Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2KT-102-2010].doc
Bylos nr.: 2KT-102/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2KT-102/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 98.1; 98.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su atsakovo G. B. Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui pareikštu 2010 m. lapkričio 12 d. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-56-131/2011 nagrinėjimo pareiškimu ir prašymu dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui,

 

n u s t a t ė:

 

Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. lapkričio 12 d. buvo gautas atsakovo G. B. prašymas „Dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. civ. b. Nr. N2-416-127/2008 perdavimo nagrinėti Pakruojo raj. apylinkės teismui“. Iš šio prašymo turinio matyti, jog Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. N2-416-127/2008 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui G. B. , dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – A. J. B., institucijai, teikiančiai išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kt. 2010 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme gautas atsakovo G. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-416-127/2008. Atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktu 2010 m. lapkričio 12 d. prašymu prašo išspręsti Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui ir visiems Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantiems apylinkių teismams pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo klausimą ir perduoti šią bylą nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui. Atsakovas G. B. savo 2010 m. lapkričio 12 d. prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėja J. Trinkūnienė, išnagrinėjusi civilinę bylą N2-416-127/2008, 2008 m. spalio 29 d. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą, kuris prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

2. Ieškovę J. B. nagrinėjant civilinę bylą Nr. N2-416-127/2008 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atstovavo advokatų profesinė bendrija Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai. Ši profesinė bendrija yra žinoma dėl jos advokatų darbo principų, profesinių ryšių ir prieš jos darbuotojus atliekamų ikiteisminių tyrimų dėl baudžiamųjų veikų. Bylos perdavimo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui pagrindą sudaro tai, jog minėtos profesinės bendrijos darbuotojams nepavyktų paveikti šio teismo teisėjų ir tai, jog tiek G. B. , tiek kreditorė gyvena Pakruojyje, dėl ko byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau bei neliktų abejonių dėl bylą nagrinėjančių teisėjų šališkumo.

 

Prašymas dėl teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.

Nagrinėjamu atveju yra kilęs Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-24049-131/2010 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad keliamas bylos perdavimo klausimas yra susijęs su bylos perdavimu iš Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo Pakruojo rajono apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, šių klausimų išsprendimas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai (CPK 35 str. 2 d., 69 str.).

Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. N2-416-127/2008 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui G. B. , dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – A. J. B., institucijai, teikiančiai išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kt. (teisėja Jūratė Trinkūnienė). Šioje byloje Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2008 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino ieškovės J. B. ieškinio reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (teisėjų kolegija, susidedanti iš Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Rasos Gudžiūnienės). Atsakovas G. B. kreipėsi į Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės teismą su 2010 m. liepos 13 d. prašymu dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-416-127/2008. Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme civilinei bylai dėl proceso atnaujinimo buvo suteiktas Nr. A2-56-131/2011 ir byla perduota nagrinėti teisėjui Vladui Leonui.

Iš atsakovo G. B. 2010 m. lapkričio 12 d. prašymo turinio matyti, jog reiškiamas nušalinimas yra grindžiamas CPK 66 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu dėl egzistuojančių abejonių dėl civilinę bylą Nr. A2-24049-131/2010 dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančio Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo ir kitų Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nešališkumo. Iš prašymo turinio taip pat matyti, jog prašymas dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui grindžiamas CPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, siekiant operatyvesnio ir ekonomiškesnio civilinės bylos išnagrinėjimo.

CPK 66 straipsnyje yra įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o taip pat byloje dalyvaujančio asmens galimybė pareikšti nušalinimą, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos įrodymais pagrįstos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl teisėjo subjektyvaus ir objektyvaus nešališkumo. Subjektyvus nešališkumas reiškia teisėjo išankstinio nusistatymo neturėjimą, tendencingumo nebuvimą. Preziumuojama, kad teisėjas subjektyviąja prasme yra nešališkas, kol neįrodyta priešingai. Objektyvus nešališkumas apima pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokias objektyviam stebėtojui sukeltas protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą.

Vertinant Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėjų nešališkumą subjektyviuoju aspektu, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti bylą nagrinėjančio teisėjo ir kitų šio teismo teisėjų asmeninį tendencingumą. Vertinant jų nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra pagrįstų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių dėl jų nešališkumo. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, jog šalis reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo atliktais procesiniais veiksmais ar priimtais procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamų teismų teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine bei kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo G. B. argumentai dėl civilinę bylą Nr. N2-416-127/2008 pirmą kartą nagrinėjusios Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėjos J. Trinkūnienės priimto procesinio sprendimo prieštaravimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai atmestini kaip nesudarantys objektyvaus šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindo. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti jokiais įrodymais ir nesudarantys nušalinimo pagrindo atsakovo argumentai dėl ieškovę atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ advokatų galimo poveikio bylą nagrinėjančio Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėjams ir kitiems Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjams. Įrodymais nepagrįstos atsakovo prielaidos ir samprotavimai negali būti pagrindu pripažinti esant abejonėms dėl teisėjo objektyvaus nešališkumo.

Pateikdamas prašymą dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui, siekiant, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau (CPK 35 str. 1 d.), atsakovas nurodo aplinkybę, susijusią su ginčo šalių gyvenamąja vieta Pakruojyje. Pažymėtina, jog atsakovo nurodyta aplinkybė dėl ieškovės J. B. gyvenamosios vietos Pakruojyje nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir kelia abejonių, atsižvelgiant į tai, kad tiek teismų informacinėje sistemoje LITEKO, tiek procesiniuose dokumentuose nurodomas jos gyvenamosios vietos adresas Vilniaus mieste. Nesant įrodymų apie abiejų šalių gyvenamąją vietą Pakruojyje, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog, perdavus bylą nagrinėti  Pakruojo rajono apylinkės teismui, bus užtikrintas proceso operatyvumas ir ekonomiškumas. Todėl atsakovo prašymas dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui CPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, 35 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

 

n u t a r i a:

 

Atmesti atsakovo G. B. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-56-131/2011 nagrinėjimo ir jos perdavimo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.

 

 

Teismo pirmininkas                                                                                         Egidijus Žironas