Civilinė byla Nr. 2A-1736/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01360-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 69.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės,

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4949-258/2014 pagal ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Eurovia Lietuva“.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ginčas byloje yra kilęs dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų teisėtumo.

              Ieškovas LEONHARD WEISS RTE AS kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis atsakovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbto ir vykdomo konkurso „Projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai–Lukšiai“ rangos darbų pirkimas“ (toliau – ir Konkursas) sąlygas, kuriomis numatoma įsigyti darbus, susijusius su signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemomis, ir kuriems taikomas reikalavimas numatytas Konkurso sąlygų 9 priedo „Antrojo geležinkelio statyba ruože Žeimiai–Lukšiai“ rangos darbų techninės specifikacijos (toliau – ir Techninė specifikacija) A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punkte; taip pat sąlygas, numatančias signalizacijos ir eismo valdymo sistemų darbų atlikimą, kvalifikacijos reikalavimus tokių darbų atlikimui, reikalavimus, teikiamam pasiūlymui, susijusiam su tokiais darbais, įskaitant: Konkurso sąlygų 9 priedo  „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Žeimiai–Lukšiai“ rangos darbų techninės specifikacijos“ A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punktą, visus B dalies „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“, taip pat dalių „Signalizacijos funkciniai / loginiai principai“ ir „Centralizacijos (interlokingo) simbolių katalogas ir komandų sąrašas“ punktus, taip pat kitas Konkurso sąlygas, susijusias su signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemų darbais. Ieškinyje, be įvardytų reikalavimų, prašoma įpareigoti atsakovą nutraukti Konkurso procedūras.

              Ieškovas nurodė, kad jis specializuojasi geležinkelių infrastruktūros projektavimo ir statybos darbuose, todėl norėdamas dalyvauti Konkurse turėtų sudaryti reikiamas sutartis su pritaikomų ir / ar išplečiamų eismo valdymo ir kontrolės sistemų gamintojais / tiekėjais (Techninės specifikacijos  A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punktas). Konkurso techninės specifikacijos reikalavimų, susijusių su sistemų saugumo lygio SIL-4 išsaugojimu, įgyvendinimą galėtų užtikrinti vienintelis subjektas – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fima“, kadangi Konkurse perkami darbai bus atliekami tokiuose geležinkelio ruožuose, kuriuose Bombardier Transportation Finland Oy (toliau – ir Bombardier) pagamintą įrangą diegė UAB „Fima“, turinti išimtinę teisę atstovauti gamintoją Lietuvoje. Iš to aišku, kad Konkurse nėra sudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai, t. y. jame gali dalyvauti ir laimėti tik tas tiekėjas, kuriam UAB „Fima“ sutinka atlikti dalį Konkurse numatytų darbų. Kadangi UAB „Fima“ ieškovui nepateikė komercinio pasiūlymo dėl darbų atlikimo, jis negali dalyvauti Konkurse.

Be to, ieškovas pažymėjo, kad atsakovas, siekdamas Konkurso skaidrumo, neturėjo teisės sujungti kelių pirkimo objektų į vieną, taip suteikiant nepagrįstą pranašumą UAB „Fima“ pasirinktiems ūkio subjektams. Nors eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai patys savaime yra pagrįsti, tačiau atsakovui sujungus atskirus pirkimo objektus, t. y. darbus, susijusius su eismo valdymo (signalizacijos) sistemomis, su kitais Konkursu siekiamais įgyti rangos darbais, minėti reikalavimai tampa diskriminaciniais ir varžančiais tiekėjų konkurenciją. Tokiu būdu atsakovas apribojo tiekėjų konkurenciją ir pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

              Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

              Įvertinęs ieškovo atsakovui pateiktos pretenzijos turinį, teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar atsakovas privalo skaidyti pirkimo objektą į dalis, ar jis privalo atskirai įsigyti darbus, susijusius su signalizacijos ir eismo valdymo sistemomis, ar pagal Konkurso sąlygas neatskyrus ieškovo nurodytų darbų juos galės atlikti tik vienas konkretus ūkio subjektas.

