Civilinė byla Nr. e2-1708-967/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00217-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Studija1“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Studija1“ ieškinį Ž. V. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Studija1“ (toliau – ieškovė, bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Ž. V. (toliau – atsakovė) 209 057 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodyta, kad BUAB „Studija1“ buvo įregistruota 2013 m. balandžio 22 d., pagrindinė bendrovės veikla – kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla. Bendrovės (duomenys neskelbtini) nuo įregistravimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė Ž. V.. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3089-803/2021 ieškovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtintas ir vėlesnėmis šio teismo nutartimis patikslintas BUAB „Studija1“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 281 686,75 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi BUAB „Studija1“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Nutarties dėl BUAB „Studija1“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną bendrovė jokio turto, iš kurio galėtų būti bent iš dalies tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, neturėjo. Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atliko bendrovės mokestinį patikrinimą ir 2020 m. vasario 6 d. surašė patikrinimo aktą, kuriuo bendrovei papildomai apskaičiuota 61 819,72 Eur mokesčių. Patikrinimo aktu, kuris buvo pavirtintas VMI 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu, nuspręsta: 1) patvirtinti patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą 2 691 Eur PVM; 2) patvirtinti, taikant turinio viršenybės prieš formą principą, papildomai apskaičiuotus 1 731,52 Eur GPM ir 4 711,19 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokas; 3) patvirtinti, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, papildomai apskaičiuotus 41 386 Eur PVM ir 11 300 Eur PM; 4) pavirtinti 349,80 Eur GPM, 17 127,52 Eur PVM ir 3 387,72 Eur delspinigius; 5) skirti baudas: 693 Eur GPM baudą; 2 356 Eur VSD baudą; 17 631 Eur PVM baudą; 4 520 Eur PM baudą. Paminėtame VMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo konstatuota, kad bendrovė, siekdama išvengti mokesčių, 2015 – 2017 m. laikotarpiu neapskaitė ir nedeklaravo gautų pajamų bendrai 209 057 Eur sumai (197 074 Eur gautos pajamos iš bendrovės veiklos ir 11 983 Eur gautos pajamos iš darbo vietos nuomos). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1249-803/2024 BUAB „Studija1“ bankrotas pripažintas tyčiniu, atsakingu asmeniu pripažinta atsakovė Ž. V.. Nurodytoje nutartyje konstatuota, kad nuostolinga bendrovės veikla buvo vystoma dėl sąmoningo blogo įmonės valdymo, nes BUAB „Studija1“ (duomenys neskelbtini) sąmoningai neapskaitė visų gaunamų pajamų, vengė mokėti mokesčius. Dėl teismui neatskleistų priežasčių bendrovei iš pat pradžių veikiant nuostolingai, bendrovės (duomenys neskelbtini) iš karto nesprendė šios problemos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, tačiau vengė mokėti mokesčius bei kartu teikė paskolas bendrovei. Teismas taip pat nurodė, kad VMI patikrinimo aktu ir sprendimu įpareigojus bendrovę sumokėti visus mokesčius bei paskyrus baudą, bendrovė tapo nemoki. Bendrovei jau esant nemokiai, bendrovės (duomenys neskelbtini) ir toliau blogino BUAB „Studija1“ finansinę padėtį, t. y. perleido jos depozitą už išsinuomotas patalpas naujai įsteigtai mažajai bendrijai (toliau – MB) „Studija35“, taip mažindama bendrovės turtą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
3. Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės Ž. V. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti 209 057 Eur sumos ribose, pirmiausia areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis. Prašyme nurodyta, kad šiuo atveju egzistuoja abi įstatyme nustatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškovė pagrindė savo ieškinio reikalavimą, taip pat pagrindė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovės teigimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė tyčiniais veiksmais organizavo įmonės veiklą, nesilaikydama bendrovei ir jos (duomenys neskelbtini) teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tyčia blogino bendrovės finansinę padėtį, siekdama išvengti privalomų mokesčių mokėjimo ir į bendrovės apskaitą neįtraukdama 209 057 Eur pajamų. Atsakovės tyčiniai veiksmai patvirtina grėsmę, kad atsakovė gali bandyti slėpti ar perleisti turtą, siekdama išvengti galimos atsakomybės ir jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi BUAB „Studija1“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir konstatuoti atsakovės tyčiniai neteisėti veiksmai, o tai dar labiau pagrindžia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą.
Prašymas tenkintinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Priešinga šalis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sąlygų buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
5. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.
6. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad akivaizdžių duomenų, jog pagal jame nurodytus faktinius ir teisinius motyvus bei pateiktus juos pagrindžiančius dokumentus, patvirtinančius materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumą, ieškinys negalėtų būti net tikėtinai pagrįstu, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad preliminariai pareikšto ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, spręstina šią sąlygą – ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie doktriną – esant nustatytą. Atkreiptinas dėmesys, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).
7. CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą sieja su tikėtina rizika, kad atsakovė yra nesąžininga ir iki bylos nagrinėjimo pabaigos gali bandyti slėpti ir (ar) perleisti savo turtą, siekdama išvengti galimos atsakomybės ir jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, todėl teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
8. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigą šių priemonių prašantis asmuo (CPK 12 ir 178 straipsniai). Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
10. Teismo vertinimu, šiuo metu byloje yra pakankamai duomenų apie tikėtiną atsakovės siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pateikė teismui konkrečius duomenis apie galimai nesąžiningus praeityje atliktus atsakovės veiksmus. Šios aplinkybės yra konstatuotos VMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriame, be kita ko, pažymėta, kad vertinant bendrovės veiklą buvo nustatyti pajamų neapskaitymo pažeidimai, bendrovė per patikrinimo laikotarpį veikė nepelningai, o bendrovės (duomenys neskelbtini) deklaruoja investuojanti į verslą gana dideles lėšas. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1249-803/2024, kurioje bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nutarties įsiteisėjimas 2024 m. kovo 5 d. panaikintas atnaujinus atsakovei terminą atskirajam skundui paduoti), nustatyta, kad nuostolinga bendrovės veikla buvo vystoma dėl sąmoningo blogo bendrovės valdymo, taip pat kad atsakovė, kuri buvo (duomenys neskelbtini), sąmoningai neapskaitė visų gaunamų pajamų, vengė mokėti mokesčius, o bendrovei jau esant nemokiai perleido jos depozitą už išsinuomotas patalpas naujai įsteigtai mažajai bendrijai. Vertinant šiuos duomenis apie galimai nesąžiningą atsakovės elgesį, aplinkybę, kad ieškiniu atsakovei yra reiškiamas 209 057 Eur dydžio turtinis reikalavimas, taip pat atsižvelgiant į galimo teismo sprendimo teisinius padarinius ir jo vykdymo ypatumus, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, nes jų nepritaikius, atsakovė tikėtinai galėtų imtis nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir atitinkamai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Dėl šių priežasčių bylos nagrinėjimas užsitęstų, dar labiau pasunkėtų ginčo išsprendimas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
11. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovės pateikti duomenys yra pakankami nurodytos grėsmės nustatymui. Tačiau ši aplinkybė nedaro įtakos bylos baigčiai – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, šių priemonių taikymu šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, o nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios.
12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinamas, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotinas atsakovės Ž. V. visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti 209 057 Eur sumos ribose, pirmiausia areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144–145 straipsniais, 147 straipsniu, 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Studija1“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Studija1“, juridinio asmens kodas 303047990, reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovei Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti 209 057 Eur sumos ribose, pirmiausia areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, ieškovei ir atsakovei.
Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, o atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė