Civilinė byla Nr. e2A-268-330/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01263-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 21 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Polgranas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo už akių byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Polgranas“ ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB, bendrovė) „Polgranas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Verum Bonum“, kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. R. priteisti 501 392,19 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų  metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovu buvo atsakovas V. R.. Teismas buvo įpareigojęs atsakovą per 15 dienų nuo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nemokumo administratorė, vadovaudamasi bendrovės 2023 m. birželio 30 d. balansu ir didžiąja knyga (santrauka) už veiklos laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., nustatė, kad bendrovė 2023 m. birželio 30 d. apskaitė trumpalaikį turtą už 1 506 427 Eur, kurį sudarė: 458 476,18 Eur atsargos (pirktos prekės, skirtos perparduoti), 15 000 Eur sumokėti avansai tiekėjams, 1 001 465,50 Eur per vienerius metus gautinos sumos (iš kurių 989 964,92 Eur – pirkėjų įsiskolinimai, 11 435,06 Eur – iš atskaitingo asmens V. R. gautina suma, 65,52 Eur – iš atskaitingo asmens T. R. gautina suma), 31 485,17 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš kurių 4,22 Eur – bankų sąskaitose ir 31 480,95 Eur – kasoje. Ieškovės nemokumo administratorė pradėjo išieškojimus dėl sumokėtų avansų tiekėjams (15 000 Eur), dėl pirkėjų įsiskolinimo (989 964,92 Eur), dėl iš atskaitingo asmens T. R. gautinos sumos – 65,52 Eur, ir perėmė 4,22 Eur banko sąskaitos likutį. Prašomą priteisti žalos atlyginimą sudaro 501 392,19 Eur (458 476,18 Eur atsargų vertė, 11 435,06 Eur gautina suma iš atskaitingo asmens atsakovo V. R., 31 480,95 Eur pinigai bendrovės kasoje).

3.       Ieškovės aiškinimu, egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, nevykdo savo pareigų, neperdavė ieškovės nemokumo administratorei bendrovės turto ir dokumentų. Padaryta žala pasireiškia: 1) bendrovės turto ekonominės vertės praradimu; 2) bendrovės kreditorių teisės atgauti bent reikšmingesnę dalį skolos pažeidimu. Egzistuoja priežastinis ryšys, nes atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, turėjo teisinę pareigą perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus, bet, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų, šią pareigą pažeidė, todėl bendrovė ir jos kreditoriai patyrė žalą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 489 957,13 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (489 957,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas valstybei priteisė iš atsakovo 7 212,01 Eur žyminį mokestį.

5.       Teismas nustatė, kad pagal bendrovės 2023 m. birželio 30 d. balansą (ataskaitinis laikotarpis 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. birželio 30 d.) jos turtą sudarė 1 506 427 Eur vertės trumpalaikis turtas. Bendrovės didžiosios knygos už veiklos laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. duomenimis, bendrovės trumpalaikį turtą sudarė: 458 476,18 Eur atsargos (pirktos prekės, skirtos perparduoti), 15 000 Eur sumokėti avansai tiekėjams, 1 001 465,50 Eur per vienerius metus gautinos sumos (iš kurių – 989 964,92 Eur pirkėjų įsiskolinimas, 11 435,06 Eur – iš atskaitingų asmenų gautinos sumos (V. R.), 65,52 Eur – iš atskaitingų asmenų gautinos sumos (T. R.)) ir 31 485,17 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš kurių – 4,22 Eur bankų sąskaitose ir 31 480,95 Eur kasoje.

6.       Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-849-640/2024 nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neperdavė ieškovės nemokumo administratorei bendrovės dokumentų ir turto. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neginčijo aplinkybės, kad, paskyrus jį bendrovės vadovu, jam buvo perduotas bendrovės turtas. Byloje nėra duomenų, kad bendrovės turtas buvo sunaudotas bendrovės reikmėms. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neišsaugojo bendrovės turto, jo neperdavė ieškovės nemokumo administratorei. Ieškovė negalėjo panaudoti bendrovės kasoje buvusių lėšų, realizuoti atsargų ir taip padengti bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus.

7.       Ieškovės nemokumo administratorė, be kita ko, prašė priteisti iš atskaitingų asmenų gautiną 11 435,06 Eur sumą (teismas tai įvardijo kaip bendrovės debitorių įsiskolinimą). Teismo vertinimu, debitoriniai įsiskolinimai negalėjo būti perduoti bendrovės nemokumo administratorei, nes teismų praktikoje preziumuojama, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Padaręs tokią išvadą, teismas ieškovės patirtą žalą pripažino už 489 957,13 Eur (iš 501 392,19 Eur atėmęs 11 435,06 Eur) ir jos atlyginimą priteisė iš atsakovo.

