Civilinė byla Nr. e2-613-1080/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01020-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Livanta“ atstovams J. V. ir advokatui Egidijui Balčiūnui,
atsakovės „If P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance“ AS filialą, atstovams A. D. ir N. S.,
liudytojams O. K., A. V., E. L..
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Livanta“ ieškinį atsakovei „If P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiai per „If P&C Insurance“ AS filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 23 780 Eur draudimo išmoką, 300 Eur už nuostolių įvertinimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. gegužės 30 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įvykusio eismo įvykio metu automobilis „SSANG YOUNG FAMILY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas O. K., važiuodamas pagrindiniu keliu atsitrenkė į tuo pačiu keliu, ta pačia kryptimi, važiuojantį ir sukantį į kairę pusę ieškovei priklausantį automobilį „BENTLEY Continental Flying Spur“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą J. Z.. Po šio eismo įvykio automobilio „SSANG YOUNG FAMILY“ vairuotojas O. K. iškvietė policiją, nes jis nesutiko, jog yra kaltas dėl minimo eismo įvykio. Policija atvykusi į eismo įvykio vietą braižė eismo įvykio schemą, apklausė eismo įvykio dalyvius, bei gavo iš eismo įvykio dalyvių paaiškinimus apie įvykusį eismo įvykį. Vėliau atsakovė gavo iš policijos pažymą, kad 2020 m. gegužės 30 d. eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „SSANG YOUNG FAMILY“ vairuotojas O. K., kurio civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovės.
3. 2020 m. gegužės 31 d. ieškovė informavo atsakovę apie 2020 m. gegužės 30 d. įvykusį eismo įvykį, todėl atsakovė užregistravo žalos bylą Nr. IFTC0022143 ir pradėjo žalos bylos reguliavimą. 2020 m. birželio 5 d. atsakovės darbuotojai apžiūrėjo 2020 m. gegužės 30 d. eismo įvykio vietą, o 2020 m. birželio 8 d. apžiūrėjo po įvykio sugadintą ieškovės automobilį „BENTLEY Continental Flying Spur“, jį nufotografavo, surašė automobilio sugadinimus. Atsakovei pareikalavus, ieškovė net du kartus, 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. birželio 12 d. pristatė automobilį „BENTLEY Continental Flying Spur“, atsakovės apžiūrai įgaliotame automobilių BENTLEY Vilnius servise. Eismo įvykio dalyvė, automobilio „BENTLEY Continental Flying Spur“, vairuotoja pateikė atsakovės prašomus paaiškinimus ir dokumentus. Po to ieškovė laukė, kada atsakovė suskaičiuos nuostolius ir išmokės draudimo išmoką.
4. Ieškovė gavo iš atsakovės 2020 m. liepos 10 d. Pranešimą Nr. IFTC0022143, kuriame buvo nurodyta, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai; dalis automobilio „BENTLEY“ apgadinimų yra visiškai nesusiję su aptariamu eismo įvykiu; nustačius, kad įvykis įvyko ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, t. y. nenustačius draudžiamojo įvykio fakto, draudikui nekyla pareiga išmokėti ieškovei draudimo išmoką, todėl atsakovė neturi teisinio pagrindo atlyginti ieškovės patirtų nuostolių dėl transporto priemonės „BENTLEY“ apgadinimų.
5. 2020 m. liepos 21 d. ieškovės atstovas pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad su atsakovės sprendimu nemokėti draudimo išmokos nesutinka, nes atsakovės darbuotojo, vyriausiojo žalų eksperto, transporto inžinieriaus A. D. 2020 m. liepos 3 d. „Specialisto išvadoje Nr. IFTC0022143“ yra nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, t. y. šioje išvadoje vienareikšmiškai nustatytas faktas, kad kaltininko O. K. vairuojamas automobilis „SSANG YONG FAMILY“ trenkėsi į automobilį „BENTLEY Continental Flying Spur“, tarpusavyje buvo susidūrę ir nuotraukose matomi sugadinimai buvo padaryti jų susidūrimo metu („<....> esminiai automobilių „BENTLEY ir SSANG YONG“ pažeidimai yra suderinami“). Specialisto išvadoje pateiktos aplinkybės suponuoja vienintelę išvadą, kad susidūrimas buvo tarp eismo įvykio dalyvių automobilių, jų nurodytoje vietoje. Šią aplinkybę taip pat patvirtina eismo įvykio dalyvių pateikti paaiškinimai atsakovei. Ieškovės atstovas gavo iš atsakovės 2020 m. rugpjūčio 7 d. atsakymą į pretenziją Nr. IFTC0022143, kuriame buvo nurodyta, kad sprendimas šioje žalos byloje nebus keičiamas, todėl atsisakoma mokėti draudimo išmoką dėl 2020 m. gegužės 30 d. įvykio metu padaryto nuostolio ieškovei.
6. 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija, pateikdamas papildomus įrodymus (UAB „LM Auto“ Bentley Vilnius specialisto A. Z. atsakymus į ieškovės paklausimą elektroniniu paštu ir notaro užfiksuotus eismo įvykį mačiusio A. Č. parodymus), kurie patvirtino draudžiamojo įvykio buvimo faktą. Iš UAB „LM Auto“ Bentley Vilnius specialisto atsakymų darytina išvada, kad atsakovės specialisto nurodyti automobilio „BENTLEY Continental Flying Spur“ trūkumai neturėjo jokios įtakos automobilio eksploatavimo savybėm iki įvykio, todėl automobilis buvo visiškai važiuojantis. Šį faktą papildomai patvirtina ir ta aplinkybė, kad automobilis „BENTLEY Continental Flying Spur“ buvo neseniai praėjęs privalomąją techninę apžiūrą, kuri suteikė teisę automobilį eksploatuoti keliuose. Galiausiai ieškovė gavo iš atsakovės 2020 m. gruodžio 1 d. atsakymą į pretenziją Nr. IFTC0022143, kuriame buvo nurodyta, kad pakartotinė pretenzija nebus tenkinama ir sprendimas nebus keičiamas.
7. Ieškovė pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju, nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio dalyviai žalą padarė tyčia arba nuslėpė įvykio priežastis, aplinkybes ir padarinius, arba kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką ar ją padidinti, tačiau galėjo klysti dėl tikslių duomenų pateikimo atsakovei. Šioje žalos byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio dalyviai veikė neteisėtai siekdami gauti draudimo išmoką. Šias aplinkybes turi įrodyti draudikas. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas draudimo išmoką tūrėtų mokėti bet kokiu atveju. Šiuo konkrečiu atveju išvadą dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, be kita ko, taip pat patvirtina eismo įvykio vieta ir laikas – eismo įvykis įvyko labai judrioje gatvėje, šviesiu paros metu. Šioje žalos byloje nėra ir negali būti objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio dalyviai yra giminystės, draugystės ar kitokiais ryšiais susiję, pažįstami asmenys.
8. Ieškovės teigimu, transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo buvo 33 390 Eur, o jos likutinė rinkos vertė po apgadinimo – 9 610 Eur, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 23 780 Eur nesumokėtos draudimo išmokos, kurią sudaro skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš įvykį ir likutinės vertės po įvykio, ir 300 Eur sumą už nuostolių įvertinimą.
9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateiktame atsiliepime nesutiko su ieškovės argumentais, kad nėra jokių duomenų, kad eismo įvykio dalyviai žalą padarė tyčia arba nuslėpė įvykio priežastis, aplinkybes ir padarinius, arba kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką ar ją padidinti, tačiau galėjo klysti dėl tikslių duomenų pateikimo atsakovei. Atsakovė nurodė, kad siekdama detaliai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir automobilių apgadinimus, atliko eismo įvykio aplinkybių tyrimą. Draudiko vyriausiasis žalų ekspertas A. D., įvertinęs policijos pateiktą medžiagą, eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, po susidūrimo darytas automobilių ir įvykio vietos nuotraukas, apžiūrėjęs eismo įvykio vietą ir atlikęs jos matavimus, taip pat apžiūrėjęs apgadintus automobilius „Bentley“ ir „Ssang Yong“, parengė Specialisto išvadą, kurioje nurodė, kad automobiliai „Bentley“ ir „Ssang Yong„ susidūrė kitomis nei eismo įvykio dalyviai nurodo eismo įvykio aplinkybėmis. Šiame kontekste atsakovė pabrėžė, kad ji neginčija paties eismo įvykio fakto, tačiau teigia, kad labiau tikėtina, jog automobilių susidūrimas buvo sąmoningas, inscenizuotas veiksmas, o atsakovei buvo pateiktos klaidingos, neteisingos įvykio aplinkybės neva įvykis atsitiko netikėtai, abiem vairuotojams važiuojant.
10. Atsakovės nuomone, pagrindą abejoti vairuotojų sąžiningumu ir deklaruojamomis eismo įvykio aplinkybėmis sudaro šios aplinkybės:
10.1. Automobilis „Bentley“ iki įvykio turėjo žymių defektų: pneumatinės pakabos nesandarumas, aušinimo skysčio ir variklio alyvos nutekėjimas; automobilyje nebuvo kai kurių komplektuojančių detalių (variklio apsaugos, oro aušinimo radiatoriaus skersinio laikiklio, variklio gaubto apsauginio užrakto ir kt.); priekinio žibinto stiklas sudaužytas, žibinto reflektorius perdurtas, sulankstytos abiejų galinių ratų stabdžių diskų apsaugos, pažeisti dešinės pusės priekinio rato važiuoklės elementai (svirtys, stabilizatoriaus traukė, varžtas), stipriai pažeista kairės pusės priekinio rato padanga, pažeistos duslintuvo vidurinės dalies terminės apsaugos (apgadinimų kryptis yra priešinga, nei automobilio sukimosi kryptis po susidūrimo).
10.2. Kairės pusės priekinio rato posparnio montavimo zonoje esančios detalės nėra padengtos purvu, stabdžių diskai netolygiai sudilę, paveikti korozijos, o tai rodo, kad automobilis iki įvykio ilgą laiką nebuvo eksploatuojamas. Automobilio „Bentley“ savininkė J. Z., kuri dalyvavo eismo įvykyje, negalėjo nurodyti, kada iki įvykio buvo naudotasi automobiliu.
10.3. Vertinant automobilių „Bentley“ ir „Ssang Yong“ apgadinimus, spręstina, kad smūgis buvo labai stiprus, po kurio automobilis „Bentley“ buvo nublokštas į medį, tačiau eismo įvykio dalyviai rimtesnių sužalojimų nepatyrė. Techniniu požiūriu nėra paaiškinama automobilio „Bentley“ vairuotojos nurodyta aplinkybė, kad „nuo saugos diržo skaudėjo krūtinės ląstą ties viduriu, jokių kitų sužalojimų (nugaros ir kaklo srityje) nepatyriau“. Atsižvelgiant į tai, kad smūgis buvo į automobilio „Bentley“ galinę dalį, taip pat į vairuotoją veikiančią smūgio jėgą, kai vairuotojo kūnas spaudžiasi prie sėdynės, o galva ir kaklas staiga atlošiami į automobilio sėdynės galvos atlošą, labiausiai tikėtinos tokių įvykių traumos ar liekamieji skausmo pojūčiai yra nugaros ir kaklo srityje.
10.4. Automobilio „Bentley“ savininkė J. Z., kuri dalyvavo eismo įvykyje, paaiškino, kad automobilis „Bentley“ atbuline eiga riedėjo nestabdomas ir atsitrenkė į medį, o tai prieštarauja draudiko atlikto eismo įvykio modeliavimo rezultatams.
10.5. Automobilis „Ssang Yong“ iki įvykio buvo prastos būklės: dauguma vidinių automobilio salono apdailinių detalių yra sulaužytos. Matoma stipri korozija automobilio galinių sparnų srityje. Automobilio galiniai žibintų stiklai yra sutrūkinėję. Dešinės pusės galinis žibintas nėra pritvirtintas, pasislinkęs iš tvirtinimo vietos. Galinis bamperis suklijuotas ir sutvirtintas lipnia juosta.
10.6. Automobilio „Ssang Yong“ vairuotojas nurodė, kad automobilyje „Bentley“ matė suveikusias saugos oro pagalves, tuo tarpu automobilio „Bentley“ vairuotoja nurodė, jog saugos oro pagalvės neišsiskleidė (suveikimas nėra fiksuotas ir po eismo įvykio darytose nuotraukose).
10.7. Eismo įvykis įvyko nuošalioje vietoje, kur eismas nėra intensyvus. Aplinkybę, kad prieš pat eismo įvykį kelyje nebuvo kitų automobilių patvirtino ir pati automobilio „Bentley“ vairuotoja.
10.8. Automobilio „Ssang Yong“ vairuotojas O. K. paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vyko įsigyti ratlankių, kurių skelbimą rado internete, tačiau tikslaus adreso, pardavėjo numerio, žinučių, navigacijos duomenų, paties skelbimo pateikti negalėjo, kadangi, kaip pats teigė, neišsaugojo. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobilio „Ssang Yong“ vairuotojas O. K. vyko ne artimiausiu keliu ? magistrale, tačiau tolimesniu keliu per (duomenys neskelbtini), nes, kaip pats nurodė, tokį kelią jam parodė navigacija.
11. Atsakovė pažymėjo, kad pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatas, draudikas turi tik pagrįsti savo atsisakymo mokėti išmoką pagrindą, šiuo atveju turi įrodyti, kad nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ne įrodyti, kokiomis iš tiesų aplinkybėmis įvyko įvykis ar kad asmenys padarė nusikalstamą veiką (Panevėžio apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-95-544/2018). Draudikui pateikus klaidingą, neteisingą informaciją dėl įvykio, būtent ieškovui, pareiškusiam ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, tenka įvykio aplinkybių ir pagrindo mokėti draudimo išmoką įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).
12. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai teigia, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas draudimo išmoką tūrėtų mokėti bet kokiu atveju. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 1 dalį draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio nustatymu. Tik pripažinus, kad eismo įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Atsakingas draudikas arba biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė, tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Įvykis, kuris neturi netikėtumo požymio, draudėjui žinant, kad jis sutarties įsigaliojimo momentu jau yra įvykęs ar sudarius sutartį neišvengiamai įvyks, negali būti pripažįstamas draudžiamuoju, nes, nesant draudimo rizikos, tai prieštarautų draudimo sutarties esmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016).
13. Atsakovė nesutiko su ieškovės vertinimu, kad iš UAB „LM Auto“ Bentley Vilnius specialisto A. Z. pateiktų atsakymų į ieškovės klausimus, neva vienareikšmiškai darytina išvada, jog draudiko eksperto nurodyti automobilio trūkumai neturėjo jokios įtakos automobilio eksploatavimo savybėms iki įvykio, todėl automobilis „Bentley“ buvo važiuojantis. Atsakovė pažymėjo, kad pats specialistas aiškiai nurodė, jog įvertinti automobilio „Bentley“ būklės, neskaitant įvykio, negali; automobilis turi pažeistų neeksploatuotinų mazgų, taip pat smulkiai pažeistų, tačiau eksploatuotinų mazgų.
