAB „Halso Invest“ grąžinti ieškovui M. K. 74 850 Eur avansą.
1.5. Priteisti iš atsakovės UAB „Halso Invest“ ieškovui M. K. 74 850 Eur baudą.
1.6. Priteisti iš atsakovės UAB „Halso Invest“ ieškovui M. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) padaryti įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti nuosavybės teisę į šios nutarties 1.1 punkte išvardintą ginčo turtą, ir nustatyti draudimą apsunkinti šį turtą, veikti jo teisinį režimą papildomomis prievolėmis; 2) areštuoti atsakovės UAB „Halso Invest“ pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, ieškinio reikalavimo dėl avanso grąžinimo vertei, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovais pagal pareikštą ieškinį; areštuotinų lėšų nepakankant – areštuoti atsakovei UAB „Halso Invest“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 74 850 Eur sumos.
3. Ieškovai paaiškino, kad jie, tretieji asmenys ir UAB „Delira“ 2020 m. lapkričio 18 d. sudarė preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – 2020 m. lapkričio 18 d. preliminarioji sutartis). Ja šalys įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuria ieškovai ir tretieji asmenys (kiekvienas jų) parduos 2020 m. lapkričio 18 d. preliminariojoje sutartyje nurodytą jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (daiktus) ar jo dalį, o UAB „Delira“ įsigys šį turtą bei pirmumo teise pasiūlys ieškovui M. K. įsigyti jo pasirinktą pastatą (-us), kuriuos UAB „Delira“, ar su ja susijęs subjektas, ar jos rangovas pastatys įsigytame žemės sklype (-uose) ar dalyje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) arba žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
4. Atsižvelgdami į 2020 m. lapkričio 18 d. preliminariąją sutartį, ieškovas M. K. ir UAB „Delira“ 2021 m. balandžio 30 d. sudarė preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo– pardavimo sutartį (toliau – 2021 m. balandžio 30 d. preliminarioji sutartis). Šia sutartimi UAB „Delira“ ir ieškovas M. K. įsipareigojo sudaryti notarinę sutartį, kuria UAB „Delira“ parduotų, o ieškovas M. K. pirktų: žemės sklypą, kurio projektinis plotas yra 906,03 m2 (parengtame žemės sklypo plano projekte pažymėtas Nr. 8), o projektinis adresas – (duomenys neskelbtini); būsimą nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, kurio projektinis plotas 273,17 m2 ir kurį UAB „Delira“ sutartomis sąlygomis įsipareigojo pastatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini).
5. 2021 m. lapkričio 30 d. sudaryta teisių ir įsipareigojimų perleidimo sutartimi UAB „Delira“ perleido atsakovei UAB „Halso Invest“ visas savo teises ir pareigas, kylančias iš 2020 m. lapkričio 18 d. preliminariosios sutarties. Kita 2021 m. lapkričio 30 d. teisių ir įsipareigojimų perleidimo sutartimi UAB „Delira“ atsakovei UAB „Halso Invest“ perleido visas savo teises bei pareigas, kylančias iš 2021 m. balandžio 30 d. preliminariosios sutarties.
6. 2022 m. rugpjūčio 12 d. ieškovai, tretieji asmenys ir atsakovė UAB „Halso Invest“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovai ir tretieji asmenys pardavė, o UAB „Halso Invest“ įgijo nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); privažiavimo kelią (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų tinklus, esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); šalto vandens vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini); fekalinės kanalizacijos vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini); saulės fotovoltinę elektrinę, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamieji daiktai).