              Teismas pažymėjo, kad geležinkelio ruože, kuriame siekiama praplėsti naujai pastatytus antrus kelius jau yra įdiegta ir veikianti traukinių eismo valdymo, kontrolės, signalizacijos sistema, kurią pagal gamintojo garantinius ir licencinius įsipareigojimus prižiūri atvirą konkursą laimėjusi ir signalizacijos sistemą įdiegusi Bombardier Transportation (Signal) Ltd. Remdamasis tuo, teismas priėjo išvadą, kad į Konkurso sąlygas pagrįstai įtrauktas reikalavimas, jog tiekėjui nesant pritaikomų ir / ar išplečiamų eismo valdymo ir kontrolės sistemų gamintoju, tiekėju, jis, dalyvaudamas konkurse,  privalo pateikti atitinkamus dokumentus, kad atliekami sistemų darbai turėtų integraciją su jau eksploatuojamomis sistemomis. Aplinkybė, kad šiuo metu perkančiosios organizacijos yra eksploatuojamos tam tikro gamintojo sistemos nereiškia, kad kiti viešajame pirkime pageidaujantys dalyvauti tiekėjai neturi techninių galimybių atlikti turimų sistemų pakeitimus, užtikrinančius veikiančios sistemos funkcionalumą.

              Ištyręs bylos svarstymui pateiktus įrodymus, teismas konstatavo neturintis pagrindo pripažinti, kad atsakovas, siekdamas užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą, išskirtines teises suteikė UAB „Fima“ ir dėl to neturėjo teisės sujungti, o privalėjo išskirti pirkimo objektą į dalis. Faktas, kad perkančioji organizacija norėdama atlikti tam tikrus pakeitimus jau įrengtoje sistemoje nustato reikalavimus funkcionalumui ir garantijoms yra pateisinami perkamo objekto svarba, specifine paskirtimi. Dėl to, teismo nuomone, atsakovo pasirinktas Konkurso sąlygų formavimo būdas nepažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Ieškovas LEONHARD WEISS RTE AS apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

              1. Teismas nevertino atsakovo pateiktų dokumentų, kuriuose užfiksuotos faktinės aplinkybės, kad Konkursas ir jo eiga priklausė ne nuo atsakovo ar objektyvių veiksnių, bet nuo UAB „Fima“ subjektyvių sprendimų ir vertinimų. Nurodyti dokumentai – tai atsakovo 2014 m. birželio 9 d. raštas Nr. 2(DI)-1935 ir UAB „Fima“ 2014 m. birželio 9 d. raštas Nr. 1.2-1651, iš kurių turinio aišku, kad atsakovas ginčijamomis Konkurso sąlygomis sukūrė išimtines teises UAB „Fima“ nuspręsti, kas dalyvaus Konkurse. Tokiu būdu atsakovas pažeidė nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat neįvertino trečiojo asmens paaiškinimų ir pateiktų įrodymų, kad jis negalėjo dalyvauti Konkurse, nes neturėjo susitarimo su UAB „Fima“. Neaptaręs visų byloje esančių įrodymų, teismas neatskleidė bylos esmės ir taip pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisykles, bet ir CPK 263 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalį.

              2. Iš teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis jis priėjo prie išvados, kad atsakovas nesuteikė išimtinių teisių UAB „Fima“ ir neprivalėjo skaidyti pirkimo objekto į dalis. Bylos svarstymui pateikti įrodymai paneigia šią teismo išvadą, kadangi atsakovas atskirus pirkimo objektus sujungė siekdamas užtikrinti, kad Konkurse atskirai nuo UAB „Fima“ negalėtų dalyvauti jokie tiekėjai. Faktą, kad eismo valdymo (signalizacijos) sistemų darbus galės atlikti tik vienas tiekėjas, atsakovas suvokė dar 2010 metais (žr. tripliko priedus Nr. 5, 6), kai siekė nurodytų darbų įsigijimą įvykdyti neskelbiamų derybų būdu. Tai patvirtina nesant jokių objektyvių kliūčių UAB „Fima“ galimus atlikti darbus įsigyti atskirai nuo kitų Konkurse numatytų darbų. Tokį patį rezultatą, kaip dabar numato Konkurso sąlygos, galima pasiekti ir darbus įsigijus atskirais pirkimais. Sujungdamas visus pirkimo objektus atsakovas ne tik pažeidė viešųjų pirkimų principus, bet ir iš esmės apribojo konkurenciją Konkurse, kas sąlygoja nelygiavertę tiekėjų padėtį ir Konkurso procedūrų neskaidrumą, neobjektyvumą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais, nėra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „15 minučių“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-126/2010).

