Civilinė byla Nr. e2-16798-1167/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10875-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.20; 9.2.8
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas G. S. pateiktu skundu prašo įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 28 d. prašymą dėl pinigų grąžinimo ir žalos atlyginimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6.338 straipsnio 2 dalimi ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
2. Skunde nurodo, kad 2024 m. liepos 1 d. į savo elektroninį paštą gavo Tarnybos atsakymą dėl 2024 m. birželio 28 d. teikto prašymo įpareigoti pardavėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pardavėjas) priimti atgal nekokybišką prekę bei sumokėti 39,51 Eur žalos. Tarnyba atsisakė priimti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą, peržiūrėjusi jį vos per vieną dieną, o iš esmės skundžiamame dokumente atkartojusi Pardavėjo atsakymą. Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. sausio 10 d. elektroninėje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) išsirinko ir apmokėjo kriauklę, įmontuojamą į stalviršį virtuvėje, prekę atsiėmė (duomenys neskelbtini) prekių išdavimo skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), prekė buvo gamintojo pakuotėje, kurios neardė ir neatidarinėjo prieš atsiimdamas, nes vykdant prekybą tokiu būdu (užsakant internetu ir atsiimant parduotuvėje) paprastai nėra išpakuojamos gamintojo pakuotėje esančios prekės, kurias dar reikia transportuoti. Ši prekė nėra stambi arba neįprastų gabaritų, todėl sėkmingai transportavo ją nuosavu automobiliu į reikiamą adresą Vilniuje, kur visą laiką iki išpakavimo prekė buvo laikoma gamintojo pakuotėje, laisvai pastatyta ir nejudinama sandėliuke. Kriauklę prireikė išpakuoti tik 2024 m. birželio 26 d., kuomet ir buvo aptikti pažeidimai: stiprūs apibrėžimai kriauklės viduje, matomoje pusėje, vietoje, kuri net neturi sąlyčio su pakuote. Iš nuotraukų siųstų Pardavėjui ir Tarnybai matyti, kad kriauklė visiškai nauja, nebuvo niekada įmontuota, nenaudota. Pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į Pardavėją, o 2024 m. birželio 27 d. gavo atsakymą, kad kadangi praėjo daug laiko nuo pirkimo, ir pareiškėjas pats transportavo prekę, be to, prieš mokėdamas ar atsiimdamas nepatikrino jos būklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.328 straipsnis), jis neprisiima atsakomybės už prekės kokybės neatitikimą. Pardavėjas net neprašė atvežti kriauklę apžiūrėti, nors pareiškėjas gyvena Vilniuje ir tai būtų padaręs Pardavėjo prašymu. Tada pareiškėjas pateikė prašymą Tarnybai, kuri tiesiog atkartojo Pardavėjo atsakymą ir vertino pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad būtent prekės pobūdis bei įsigijimo būdas (užsakyta ir apmokėta internetu) nesuteikia galimybės patikrinti prekę prieš mokant pinigus, taip pat prašyti Pardavėjo, kad jis ją pademonstruotų bei paaiškintų, kaip ja naudotis. Kaip apdairus ir atsakingas pirkėjas pareiškėjas perkamą prekę prieš įsigydamas apžiūrėjo nuotraukose internetinėje parduotuvėje, sutikrino išmatavimus pagal aprašymą internete, išmatavimai tiko, todėl įsigijo. Prekė buvo tvarkingai supakuota gamintojo pakuotėje, taip, kad ją būtų galima dar saugiai transportuoti, todėl pakuotės atsiėmimo vietoje neardė. Teigia, kad taip elgiamasi visuomet įsigyjant panašaus pobūdžio prekes internetu, todėl ir Pardavėjo, ir Tarnybos cituojamos CK ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių (toliau – ir Mažmeninės prekybos taisyklės) nuostatos apie pirkėjo teisę patikrinti prekę prieš mokant pinigus arba prieš atsiimant bei paprašyti pademonstruoti, kaip ją naudotis, yra nekorektiški ir netaikytini pareiškėjo atvejui bei traktuotini kaip piktnaudžiavimas teise. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Tarnybos argumentu dėl laiko tarpo nuo prekės įsigijimo ir kreipimosi į Pardavėją dėl prekės trūkumų – atkartodama Pardavėjo atsakymą, Tarnyba kaip vieną iš priežasčių atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip akivaizdžiai nepagrįstą nurodo tai, kad pareiškėjas į Pardavėją kreipėsi praėjus beveik 6 mėnesiams nuo pirkimo. Pažymi, kad nei įstatymai, nei Mažmeninės prekybos taisyklės nenustato, kad šešių mėnesių terminas būtų kritinis norint pateikti pretenziją pardavėjui, priešingai, CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatytas dvejų metų terminas pareikšti pretenziją dėl nekokybiškos prekės. Be to, pareiškėjas dar turi prekės pakuotę, pakuotė nėra neįprastai įlenkta – tiesiog bendros išpakavimo žymės, nei Tarnyba, nei Pardavėjas nepanoro pasigilinti ir įvertinti šį faktą, kad praėjus beveik pusei metų nuo pirkimo pareiškėjas turi kriauklę gamintojo pakuotėje, kurios negali naudoti pagal paskirtį. Todėl Tarnybos apeliavimai į praėjusį beveik šešių mėnesio terminą, anot pareiškėjo, neturi jokio įstatyminio pagrindo, tad yra nepagrįsti. Tarnyba, atsisakydama priimti pareiškėjo prašymą, neįvertino prekės įsigijimo būdo, prekės pobūdžio, prašyme aprašytų aplinkybių, netinkamai taikė CK 6.328 straipsnį bei Mažmeninės prekybos taisyklių 27.2 punktą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl skundo nagrinėjimo formos
3. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.
