Civilinė byla Nr. e2-407-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01419-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.6.1; 3.5.26

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties dalies, kuria netenkintas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „INFINA“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Sopranai“,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Linksmas“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Viresita“; nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 12 d.

2.       2025 m. vasario 13 d. antstolis Darius Bliznikas (toliau – ir antstolis), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 30 straipsnio 3 punktu, kreipėsi į teismą, prašydamas leisti baigti vykdyti skolininkei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Linksmas“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (4 t., b. l. 113–115).

3.       Antstolis prašyme nurodė, kad vykdo vykdomąją byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d.  išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 308 635,75 Eur nuostolių atlyginimo, 13 539,61 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš BUAB „Linksmas“ išieškotojos BUAB „Sopranai“ naudai. Vykdymo procese antstolis areštavo skolininkei BUAB „Linksmas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2024 m. rugsėjo 18 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Turto ekspertas atliko turto ekspertizę ir nustatė BUAB „Linksmas“ priklausančio turto rinkos vertę. 2024 m. lapkričio 11 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2024 m. gruodžio 11 d. interneto svetainėje www.evarzytynes.lt elektroniniu būdu vyko minėto turto pirmosios varžytynės. Antstolis 2024 m. gruodžio 11 d. gavo Valstybės įmonės Registrų centro pranešimą, kuriame nurodyta, jog  varžytinės baigėsi, jos paskelbtos neįvykusiomis, kadangi nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Antstolis 2024 m. gruodžio 12 d. priėmė patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir pasiūlymo išieškotojams perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą Nr. (duomenys neskelbtini). Išieškotoja BUAB „Sopranai“ neperėmė varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) neparduoto turto. Vilniaus apygardos teismui 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi Nr. eB2-3379-863/2024 nutarus priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, antstolis, vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2025 m. sausio 3 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 3 d. nutartimi iškėlus bendrovei bankroto bylą, antstolis JANĮ 30 straipsnio 3 punkto pagrindu kreipėsi į bendrovės nemokumo bylą nagrinėjantį teismą dėl leidimo baigti vykdyti bendrovės turto pardavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi netenkino antstolio prašymo dėl leidimo baigti vykdyti turto pardavimą bei atmetė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BUAB „Sopranai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5.       Teismas nustatė, kad tiek nemokumo administratorė, tiek BUAB „Sopranai“ kvestionavo teisinio pagrindo antstoliui kreiptis dėl leidimo baigti vykdyti turto pardavimą buvimą, akcentuodami, kad bendrovės nekilnojamojo turto pirmosios varžytynės vyko dar iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir daugiau jokių varžytynių antstolis nebuvo paskelbęs. Teismas tokius nemokumo administratorės ir BUAB „Sopranai“ argumentus atmetė, nurodydamas, kad JANĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostata yra sietina su bendrovės turto pardavimo procesu bendrąja prasme, o ne vien su varžytinėmis. Teismas pažymėjo, kad teismui 2024 m. gruodžio 30 d. priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 3 d. buvo sustabdyta, todėl tolesni turto realizavimo veiksmai, nurodyti antstolio patvarkyme, negalėjo vykti. Tai, kad vienos varžytinės neįvyko, nereiškia, kad turto realizavimo (pardavimo) procesas vykdymo procese nebuvo pradėtas ar nevyko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad antstolis turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą pagal JANĮ 30 straipsnio 3 dalį dėl leidimo baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka.

6.       Teismas, įvertinęs antstolio prašymą, taip pat nemokumo administratorės, BUAB „Sopranai“ pareikštą poziciją, antstolio prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad iškėlus bankroto bylą, bendrovės turtas pereina nemokumo administratorės žinion. Tokiu atveju nuosekliai ginamos visų kreditorių teisės, o ne tik tų, kurie yra kreipęsi į antstolį dėl skolų išieškojimo. Teismas, atsižvelgęs į nemokumo administratorės argumentus, kad yra galimybė turtą nuomoti iki jo pardavimo bankroto procese, kad galima būtų 20 000–25 000 Eur patalpų nuomos kainą per mėnesį, taip pat siekdamas tinkamai apginti bankroto bylos dalyvių interesus, neužkirsti kelio galimybei iš aptariamo turto sugeneruoti ir papildomas pajamas, tokiu būdu didinant ir kreditorių galimybes atgauti skolas, antstolio prašymo netenkino.