8.       Teismas nurodė, kad yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių pažeidimu pareigos išsaugoti bendrovės turtą bei perduoti jį ieškovės nemokumo administratorei, ir bendrovei atsiradusios žalos, nes bus patenkinta mažiau kreditorinių reikalavimų, nei būtų patenkinta, turtą išsaugojus ir perdavus ieškovės nemokumo administratorei.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

9.       Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Polgranas“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovės ieškinys iš dalies atmestas, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovo, kaip bendrovės atskaitingo asmens, 11 435,06 Eur žalos atlyginimą, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:  

9.1.                      Teismas nepagrįstai iš atsakovo, kaip bendrovės atskaitingo asmens, gautiną 11 435,06 Eur sumą priskyrė prie bendrovės nematerialaus pobūdžio turto. Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintų Verslo apskaitos standartų (viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. VAS-8 redakcija) 13-jame verslo apskaitos standarte „Nematerialusis turtas“ nurodyta, kad nematerialusis turtas – tai neturintis materialios formos nepiniginis turtas, kuriuo įmonė disponuoja, kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos ir kurio vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią nematerialiojo turto vertę. Bendrovės piniginės lėšos, kurios buvo patikėtos (perduotos) bendrovės vadovui V. R., kaip atskaitingam asmeniui, turėjo būti su kitu turtu perduotos ieškovės nemokumo administratorei. Tokios lėšos negali būti laikomos nematerialiu turtu.

9.2.                      Bendrovės 11 435,06 Eur piniginės lėšos buvo išskirtinai atsakovo, kaip bendrovės vadovo ir atskaitingo asmens, žinioje. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas jam patikėtas lėšas būtų panaudojęs ieškovės interesais. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 11 435,06 Eur, kaip iš atskaitingo asmens gautina suma, dėl savo nematerialaus pobūdžio apskritai negalėjo būti perduodama ieškovės nemokumo administratorei.

10.       Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

           IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl esminių faktinių aplinkybių. Dėl piniginių lėšų priskyrimo materialiajam turtui

13.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2358-640/2023, įsiteisėjusia 2023 m. rugpjūčio 17 d., ieškovei BUAB „Polgranas“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Verum Bonum“. Teismo nutartimi bendrovės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo perduoti paskirtai nemokumo administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bendrovės vadovu iki nutarties iškelti bendrovės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo atsakovas V. R.. 

14.       Ieškovės nemokumo administratorės 2023 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu atsakovas V. R. buvo įpareigotas perduoti nemokumo administratorei visus bendrovės dokumentus ir turtą. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovui buvo skirta 500 Eur bauda už teismo įpareigojimo perduoti bendrovės turtą ir dokumentus nevykdymą.

15.       Pagal BUAB „Polgranas“ balanso už 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. birželio 30 d. ataskaitinį laikotarpį duomenis bendrovės turtą sudarė 1 506 427 Eur vertės trumpalaikis turtas (458 476,18 Eur vertės atsargos, 15 000 Eur – sumokėti avansai tiekėjams, 1 001 465,50 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, iš kurių – 989 965 Eur pirkėjų įsiskolinimai, 11 435,06 Eur iš atskaitingų asmenų gautinos sumos (V. R.), 65,52 Eur – iš atskaitingų asmenų gautinos sumos (T. R.)); 31 485,17 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš kurių – 4,22 Eur bankų sąskaitose ir 31 480,95 Eur kasoje.

16.       Kaip jau nurodyta, BUAB „Polgranas“ balanse, be kita ko, buvo fiksuota bendrovės trumpalaikio turto dalis – per vienerius metus gautinos sumos – 11 501 Eur (b. l. 39–41). Bendrovės didžiosios knygos už veiklos laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. duomenimis (b. l. 10–12), nustatyta, kad 2023 m. birželio 30 d. atsakovas, kaip bendrovės atskaitingas asmuo, turėjo bendrovei (jos interesais) neįvykdytą 11 435,06 Eur piniginę prievolę.

17.       Byloje pateiktų rašytinių įrodymų pakanka sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo iš atskaitingo asmens V. R. gautinus pinigus priskirti nematerialaus pobūdžio turtui. Bendrovės didžiosios knygos įrašai leidžia daryti išvadą, kad atsakovui, kaip bendrovės vadovui, buvo atsiskaitytinai perduoti (patikėti) iš viso 236 716,69 Eur, o bendrovės interesais (jos reikmėms) panaudota suma sudarė 225 281,63 Eur. Likusi bendrovės interesais nepanaudota pinigų suma yra 11 435,06 Eur (b. l. 10). Bendrovės patikėti (perduoti), tačiau jos interesais (atsiskaitymams, mokėjimams, pirkimams bendrovės vardu atlikti ir pan.) nepanaudoti pinigai yra atsakovo, kaip atskaitingo asmens, vykdytina piniginė prievolė bendrovei grąžinti atsiskaitytinai gautas, bet jos interesais nepanaudotas lėšas.     