              3. Teismo išvada, kad atsakovo nustatyti reikalavimai techninei specifikacijai nepažeidžia VPĮ, rodo, jog teismas netinkamai nustatė ginčo objektą ir neatskleidė bylos esmės. Ginčas byloje yra kilęs ne dėl Konkurso sąlygų, bet dėl atsakovo sprendimo sujungti į vieną pirkimo objektą visus darbus.

              Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime, atsikertant į apeliacinio skundo argumentus, nurodoma:

              1. Apeliantas negalėjo dalyvauti Konkurse ne dėl atsakovo, bet dėl savo kaltės. Terminas pretenzijoms dėl Konkurso sąlygų pareikšti baigėsi 2014 m. balandžio 24 d., tačiau apeliantas paklausimus trims ūkio subjektams, galintiems atlikti ginčo darbus, išsiuntė tik 2014 m. gegužės 11 d. Konkursas yra tarptautinis, todėl jame gali dalyvauti ne tik Lietuvoje registruoti ūkio subjektai. Nors Bombardier Transportation Sweden AB yra suteikusi išimtines teises UAB „Fima“ veikti Lietuvoje, tačiau apeliantas galėjo pasitelkti Bombardier Transportation Sweden AB atstovus iš kitų valstybių.

              2. Įvairių sistemų diegimo verslo praktikoje yra normalu, kad licencinę programinę įrangą / sistemą įdiegęs gamintojas / tiekėjas suteikia jai garantijas ir atlieka garantinę priežiūrą, o kiti tiekėjai, norintys atlikti pakeitimus įrengtoje sistemoje, turi gauti pirminio gamintojo leidimus ir pan. Atsakovas dėjo visas pastangas, kad Konkurse ketinantys dalyvauti tiekėjai iš anksto gautų reikiamus pirminio gamintojo / tiekėjo leidimus, todėl jis negali būti atsakingas už tiekėjų nesėkmę derantis dėl susitarimo. Jeigu UAB „Fima“ iš tiesų būtų pažeidusi apelianto teises, atsakovas būtų ėmęsis veiksmų ir kreipęsis į tam tikras institucijas dėl išvadų pateikimo. Apelianto susitarimo su UAB „Fima“ nepasiekimas, nereiškia Konkurso sąlygų neteisėtumo. Techninės specifikacijos A dalies 5.1 punkto nuostatos vienodomis sąlygomis taikomos visiems potencialiems Konkurse dalyvaujantiems tiekėjams, todėl jos yra teisėtos bei neriboja konkurencijos, nepažeidžia viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 2 dalis).

              3. Teismas pagrįstai nevertino trečiojo asmens paaiškinimų. Trečiojo asmens pasiūlymas buvo atmestas ne dėl to, kad jis neturėjo susitarimo su UAB „Fima“, bet todėl, kad jis nepateikė įrodymų galintis tinkamai įvykdyti Techninių specifikacijų reikalavimus, t. y. perkonfigūruoti ir išplėsti esamas Mikroprocesorines eismo valdymo (MPC) sistemas.

              4. Objekto neskaidymo priežastys detaliai išvardytos atsiliepimo į ieškinį 9–10 puslapiuose: poreikis užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą, eismo saugumą, kuriam grėsmė gali kilti įvykus situacijai, kai kelio darbai atliekami anksčiau nei pritaikoma signalizacijos sistema, ir sistemų techninį suderinamumą. Atsakovas yra vežėjas, o ne profesionalus projektuotojas ar statytojas, todėl apelianto teiginiai, kad skaidydamas pirkimo objektą į dalis atsakovas galėtų užtikrinti visų subrangovų koordinavimą, yra nelogiški. Darbų koordinavimo ir derinimo klausimus turėtų spręsti Konkursą laimėjęs rangovas, turintis reikiamą patirtį ir kvalifikaciją. Atsakovo sprendimo neišskirti visų perkamų darbų į atskirus konkursus pagrįstumą patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, pateiktos civilinėse bylose Nr. 2-4971-262/2014, Nr. 2-4948-640/2014, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-1605/2014.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, vykdydamas apeliacijos funkciją, apeliacinio skundo apibrėžtose ribose patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas faktinių aplinkybių visumą, nepadarė fakto klaidų bei ar tinkamai taikė ir aiškino įstatymą pagal nustatytas faktines aplinkybes (CPK 301, 320 straipsniai). Nors apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nustatinėja bylos faktus, tačiau tai nereiškia bylos nagrinėjimo iš naujo; apeliacijos tikslas yra išsiaiškinti ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės bei fakto klaidas. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pagal jam suteiktus įgaliojimus savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje šalių ginčas iš esmės kilo dėl perkančiosios organizacijos (atsakovo) veiksmų teisėtumo sujungiant atskirų pirkimų objektus į vieną. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų ir jų pateiktų įrodymų turinio, apeliantas mano, kad atsakovas, siekdamas įsigyti projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Žeimiai–Lukšiai“ rangos darbus, nepagrįstai neskaidė pirkimo į dalis. Toks atsakovo sprendimas, anot apelianto, lėmė, kad Konkurse gali dalyvauti tik tiekėjai, kurie pasiekė susitarimą su UAB „Fima“ – vieninteliu ūkio subjektu, galinčiu užtikrinti Konkurso sąlygų reikalavimų įgyvendinimą atliekant eismo valdymo ir kontrolės sistemos (signalizacijos) išplėtimo / pritaikymo darbus (toliau – ir EVKS darbai).