7.       Teismas netenkino BUAB „Sopranai“ prašymo priteisti iš antstolio jo naudai bylinėjimosi išlaidas, nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose, kuomet antstolis kreipiasi į teismą, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos iš antstolio nepriteisiamos. Teismas įvertino, kad antstolis turėjo teisę kreiptis su prašymu į teismą, tačiau vien dėl to neigiamų pasekmių neturėtų patirti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Sopranai“ prašė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta BUAB „Sopranai“ naudai iš antstolio priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, panaikinti, ir toje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – priteisti BUAB „Sopranai“ naudai iš antstolio patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti BUAB „Sopranai“ naudai iš antstolio už teikiamo atskirojo skundo parengimą patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai teismui bus pateikti vėliau. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas neteisingai ir netinkamai nusprendė dėl BUAB „Sopranai“ patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo. Pagal bendrąją teisės normų taikymo praktiką, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju antstolio interesai buvo priešingi BUAB „Sopranai“ interesams – antstolis siekė vykdomojoje byloje baigti skolininkės BUAB „Linksmas“ turto pardavimą, o išieškotoja BUAB „Sopranai“ tokiam antstolio siekiui (prašymui) prieštaravo. Kadangi BUAB „Sopranai“ faktiškai buvo priversta patirti bylinėjimosi išlaidas, rengdama savo atsiliepimą į antstolio prašymą, šios išlaidos pagal bendrą taisyklę turėtų būti priteistos iš nepagrįstą procesą iniciavusio asmens – antstolio.

8.2.                      Teismas, atmesdamas BUAB „Sopranai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023. Nurodytos kasacinio teismo nutarties ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis.

8.3.                      Teismas netinkamai interpretavo minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktą išaiškinimą, nepagrįstai neįvertindamas, kad netgi jei ir būtų pagrindas remtis ta nutartimi, ji ne tik kad nepaneigia to, kad BUAB „Sopranai“ patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos iš antstolio, tačiau kaip tik patvirtina. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad proceso dalyvio patirtos išlaidos iš antstolio negali būti priteistos tais atvejais, kuomet antstolis, neturėdamas pasirinkimo teisės nuspręsti kreiptis į teismą ar ne, su CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytais pareiškimais kreipiasi į teismą. Taigi, tiek CPK 593 straipsnio 2 dalis, tiek kasacinis teismas kalba apie tokius pareiškimus, kuriuos antstolis privalo pateikti teismui tam, kad jis galėtų tinkamai vykdyti savo, kaip antstolio funkcijas. Jeigu antstolio prašymas neatitinka šių sąlygų, jis nepriskirtinas prie CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareiškimų sąrašo, kuriuos nagrinėjant pagal kasacinio teismo nurodytą praktiką, bylinėjimosi išlaidos proceso dalyviui iš antstolio nėra priteisiamos.

8.4.                      Antstolio prašymas leisti užbaigti skolininko turto pardavimą vykdomojoje byloje neatitinka nurodytų sąlygų, nes: i) bendrovei iškėlus bankroto bylą, jos turto pardavimo proceso organizavimas ir vykdymas pagal bendrąją taisyklę pereina teismo paskirtam bendrovės nemokumo administratoriui, o tai per se (savaime) reiškia, kad antstolio vykdomojoje byloje atliekami vykdymo veiksmai nebetenka prasmės; ii) leidimo parduoti turtą vykdomojoje byloje išdavimo prašymas nėra būtinas antstoliui vykdyti savo funkcijas; po bankroto bylos iškėlimo antstolio įgaliojimai vykdomojoje byloje iš esmės pasibaigia, kadangi vykdymo procesas vyksta bankroto byloje; iii) antstolio pateiktas prašymas buvo jo diskrecija, o ne teisinė pareiga; iv) jeigu įstatymo leidėjas būtų laikęs, kad antstolio prašymai dėl leidimo užbaigti skolininko turto pardavimą vykdomojoje byloje išdavimo patenka į CPK 593 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį ir kad jų pagrindu bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš antstolio, tokie prašymai būtų tiesiogiai įvardyti minėtoje CPK 593 straipsnio 2 dalies nuostatoje. Taigi, antstolio prašymas nėra laikomas privalomu antstolio pareiškimu pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį, atitinkamai, BUAB „Sopranai“ patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos iš antstolio.