7. Ieškovų aiškinimu, po 2022 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovės UAB „Halso Invest“ atstovas ieškovui M. K. neoficialiai užsiminė, kad UAB „Halso Invest“ nebeturi intereso vykdyti likusios įsipareigojimų dalies (statyti gyvenamojo namo), nes turi pelningesnių planų, sietinų su įsigytais nekilnojamaisiais daiktais (pvz., statyti daugiabučius namus ar pan.). Kartu ieškovas M. K. sulaukė atsakovės UAB „Halso Invest“ perspėjimo, kad jeigu ieškovas sumokės avansą vykdant 2021 m. balandžio 30 d. preliminariąją sutartį, atsakovė avansą „sunaudos“ savo reikmėms ar net bankroto procedūrai administruoti, t. y. leido ieškovui suprasti, kad jis negaus ne tik gyvenamojo namo ir žemės sklypo, bet ir neatgaus avanso.
8. Ieškovas M. K. 2022 m. spalio 14 d. sumokėjo atsakovei 74 850 Eur avansą. Gavusi avansą atsakovė savo prievolių ir toliau nevykdė, t. y. nesiėmė veiksmų, susijusių su gyvenamojo namo statyba, tokį neteisėtą neveikimą grįsdama deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio teiginiais (pvz., apie neva pasikeitusią situaciją rinkoje).
9. Ieškovas M. K. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų sužinojo, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d., o vėliau – 2022 m. gruodžio 2 d. buvo sudaryti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame turėjo būti pastatytas gyvenamasis namas ir kuris (sklypas) kartu su pastatytu gyvenamuoju namu turėjo būti parduotas ieškovui M. K., sutartinės hipotekos sandoriai. Pagal 2021 m. balandžio 30 d. preliminariosios sutarties sąlygas atsakovei UAB „Halso Invest“ buvo draudžiama nuo sutarties sudarymo daiktus parduoti, išnuomoti ar kaip perleisti tretiesiems asmenims, taip pat kitokiu būdu apsunkinti disponavimo jais teises.
10. Ieškovų teigimu, hipotekos kreditorė atsakovė UAB „GJ Invest“ yra susijusi su atsakove UAB „Halso Invest“ ir trečiuoju asmeniu UAB „Delira“. UAB „Halso Invest“ įsteigta 2021 m. spalio 15 d., t. y. likus tik mėnesiui iki sudarymo 2021 m. lapkričio 30 d. sutarčių, kuriomis UAB „Delira“ perleido savo teises ir pareigas UAB „Halso Invest“. Pradinė nekilnojamųjų daiktų pirkėja ir būsima gyvenamojo namo statytoja bei pardavėja UAB „Delira“ nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2022 m. birželio 3 d., t. y. ir sudarant minėtus reikalavimo perleidimo sandorius, buvo vienintelė daiktus nupirkusios ir gyvenamojo namo statybą turėjusios vykdyti atsakovės UAB „Halso Invest“ akcininkė.
11. Ieškovų nuomone, nurodytos aplinkybės, jas vertinant atsakovės UAB „Halso Invest“ neteisėto neveikimo kontekste, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ne tik nevykdo savo prievolių, tačiau ir neketino to daryti, ji yra nesąžininga civilinių teisinių santykių dalyvė, o tai lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių į UAB „Halso Invest“ turtą, išvardintą šios nutarties 1.1 punkte perleidimo draudimo, uždraudžiant atsakovei UAB „Halso Invest“ bet kokiu būdu apsunkinti (įkeisti, išnuomoti) šį turtą; 2) areštavo atsakovės UAB „Halso Invest“ lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, 74 850 Eur sumos ribose, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovais, o lėšų nepakankant, – areštavo atsakovei UAB „Halso Invest“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
13. Teismas pripažino, kad nėra duomenų apie akivaizdų pareikšto ieškinio nepagrįstumą. Teismas padarė išvadą, jog ieškinys preliminariai pagrįstas, todėl egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
14. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, teismas nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – ginčo sklypų ir pastatų perleidimo draudimo, šie daiktai gali būti perleisti kitiems (taipogi ir sąžiningiems) asmenims, todėl ieškovams tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti ar net tapti neįmanomas.
15. Teismas taip pat nutarė ieškovo M. K. sumokėto avanso apimtyje areštuoti atsakovės piniginės lėšas.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Halso Invest“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį.
17. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nemotyvuotas (formalus), būtinumas imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstas jokiais argumentais.
17.2. Teismas pritaikė atsakovės lėšų areštą neįvertinęs, kad nėra antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ginčo šalių susirašinėjimo turinys patvirtina, kad atsakovė ne tik nevengia grąžinti avansą, tačiau siūlė ieškovams grąžinti avansą ir derybomis susitarti dėl kitų ginčo išsprendimo sąlygų. Atsakovei sumokėta avanso suma yra jos sąskaitoje.
17.3. Ieškovų reikalavimas dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio negaliojimo (kaip sudaryto apgaulės įtakoje) nėra pagrįstas, todėl nėra sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu. Ieškovų pateikti įrodymai bei dėstomos ginčo sandorio aplinkybės neįrodo reikalavimo dėl sandorio negaliojimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnį pagrįstumo. Priešingai, atsakovės pateikti įrodymai pagrindžia, jog atsakovė nepažeidė sutarties ir ją vykdė, be to, pasinaudojo įstatyme numatyta teise kreiptis į ieškovus su siūlymu keisti sutarties kainą.
17.4. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir sukelia reikšmingus nuostolius atsakovei. Teismo taikomas teisių apribojimas dėl nekilnojamųjų daiktų užkerta teisę atsakovei gauti ilgalaikį finansavimą nekilnojamojo turto vystymo veiklai. Pritaikius ribojimus dėl nekilnojamųjų daiktų, atsakovė negalės įkeisti turto ir gauti ilgalaikio finansavimo, todėl bus sustabdytas ir nutrauktas atsakovės veiklos plano įgyvendinimas.
18. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai M. K. ir Ž. K.–K. prašo atsakovės skundą atmesti.
19. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais motyvais:
19.1. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovų ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kad ieškovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną arba objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą, todėl skundo argumentai, kuriais remdamasi apeliantė nesutinka su teismo atliktu ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimu, atmestini.
19.2. Šioje byloje ieškovai siekia pripažinti negaliojančiomis nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sandorio dalis. Toks reikalavimas tiesiogiai susijęs su ginčo turto teisiniu režimu, jo teisinio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, teismo proceso metu išliktų jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė, tuo labiau, kad ginčo turtas jau apsunkintas hipoteka, nors pagal sutartį atsakovė įsipareigojo neįkeisti turto.
19.3. Atsakovės turtinė padėtis lemia poreikį taikyti lėšų, kurios ieškovo M. K. sumokėtos atsakovei kaip avansas, areštą.
19.4. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė ne visam ginčo sandoriu perleistam turtui, o tik ieškovams priklausiusioms turto dalims ir tik atsakovei sumokėto avanso sumos dydžiu. Tai reiškia, kad likusia didžiąja įsigyto turto dalimi atsakovė turi teisę disponuoti, kaip ir disponuoti kitomis lėšomis (827 000 Eur), kurias ji teigia gavusi iš atsakovės UAB „GJ Invest“.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, siekiant užtikrinti ieškovų ieškinio reikalavimų įvykdymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taip pat atsakovės lėšų areštas pareikšto piniginio reikalavimo ribose, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodytą praktiką).
22. Apeliantė su atskiruoju skundu teismui pateikė papildomus įrodymus – 2023 m. sausio 4 d. pranešimą ieškovams dėl sutarties vykdymo pasunkėjimo su siūlymu pakeisti arba nutraukti sutartį; UAB „Halso Invest“ banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį sąskaitoje esančią gauto avanso sumą; elektroninius laiškus tarp atsakovės ir ieškovų; banko atsakymas derybose dėl UAB „Halso Invest“ ilgalaikio finansavimo sąlygų; investicijų platformos RONTGEN atsakymą UAB „Halso Invest“ dėl finansavimo sąlygų.
23. Teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus naujus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri reiškia, kad, prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus, turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Šiuo atveju apeliantė teikiamais duomenimis siekia paneigti ieškovų ieškinyje dėstomas aplinkybes, susijusias su, ieškovų teigimu, atsakovės atsisakymu vykdyti sutartinius įsipareigojimus, taip pat įrodinėja laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukeliamus apeliantei veiklos nepatogumus. Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad teikiami duomenys neturi įtakos vertinant apeliacine tvarka nagrinėjamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes šiuo atveju dėl šalių ginčo esmės nepasisakoma ir nesprendžiama, o atsakovės argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu sukeliamų veiklos nepatogumų galėtų sudaryti pagrindą reikšti reikalavimą užtikrinti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą (CPK 146 straipsnio nuostatos). Apeliantės teikiamus duomenis, kaip naujus įrodymus, atsisakoma priimti, nes sąsajumo aspektu jie neturi reikšmės apeliacine tvarka nagrinėjo klausimo išsprendimui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodytą praktiką).
25. Byloje keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
26. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu, teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
27. Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis 2022 m. rugpjūčio 12 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties dalis, kuriomis ieškovai perleido atsakovei UAB „Halso Invest“ jiems nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, taikyti restituciją, taip pat įpareigoti grąžinti ieškovui M. K. vykdant 2021 m. balandžio 30 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtą atsakovei avansą – 74 850 Eur.
28. Šiems reikalavimams pagrįsti ieškovai kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jų teigimu, patvirtinančius ieškinyje dėstomas aplinkybes, ieškinyje nurodė reikalavimų faktinį bei teisinį pagrindus.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovų reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, kad jie savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštas ieškinys grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovų poziciją apibrėžiančiais teisiniais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
30. Pažymėtina, kad atsakovės UAB „Halso Invest“ atskirojo skundo argumentai, kuriais remiantis kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimas, susiję su pareikštų ieškinio materialiųjų reikalavimų (grindžiamų CK 1.91 straipsnio normų taikymu), esmės teisiniu įvertinimu, o tai, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti daroma. Dėl pareikštų materialiųjų reikalavimų esmės bus pasisakyta galutiniame teismo procesiniame sprendime, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus ir jais pagrindžiamas aplinkybes.
31. Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.
32. Galimam sprendimo dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – nurodė atlikti įrašą viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki įsiteisės teismo sprendimas byloje.
33. Sprendžiant dėl skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo ir teisėtumo, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju ieškiniu prašoma ne tik pripažinti negaliojančiomis sandorio (kaip sudaryto apgaulės įtakoje) dalis, kuriomis ieškovai perleido atsakovei ginčo nekilnojamąjį turtą, bet ir taikyti restituciją natūra, grąžinant ieškovams nuosavybės teisę į perleistus nekilnojamuosius daiktus.
34. Tais atvejais, kai prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1398-178/2017). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika).
35. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre, kuriuo uždraudžiama disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017, ir kt.), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esamai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, kaip jau buvo nurodyta, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
36. Atskirajame skunde akcentuojama, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga siekiamam interesui užtikrinti ir pernelyg varžo atsakovės UAB „Halso Invest“ teises. Teismo vertinimu, toks teiginys nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui taikymu. Nors atsakovė UAB „Halso Invest“ įrodinėja, kad dėl taikomų suvaržymų ji negalės įkeisti ginčo sandoriu įgyto turto ir gauti finansavimo savo tiesioginei veiklai – nekilnojamojo turto plėtrai vystyti, tačiau tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tiek ieškinio reikalavimai, tiek ir skundžiama nutartimi taikomi suvaržymai nukreipti tik į ginčo turtą, neribojant atsakovės teisių ir galimybės disponuoti likusiu jos įgytu turtu. Jeigu dėl taikomų disponavimo ginčo turtu suvaržymų atsakovė patiria nuostolius, ji, įrodžiusi tokių nuostolių realumą, gali kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą (CPK 146 straipsnis).
