Civilinė byla Nr. e2S-2665-431/2018

                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18079-2018-5

                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11;

 (S)

                                  3.5.8; 3.5.16; 3.5.19; 3.3.2.5                                

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis D. B.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas prašė: grąžinti vykdomąjį dokumentą, 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-34846, išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), panaikinti 2018 m. gegužės 9 d. antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir raginimą įvykdyti sprendimą, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymą dėl skolos išieškojimo, antstolio reikalavimą ir antstolio turto arešto aktą. Nurodė, jog 2018 m. kovo 3 d. gavo VMI 2018 m. vasario 27 d. sprendimą išieškoti iš pareiškėjo 1 192,75 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas dėl šio sprendimo 2018 m. kovo 29 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

2.       Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 110 straipsnio 1 dalį skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas sustabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Todėl turi būti privalomai sustabdytas priverstinis ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimas. Tačiau antstolis 2018 m. gegužės 9 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atliko kitus, prašomus panaikinti, vykdymo veiksmus. VMI raštą ir vykdomąjį dokumentą Lietuvos antstolių rūmai gavo 2018 m. balandžio 18 d. VMI pažeidė privalomą MAĮ 110 straipsnio l dalies reikalavimą sustabdyti priverstinį išieškojimą, kai 2018 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo paduotas skundas ir iki šiol tęsiasi mokestinis ginčas. Todėl VMI 2018 m. vasario 27 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto turi būti grąžintas išieškotojai, antstolis taip pat privalo panaikinti ir visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti.

3.       Turto arešto akte 1/5 areštuotos pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies vertė nėra pažymėta, nors ši vertė yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 674 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, surašant turto arešto aktą pareiškėjas nebuvo kviečiamas, jam nebuvo pranešta vieta ir laikas, kada buvo surašomas turto arešto aktas. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas, areštuojamą skolininko turtą antstolis įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti nagrinėjamą bylą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, todėl pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Todėl negalima nagrinėti civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme, kol nebus išspręsta administracinė byla Nr. I-2475-811/2018 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

4.       Antstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog  nėra teisinio pagrindo panaikinti priimtus procesinius dokumentus, kadangi išieškotojos pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas nėra panaikintas, iš VMI iki šiol taip pat nebuvo gautas prašymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ar vykdomosios bylos sustabdymo. Be to, skolininkas praleido raginimo įvykdyti sprendimą 10 dienų terminą, todėl buvo pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės, numatytos CPK 624 straipsnyje. Vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/00769 taip pat nenustatyta pagrindo, kuriuo remdamasis antstolis privalėtų gražinti išieškotojai pateiktą vykdomąjį dokumentą (CPK 631 straipsnis). Antstolio padėjėja M. D. veikia pagal 2018 m. sausio 1 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl turi visus įgalinimus pasirašyti vykdymo procese priimamus dokumentus.

5.       Suinteresuotas asmuo, išieškotoja VMI, nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2018 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-34846 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracini teismą, prašydamas panaikinti minėtą sprendimą. Sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-2475-811/2018 dar nėra priimtas. Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką. Priverstinio išieškojimo būdus nustato MAĮ 106 straipsnis. Vienas jame nurodytų būdų - sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto. Tokį sprendimą vykdo antstoliai (MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

6.       MAĮ 144 straipsnis įtvirtina mokesčių mokėtojo teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Išieškotoja pareiškėjo skundą gavo 2018 m. gegužės 10 d., t. y. jau po 2018 m. vasario 27 d. sprendimo pateikimo antstoliui vykdyti. Pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Mokestinio ginčo sąvoka pateikta MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje, pagal kurią mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Jiems nustatyta speciali mokestinių ginčų procedūra (MAĮ 145 straipsnis). Todėl skundas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto nepriskirtinas mokestinių ginčų kategorijai. Skundai, nepatenkantys į mokestinių ginčų kategoriją, t. y. paduoti dėl kitokių mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų (jų nepriėmimo), nei nurodyta MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje, nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (MAĮ 146 straipsnio 1 dalis). Tokių skundų padavimas, priešingai nei pradėjus mokestinį ginčą, išieškojimo procedūrų nestabdo. Todėl išieškotoja neturėjo pareigos stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrų.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. G. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo ir atmetė pareiškėjo A. G. 2018 m. birželio 5 d. ir 2018 m. birželio 11 d. skundus dėl antstolio veiksmų.