8.5.                      Kasacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023 akcentavo, kad netgi ir tais atvejais, kuomet yra nagrinėjamas antstolio pareiškimas, pateiktas pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvio patirtos bylinėjimosi išlaidos iš antstolio gali būti priteistos, jeigu antstolis pareiškimą pateikė piktnaudžiaudamas teise. Nagrinėjamu atveju, antstolis akivaizdžiai nepagrįstą prašymą leisti baigti vykdyti bendrovės turto pardavimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis. Antstolis nepagrįstą prašymą pateikė arba veikdamas kartu su BUAB „Linksmas“ naudos gavėjais, kurie siekia, kad būtų vilkinamas bendrovės turto pardavimas, arba tiesiog bandydamas pasipelnyti ir gauti jam atlygį. Nėra abejonės, kad antstolio prašymas buvo akivaizdžiai nepagrįstas, pateiktas nesąžiningai, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, todėl BUAB „Sopranai“ patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš nepagrįstai ir nesąžiningai procesą iniciavusio antstolio.

9.       Atsiliepimu į BUAB „Sopranai“ atskirąjį skundą antstolis prašė pareiškėjo (išieškotojo) BUAB „Sopranai“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad CPK 593 straipsnio 2 dalyje reglamentuojami atvejai, kada vykdymo proceso metu antstolis gali kreiptis su pareiškimu į teismą. Minėtame straipsnyje pateiktas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai gali būti kreipiamasi į teismą vykdymo proceso metu, siekiant atlikti priverstinio vykdymo veiksmus. Nurodytiems veiksmams atlikti reikalingas teismo vertinimas, siekiant užtikrinti vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesų apsaugą, tinkamą vykdymo proceso eigą. Antstolio ir kitų asmenų pareiškimai teismui vykdymo proceso metu nagrinėjami specialia, CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne ginčo teisena. CPK 593 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

10.       Atsiliepimu į BUAB „Sopranai“ atskirąjį skundą ieškovė UAB „INFINA“ prašė BUAB „Sopranai“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš nepagrįstą atskirąjį skundą pateikusios BUAB „Sopranai“ visas UAB „INFINA“ apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Tiek nemokumo administratorė, tiek trečiasis asmuo byloje kvestionavo teisinio pagrindo antstoliui kreiptis dėl leidimo baigti vykdyti turto pardavimą buvimą, akcentuodami, kad bendrovės nekilnojamojo turto pirmosios varžytynės vyko dar iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir daugiau varžytynių antstolis nebuvo paskelbęs. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis teisėtai ir sąžiningai kreipėsi į teismą su prašymu leisti baigti vykdyti bendrovės turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Nors teismas, įvertinęs bendrovės nemokumo administratorės poziciją, netenkino antstolio prašymo, tačiau tai nesudaro pagrindo iš sąžiningai savo pareigas vykdžiusio antstolio priteisti BUAB „Sopranai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.2.                      Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, ne pirmosios instancijos teismas, bet pats trečiasis asmuo klaidingai interpretuoja CPK nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023 išaiškinimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antstolio pagrindų. Nagrinėjamu atveju yra aktualios CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis sąrašas pareiškimų, kuriuos nagrinėjant nėra atlyginimas bylinėjimosi išlaidos. JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje reglamentuotas antstolio pareiškimas patenka į CPK 593 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų pareiškimų apimtį. Antstolis teisėtai ir sąžiningai kreipėsi į teismą dėl leidimo tęsti bendrovės turto pardavimą CPK nustatyta tvarka. Tai, kad pirmosios instancijos teismas šio antstolio prašymo netenkino, nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir turi atlyginti kitų proceso dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsiliepimu į BUAB „Sopranai“ atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Linksmas“, atstovaujama nemokumo administratorės, prašė atskirąjį skundą išnagrinėti savo nuožiūra.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo ribų ir ginčo esmės

12.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.

14.       Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas BUAB „Sopranai“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš antstolio. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų vykdymo procese priteisimo klausimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

15.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16.       Antstolis kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: i) 2024 m. liepos 9 d. BUAB „Sopranai“ kreditorės UAB „Argentina“ prašymą (ir jo priedus) skubiai areštuoti skolininkės BUAB „Linksmas“ visą nekilnojamąjį turtą bei turtines teises; ii) 2024 m. spalio 23 d. UAB „Argentina“ prašymą (ir jo priedus) dėl įtraukimo į vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini); iii) 2024 m. spalio 15 d. UAB „Sopranai“ prašymą (ir jo priedus).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su antstolio pateiktais duomenimis (antstolio atsiliepimas į atskirąjį skundą kartu su pridedamais naujais dokumentais išsiųstas šalims 2025 m. kovo 27 d.), dėl jų pasisakyti, taip pat nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus ir esant poreikiui juos vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).