Ištyręs nurodytus apelianto argumentus, pirmosios instancijos teismas pripažino juos nepagrįstais. Taigi šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus teisės ir fakto aspektus sprendžia dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad perkančioji organizacija pagrįstai sujungė atskirus pirkimo objektus į vieną, teisėtumo (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Prieš pasisakydama dėl apeliacijos nagrinėjimo dalyko, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos svarstymui pateiktus įrodymus atsakovas, siekdamas įsigyti antrojo geležinkelio kelio statybos darbus ruože „Žeimiai–Lukšiai“, pasirinko tokį darbų pirkimo modelį, pagal kurį visi rangos darbai, įskaitant EVKS, yra perkami bendrai (žr. Konkurso sąlygų II skirsnį „Pirkimo objektas“). Dėl to tiekėjas, pageidaujantis dalyvauti Konkurse, remiantis Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 5.1 punktu ir kitomis sąlygomis, jeigu jis nėra esamų, pritaikomų ir / ar išplečiamų eismo valdymo ir kontrolės sistemų gamintojas / tiekėjas, privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis turi teisę ir galimybę tinkamai įvykdyti Techninių specifikacijų reikalavimus. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šalys sutaria, jog EVKS darbus, atitinkančius Konkurso sąlygas, gali atlikti tik anksčiau geležinkelio ruože Žeimiai–Lukšiai įdiegtų eismo valdymo ir kontrolės (EVKS) bei mikroprocesorinių eismo valdymo sistemų (MPC) gamintojas Bombardier ir / ar jo apmokytas bei įgaliotas tiekėjas. Juo Lietuvoje pagal Bombardier pateiktus duomenis yra UAB „Fima“, kuriai suteikta išimtinė teisė atstovauti gamintoją, sudarant sutartis dėl Konkurso ir kitų antrų geležinkelių kelių statybos konkursų (I b. t., l. 249–252).

              Dėl atsakovo teisės jungti / skaidyti pirkimo objektus

              Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos svarstymui pateiktus dokumentus ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis atsakovas atlieka geležinkelių infrastruktūros modernizavimą, kuris yra būtinas projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui. Siekdamas šių tikslų atsakovas paskelbė penkis viešuosius pirkimus atviro konkurso būdu dėl bendro rangos ir EVKS darbų pirkimo atskiruose objektuose, t. y. Konkursą, „Projekto „Antrojo geležinkelio kelio statyba ruože Gimbogala–Linkaičiai“ rangos darbų pirkimas“, „Projekto „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija“ rangos darbų pirkimas“, „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Šilainiai–Kėdainiai” rangos darbų pirkimas“, „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų pirkimas“. Įvardytų konkursų sąlygose atsakovas nustatė vienodus reikalavimus: tiekėjai, pageidaujantis dalyvauti konkurse, jeigu jie nėra esamų, pritaikomų ir / ar išplečiamų eismo valdymo ir kontrolės sistemų gamintojai / tiekėjai, privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jie turi teisę ir galimybę tinkamai įvykdyti techninių specifikacijų reikalavimus. Dėl atsakovo sprendimų sujungti rangos ir EVKS darbus į vieną pirkimą apeliantas pateikė pretenzijas, o atsakovui jų nenagrinėjus, apeliantas kreipėsi į teismą su savarankiškais ieškiniais, kuriuose ginčijo aptartą atsakovo sprendimą dėl pirkimų objektų sujungimo.