14. Atsakovė pažymėjo, kad tai, jog automobilis 2020 m. balandžio 14 d. buvo praėjęs privalomąją techninę apžiūrą, dar nepagrindžia fakto, kad eismo įvykio dieną, t. y. 2020 m. gegužės 30 d., automobilis buvo techniškai tvarkingas ir važiuojantis. Kad automobilis „Bentley“ turėjo su eismo įvykiu nesusijusių defektų, pagrindžia draudiko atlikta išsami automobilio apžiūra. Dalį trūkumų, keliančių tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelių eismo saugai arba darančių poveikį aplinkai, kurie buvo iki eismo įvykio, apžiūros metu nustatė atsakovė (pažeistos kai kurios važiuoklės dalys; kairys priekinis žibintas yra pradurtas kiaurai; eismo įvykio metu nesuveikė saugos oro pagalvės; dauguma automobilio dugno apsaugų yra pažeistos; kairės pusės priekinė padanga pažeista; lašanti variklio alyva).
15. Dėl žalos atsakovė nurodė, kad ieškovės pateikta turto vertintojo E. L. 2020 m. spalio 19 d. parengta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L200704 neįrodo žalos dydžio. Ieškovė, siekdama objektyviai nustatyti automobilio „Bentley“ padarytos žalos dydį, žalos bylos administravimo metu kreipėsi į UAB „Nepriklausimų vertintojų biuras“ nepriklausomą turto vertintoją A. V. su prašymu nustatyti automobilio „Bentley“ rinkos vertę. Vertintojas 2020 m. birželio 19 d. parengė transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 2200608, kurioje nurodė, kad automobilio „Bentley“ rinkos vertė iki apgadinimo buvo 22 400 Eur. Ieškovė 2020 m. birželio 25 d. organizavo aukcioną automobilio „Bentley“ likutinei vertei po eismo įvykio nustatyti. Už automobilį pasiūlyta didžiausia kaina siekė 9 360 Eur, todėl atitinkamai nuostolio suma sudarytų ? 13 040 Eur (22 400 Eur – 9 360 Eur). Atsakovės nuomone, turto vertintojo A. V. ataskaita yra tikslesnė ir patikimesnė, nes šis turto vertintojas parinko ginčo automobiliui artimesnius palyginamuosius automobilius (buvo lyginami trys 2009 m. ir vienas 2010 m. automobilis), be to, automobilio vertę nustatė tuoj pat po įvykio bei du kartus apžiūrėjo automobilį tiek išoriškai, tiek ir pakeltą ant automobilinio keltuvo, tuo tarpu turto vertintojas E. L. automobilio vertę nustatė praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po eismo įvykio, be to, automobilį apžiūrėjo tik iš išorės jo nepakėlus ant automobilinio keltuvo.
16. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame pažymėjo, jog šiuo atveju 2020 m. gegužės 30 d. eismo įvykio faktą patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, t. y. Vilniaus apskrities vyliausiojo policijos komisariato 2020 m. gegužės 30 d. administracinio nusižengimo protokolas ir 2020 m. birželio 1 d. Eismo įvykio informacija. 2020 m. gegužės 30 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad „nustatytos aplinkybės 2020-05-30 d., (duomenys neskelbtini) apie 19 val. 54 min. O. K. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Ssang Yong“ buvo neatsargus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki prieš jį važiavusio ir sukančio į kairę automobilio „Bentley“ nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į „Bentley“ automobilio galą bei jį apgadino“. Tokios pat aplinkybės nurodytos ir 2020 m. birželio 1 d. Eismo įvykio informacijoje. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad eismo įvykis buvo imituotas: iš oficialaus dokumento (2020 m. birželio 1 d. Eismo įvykio informacijos) matyti, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu (diena), 19.45 valandą, byloje taip pat nėra ir negali būti objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio dalyviai yra giminystės, draugystės ar kitokiais ryšiais susiję, pažįstami asmenys, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai atitinka objektyvias įvykio sąlygas.
17. Ieškovė pažymėjo, kad, priešingai nei teigia atsakovė, eismo įvykis įvyko labai judrioje gatvėje, tai patvirtina filmuota medžiaga (duomenys neskelbtini) ties sankryža su (duomenys neskelbtini). Filmuotoje medžiagoje matyti, kad per vieną minutę šiame kelio ruože pravažiuoja 18 transporto priemonių. Be to atsakovės darbuotojo A. D. 2020 m. liepos 3 d. specialisto išvadoje Nr. IFTC0022143 esančiose nuotraukose iš eismo įvykio vietos matyti, kad vyksta intensyvus automobilių judėjimas.
18. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad A. D. 2020 m. liepos 3 d. specialisto išvada Nr. IFTC0022143, kuria atsakovė grindė savo atsisakymą mokėti draudimo išmoką, yra pagrįsta ne faktiniais duomenimis, o vien tik kompiuterine eismo įvykio analizavimo ir modeliavimo programa. Nurodytoje specialisto išvadoje yra konstatuota, kad automobiliai „Bentley“ ir „Ssang Yong“ susidūrė kitomis, nei eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, nes automobilių padėtys po įvykio neatitinka kompiuterine programa gautų rezultatų, tačiau eismo įvykio dalyviai galėjo klysti dėl savo judėjimo greičio ar kitų veiksmų eismo įvykio metu, kas yra normalu, bet tai nepaneigia paties eismo įvykio fakto. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-462-695/2017).
19. Dėl atsakovės argumento, kad automobilis „Bentley“ iki įvykio turėjo žymių defektų, ieškovė pažymėjo, kad automobilis ieškovės buvo įsigytas nenaujas. Jis buvo 2009 metų gamybos, todėl akivaizdu, kad 11 metų automobilis turi defektų susijusių su jo eksploatacija. To ieškovė niekada neneigė, pati nurodė atsakovei buvusius automobilio trūkumus po įvykio, bei nereikalauja atlyginti žalos, kuri nėra susijusi su ginčo eismo įvykiu. Nors automobilis turėjo trūkumų, tačiau jis galėjo būti eksploatuojamas iki įvykio. Tai parodo pats įvykis, kad automobilis savo eiga atriedėjo iki įvykio vietos. UAB „LM Auto“ Bentley Vilnius specialisto A. Z. atsakymuose ieškovei nurodyta, kad automobilio trūkumai neturėjo jokios įtakos automobilio eksploatavimo savybėms iki įvykio, automobilis buvo vidutiniškos būklės, normaliai važiuojantis bei galintis dalyvauti eisme. Atsakovės nurodyti automobilio trūkumai turėjo įtakos tik nustatant automobilio rinkos kainą iki eismo įvykio, kurią individualiai įvertino ir nustatė turto vertintojas E. L. 2020 m. rugsėjo 16 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L200702.