8.       Teismas nustatė, jog visi reikšmingi faktai, siekiant išspręsti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, gali būti nustatyti nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašo grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai ir panaikinti visus 2018 m. gegužės 9 d. ir 2018 m. gegužės 28 d. priimtus antstolio procesinius dokumentus. Teismas turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą  ir įvertinti, ar yra pagrindas antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui bei, ar yra pagrindas naikinti visus kitus vykdymo procese antstolio priimtus procesinius dokumentus. Administracinėje byloje nustatytos aplinkybės, neturės įtakos, sprendžiant klausimą šioje nagrinėjamojoje byloje ir vertinant antstolio veiksmų  teisėtumą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai nėra tiesiogiai susiję su klausimu, kilusiu tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčio administratoriaus dėl VMI 2018 m. vasario 27 d. sprendimo panaikinimo. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad byla, dėl kurios prašoma sustabdyti šią civilinę bylą, pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą – skundą atmetus. Todėl ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo bylą sustabdyti.

9.       Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti reglamentuotas CPK 651 straipsnyje. Jame nustatyta, kad antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (ar jį pateikia tam teisę turintis asmuo, ar vykdytinas to antstolio, ar turinys atitinka CPK reikalavimus, ar nepraleistas senaties terminas ir kt.), o, nenustatęs aptartų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Visos tikrintinos aplinkybės yra siejamos su formalių kliūčių vykdymo procesui pradėti įvertinimu. VMI, pateikdama antstoliui vykdomuosius dokumentus, patvirtino, kad VMI priimtiems sprendimams, kurių pagrindu turi būti išieškoma mokestinė nepriemoka yra suėję MAĮ IX, X skyriuose nustatytas apskundimo terminas. Todėl antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių dokumento priėmimui, ji priėmė (CPK 651 straipsnis). Vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindai yra numatyti CPK 631 straipsnyje. Skolininko nurodomu pagrindu (kad išieškotoja neturėjo teisės pateikti antstoliui vykdomąjį dokumentą vykdymui) antstolis neturi teisės vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojai. 

10.       Teismas sutiko su išieškotojos argumentais, jog skolininko skundas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto, nepriskirtinas mokestinių ginčų kategorijai. Skundai, nepatenkantys į mokestinių ginčų kategoriją, nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (MAĮ 146 straipsnio 1 dalis) ir tokių skundų padavimas išieškojimo procedūrų nestabdo. Pareiškėjas, manydama, kad mokesčių administratorius atliko neteisėtus veiksmus, gali įstatymų nustatyta tvarka apskųsti neteisėtus mokesčių administratoriaus pareigūno veiksmus, kaip tai numato MAĮ. Jeigu vykdomąjį dokumentą pateikdamas išieškotojas sąmoningai suklaidina antstolį, nuslepia tam tikrą pateikto dokumento vykdymui reikšmingą informaciją ar kitaip piktnaudžiauja savo, kaip išieškotojo teisėmis, skolininkas gali reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka iš išieškotojo

11.       Teismas nustatė, kad antstolis 2018 m. gegužės 28 d. turto arešto aktu areštavo 1/5 dalį žemės sklypo, kurio savininku nurodytas pareiškėjas, areštuoto turto vertė nenurodyta, turto arešto mastas – 1 484,71 Eur suma. Antstolis nenurodė nei areštuojamo turto vertės, nei kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba, kad turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl yra pagrindas išvadai, kad antstolis pažeidė turto arešto akto turinio reikalavimus. Tačiau sprendžiant, ar šis pažeidimas yra esminis, būtina nustatyti, kaip jis pažeidė skolininko, išieškotojo ir kitų suinteresuotų asmenų teises. Formalus turto arešto akto turinio nuostatų pažeidimas, byloje nenustačius, kad šis pažeidimas turėjo reikšmės skolininko ar išieškotojo teisėms ir (ar) turtiniams interesams, nesudaro teisinio pagrindo šio akto panaikinimui. 