              Iš to aišku, kad atsakovo sprendimo sujungti tapačius pirkimo objektus skirtinguose konkursuose teisėtumas buvo net penkių savarankiškų bylų (įskaitant šią bylą) nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalyku. Visose bylose nuo prieš jį pareikštų reikalavimų atsakovas gynėsi turinio požiūriu tapačiais atsikirtimais: pirma, poreikiu užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą – tą galėtų atlikti tik profesionalus projektuotojas ar statytojas; antra, –  užtikrinti eismo saugumą, kuriam grėsmė galėtų kilti įvykus situacijai, kai kelio darbai būtų atliekami anksčiau nei pritaikoma signalizacijos sistema; ir trečia, – garantuoti įrengtos ir norimos įrengti sistemų techninį suderinamumą.

Iki šios dienos teismų, išnagrinėjus šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, priimtuose ir įsiteisėjusiuose sprendimuose yra konstatuota, kad geležinkelio kelio statybos rangos darbų pirkimo objektas (įskaitant į jį EVKS darbus) turi būti vienas ir negali būti skaidomas ne tik dėl pačios eismo valdymo sistemos atitikimo saugumo reikalavimams, bet ir dėl grėsmės eismo saugumui, kuri gali kilti įvykus situacijai, kai kelio darbai atliekami anksčiau nei pritaikoma signalizacijos sistema, kadangi tuomet sudaromos nepalankios sąlygos saugumui užtikrinti ir teoriškai galima žmogiškojo faktoriaus įtaka. Nors pirkimo objektų sujungimas ir lemia mažesnį dalyvių skaičių, t. y. užkerta kelią kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymus, tokios konkurso sąlygos negali būti pripažįstamos neteisėtai ribojančiomis konkurenciją (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), pažeidžiančiomis VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, nes toks sujungimas yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti (sudaryti ne tik geresnes sąlygas didesniam geležinkelio transporto priemonių ir keleivių srautui, bet ir užtikrinti saugesnį traukinių eismą) (žr. mutatis mutandis Lietuvos apeliacinio Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1605/2014; 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1705/2014; 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje  Nr. 2A-1681/2014).

              Dėl paminėtų išaiškinimų teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, jog, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais.

              Pagal kasacinio teismo praktiką, teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Urbico“ v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-650/2013). Atsižvelgdama į aptartus išaiškinimus, teisėjų kolegija pažymi, kad civilinių bylų Nr. 2A-1605/2014, Nr. 2A-1681/2014 ir Nr. 2A-1705/2014 bei šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria – vienintelis nesutapimas tai, kad ne visuose projektuose esamų EVKS ir MPC sistemų gamintojai / tiekėjai yra UAB „Fima“ ir Bombardier (pvz., konkurso „Projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Lieplaukė“ rangos darbų pirkimas“ EVKS sistemų gamintojas / tiekėjas yra Indra Sistemas S. A., MPC sistemų tiekėjas yra konsorciumas Siemens Aktiengesellschaft ir Siemens Osakeyhtio, veikiantis per Siemens Osakeyhtio filialą Lietuvoje, MPC sistemų gamintojas – Siemens Aktiengesellschaft). Įvardyti faktinių aplinkybių neatitikimai yra mažareikšmiai. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad kitose pagal apelianto de jure tapačius reikalavimus užvestose  bylose teismų sprendimuose pateikti atsakovo veiksmų dėl pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimai yra teisiškai saistantys (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Apelianto argumentai: kad atsakovas tokį patį rezultatą gali pasiekti darbus įsigydamas atskirais pirkimais; kad pirkimo objektų sujungimas nėra pagrįstas svarbiomis priežastimis; kad tokiu būdu yra nepagrįstai varžoma tiekėjų konkurencija, buvo minėtų bylų nagrinėjimo dalyku. Dėl to teisėjų kolegija jų pakartotinai neanalizuoja. Nors teismų praktika dėl apelianto šioje byloje pareikštų reikalavimų nepagrįstumo yra aiški, tačiau pagal apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus, teisėjų kolegijos nuomone, būtina detaliau aptarti pirmosios instancijos teismo motyvus.