37. Dėl skundžiama nutartimi pritaikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės rūšies – 74 850 Eur lėšų arešto akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes sprendė dėl poreikio taikyti areštą lėšoms, kurias atsakovė UAB „Halso Invest“ yra gavusi iš ieškovo M. K. vykdant 2021 m. balandžio 30 d. preliminariąją sutartį.
38. Apeliantė, nesutikdama su šios rūšies laikinosios apsaugos priemonės taikymu, pirmiausia teigia, kad teismas nemotyvavo sprendimo taikyti nurodyto dydžio lėšų areštą, todėl nutartis naikintina. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad skundžiamoje teismo nutartyje pateikti itin trumpi ir lakoniški motyvai, nėra nurodyta, kokia grėsmė gali atsirasti ieškovams tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui netaikius atsakovės lėšų arešto. Atkreiptinas dėmesys į išaiškinimus teismų praktikoje, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismų praktikoje nurodoma, kad procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Vien tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės sutiko su ieškovų prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytais argumentais ir taikė tokias priemones aiškiai neįvardijęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo prielaidų, neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
39. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl aptariamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo poreikio, atkreipia dėmesį į atsakovės UAB „Halso Invest“ atskirajame skunde pripažįstamą aplinkybę, jog ginčo dalykas – ieškovo M. K. avansu atsakovei pervestos lėšos – 74 850 Eur yra atsakovės sąskaitoje. Atsakovės teigimu, ji neturi ketinimų panaudoti šias ginčo lėšas, tad grėsmės, kaip sąlygos nurodyto dydžio lėšų areštui taikyti, egzistavimas esąs neįrodytas.
40. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad nors apeliantė ir teigia, kad ji nesiima ir neketina imtis veiksmų, kuriais siektų išvengti ieškovams tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ginčo dalykas (ieškovo pervestos 74 850 Eur dydžio lėšos, esančios apeliantės sąskaitoje), nepritaikius jo arešto, gali būti panaudotas, pavyzdžiui, kitų apeliantės prievolių vykdymui, taip apsunkinant būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą.
41. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, teigdama, jog ji neturi ketinimų iššvaistyti ar paslėpti iš ieškovo M. K. gautą avansą, bei siekdama, kad jos lėšoms nebūtų taikomos suvaržymo priemonės, turėjo ir (ar) turi galimybę imtis CPK 148 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų (pvz., sumokėti į teismo sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, kurią pripažįsta gavusi ir turinti kaip ieškovo M. K. sumokėtą avansinę įmoką).
42. Remiantis tuo, kas išdėstyta šios nutarties 39–41 punktuose, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo dėl vieno iš ieškinio reikalavimų – priteisti iš atsakovės UAB „Halso Invest“ 74 850 Eur avansą – įvykdymą, egzistuoja poreikis tokio ginčo dalyko areštui. Atskirojo skundo argumentai, kuriais grindžiama atsakovės UAB „Halso Invest“ gera finansinė padėtis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto ginčo lėšų arešto poreikio, todėl skundžiama nutartis paliekama iš esmės nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės atskirajame skunde išdėstytus argumentus, kad ginčo lėšos yra saugomos jos sąskaitoje, patikslina skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį nurodymu, kad areštas taikomas atsakovės UAB „Halso Invest“ banko sąskaitoje Nr. LT407300010169708499 esančioms 74 850 Eur dydžio lėšoms.
43. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančią medžiagą padarė teisingą išvadą dėl sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimo ir pagrįstai pritaikė ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama iš esmės nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl lėšų areštavimo ir ją išdėstyti taip:
„Areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Halso Invest“, juridinio asmens kodas 305917486, buveinė: Vilnius, J. Savickio g. Nr.4-7, priklausančias 74 850 Eur (septyniasdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio lėšas, esančias (rezervuotas) sąskaitoje Nr. LT407300010169708499 „Swedbank“ AB, leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Teisėjas Gintaras Pečiulis