Dėl specialios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikymo vykdymo procese 

18.       CPK 593 straipsnyje reglamentuojama vykdymo proceso metu teismui pateiktų pareiškimų nagrinėjimo tvarka. Pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį, pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (CPK 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (CPK 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus. Taigi, CPK 593 straipsnyje pateiktas pavyzdinis klausimų, galinčių kilti vykdymo procese, sąrašas, kuris nėra baigtinis.

19.       Pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

20.       CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė minėtame straipsnyje buvo įtvirtinta 2016 m. lapkričio 8 d. CPK pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte Nr. XIIP-3551 nurodyta, kad, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, siūloma papildyti CPK 593 straipsnį, reglamentuojantį pareiškimų teismui nagrinėjimą vykdymo proceso metu, ir nustatyti, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nustatytus pareiškimus skolininko (priimtame įstatyme – vykdymo proceso šalių) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje numatyti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso, kuriuos nagrinėja teismas. Kai teismas netenkina tam tikrų antstolio prašymų vykdymo procese, nėra pagrįsta, kad skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos tokiose bylose būtų atlyginamos antstolio, kadangi pagal turinį tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka (https://e-seimasx.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/4eebb260603911e5b316b7e07d98304b?jfwid=119a494iym).

21.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymo, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 31 punktas). CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio (išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 35 punktas).

22.       Taigi, CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios tikslas riboti bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš antstolių bylose dėl vykdymo proceso klausimų, kurie privalomai sprendžiami teismo tvarka ir dėl kurių antstolis neturi teisės nuspręsti savo nuožiūra.

Dėl JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje taikymo CPK 593 straipsnio 2 dalies kontekste

23.       Apeliantė, nesutikdama su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria teismas netenkino jos prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad antstolio prašymas leisti užbaigti bendrovės turto pardavimą vykdomojoje byloje nepriskirtinas prie CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareiškimų sąrašo, todėl neturėtų būti taikoma specialioji bylinėjimosi išlaidų (ne)atlyginimo taisyklė (CPK 593 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

24.       Pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d.  išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš BUAB „Linksmas“ išieškotojos BUAB „Sopranai“ naudai. Vykdymo procese antstolis areštavo skolininkei BUAB „Linksmas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 176–182). Antstolis 2024 m. rugsėjo 18 d. priėmė patvarkymą dėl BUAB „Linksmas“ priklausančio turto ekspertizės skyrimo (4 t., b. l. 122–123). 2024 m. lapkričio 11 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių (4 t., b. l. 118–119). Antstolis 2024 m. gruodžio 12 d. priėmė patvarkymą, kuriuo paskelbė neįvykusiomis pirmąsias bendrovės turto varžytines, pasiūlė išieškotojai BUAB „Sopranai“ perimti pirmosiose varžytinėse neparduotą turtą ir kt. (4 t., b. l. 116–117). Išieškotoja BUAB „Sopranai“ neperėmė varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) neparduoto turto. Vilniaus apygardos teismui 2024 m. gruodžio 30 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3379-863/2024 dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, antstolis, vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2025 m. sausio 3 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo (4 t., b. l. 120–121).

25.       JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą.

26.       Lietuvos apeliacinis teismas aiškindamas JANĮ 30 straipsnio 3 dalies nuostatą yra ne kartą pažymėjęs, kad JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas specialus reguliavimas iš esmės leidžia taikyti išimtį iš bendros bankroto proceso taisyklės, kad turtas realizuojamas tik kreditorių nustatyta tvarka, ir suteikia teismui galimybę leisti antstoliui baigti realizuoti turtą CPK nustatyta tvarka. Tai, kad įstatymų leidėjas suteikė bankroto bylą iškėlusiam teismui diskreciją spęsti dėl juridinio asmens, kuriam inicijuota bankroto byla, turto pardavimo, nors dar neegzistuoja pagrindas stabdyti ir (ar) nutraukti vykdomosios bylos (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas), rodo, kad teisės norma skirta apginti bankroto bylos, o ne vykdymo proceso dalyvių interesus. Atitinkamai, teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl turto realizavimo JANĮ 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į bankroto principus ir galimas teisines, ekonomines bei socialines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-871-407/2021, 12 punktas; 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-897-798/2023, 15 punktas).