12.       Antstolis nurodė turto arešto mastą – 1 484,71 Eur, kuris atitinka skolos ir vykdymo išlaidų dydį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso visas žemės sklypas (indeksuota žemės sklypo vertė 1 085,00 Eur, žemės sklypo vertė – 678,00 Eur), bei kitas nekilnojamasis turtas. Tačiau antstolis areštą taikė tik 1/5 daliai žemės sklypo, kitam pareiškėjo nekilnojamajam turtui areštas nebuvo taikytas. Todėl šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeistos CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose numatytas draudimas antstoliui areštuoti turto daugiau nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pats pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad antstolis areštavo turto daugiau, negu būtina (CPK 12, 178 straipsnis). Vykdymo proceso stadijoje, kuomet dar tik areštuojamas skolininko turtas užtikrinant sprendimo įvykdymą, turi būti užtikrinti ir kreditoriaus interesai. Pareiškėjas vykdymo procese turi būti aktyvus ir jo teisė savo iniciatyva teikti antstoliui pastabas, prieštaravimus ar siūlymus dėl turto vertės, jam nėra ribojama, nors ir nedalyvavo surašant turto arešto aktą.  

II.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Pareiškėjas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                       Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog vyksta ginčas tarp skolininko ir išieškotojos dėl 2018 m. vasario 27 d. sprendimo panaikinimo. Šiuo metu ginčas yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Ginčijamas išieškotojos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Todėl jį panaikinus, pagal CPK 629 straipsnio l dalies 5 punktą ir 2 dalį turės būti nutraukta vykdomoji byla ir panaikintos visos priemonės, kurių ėmėsi antstolis. Tai reiškia, kad administracinė byla Nr. I-2475-811/2018 ir nagrinėjama civilinė byla yra tiesiogiai susijusios. 

13.2.                       Teismas nepagrįstai konstatavo, jog VMI, pateikdama antstoliui vykdomuosius dokumentus patvirtino, kad VMI priimtiems sprendimams, kurių pagrindu turi būti išieškoma mokestinė nepriemoka yra suėjęs MAĮ IX, X skyriuose nustatytas apskundimo terminas. Ši aplinkybė yra skolininko ir išieškotojos ginčo, nagrinėjamo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, pagrindas. Todėl bendros kompetencijos teismas neturi teisės vertinti šios aplinkybės.

13.3.                       Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skundas dėl išieškotojos sprendimo nepriskirtinas mokestinių ginčų kategorijai, todėl skundas nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tokių skundų padavimas išieškojimo procedūrų nestabdo. Tačiau aplinkybė, ar skolininko bei išieškotojos ginčas yra mokestinis, turės vertinti administracinę bylą nagrinėjantis teismas. Taip pat teismas nenurodė konkrečiai, koks įstatymas ar įstatymai nestabdo išieškojimo procedūrų, kai paduoti skundai. Pažymėtina, jog MAĮ 146 straipsnio 1 dalis tokios taisyklės neįtvirtina. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog CPK 651 straipsnyje nurodytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nagrinėjamoje byloje nenustatyta. CPK 651 straipsnyje įtvirtintas sąrašas nėra baigtinis. Akivaizdi kliūtis priimti dokumentą vykdyti yra šio dokumento ginčijimas administraciniame teisme. Todėl priverstinis išieškojimas turi būti sustabdytas.

13.4.                       Teismas nepagrįstai nurodė, jog žemės sklypo indeksuota vertė yra 1 085,00 Eur, žemės sklypo vertė – 678,00 Eur.  Ši žemės sklypo vertė neturi reikšmės įkainuojant areštuotą žemės sklypą pagal CPK 681 straipsnio l dalį. Antstolis žemės sklypą turi įkainoti rinkos kainomis. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad antstolis areštavo turto daugiau, negu būtina. Byloje yra duomenys, jog VĮ „Registrų centras“ 2018 m. sausio 1 d. nustatė, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 11 400 Eur. Areštuota 1/5 dalis turto sudaro 2 280 Eur. Tuo tarpu išieškoma skola – 1 436,31 Eur. Taigi antstolis areštavo turto daugiau, negu būtina. Kadangi žemės sklype yra naujai užaugęs miškas, todėl su mišku žemės sklypo vertė yra dar didesnė.  