20. Dėl žalos ir jos dydžio ieškovė pažymėjo, kad būtent turto vertintojo E. L. nustatyta automobilio vidutinė rinkos kaina yra tikslesnė, nes jis lygino analogiškus automobilius. Vertintojas E. L., nustatydamas automobilio vidutinę rinkos kainą, vadovavosi penkiais analogiškais Bentley automobiliais bei jų kainomis, kurie buvo atgabenti į Europą pardavimui iš Jungtinių Amerikos Valstijų, pagaminti šiai rinkai (koks ir buvo ieškovės automobilis), taikydamas metų korekcijos koeficientą, o vertintojas A. V. nustatinėjo iš 4 Europos rinkai skirtų Bentley automobilių kainos, taikydamas korekcijos koeficientą dėl šio kriterijaus (Europos rinkai skirtas automobilis). Ieškovė taip pat pažymėjo, kad turto vertintojo A. V. 2020 m. birželio 19 d. transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2200608 parengta ne pagal 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir 2000 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 120/101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos pavirtinimo“ nustatytus reikalavimus.
21. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog ieškovės dublike išdėstyti teiginiai nepaneigia to, kad atsakovei nekyla pareiga mokėti ir, atitinkamai, ieškovė neturi teisės į draudimo išmoką dėl 2020 m. gegužės 30 d. eismo įvykio. Atsakovė neneigia, jog eismo įvykis įvyko, tačiau žalos bylos administravimo metu surinktų įrodymų visetas, deklaruoto eismo įvykio aplinkybės, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių būklė, dalyvių parodymai leidžia teigti, jog dalyviai ar su jais susiję asmenys susitarė dėl eismo įvykio inscenizavimo, sukėlimo tyčia, siekiant gauti draudimo išmoką, o tai atitinka nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą, todėl draudimo išmoka negali būti priteista. Eismo įvykio inscenizavimo atveju eismo įvykio dalyviai neturi pagrindo nuslėpti paties įvykio buvimo ar kitais veiksmais neigti atsiradusią žalą, tačiau sukelti jį tyčia bei deklaruoti draudikui, kaip atsiradusį netikėtai ir, atitinkamai, gauti draudimo išmoką. Atsakovei įrodžius, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei teigia ieškovė, yra teisinis pagrindas konstatuoti draudžiamojo įvykio nebuvimą. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-531-701/2016).
22. Dėl Vilniaus apskrities vyliausiojo policijos komisariato išduotų dokumentų (2020 m. gegužės 30 d. administracinio nusižengimo protokolo ir 2020 m. birželio 1 d. Eismo įvykio informacijos), kaip oficialių rašytinių įrodymų, atsakovė nurodė, kad žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o policija, nėra institucija, privalanti rinkti įrodymus, reikšmingus civilinėje byloje. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiuose draudėjas ir nukentėjęs asmuo turi pareigą pateikti teisės aktais nustatytą informaciją draudikui, o draudikas privalo ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.
23. Atsakovės nuomone, ieškovė, bandydama pagrįsti, kad iki įvykio automobilis buvo važiuojantis, remiasi iš konteksto išimtais specialisto A. Z. teiginiais dėl atskirų detalių pažeidimų įtakos automobilio eksploatavimui ir juos interpretuoja pagal savo poziciją byloje, nors pats specialistas aiškiai nurodė, kad įvertinti automobilio būklės, neskaitant įvykio, negali. Tuo tarpu atsakovė savo išvadą, kad automobilis įvykio metu galimai buvo nevažiuojantis, daro iš žalos bylos administravimo metu surinktų įrodymų visumos: 1) nors ieškovė užsiima automobilių ir jos dalių restauracija, prekyba automobiliais bei jų dalimis, automobilis „Bentley“ iki eismo įvykio buvo itin prastos būklės; 2) kairės pusės priekinio rato posparnio montavimo zonoje esančios detalės nėra padengtos purvu, stabdžių diskai netolygiai sudilę, paveikti korozijos, o tai rodo, kad automobilis iki įvykio ilgą laiką nebuvo eksploatuojamas; 3) automobilis iki įvykio turėjo pavojingų trūkumų, kuriems esant, draudžiama važiuoti; 4) vertinant automobilių „Bentley“ ir „Ssang Yong“ apgadinimus, spręstina, kad smūgis buvo labai stiprus, po kurio automobilis „Bentley“ buvo nublokštas į medį, tačiau jo vairuotoja rimtesnių sužalojimų nepatyrė, o tai, atsakovės nuomone, suponuoja prielaidą, kad eismo įvykyje J. Z. nedalyvavo; 5) automobilio „Bentley“ vairuotoja paaiškino, kad automobilis „Bentley“ atbuline eiga riedėjo nestabdomas ir atsitrenkė į medį, tačiau tai prieštarauja draudiko atlikto eismo įvykio programos „PC Crash 12.1“1 gautiems modeliavimo rezultatams.
24. Atsakovė taip pat nurodė, kad jai kelia abejonių ieškovės pateikti eismo įvykį mačiusio A. Č. parodymai apie eismo įvykio aplinkybes, kuriuos užfiksavo notaras: 1) apie jį buvo pranešta tik atsakovei priėmus skundžiamą sprendimą; 2) nors liudytojo namas stovi toliau nuo kelio, kuris iš abiejų pusių tankiai apaugęs medžiais ir krūmais, įvykis įvyko šviesiu paros metu, tačiau liudytojas teigia matęs, kad atvažiuojantis automobilis „Bentley“ rodė posūkį, apsisukęs kelyje rėžėsi galu į medį; remdamasis savo požiūriu į aplinkybes, daro išvadas apie transporto priemonių greitį ir automobilio „Ssang Yong“ stabdymo kelią; 3) J. Z. gyvena (duomenys neskelbtini), kaip ir eismo įvykį neva matęs A. Č.; kadangi šie asmenys yra kaimynai, liudytojas A. Č. gali būti suinteresuotas duoti palankius parodymus pažįstamai kaimynei; 4) į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai jokių liudytojų neužfiksavo, tokių duomenų nepateikė ir automobilio „Bentley“ vairuotoja J. Z.. Taip pat nesuprantama, kodėl matęs tokį siaubingą eismo įvykį liudytojas nenuskubėjo pažiūrėti, ar jame dalyvavę žmonės sveiki, ar nereikia iškviesti medicininės pagalbos ir pan.
25. Dėl žalos dydžio atsakovė laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju turto vertintojo A. V. parengta transporto priemonės vertinimo ataskaita yra tikslesnė ir patikimesnė, nei parengta turto vertintojo E. L. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad, išskyrus rinką, kitais parametrais turto vertintojo A. V. parinkti palyginamieji automobiliai yra identiški.
26. Teismo posėdyje ieškovės atstovai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Teismo posėdyje atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
27. Teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. rugsėjo 30 d., metu liudytojas O. K. paliudijo, kad dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini), prisimena nukentėjusiąją iš buvusio įvykio. Paaiškino, kad įvykis įvyko praeitais metais vasarą į vakarą, kai važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir nesuvaldė, nesustabdė automobilio. Nurodė, kad gatvės pavadinimo neatsimena, greitis gal 70 km/h. Paliudijo, kad nukentėjusios automobilis įvykio metu gal norėjo apsisukti ar sukti į kairę, įvykis įvyko staigiai, lygtais posūkio signalo nematė, lyg stabdė. Nurodė, kad tik pamatė automobilio galą, norėjo išvengti susidūrimo, bet nepavyko. Eismo įvykio deklaracijos nepildė, nes policija atvažiavo. Nuo smūgio automobilio galas užsimetė į kitą pusę ir į griovį, smūgis buvo į galą; į medikus nesikreipė. Teigė, kad paties automobilis buvo naudojamas. Liudytojas taip pat paliudijo, kad praeityje yra turėjęs eismo įvykių, tačiau vairuojant kitus automobilius.
28. Teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. gruodžio 9 d., metu liudytojas E. L. paliudijo, kad yra turto vertintojas, nuo 1988 m dirbo draudimo bendrovėje, žalų ir transporto žalų skyriuje, individualia veikla užsiima nuo 2011 metų. Paaiškino, kad automobilį apžiūrėjo 2020-07-01, papildoma apžiūra Gariūnų teritorijoje autoservise rugpjūčio mėnesį, nupaveikslavo ir atliko pilną išorinę apžiūrą, užfiksavo apgadinimus. Teigė, kad automobilio būklė buvo vidutiniška, matomi išoriniai defektai, įvertino taikydamas koeficientą ir paskaičiavo sąmatą. Paaiškino, kad lyginamuosius objektus atrinko atsižvelgdamas į automobilio rinkos paskirtį, nes tai buvo automobilis iš JAV. Buvo surasti 3 automobiliai JAV ir 2 automobiliai iš Australijos. Europos rinkai skirtų auto nesirinko, nes paskirties rinka skirtinga, vertino su labai panašius objektus į vertinamą automobilį. Teigė, kad vertinimo metu žiūrėjo Europos rinkai skirtų automobilinių kainas, taip pat matė ir Lietuvos skelbimuose esančius automobilius, dar rado Vokietijoje, Lenkijoje. Atrenkant automobilius esminio skirtumo tarp automobilių nebuvo, žiūrėjo ir Vokietijoje duodamus pasiūlymus, todėl siekdamas objektyvaus įvertinimo pasirinko amerikoniškus automobilius. Teigė, kad taikė 11 procentų metų korekciją, nes ji gauta atlikus skaičiavimus naudojantis Transporto priemonių vidutinių rinkos kainų žinyne verčių reikšmėmis ir tuo pačiu vadovaujantis vertinimo instrukcija. Teigė, kad nepastabėjo, kad stabdžių diskai sulūžę, suskilę. Su nustatytais trūkumais automobilis galėjo dalyvauti eisme, tiek variklio, tiek važiuoklės esminių trūkumų nepastebėjo. Nustatant automobilio rinkos kainą pasirinktas Lenkijos rinkai skirtas automobilis, nes nebuvo atitrūkęs pagal kainas ir automobilis parduodamas oficialaus pardavėjo. Teigė, kad turto vertinimo ataskaitoje nenurodė papildomos/antrinės apžiūros datos. Nurodė, kad eksploatuojant automobilį taip pat gali atsirasti rūdys, girgždėti stabdžiai. Paaiškino, kad apžiūros metu trūko automobilio detalių, kurias nurodė spalio 20 d. antroje sąmatoje, taip pat vertintoją užsakovas informavo, jog posparniai išimti ir vertintojas į sąmatą jų neįtraukė. Paliudijo, kad automobilį apžiūrėjo taip pat ir kai jis buvo pakeltas ant keltuvo, yra nuotraukų, kuriose nufotografuotas automobilio dugnas, bet į ataskaitą jų nedėjo dėl didelės apimties, automobilis buvo nepataisomas. Visos dalys, kurios išvardintos papildomoje sąmatoje yra užfiksuota nuotraukose. Paaiškino, kad turto vertintojas atlikdamas vertinimą privalo pateikti 4 bendro vaizdo fotonuotraukas, kėbulo numerį, ridą ir sugadintas vietas, o iš apačios sugadinimai buvo nesusiję su vertinamuoju įvykiu ir nebuvo dėti į ataskaitą, o įdėtos tos, kurios susijusios su įvykiu. Keitimui paskaičiavo dalis, kurios turi būti pakeistos, kad būtų galima eksploatuoti automobilį, tuo tarpu dugno dangtis, įlenkta apsauga ir kt. yra pataisomi ar netaisomi.
29. Teismo posėdžio, įvykusio 2021 m. gruodžio 9 d., metu liudytojas A. V. paliudijo, kad yra kilnojamojo turto vertintojas, dirbantis UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“. Nurodė, kad automobilį „Bentley“ apžiūrėjo du kartus: 2020-06-08 ir gamintojo atstovo servise 2020-06-15; automobilis buvo pargabentas iš JAV. Paaiškino, kad visi automobilio trūkumai surašyti vertinimo ataskaitoje, apžiūros akte ir vertimo turto aprašyme. Teigė, kad automobilių atvežtų iš JAV ir Europoje parduodamų automobiliu rinkos kainos skiriasi, nes iš JAV atgabenti automobiliai yra po eismo įvykių, skendę ar su kitais defektais. Analizavo visus tuo metu rinkoje esančius lyginamuosius objektus, kurie tiksliau atitiktų gamintoją, modelį, metus ir komplektaciją. Pavyko rasti 3 automobilius Autoskaut tinklapyje, 3 automobilius Autoplius tinklapyje, bet du automobiliai 2006 metų gamybos vienas 2010 metų gamybos, kurie neatitiko kriterijų, 3 automobiliai iš Automobile tinklapyje. 2006 metų automobilio nenaudojo kaip palyginamojo, nes nedidelis metų skirtumas, pritaikius korekcija dėl metų, kuri paskaičiavus būtų apie 35 procentus. Teigė, kad liudytojui eilę metę dalyvaujant seminaruose, pranešėjams dalijantis savo praktika, žinoma ir laikoma iki 30 procentu galima korekcija, metodikos nėra. Automobilio techninė būklė, išvaizda vidutiniška, o 0,95 koeficientas reiškia, kurio pagalba automobilio vertė dėl išrodinės išvaizdos sumažėja 5 procentais, bet ne dėl techninės būklės. Automobilį vertino vadovaujantis transporto priemonių vertinimo instrukcija. Paliudijo, kad pagal nustatytus automobilio defektus, t. y. neatitinka kai kurių gamintojo reikalavimų, bet atitinka techninės apžiūros reikalavimus ir automobilis gali eisme dalyvauti. Nustatė, kad tokio tipo „Bentley“ vidutinė rinkos vertė 31 600 Eur, vertinamo automobilio vertė – 22 400 Eur, o visi remontuotini trūkumai ir būklės vertinimas būtų 9 200 Eur. Paaiškino, jog koeficientas Kmo, tai suteikta korekcija prie modifikacijos, nes lyginamieji objektai aprinkti Europos rinkai, o vertinamas automobilis skirtas JAV rinkai, todėl buvo taikomas korekcijos koeficientas minus 22 proc. Nustatant vertę vadovaujasi korekcijos koeficientu, kuriuo vadovaujasi muitinė ir kt. 2010 metų automobiliui taikė 11 proc. korekciją. Paaiškino, kad vertinimo metu Europos rinkai skirto automobilio vertinamam automobiliui nerado. Teigė, kad JAV rinkai skirtų automobilių nesirinko, nes korekcijos koeficientas išeina 24 procentai plius.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas visiškai
30. Bylos duomenys tvirtina, kad 2020 m. gegužės 30 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „SSANG YOUNG FAMILY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Ssang Yong“), vairuojamas O. K., važiuodamas pagrindiniu keliu atsitrenkė į tuo pačiu keliu, ta pačia kryptimi, važiuojantį ir sukantį į kairę pusę ieškovei priklausantį automobilį „BENTLEY Continental Flying Spur“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Bentley“), vairuojamą J. V. (Z.). Po eismo įvykio atvykę policijos pareigūnai braižė eismo įvykio schemą, apklausė eismo įvykio dalyvius, eismo įvykio dalyviai pateikė paaiškinimus. Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „Ssang Yong“ vairuotojas O. K., kurio civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovės. 2020 m. gegužės 31 d. ieškovė informavo atsakovę apie 2020 m. gegužės 30 d. įvykusį eismo įvykį. Atsakovė sureguliavusi žalos bylą, 2020 m. liepos 10 d. Pranešimu Nr. IFTC0022143 informavo ieškovę, kad nenustatė draudžiamojo įvykio fakto, todėl draudikui nekyla pareiga išmokėti ieškovei draudimo išmoką bei neturi teisinio pagrindo atlyginti ieškovės patirtų nuostolių dėl transporto priemonės „Bentley“ apgadinimų. 2020 m. liepos 21 d. ieškovės atstovas pateikė atsakovei pretenziją, į kurią atsakovė 2020 m. rugpjūčio 7 d. pateikė atsakymą Nr. IFTC0022143, nurodydama, kad sprendimas šioje žalos byloje nebus keičiamas. Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija, pateikdama papildomus įrodymus, kurios atsakovė 2020 m. gruodžio 1 d. atsakymu į pretenziją Nr. IFTC0022143 taip pat netenkino.