27.       Taigi, atsižvelgdamas į tikslus, kurių įstatymo leidėjas siekė, nustatydamas specialios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikymo išimtį (žr. šios nutarties 18–22 punktus), ją vertinant JANĮ 30 straipsnio 3 dalies kontekste (žr. šios nutarties 25–26 punktus), apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad klausimas dėl leidimo antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą (JANĮ 30 straipsnio 3 dalis), išimtinai priskirtas teismo kompetencijai ir įeina į CPK 593 straipsnio 2 dalyje vykdymo procese spręstinų klausimų apimtį, t. y., antstolis negali šio klausimo išspręsti savo nuožiūra, todėl taikomas ribojimas iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 593 straipsnio 5 dalis).

28.       Kita vertus, speciali bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, sprendžiant vykdymo procese iškilusius klausimus, gali būti netaikoma, jeigu nustatytas antstolio piktnaudžiavimo teise faktas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 593 straipsnio 5 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai dėl antstolio, piktnaudžiaujančio savo teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų nagrinėjimo, veiksmų vykdymo proceso šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų, turėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri teismui leidžia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 39 punktas). Ar antstolis piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-421/2022, 25 punktas).

29.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 5 d. netenkino antstolio prašymo dėl leidimo baigti vykdyti turto pardavimą, ši nutarties dalis įsiteisėjusi. Teismas konstatavo, kad antstolis turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą pagal JANĮ 30 straipsnio 3 dalį dėl leidimo baigti vykdyti turto pardavimą CPK nustatyta tvarka (žr. minėtos nutarties 6 punktą). Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad antstolis, kreipdamasis į teismą piktnaudžiavo teise, priešingai, padarė išvadą, kad antstolis turėjo teisinį pagrindą į jį kreiptis. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino antstolio prašymo, neįrodo, jog jo procesinis elgesys buvo netinkamas. Objektyvių duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, apeliantas nepateikė, o samprotavimai apie tai, kad antstolis siekia vilkinti bendrovės turto pardavimą, pasipelnyti, neturi objektyvaus pagrindo.

30.       Antra, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad teismas turėjo vadovautis bendrąja teisės normų taikymo taisykle (CPK 443 straipsnio 6 dalimi) ir atsižvelgus į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš antstolio, kurio pareiškimas atmestas. CPK 443 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismams nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, tokių išlaidų (ne)atlyginimas reglamentuojamas specialioje CPK 593 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022, 43 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BUAB „Sopranai“ pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstai vadovavosi būtent CPK 593 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatomis, apibrėžiančiomis vykdymo proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką.

31.       Trečia, nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023. Viena vertus, iš dalies sutiktina su apeliantu, kad minėtos kasacinio teismo nutarties (sprendžiamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių baudos skyrimą už antstolio patvarkymo dėl duomenų išreikalavimo nevykdymą) ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Kita vertus, nurodytoje nutartyje kasacinis teismas, be kita ko, pateikė bendro pobūdžio išaiškinimus dėl CPK 593 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, kurie yra aktualūs nagrinėjamoje byloje ir kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamos nutarties dalį. Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023 pateiktais bendro pobūdžio CPK 593 straipsnio 2 dalies nuostatų išaiškinimais vadovavosi netinkamai ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

32.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų, pagrįstai taikė specialią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę.

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Įvertinęs apskųstos nutarties dalies turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų nepriteisimą vykdymo procese, todėl pagrįstai netenkino BUAB „Sopranai“ prašymo dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl to apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

35.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

36.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

37.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

38.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 593 straipsnio 5 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).

39.       UAB „INFINA“ pateikė teismui prašymą dėl 875 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

40.       BUAB „Sopranai“ atskirąjį skundą atmetus, UAB „INFINA“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

41.       UAB „INFINA“ pateikė teismui duomenis, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 875 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į BUAB „Sopranai“ atskirąjį skundą parengimą.

42.       Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą UAB „INFINA“ sumokėjo 2025 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymu, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (875 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį (2 335,90 Eur × 0,4 = 934,36 Eur) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, UAB „INFINA“ prašomos priteisti 875 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“, juridinio asmens kodas 304172025, uždarosios akcinės bendrovės „INFINA“, juridinio asmens kodas 123949416, naudai 875 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                        Žilvinas Terebeiza