              Atsakovo sprendimą sujungti pirkimo objektus į vieną pirmosios instancijos teismas pripažino teisėtu, nurodęs, kad neturi pagrindo kitokiai išvadai; taip pat, kad atsakovo nustatyti reikalavimai yra pateisinami siekiu atlikti pakeitimus jau įrengtoje sistemoje, perkamo objekto svarba ir specifine paskirtimi. Šie argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja, kad apeliantas ne be pagrindo kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės išsamumo. Iš jų matyti, kad teismas atsakovo sprendimą sujungti pirkimo objektus į vieną formaliai pateisino perkamo objekto svarba ir specifine paskirtimi, tačiau detaliau šių kategorijų neaptarė. Vis dėlto nustatytas sprendimo motyvavimo lakoniškumas neteikia pagrindo sprendimo panaikinimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis), kadangi motyvų spragas užpildo prieš tai minėtose pagal apelianto reikalavimus atsakovui užvestose bylose teismų suformuluoti išaiškinimai ir pateikti ginčo situacijai analogiškų aplinkybių teisiniai vertinimai.

Dėl tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų pažeidimo

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje, be perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pirkimo objektų sujungimo į vieną aspektu, egzistuoja poreikis papildomai pasisakyti dėl  VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymosi / nesilaikymo. Šių principų pažeidimus apeliantas įrodinėja faktu, kad Konkurse gali dalyvauti tik tie tiekėjai, su kuriais sutinka bendradarbiauti UAB „Fima“.

Byloje nustatyta, kad, vykdant pagal Konkursą atsakovo siekiamus nupirkti darbus, būtų išplėstos ir atnaujintos stočių mikroprocesrinės iešmų ir signalų centralizacijos sistemos: ruože Žeimiai–Lukšiai yra įdiegta Bombardier Transportation Ebilock-950 sistema (II b. t., l. 46-47). Primintina, kad šalys sutaria dėl to, jog Konkurso sąlygas atitinkančius EVKS darbus galėtų atlikti tik arba nurodytos sistemos gamintojas, arba gamintojo suteiktą teisę turintis ūkio subjektas. Taip pat minėta, kad Bombardier įgaliotas atstovas Lietuvoje yra UAB „Fima“. Iš to aišku, kad yra susiklosčiusi situacija, kai tiekėjų, galinčių atlikti dalį rengiant Konkursą atsakovo siekiamų nupirkti darbų, ratas yra itin siauras. Tą patvirtina ir apelianto minimas atsakovo 2014 m. birželio 9 d. raštas Nr. 2(DI)-1935 (II b. t., l. 46–47) bei Bombardier 2014 m. gegužės 14 d. raštas (II b. t., l. 169–171). Besąlygiškai remiantis apelianto samprotavimais dėl EVKS darbų išskyrimo bei UAB „Fima“ vaidmens reikėtų prieiti prie išvados, kad pastarajai atsisakius dalyvauti Konkurse – nepriklausomai nuo to, ar pirkimas būtų išskaidytas, ar ne, atsakovas objektyviai negalėtų pasiekti pirkimo tikslo. Neatlikus EVKS darbų, kitų darbų, numatytų Konkurso sąlygose, atlikimas atsakovui būtų nereikšmingas, nes jis negalėtų užtikrinti saugaus traukinių eismo. Taigi aplinkybės, kad geležinkelio ruože Žeimiai–Lukšiai yra įdiegta konkretaus gamintojo sistema, taip pat jos modifikavimą galinčių atlikti subjektų ratas nėra priklausomos nuo atsakovo valios, t. y. jis objektyviai negali nustatyti kitokių Konkurso sąlygų reikalavimų. Iš to kylančios pasekmės taip pat nėra dirbtinai sukurtos.