31. Ieškovė teigia, kad automobilio „Bentley“ sugadinimai padaryti nurodyto įvykio metu, todėl atsakovė privalo išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė nesutikdama su ieškinyje nurodytais argumentais ir reikalavimais, atskirsdama nurodo, kad neneigia, jog eismo įvykis įvyko, tačiau žalos bylos administravimo metu surinktų įrodymų visetas, deklaruoto eismo įvykio aplinkybės, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių būklė, dalyvių parodymai leidžia teigti, jog dalyviai ar su jais susiję asmenys susitarė dėl eismo įvykio inscenizavimo, sukėlimo tyčia, siekiant gauti draudimo išmoką, o tai atitinka nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą, todėl draudimo išmoka negali būti priteista. Atsakovės teigimu, 2020-07-03 draudiko vyriausiojo žalų eksperto A. D. išvadoje Nr. IFTC0022143 pateikta išvada, jog automobiliai „Bentley“ ir „Ssang Yong“ susidūrė kitomis nei eismo įvykio dalyviai nurodo eismo įvykio aplinkybėmis; vertinant užfiksuotus automobilio „Bentley“ su šiuo įvykiu nesusijusius sugadinimus ir trūkumus galima daryti išvadą, kad automobilis įvykio metu galimai buvo nevažiuojantis.
Dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo
32. Asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Nors už žalos padarymą yra atsakingas ją padaręs asmuo, tačiau tai ne visada reiškia, kad jis pats turės žalą atlyginti. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Viena civilinės atsakomybės draudimo sutarčių rūšių yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurią turi sudaryti visi transporto priemonių valdytojai, naudojantys transporto priemones Lietuvoje (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalis).
33. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).
34. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis; Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 11 dalis). Draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (DĮ 2 straipsnio 33 dalis).
35. TPVCAPDĮ draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis), o suteikiama draudimo apsauga reglamentuojama taip: išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDĮ atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Taigi, draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar draudikė (atsakovė) pagrįstai atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad eismo įvykis yra nedraudžiamasis, nes jis, anot atsakovės, įvyko kitomis nei eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, galimai iš anksto susitarus.
37. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose nustatytos išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti, yra aiškiai apibrėžtos ir apima du atvejus: 1) jei įvykis yra nedraudžiamasis (TPVCAPDĮ 21 straipsnis); 2) jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (TPVCAPDĮ 22 straipsnis). Pastaruoju atveju draudimo išmokos dydis taip pat gali būti atitinkamais atvejais mažinamas.
38. Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).
39. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo eismo įvykis įvyko ir jo metu buvo apgadintos transporto priemonės (CPK 12, 178 straipsniai, Sprendimo 30 punktas). Šiuo atveju buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nubraižė eismo įvykio schemą, apklausė eismo įvykio dalyvius, pastarieji pateikė savo paaiškinimus. Eismo įvykio kaltininkui O. K. (liudytojui) 2020-05-30 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-45125-2020 už ANK 417 straipsnio 7 dalies, KET 127 punkto pažeidimą ir paskirta 10 Eur bauda. 2020-06-01 Policijos įstaigos Vilniaus AVPK Eismo įvykio informacijoje taip pat nustatyta eismo įvykio vieta, rūšis (susidūrimas), schema (susidūrimai judant ta pačia kryptimi), aplinkybės (nėra atitvarų, dangos būklė šlapia, kelio dangos rūšis asfaltbetonis, cementbetonis, kelio, gatvės kreivė - tiesus horizontalus ruožas, meteorologinės sąlygos - apsiniaukę, paros metas diena, sankryžos tipas - nereguliuojama), eismo įvykio dalyviai, nustatytas kaltininkas, nurodyta nusižengimo esmė. Pastarosios informacijos objektyvumą ir patikimumą taip pat tvirtina byloje esanti 2020-05-30 Eismo įvykio schema, pateiktos fotonuotraukos bei video medžiaga, iš kurios matyti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, sugadinimai, „Bentley“ automobilio transportavimas po eismo įvykio. Teismo posėdžio metu liudytojo O. K. liudijimas atitinka policijos eismo įvykio informacijoje nustatytas aplinkybes dėl susidūrimo schemos, eismo įvykio vietos, rūšies. Teismas nenustatė šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi ir ieškovei palankių parodymų davimu, liudytojas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus. Ieškovė pateikė į bylą liudytojo A. Č. rašytinius parodymus, kurie taip pat iš esmės yra nuoseklūs, neprieštarauja kitai bylos medžiagai apie įvykusį eismo įvykį, jo aplinkybes, abiejų automobilių manevravimą iki įvykstant susidūrimui ir parodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Nors atsakovė kvestionuoja pastarojo liudytojo suinteresuotumą duoti ieškovei palankius parodymus, jo galimybes matyti įvykį ir jo vertinimą bei pažymi aplinkybę, jog policijos pareigūnai neužfiksavo liudytojo įvykio vietoje, tačiau teismas tokius argumentus vertina kaip deklaratyvius, nepagrįstus jokiais įrodymais, o aplinkybė, jog vairuotoja ir liudytojas yra kaimynai, ar liudytojo parodymų davimas rašytine forma savaime nesuteikia pagrindo pripažinti jo duotus parodymus nepatikimais.
40. Nagrinėjamu atveju atsakovei abejonių iškilo dėl eismo įvykio aplinkybių – draudikė (atsakovė), remdamasi savo pasitelkto specialisto išvadomis, teigia, kad žala galimai kilo kitomis nei eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad labiau tikėtina, jog automobilių susidūrimas buvo sąmoningas, inscenizuotas veiksmas, o atsakovei buvo pateiktos klaidingos, neteisingos įvykio aplinkybės neva įvykis įvyko netikėtai, abiem vairuotojams važiuojant.