4. VTAĮ 29 straipsnio 3 dalyje nenustatyta konkreti procedūra, kuri turi būti taikoma teismui nagrinėjant šioje teisės normoje nurodytus skundus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad skundas dėl Tarnybos procedūrinio sprendimo nagrinėtinas supaprastinto proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje įtvirtintas taisykles, bet ne ginčo teisenos tvarka (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-899-580/2018 9 punktą). Taigi, pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas laikytinas skundu, kurio nagrinėjimui taikomos CPK XXXIX skyriuje nustatytos taisyklės.
Skundas tenkinamas.
5. Iš skundžiamo Tarnybos sprendimo matyti, kad 2024 m. birželio 28 d. Tarnyba gavo pareiškėjo prašymą dėl iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 10 d. įsigytos kriauklės (toliau – Prekė) galimai netinkamos kokybės. Prašyme Pardavėjo atžvilgiu keliamas reikalavimas nutraukti Prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Prekę sumokėtus pinigus. Toliau sprendime pažymima, kad Civilinis kodeksas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintos Mažmeninės prekybos taisyklės įtvirtina pirkėjo teisę apžiūrėti parduodamą, taip pat numato pardavėjo pareigą suteikti pirkėjui galimybę šia teise pasinaudoti. CK 6.328 straipsnyje įtvirtinta, jog pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, daiktų patikrinimo išlaidos tenka pirkėjui, tačiau pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patikrinimo išlaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Mažmeninės prekybos taisyklių 27.2. punktas, įtvirtinantis pirkėjo teisę apžiūrėti parduodamą prekę, nustato, kad iki vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pirkėjas turi teisę apžiūrėti prekę ir pareikalauti, kad pardavėjas, dalyvaujant pirkėjui, patikrintų prekę arba pademonstruotų, kaip ją naudoti, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į prekės pobūdį. Be to, minėto teisės akto 26.6. punktas nurodo, kad pardavėjas privalo sudaryti sąlygas pirkėjui apžiūrėti prekę, ją pasimatuoti ar patikrinti, kaip ji veikia, arba pademonstruoti, kaip ją naudoti, jeigu tai įmanoma atsižvelgiant į prekės pobūdį. Atsižvelgiant į paminėtų teisės aktų nuostatas, pažymima, kad iš esmės vien nuo vartotojo valios, suinteresuotumo ir aktyvių veiksmų priklauso, ar jis pasinaudos prekės apžiūrėjimo, patikrinimo teise ir tokiu būdu įsitikins, ar ji nėra pažeista ir pilnos komplektacijos, kadangi būtent jam įstatymai suteikia atitinkamą teisę, o ne pardavėjui nustato atitinkamą pareigą. Pažymima, kad pardavėjas iš esmės yra įpareigotas tik suteikti visas sąlygas pirkėjui atitinkama teise pasinaudoti, bet nėra įpareigotas savo iniciatyva pademonstruoti, patikrinti pirkėjo įsigyjamą prekę. Įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja nepasinaudojimo vartotojui suteikiama prekės apžiūrėjimo teise pasekmių, tačiau atsižvelgiant į civiliniuose sutartiniuose teisiniuose santykiuose galiojančius sąžiningumo, protingumo, sutartinių santykių dalyvių interesų derinimo principus, vartotojui nepasinaudojus jam suteikiama daiktų patikrinimo teise vartotojas kaip apdairi ir rūpestinga sandorio šalis prisiima riziką, susijusią su prekės trūkumais. Konkrečiai pasisakydama dėl ginčo, kilusio tarp pareiškėjo ir Pardavėjo, Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjas perėmė Prekę iš Pardavėjo parduotuvės prekių atsiėmimo punkto be jokių pastabų, Prekės pasitikrinimo teise nepasinaudojo, transportavimą vykdė savarankiškai, į Pardavėją kreipėsi praėjus beveik 6 mėnesiams po Prekės įsigijimo, taigi darytina išvada, jog Prekė perdavimo metu išorinių defektų neturėjo ir įsigijimo metu buvo tinkamos kokybės. Apibendrindama Tarnyba teigia, kad teisės aktais išsamiai reglamentuota prekės pasitikrinimo teisė bei nustatyti pirkėjo veiksmai, įgyvendinant jam suteiktas teises. Įvertinusi tai, kad pareiškėjas įsigydamas Prekę pasitikrinimo teise nepasinaudojo, Prekė transportuota pareiškėjo, Tarnyba, vadovaudamasi VTAĮ 233 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatomis, atsisakė nagrinėti vartojimo ginčą.