14.       Antstolis D. B. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                       Turto arešto aktu buvo areštuota 1/5 dalis žemės sklypo, nurodant, jog arešto mastas – 1 484,71 Eur. Taip pat turto arešto akte nurodyta, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Taigi antstolis nepažeidė CPK 678 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

14.2.                       Nėra pagrindo naikinti antstolio priimtų patvarkymų, kadangi VMI pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas nėra panaikintas. Išieškotoja taip pat nepateikė prašymo dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, ar vykdomosios bylos sustabdymo. Skolininkas praleido raginimo įvykdyti sprendimą 10 dienų terminą. Todėl buvo pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės, numatytos CPK 624 straipsnyje. Taip pat byloje nėra CPK 631 straipsnyje numatytų vykdomųjų dokumentų grąžinimo pagrindų.

15.       Suinteresuotasis asmuo VMI atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                       Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjama byla yra mokestinis ginčas, todėl turėjo būti sustabdytas mokestinės nepriemokos išieškojimas. Pagal MAĮ 2 straipsnio 22 dalį mokestiniai ginčai yra ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl VMI sprendimo, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti nesumokėtą žemės mokesčio sumą. Toks ginčas nepatenka į mokestinių ginčų kategoriją. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su mokėtina žemės mokesčio suma, nereiškia, kad toks ginčas tampa mokestiniu ginču.

15.2.                       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu gali būti stabdomas priverstinis išieškojimas tik tos mokestinės nepriemokos, dėl kurios vyksta mokestinės ginčas. Tarp VMI ir pareiškėjo mokestinis ginčas nevyksta, todėl išieškotoja pagrįstai nestabdė žemės mokesčio išieškojimo. Aplinkybė, kad antstoliui pateiktas vykdyti sprendimas yra apskųstas, nėra pagrindas grąžinti sprendimą išieškotojai. Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2475-811/2018 laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos, todėl išieškojimo procedūra pagrįstai nebuvo sustabdyta.    

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

16.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl visų antstolio patvarkymų, priimtų vykdomojoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

17.       Pagrindinis pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų bei atskirojo skundo argumentas yra aplinkybė, jog skolininkas yra padavęs skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl išieškotojos vykdomojo dokumento – 2018 m. vasario 27 d. sprendimo. Todėl šis sprendimas neturėjo būti priimtas vykdyti, jis turi būti grąžintas išieškotojai, o visi antstolio priimti patvarkymai vykdomojoje byloje – panaikinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog VMI 2018 m. vasario 27 d. sprendimas išieškoti iš skolininko 1 192,75 Eur mokestinę nepriemoką antstoliui vykdyti buvo pateiktas 2018 m. gegužės 9 d. VMI, pateikdama antstoliui vykdomuosius dokumentus, patvirtino, kad VMI priimtiems sprendimams, kurių pagrindu turi būti išieškoma mokestinė nepriemoka yra suėjęs MAĮ IX, X skyriuose nustatytas apskundimo terminas. Todėl antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių dokumento priėmimui, ji priėmė ir atliko kitus išieškojimo veiksmus.

18.       Pareiškėjas per VMI 2018 m. vasario 27 d. sprendime nurodytą terminą buvo pateikęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl minėto sprendimo. Tačiau dėl skundo trūkumų ir jų šalinimo Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą priėmė tik 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi, todėl apie skundo padavimą VMI buvo informuota jau po apskųsto sprendimo pateikimo antstoliui vykdyti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2475-811/2018 pareiškėjo skundą dėl VMI 2018 m. vasario 27 d. sprendimo atmetė. Tačiau pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris skundą priėmė. Šiuo metu pareiškėjo ginčas su VMI dar nėra išnagrinėtas.