41. Pažymėtina, kad atsakovė informacijos klaidingumą iš esmės sieja su tuo, jog ieškovės automobilio tam tikri užfiksuoti apgadinimai nesuderinami su ginčo eismo įvykio pobūdžiu, t. y. automobilis „Bentley“ iki įvykio turėjo defektų (pneumatinės pakabos nesandarumas, aušinimo skysčio ir variklio alyvos nutekėjimas); automobilyje nebuvo kai kurių komplektuojančių detalių (variklio apsaugos, oro aušinimo radiatoriaus skersinio laikiklio, variklio gaubto apsauginio užrakto ir kt.); priekinio žibinto stiklas sudaužytas, žibinto reflektorius perdurtas, sulankstytos abiejų galinių ratų stabdžių diskų apsaugos, pažeisti dešinės pusės priekinio rato važiuoklės elementai (svirtys, stabilizatoriaus traukė, varžtas), stipriai pažeista kairės pusės priekinio rato padanga, pažeistos duslintuvo vidurinės dalies terminės apsaugos (apgadinimų kryptis yra priešinga, nei automobilio sukimosi kryptis po susidūrimo). Atsakovė taip pat teigia, kad automobilis iki įvykio ilgą laiką nebuvo eksploatuojamas, nes kairės pusės priekinio rato posparnio montavimo zonoje esančios detalės nėra padengtos purvu, stabdžių diskai netolygiai sudilę, paveikti korozijos; automobilio „Bentley“ savininkė, kuri dalyvavo eismo įvykyje, negalėjo nurodyti, kada iki įvykio buvo naudotasi automobiliu. Atsakovė taip pat akcentuoja, kad vertinant automobilių apgadinimus, spręstina, kad smūgis buvo labai stiprus, po kurio automobilis „Bentley“ buvo nublokštas į medį, tačiau eismo įvykio dalyviai rimtesnių sužalojimų nepatyrė, taip pat techniniu požiūriu nėra paaiškinama automobilio „Bentley“ vairuotojos nurodyta aplinkybė, kad „nuo saugos diržo skaudėjo krūtinės ląstą ties viduriu, jokių kitų sužalojimų (nugaros ir kaklo srityje) nepatyriau“. Mano, kad vairuotojai labiausiai tikėtinos tokių įvykių traumos ar liekamieji skausmo pojūčiai yra nugaros ir kaklo srityje. Atsakovės teigimu, automobilio „Bentley“ savininkė paaiškino, kad automobilis „Bentley“ atbuline eiga riedėjo nestabdomas ir atsitrenkė į medį, o tai prieštarauja draudiko atlikto eismo įvykio modeliavimo rezultatams. Nurodo, kad automobilis „Ssang Yong“ iki įvykio buvo prastos būklės bei vairuotojai teikė skirtingas aplinkybes dėl suveikusių saugos oro pagalvių. Atsakovės nuomone, eismo įvykis įvyko nuošalioje vietoje, kur eismas nėra intensyvus. Atsakovė abejoja ir automobilio „Ssang Yong“ vairuotojo paaiškinimais, vykimo tikslo į Vilnių, kelio ir kt.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko/tenka pareiga įrodyti, kad nurodytas eismo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, t. y. kad jis įvyko kitomis nei vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, kad buvo inscenizuotas ir pan. (DĮ 98 straipsnio 7 dalis); šios įrodinėjimo pareigos atsakovė neginčijo. Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (DĮ 98 straipsnio 3 dalis).
43. Be to, tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į tai, kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes.
44. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo poziciją dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju iš esmės grindžia savo žalų eksperto A. D. pateikta išvada, automobilių vairuotojų pateiktų paaiškinimų, nurodytų sužalojimų vertinimu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme: toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės pasitelkto specialisto išvada vertintina kaip rašytiniai įrodymai, o ne eksperto išvada.
45. Teismas, atsižvelgdamas į šio sprendimo 32-44 punktuose nurodytus išaiškinimus, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuluotomis ir CPK 176-185 įtvirtintomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą pripažinti ginčo eismo įvykį draudžiamuoju.
46. Sprendimo 30 punkte ir 39 punkte nurodyti įrodymai tvirtina, kad ginčo eismo įvykis įvyko ir jame buvo apgadintos ieškovės ir liudytojo vairuotos transporto priemonės. Atsakovė savo nesutikimą išmokėti draudimo išmoką sieja su Sprendimo 41 punkte nurodyta automobilio „Bentley“ technine būkle, kurią, kaip teigia atsakovė, nustatė apžiūros metu. Teismo vertinimu, nors automobilis „Bentley“ galimai ir turėjo nurodomus defektus iki eismo įvykio, tačiau neįrodo, jog nurodomi defektai turėjo įtakos automobilio eksploatacinėms savybėms, dėl to eismo įvykio metu atsiradusių automobilio apgadinimams. Be to ir pati ieškovė neginčija, jog automobilis buvo ne naujas, 2009 metų gamybos, turėjo išorinių defektų, atsakovei nurodė šiuos defektus ir už juos žalos atlyginimo nereikalauja, ko atsakovė ir neginčijo. Be to ieškovės atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio variklio apsauga buvo nuimta „Bentley“ įgaliotame servise, ko atsakovė taip pat nepaneigė. Atsakovės atstovai taip pat nepaneigė aplinkybės, jog stabdžių diskų netolygus dilimas ir/ar korozija, automobilio padangos deformacija gali atsirasti eksploatuojant automobilį. Be to teismo posėdžio metu vertintojas E. L. paaiškino, jog apžiūrint auto nematė, kad stabdžių diskai būtų sulūžę, susikilę ar ypatingai paveikti korozijos (2021-12-09 teismo posėdžio nuo 1:03:57 iki 1:05:00 garso įrašo minutė). Įvertintina ir tai, kad automobilio iki eismo įvykio buvę trūkumai neturėjo jokios įtakos automobilio eksploatacinėms savybėms patvirtina ir UAB „LM Auto“ Bentley specialisto A. Z. atsakymai. Apie tai, kad automobilis pagal esamus nustatytus defektus galėjo dalyvauti eisme patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojai A. V. ir E. L. (2021-12-09 teismo posėdžio nuo 25:25 iki 26:25 garso įrašo min.ir nuo 1:05:50 iki 1:06:27, nuo 1:13:45 iki 1:16:03). 2020-04-14 automobiliui „Bentley“ atlikta privalomoji techninė apžiūra, kas taip pat tvirtina transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus bei galėjo dalyvauti viešame eisme, buvo važiuojanti. Tuo tarpu atsakovės argumentai, kad draudiko išsami apžiūra ir nustatyti automobilio trūkumai patvirtina, kad automobiliu draudžiama važiuoti, nepaneigia techninės apžiūros metu nustatytai tinkamai automobilio techninei būklei. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad jei atsakovės nustatyti automobilio defektai būtų prieš automobilio techninę apžiūrą, tai jis techninės apžiūros neatliktų (2021-09-30 teismo posėdžio 1:12:00 iki 1:13:59 garso įrašo min.). Tolimesni atsakovės atstovo teiginiai, kad jam nesuprantama kaip tokios būklės automobilis praėjo techninę apžiūrą, laikytini pasvarstymais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais.