6. VTAĮ 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą šiais atvejais: 1) vartotojo prašyme nagrinėti vartojimo ginčą nurodyto vartojimo ginčo nagrinėjimas nepriskirtas ginčus nagrinėjančios institucijos kompetencijai. Šiuo atveju vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija perduoda vartotojo prašymą kitai šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai ir apie tai raštu praneša vartotojui; 2) ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kitas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, teismas ar arbitražas; 3) yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas arba yra įsigaliojęs vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą; 4) ginčo šalys sudarė susitarimą dėl vartojimo ginčo perdavimo spręsti kitam vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektui, įrašytam į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą pagal šio įstatymo 292 straipsnį, po to, kai kilo šis ginčas; 5) vartotojas kreipėsi į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją pasibaigus šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui arba prieš tai nesikreipė į pardavėją ar paslaugų teikėją šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka; 6) vartotojo kreipimasis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ir trūkumai nepašalinami per vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą; 7) ginčo suma yra mažesnė negu 20 eurų, išskyrus atvejus, kai ginčas turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių; 8) vartotojo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
7. Nagrinėjamu atveju aktualus VTAĮ 233 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą pagrindas – vartotojo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Įstatyme nėra detalizuota, kokie reikalavimai yra laikomi akivaizdžiai nepagrįstais, tačiau iš VTAĮ įtvirtintų kitų atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą pagrindų, jų baigtinio sąrašo, nurodymo, kad vartotojo reikalavimai turi būti akivaizdžiai nepagrįsti, darytina išvada, kad tai yra išimtinis atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą pagrindas, kai jau skundo priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vartotojo reikalavimų pagrįstumo įvertinimas skundo priėmimo stadijoje nėra ir neturi virsti išsamia skundo teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir Tarnybos sprendime įvardijant, kokios faktinės aplinkybės, Tarnybos vertinimu, pagrindžia (nepagrindžia) skundo reikalavimų, su kokiais konkrečiais pareiškėjo argumentais Tarnyba sutinka (nesutinka), ir pan., t. y. neturi virsti skundo nagrinėjimu iš esmės.
8. Teismo vertinimu, Tarnyba, atsisakydama nagrinėti vartojimo ginčą, nepagrįstai rėmėsi VTAĮ 233 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad iš Tarnybai pateikto skundo turinio ir kitų Tarnybai pateiktų įrodymų negalima vienareikšmiškai nuspręsti, jog skundas yra tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas jau skundo priėmimo stadijoje. Pareiškėjo reikalavimai grindžiami skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Tarnybą pasibaigus įstatyme įtvirtintiems garantiniams terminams, todėl nėra pagrindo konstatuoti pakankamai akivaizdaus skundo reikalavimų nepagrįstumo. Taip pat Tarnybos atsisakymo nagrinėti ginčą motyvai – pareiškėjas perėmė Prekę iš Pardavėjo parduotuvės prekių atsiėmimo punkto be jokių pastabų, Prekės pasitikrinimo teise nepasinaudojo, transportavimą vykdė savarankiškai, į Pardavėją kreipėsi praėjus beveik šešiems mėnesiams po Prekės įsigijimo, iš ko daroma išvada, kad Prekė perdavimo metu išorinių defektų neturėjo ir įsigijimo metu buvo tinkamos kokybės, pagrindžia, kad jau skundo priėmimo stadijoje Tarnyba atliko pakankamai išsamią skundo teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizę, netaikydama ginčo nagrinėjimui iš esmės numatytų procedūrų. Teismo vertinimu, neišnagrinėjusi ginčo iš esmės, nepasisakiusi dėl pareiškėjo keliamų klausimų (prekės pobūdžio, įsigijimo būdo (užsakyta ir apmokėta internetu), Prekės pakuotės turėjimo), Tarnyba negali padaryti faktiniu ir teisiniu požiūriu pagrįstų išvadų, be kita ko, dėl to, ar Prekė perdavimo metu išorinių defektų neturėjo ir įsigijimo metu buvo tinkamos kokybės.
9. Dėl išdėstytų motyvų teismas daro išvadą, kad Tarnyba netinkamai aiškino ir taikė VTAĮ 233 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, panaikinant Tarnybos 2024 m. liepos 1 d. sprendimą ir įpareigojant Tarnybą išnagrinėti vartojimo ginčą pagal pareiškėjo prašymą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 582 straipsniu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2024 m. liepos 1 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą ir įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą išnagrinėti vartojimo ginčą pagal pareiškėjo G. S. kreipimąsi.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Renata Adomaitytė