Civilinė byla Nr.
2KT-102/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 98.1; 98.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
2010 m. gruodžio 15
d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio
teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su atsakovo G.
B. Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui pareikštu 2010 m. lapkričio 12
d. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-56-131/2011 nagrinėjimo pareiškimu ir prašymu
dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui,
n u s t a t ė:
Lietuvos
apeliaciniame teisme 2010 m. lapkričio 12 d. buvo gautas atsakovo G. B. prašymas „Dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2008
m. spalio 29 d. civ. b. Nr. N2-416-127/2008 perdavimo nagrinėti Pakruojo raj.
apylinkės teismui“. Iš šio prašymo turinio matyti, jog Vilniaus miesto
pirmajame apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. N2-416-127/2008
pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui G.
B. , dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų
reikalavimų, atsakovo pusėje – A. J. B., institucijai, teikiančiai išvadą –
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl
santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos
nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kt. 2010 m. liepos 13 d. Vilniaus
miesto pirmajame apylinkės teisme gautas atsakovo G. B. prašymas
dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme išnagrinėtoje
civilinėje byloje Nr. N2-416-127/2008. Atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktu
2010 m. lapkričio 12 d. prašymu prašo išspręsti Vilniaus miesto pirmajam
apylinkės teismui ir visiems Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantiems
apylinkių teismams pareikšto nušalinimo nuo civilinės bylos dėl proceso
atnaujinimo nagrinėjimo klausimą ir perduoti šią bylą nagrinėti Pakruojo rajono
apylinkės teismui. Atsakovas G. B. savo 2010 m. lapkričio
12 d. prašymą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus
miesto pirmojo apylinkės teismo teisėja J. Trinkūnienė, išnagrinėjusi civilinę
bylą N2-416-127/2008, 2008 m. spalio 29 d. priėmė neteisėtą ir nepagrįstą
teismo sprendimą, kuris prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
2. Ieškovę J. B. nagrinėjant civilinę bylą Nr. N2-416-127/2008 pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismuose atstovavo advokatų profesinė bendrija
Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai. Ši profesinė bendrija yra žinoma dėl
jos advokatų darbo principų, profesinių ryšių ir prieš jos darbuotojus
atliekamų ikiteisminių tyrimų dėl baudžiamųjų veikų. Bylos perdavimo nagrinėti
Pakruojo rajono apylinkės teismui pagrindą sudaro tai, jog minėtos profesinės
bendrijos darbuotojams nepavyktų paveikti šio teismo teisėjų ir tai, jog tiek G. B. , tiek kreditorė gyvena Pakruojyje, dėl ko byla būtų
išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau bei neliktų abejonių dėl bylą
nagrinėjančių teisėjų šališkumo.
Prašymas dėl
teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.
Nagrinėjamu
atveju yra kilęs Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių
teismų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. A2-24049-131/2010 nagrinėjimo ir šios
bylos perdavimo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui klausimas. Atsižvelgiant
į tai, kad keliamas bylos perdavimo klausimas yra susijęs su bylos perdavimu iš
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo Pakruojo rajono apylinkės teismui,
esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, šių klausimų išsprendimas
priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko arba šio teismo Civilinių bylų
skyriaus pirmininko kompetencijai (CPK 35 str. 2 d., 69 str.).
Remiantis
teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto pirmajame
apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. N2-416-127/2008 pagal
ieškovės J. B. ieškinį atsakovui G. B. ,
dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų,
atsakovo pusėje – A. J. B., institucijai, teikiančiai išvadą – Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos
nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,
išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kt. (teisėja Jūratė Trinkūnienė).
Šioje byloje Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2008 m. spalio 29 d.
priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino ieškovės J. B. ieškinio
reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartimi minėtą pirmosios
instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (teisėjų kolegija, susidedanti
iš Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios
Višinskienės ir Rasos Gudžiūnienės). Atsakovas G. B. kreipėsi
į Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės teismą su 2010 m. liepos 13 d. prašymu dėl proceso
atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. N2-416-127/2008. Vilniaus
miesto pirmajame apylinkės teisme civilinei bylai dėl proceso atnaujinimo buvo
suteiktas Nr. A2-56-131/2011 ir byla perduota nagrinėti teisėjui Vladui Leonui.
Iš atsakovo G. B. 2010 m. lapkričio 12 d. prašymo turinio matyti, jog
reiškiamas nušalinimas yra grindžiamas CPK 66 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu
dėl egzistuojančių abejonių dėl civilinę bylą Nr. A2-24049-131/2010 dėl proceso
atnaujinimo nagrinėjančio Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo ir kitų
Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų
teisėjų nešališkumo. Iš prašymo turinio taip pat matyti, jog prašymas dėl bylos
perdavimo kitam apylinkės teismui grindžiamas CPK 35 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintu teisiniu pagrindu, siekiant operatyvesnio ir ekonomiškesnio
civilinės bylos išnagrinėjimo.
CPK
66 straipsnyje yra įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti nuo bylos
nagrinėjimo, o taip pat byloje dalyvaujančio asmens galimybė pareikšti
nušalinimą, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Tokiomis
aplinkybėmis pripažįstamos įrodymais pagrįstos aplinkybės, kurios kelia
abejonių dėl teisėjo subjektyvaus ir objektyvaus nešališkumo. Subjektyvus
nešališkumas reiškia teisėjo išankstinio nusistatymo neturėjimą, tendencingumo
nebuvimą. Preziumuojama, kad teisėjas subjektyviąja prasme yra nešališkas, kol
neįrodyta priešingai. Objektyvus nešališkumas apima pakankamų garantijų,
pašalinančių bet kokias objektyviam stebėtojui sukeltas protingas abejones
teisėjo nešališkumu, buvimą.
Vertinant
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėjų nešališkumą subjektyviuoju
aspektu, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių įrodymų,
kurie galėtų įrodyti bylą nagrinėjančio teisėjo ir kitų šio teismo teisėjų asmeninį
tendencingumą. Vertinant jų nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti
nustatyta, ar yra pagrįstų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių dėl jų
nešališkumo. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, jog šalis reiškia nesutikimą su bylą
nagrinėjančio teisėjo atliktais procesiniais veiksmais ar priimtais procesiniais
sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų
atitinkamų teismų teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su atitinkamais teismo
procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta
apeliacine bei kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip
pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo
institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo
G. B. argumentai dėl civilinę bylą Nr. N2-416-127/2008
pirmą kartą nagrinėjusios Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėjos J.
Trinkūnienės priimto procesinio sprendimo prieštaravimo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikai atmestini kaip nesudarantys objektyvaus šio teismo teisėjų nušalinimo
pagrindo. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti jokiais įrodymais ir nesudarantys
nušalinimo pagrindo atsakovo argumentai dėl ieškovę atstovaujančios advokatų
profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ advokatų galimo
poveikio bylą nagrinėjančio Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėjams
ir kitiems Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių
teismų teisėjams. Įrodymais nepagrįstos atsakovo prielaidos ir samprotavimai
negali būti pagrindu pripažinti esant abejonėms dėl teisėjo objektyvaus nešališkumo.
Pateikdamas
prašymą dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui, siekiant, kad
byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau (CPK 35 str. 1 d.), atsakovas
nurodo aplinkybę, susijusią su ginčo šalių gyvenamąja vieta Pakruojyje. Pažymėtina,
jog atsakovo nurodyta aplinkybė dėl ieškovės J. B. gyvenamosios
vietos Pakruojyje nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir kelia abejonių,
atsižvelgiant į tai, kad tiek teismų informacinėje sistemoje LITEKO, tiek procesiniuose
dokumentuose nurodomas jos gyvenamosios vietos adresas Vilniaus mieste. Nesant
įrodymų apie abiejų šalių gyvenamąją vietą Pakruojyje, nagrinėjamu atveju nėra
pagrindo pripažinti, jog, perdavus bylą nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės
teismui, bus užtikrintas proceso operatyvumas ir ekonomiškumas. Todėl atsakovo
prašymas dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui CPK 35 straipsnio
1 dalyje įtvirtintu pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, 35 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos apeliacinio
teismo pirmininkas
n u t a r
i a:
Atmesti atsakovo
G. B. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo veiklos
teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos
Nr. A2-56-131/2011 nagrinėjimo ir jos perdavimo nagrinėti Pakruojo rajono
apylinkės teismui.
Teismo pirmininkas Egidijus
Žironas