47. Pažymėtina, kad atsakovės specialistas išvadoje teigia, kad atliko automobilių susidūrimo ir judėjimo po susidūrimo analizę, naudojantis kompiuterine eismo įvykio analizavimo ir modeliavimo programa „PC Crash 12.1“ ir gauti rezultatai rodo, kad automobilių padėtys po įvykio būtų kitokios nei nurodo eismo įvykio dalyviai ir yra užfiksuota Vilniaus AVPK policijos pareigūnų sudarytoje eismo įvykio schemoje. Tačiau iš išvadoje aprašytos susidūrimo analizės nėra aišku, kaip nustatyta - tiksli automobilių susidūrimo vieta, nurodomas ieškovės automobilio greitis (10 km/h); matyti, kad kito automobilio vairuotojo greitis nustatytas remiantis tik jo galimu spėjimu, apie 70 km/h, nors apie automobilių greitį tiek ieškovės atstovė, tiek liudytojas teismo posėdžio metu nei patvirtino, nei neigė apie greitį, dėl ko duomenys apie automobilių padėtis, kiti modeliavimo rezultatai po eismo įvykio laikytini netiksliais, spėjamais. Taip pat įvertintina ir tai, kad atsakovė tokius duomenis, kaip teigia, nurodo analizuodama vairuotojų dalyvių paaiškinimus, tačiau nepaneigiamas faktas, kad eismo dalyviai galėjo klysti nurodydami greitį, o faktinis klydimas dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-462-695/2017). Taip pat atsakovės specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės dėl galimų automobilio „Bentley“ sveikatos sužalojimų pobūdžio ir jų vertinimo nepagrįstos jokiais įrodymais, nenurodyti šaltiniai, kuriais remiantis nustatomas nustatytas vairuotojos kūno judėjimas, atitinkamai dėl to galintys kilti sužalojimai ir kt. Atsakovės argumentai dėl eismo įvykio metu nebuvusio intensyvaus eismo, nuošalios, nejudrios vietos laikytini prielaidomis, kurie nepagrįsti jokiais paskaičiavimais, matavimais, statistika ar kitais įrodymais.
48. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).
49. Teismas įvertina ir, kad aplinkybė, jog policijos pareigūnai neapklausė liudytojo įvykio vietoje, neatima teisės teismo procese remtis liudytojų parodymais, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes, kurios turi poveikį draudžiamojo fakto nustatymui arba spręsti, jog vairuotojai pateikė klaidingą informaciją draudikei. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju byloje taip pat nenustatyta, kad kitas eismo įvykio dalyvis būtų gavęs kokią naudą iš šio įvykio, priešingai, pastarasis taip pat patyrė žalą.
50. Išvadą dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, be kita ko, taip pat patvirtina eismo įvykio vieta ir laikas – eismo įvykis įvyko miesto gatvėje (nors ir nuošaliau nuo pagrindinių miesto gatvių), dieną; byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio dalyviai yra giminystės, draugystės ar kitokiais ryšiais susiję, pažįstami asmenys (atsakovė šios aplinkybės nepaneigė), kad liudytojas atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą pripažino nepagrįstai dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekdamas nuslėpti tiesą; be to, teismas, išklausęs ieškovės ir liudytojo O. K. parodymus (kurie viso bylos nagrinėjimo metu buvo pakankamai nuoseklūs) apie ginčo eismo įvykį, tikslią jo vietą, mechanizmą, priežastis (liudytojui nepastebėjus automobilio) vertina, jog ginčo eismo įvykis, labiausiai tikėtina, įvyko būtent ieškovės ir liudytojo O. K. nurodytomis aplinkybėmis (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad atsakovė, nesutikdama dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, nenurodo jokių kitų aplinkybių/įrodymų, galinčių patvirtinti jos abejones dėl eismo įvykio imitavimo, apsiribodama deklaratyviais teiginiais dėl tam tikrų abejonių egzistavimo, tačiau jų niekaip nesusiedama/nepagrįsdama su įvykio imitavimu; be to, atsakovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimo sukčiavimo ir pan.
51. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai ginčo eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju (CK 6.987 straipsnis). Teismas, įvertinęs įrodymus, pagrindžiančius ieškovo automobiliui padarytą žalą – 23 780 Eur, papildomai patirtus nuostolius dėl transporto priemonės apžiūros ir vertinimo ataskaitos parengimo – 300 Eur, sprendžia, kad ieškovo prašomo priteisti dydžio draudimo išmoka ir nurodyti nuostoliai atitinka TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 23 780 Eur dydžio draudimo išmoka ir 300 Eur nuostoliai (CK 6.249, 6.987 straipsniai; TPVCAPDĮ 16, 19 straipsniai).
52. Pažymėtina, kad atsakovė ginčija žalos dydį, nurodydama, jog turto vertintojo A. V. parengta transporto priemonės vertinimo ataskaita yra tikslesnė ir patikimesnė, nei parengta turto vertintojo E. L.. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad, išskyrus rinką, kitais parametrais turto vertintojo A. V. parinkti palyginamieji automobiliai yra identiški.
53. Teismo posėdžio metu išklausius abiejų vertintojų paaiškinimus dėl atliktų vertinimų ir įvertinus byloje pateiktas turto vertintojo E. L. vertinimo ataskaitą ir kilnojamojo turto vertintojo A. V. vertinimo ataskaitos išvadą matyti, kad vertintojas A. V. nustatė turto vertę iki apgadinimo 22 400 Eur, vertintojas E. L. transporto priemonės rinkos vertę iki apgadinimo nustatė 33 900 Eur, transporto priemonės likutinė vertė po apgadinimo nustatė 9 610 Eur, o nuostolį įvertino 23 780 Eur. Išanalizavus vertintojų pasirinktus pateiktose išvadose nurodytus išaiškinimus, paskaičiavimus bei palyginamuosius objektus, teismo vertinimu, vertintojo E. L. pateikta nuostolio suma yra teisingiausia ir objektyviausia dėl pasirinktų vertinamųjų objektų panašumo į automobilį „Bentley“, t.y. buvo palyginti automobiliai iš JAV ir iš Australijos, kartu, kaip paaiškino, atsižvelgus ir Europoje tuo metu buvusius tokio tipo automobilius, kuriems taikė metų korekcijos koeficientą, kai tuo tarpu vertintojas A. V. taikė korekcijos koeficientą Europos rinkai skirtiems automobiliams. Matyti, kad vertintojas E. L. nesirinko iš Europoje tuo metu buvusių automobilių, kurie, kaip patvirtino abu vertintojai, nėra panašūs į JAV rinkai pritaikytus automobilius dėl savo turimų trūkumų (skendę, daužti ir kt.). Taigi E. L. nustatytas nuostolio dydis įvertintas kaip skirtumas tarp transporto priemonės rinkos vertės prieš įvykį ir likutinės vertės po įvykio (analogiškų daiktų lyginimas ir vertės nustatymas) yra tikslesnis ir atitinkantis 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 LR Susiekimo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr. 120/101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nustatytus reikalavimus.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
54. Tenkinant ieškovo prašymą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 24 080 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
55. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
56. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
57. Ieškovas patyrė byloje 2 089,62 Eur išlaidų, kurias sudaro 542 Eur žyminio mokestis (2021-01-13 nurodymas Nr. 241) ir 1500 išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2020-12-11 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20-100, 2020-12-17 nurodymas Nr. 232, 2021-03-05 Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 21-18, 2021-03-08 nurodymas Nr. 266, 2021-05-03 Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 21-18, 2021-05-11 nurodymas, 2021-10-05 Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 21-69, 2021-10-06 nurodymas, 2021-12-07 Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 21-91, 2021-12-08 nurodymas), 47,62 Eur vertimo paslaugos (2021-01-25 PVM sąskaita-faktūra Nr. 184, 2021-01-26 PVM sąskaita-faktūra Nr. 187, 2021-01-25 nurodymas Nr. 244, 2021-01-26 nurodymas Nr. 246).
58. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
59. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 089,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės If P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance“ AS filialą, kodas 302279548, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LIVANTA“, kodas 302593552, 23 780 Eur (dvidešimt tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 00 ct) draudimo išmoką, 300 Eur (tris šimtus eurų ir 00 ct) už nuostolių įvertinimą, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (24 080 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 089,62 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt devynis eurus ir 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Sadauskaitė