18.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir atsakovui, kaip bendrovės vadovui ir atskaitingam asmeniui patikėtas, bet bendrovės interesais nepanaudotas ir ieškovės nemokumo administratorei neperduotas pinigines lėšas priskyrė nematerialaus pobūdžio turtui, koks objektyviai negali būti perduodamas. Teismų praktikoje pateiktas aiškinimas, kad juridinio asmens turimi debitoriniai reikalavimai (reikalavimai skolininkams) nevertintini kaip juridinio asmens realiai turimas turtas, nes juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018), šiuo atveju nepaneigia atsakovo prievolės ieškovei materialaus pobūdžio.  

19.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).

20.       Šioje nutartyje pateiktas ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pacituotas teisės aiškinimas taikytinas vertinant bankrutuojančio juridinio asmens finansinę padėtį jo (ne)mokumo prasme ir realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Vertindamas bendrovės (ne)mokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolininkų prievolių įvykdymo galimybę. Tik pripažinus skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024). Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog gali būti sudėtinga atgauti debitorinius įsiskolinimus, nepaneigia jų materialaus pobūdžio civilinių teisinių santykių objekto prasme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 11 435,06 Eur pinigų suma, kurią bendrovei turi grąžinti atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, dėl savo nematerialaus pobūdžio apskritai negalėjo būti perduota ieškovės nemokumo administratorei.  

21.       Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintų Verslo apskaitos standartų (viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. VAS-8 redakcija) 13-jame verslo apskaitos standarte „Nematerialusis turtas“ nurodyta, kad nematerialusis turtas – tai neturintis materialios formos nepiniginis turtas, kuriuo įmonė disponuoja, kurį naudodama tikisi gauti tiesioginės ir (arba) netiesioginės ekonominės naudos ir kurio vertė yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią nematerialiojo turto vertę. Pagal pateiktą nematerialaus turto apibrėžimą bendrovės lėšos, t. y. piniginis turtas, kuris buvo atsiskaitytinai patikėtas atsakovui, kaip bendrovės vadovui ir atskaitingam asmeniui, neatitinka nematerialaus turto sąvokos turinio ir negali būti laikomos nematerialiuoju turtu.

22.       Skundžiamame sprendime teismas nustatė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Atskaitingiems asmenims perduodamas įmonės turtas (lėšos) turi būti naudojamas išimtinai įmonės interesais (jos reikmėms). Nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas iš bendrovės gautus 11 435,06 Eur būtų panaudojęs jos interesais. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, atsakovas šias lėšas (ekvivalentinę sumą) turėjo perduoti ieškovės nemokumo administratorei, o jų neperdavęs, – padarė bendrovei 11 435,06 Eur žalą (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtus atsakovo veiksmus, kuriais bendrovei padaryta 11 435,06 Eur žala, sudaro atsakovui patikėtų (perduotų), bet bendrovės interesais nepanaudotų piniginių lėšų neperdavimas nemokumo administratorei (CK 6.246 straipsnis). Atsakovui neperdavus (negrąžinus) bendrovės piniginių lėšų, ji neteko galimybės šių lėšų apimtimi atsiskaityti su savo kreditoriais. Nurodyti padariniai faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su atsakovo veiksmais (neveikimu) (CK 6.247 straipsnis).

23.       Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

24.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau be pagrindo sumažino priteistiną žalos atlyginimą pirmiau aptarta 11 435,06 Eur suma. 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

25.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tačiau, nustatydamas priteistino žalos atlyginimo dydį netinkamai rėmėsi teismų praktika aiškinant juridinio asmens debitorinių reikalavimų reikšmę nustatant jo turto realią vertę. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo iš esmės yra teisingos, tačiau nepagrįstai sumažinus priteistinos žalos dydį, skundžiamas sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad ieškinys tenkinamas visiškai.

26.       Ieškovė skunde įrašė prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas patvirtinančių rašytinių įrodymų. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti ieškovės prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinės dalies pirmąją bei antrąją pastraipas išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Polgranas“, juridinio asmens kodas 304495039, iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 501 392,19 Eur (penkis šimtus vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt du eurus 12 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (501 392,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“ 

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                   Dalia Kačinskienė

                                                                                               Gintaras Pečiulis

                                                                                           Žilvinas Terebeiza