19.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi panaikins VMI 2018 m. vasario 27 d. sprendimą, antstolio pagal šį sprendimą vykdoma vykdomoji byla pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį turės būti nutraukta ir visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu bus panaikinamos. Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų ir atskiruoju skundu prašo grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai ir panaikinti visus antstolio vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus. Pažymėtina, jog pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas gali būti grąžintas išieškotojui tik jo paties prašymu. Aplinkybė, jog tarp skolininko ir išieškotojo yra kilęs ginčas dėl pateikto vykdomojo dokumento vykdytinumo, nėra pagrindas grąžinti jį išieškotojui.

20.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą šiame straipsnyje nustatytas sąrašas atvejų, kada antstolis turi pareigą nepriimti dokumento vykdyti, nėra baigtinis. Tačiau 2018 m. vasario 27 d. sprendimo priėmimo vykdyti metu antstolis neturėjo jokių duomenų apie pareiškėjo pateiktą skundą dėl šio sprendimo. Pažymėtina, jog pagal CPK 650 straipsnio 2 dalį VMI pati atsako už antstoliui teikiamų duomenų dėl vykdomojo dokumento vykdytinumo teisingumą. Pats antstolis neturi teisės aiškinti įstatymų, nustatančių vykdomojo dokumento įsiteisėjimo aplinkybes. Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas skundą antstolio veiksmų, netikrina ir nevertina išieškotojo veiksmų teisėtumo.

21.       Nagrinėjamoje byloje tarp išieškotojos ir skolininko yra kilęs ginčas dėl MAĮ 110 ir 146 straipsnių nuostatų aiškinimo bei paties tarp šalių kilusio ginčo, nagrinėjamo administraciniame teisme prigimties, tai yra išieškotoja teigia, jog tarp šalių kilęs ginčas pagal MAĮ 2 straipsnio 22 dalį nėra mokestinis, todėl MAĮ 110 straipsnyje numatytas ginčijamų sumų išieškojimo dėl skundo padavimo stabdymas netaikomas. Tuo tarpu pareiškėjas teigia, jog skundo dėl VMI 2018 m. vasario 27 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką padavimas administraciniam teismui pagal MAĮ 110 straipsnį stabdo šios mokestinės nepriemokos išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje teismas neturi kompetencijos aiškinti mokestinių įstatymų ir spręsti, ar ginčas tarp skolininko ir išieškotojos yra mokestinis ar ne. Nagrinėjamoje byloje bendros kompetencijos teismas vertina tik antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgiant į CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Todėl pripažintina, jog antstolis, priimdamas pateiktą 2018 m. vasario 27 d. VMI sprendimą vykdyti, nepažeidė CPK nuostatų.

22.       Apeliacinės instancijos teismas išaiškina pareiškėjui, jog pagal MAĮ 111 straipsnį, paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio Įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio Įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip. Taigi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikintų VMI 2018 m. vasario 27 d. sprendimą, pareiškėjui būtų grąžintos visos iš jo neteisėtai išieškotos sumos vykdymo procese.

23.       Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra įrodymų, kad antstolis 2018 m. gegužės 28 d. patvarkymu būtų areštavęs daugiau turto, negu būtina. Pirmos instancijos teismas tokią išvadą padarė, remdamasis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis apie areštuotos žemės sklypo dalies vidutinę rinkos vertę bei indeksuotą žemės sklypo vertę. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog pagal mokestinę žemės sklypo vertę iš tikrųjų yra areštuota 2 280 Eur vertės žemės sklypo dalis.

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjo pateikti duomenys nėra pagrindas naikinti antstolio turto arešto aktą, kadangi paties pareiškėjo nurodyta žemės sklypo vertė tik nežymiai viršija išieškomą 1 484,71 Eur sumą. Be to, antstolio 2018 m. gegužės 28 d. Turto arešto akte yra nurodyta, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Taigi pareiškėjas turi galimybę pasinaudoti visomis CPK 681 straipsnyje jam suteiktomis teisėmis dėl tinkamo areštuoto turto įkainojimo, taip koreguojant ir areštuoto turto mastą.

25.        Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

26.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. 

          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                  Laima Gerasičkinienė