Keliamą versiją dėl skaidrumo ir kitų viešųjų pirkimų principų pažeidimo apeliantas grindžia iš esmės tuo, kad atsakovas sukūrė išimtines teises UAB „Fima“ nuspręsti, kas dalyvaus Konkurse. Kadangi apeliantas Konkurso sąlygų (įskaitant Techninės specifikacijos reikalavimus) faktinio pagrįstumo ir teisėtumo nekvestionuoja, joms pritaria, akivaizdu, kad minėta apelianto versija paremta tariamai ydingu pirkimo objektų sujungimu arba tiksliau – tiekėjų konkurencijos suvaržymu. Iš apelianto samprotavimų eigos aišku, kad pastarasis suvaržymas pasireiškia tuo, jog jam ar galbūt ir kitiems tiekėjams nepavyko susitarti dėl dalyvavimo Konkurse su geležinkelio ruože  Žeimiai–Lukšiai įdiegtų EVKS ir MPC sistemų gamintoju ar jo įgaliotu atstovu. Nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovo sprendimas sujungti pirkimo objektus motyvuotas bei pagrįstas siekiu užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą, eismo saugumą ir esamos bei planuojamos diegti sistemų suderinamumą, suponuoja, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimai įrodinėjami remiantis išimtinai tiekėjų tarpusavio komerciniais santykiais. Jeigu apeliantas būtų susitaręs dėl bendradarbiavimo su UAB „Fima“ ar kitu asmeniu, galinčiu perkonfigūruoti ir išplėstai ginčo ruože įdiegtas sistemas, kurių gamintojas yra Bombardier, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši byla nebūtų buvusi iškelta.

Konkurso sąlygų, įskaitant ginčijamų šioje byloje, turinį apeliantas suprato, tačiau konkrečius Techninės specifikacijos reikalavimus jis pradėjo ginčyti tik po to, kai nepasiekė susitarimo dėl dalyvavimo Konkurse su minėtus darbus galinčia atlikti įmone. Remiantis tuo negalima manyti, kad Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, be kita ko, atsakovo sprendimą sujungti pirkimo objektus, apeliantas vertino kaip neteisėtus per se. Jo poziciją šiuo klausimu pakeitusios aplinkybės nepatvirtina, kad Konkurso sąlygos pažeistų viešųjų pirkimų principus. Prieš tai pasakyta, dėl kokių priežasčių atsakovas, realizuodamas jam įstatymu suteiktą diskrecijos teisę, nutarė bendrai pirkti tiek rangos, tiek EVKS darbus. Atsakovo veiksmuose negalima pripažinti skaidrumo principo pažeidimo, kadangi jie nėra savavališki ar pagrįsti subjektyviu ketinimu proteguoti konkrečius asmenis, pagal Konkurso sąlygas galinčius būti subtiekėjais. Nustatyti Konkurso kriterijai visiems potencialiems tiekėjams suteikė lygias galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jiems keliami reikalavimai pagrįsti objektyviu perkančiosios organizacijos poreikiu gauti jai reikalingas prekes ir paslaugas būtent nurodytomis sąlygomis. Kadangi tiekėjams buvo užtikrinta vienodos galimybės varžytis ir ta pati dalyvavimo teisių apimtis, apelianto išsakomos abejonės dėl Konkurso sąlygų teisėtumo vertintinos kaip prielaidos. Vien tik apelianto nesutikimas su tam tikromis pirkimo sąlygomis neįrodo jų neteisėtumo. Tiekėjų, galinčių atlikti EVKS darbus, atitinkančius Techninės specifikacijos reikalavimus, klausimu teisėjų kolegija priduria, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog būtų kreipęsis į Bombardier atstovus kitose valstybėse, t. y. byloje neįrodytas galimybių pateikti Konkurso sąlygas atitinkantį pasiūlymą išsėmimas (CPK 185 straipsnis).

              Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės ir faktų aspektais, konstatuoja, kad pagrindo jį naikinti arba pakeisti apeliacinio skundo argumentais nenustatyta. Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, nenukrypo nuo kasacinio teismo šiais klausimais formuojamos praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 328, 330 straipsniai).  

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

Apeliantas prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Poreikį apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantas grindė tuo, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta rašytinio proceso tvarka ir teismas neatsakė į nei vieną apelianto iškeltą teisės ir fakto klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto nurodomos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip liudijančios apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinybę. Šalims nebuvo užkirstas kelias teikti papildomus rašytinius paaiškinimus ar įrodymus, susijusius su ginčo esme, joms – suteikta galimybė ginčo klausimais iš esmės pasisakyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė jokių naujų argumentų, nepateikė – įrodymų, kurie nebuvo pateikti bylos svarstymui pirmosios instancijos teisme. Nesant išimtinio poreikio papildomai išklausyti šalių paaiškinimus dėl ginčo esmės žodinio proceso tvarka, nutarta bylą nagrinėti įprasta proceso įstatyme nustatyta forma.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,  

n u t a r i a:

                            Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                                          Alvydas Poškus

                                                                                                                                                          Egidija Tamošiūnienė