Administracinė byla Nr. I-595-422/10.

Proceso Nr. 3-62-3-01411-2010-4

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 1.19,  74

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Kęstučio Gudyno, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos,   dėl  turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,             

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-3165-3925, įpareigoti suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos,  1000 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ( b.l. 43-49).

Skunde nurodė, jog 2009-11-09  kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Kauno Tarnyba), prašydamas  skirti  jam antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto 3-ajame apylinkės teisme baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka dėl įžeidimo ir tikrovės neatitinkančių faktų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vedėjos L. M. atžvilgiu. 2009-05-25 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau –Vilniaus Tarnyba) teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti tarnybos direktorę, L. M. padavė du pareiškimus Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriuose jis kaltinamas pagal LR ATPK 174 str. dėl smulkaus chuliganizmo, neva padaryto 2009-05-21 ir 2009-05-25 Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- VVGTPT) tarnybinėse patalpose. Pagal šiuos pareiškimus jam 2009-06-29 buvo nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 str. Pareiškimuose nurodyta L. M. informacija yra išgalvota, melaginga, jį šmeižianti ir įžeidžianti, kuria siekiama su juo susidoroti dėl daugkartinių skundų, atsiradusių dėl  sistemingų žmogaus teisių pažeidimų, nesitaikstymo su biurokratizmu, jos veiksmuose yra baudžiamojo nusikaltimo požymių, numatytų LR BPK 155 str., 154str., 236str., 228 str.

Nurodė, kad 2009 m. gegužės 21 d. apsilankė Tarnyboje ir paprašė L. D., kad ji jam padarytų Tarnybos sprendimo kopiją. Tačiau minėta Tarnybos darbuotoja atsisakė padaryti kopiją, tuo pažeisdama Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. 1039, pagal kurį įstaigose dokumentų kopijas privaloma daryti už nustatytą mokestį ar, tam tikrais atvejais, nemokamai. Nurodė, kad jai atsisakius padaryti kopiją, pats priėjo prie koridoriaus kampe stovinčio bendro naudojimo aparato ir pasidarė Tarnybos sprendimo dvi kopijas, kad jas patvirtintų Tarnybos darbuotojas. Tai pamačiusi L. D. pradėjo ant jo šaukti, įžeidinėti, bandė ištraukti ir sudraskyti dokumentus, jam grasino. L. M. atsisakė patvirtinti dokumentų kopijas. 2009 m. gegužės 25 d., 11.54 val., atėjo į Tarnybą, bet durys buvo uždarytos, nors iki pietų pertraukos dar buvo likusios 6 minutės. Tarnybos darbuotoja I. K. atidarė duris tam, kad išleistų klientą, tačiau, pamačiusi jį, duris uždarė, norėdama jo neįsileisti. Nurodė, kad jis neleido minėtai darbuotojai uždaryti durų, įėjo į Tarnybą ir ant dokumentų priėmimo lentynos padėjo savo skundą ir prašymą, prašydamas šiuos dokumentus užregistruoti. Tarnybos darbuotoja L. D. į jį nekreipė dėmesio ir vartė madų žurnalą. Palaukus apie 5 minutes, dokumentai nebuvo priimti. Kadangi liko 1 minutė iki pietų pertraukos, Tarnybos darbuotojos pradėjo reikalauti, kad jis pasišalintų iš patalpų. Nurodė, kad bandė nufotografuoti Tarnybos laikrodį, rodantį 11.59 val., Tarnybos duris, bet L. D. bandė iš jo rankų ištraukti telefoną, ant jo šaukė, įžeidinėjo ir nagais apdraskė ranką. Tada paėmė ant lentynos jo padėtus dokumentus, juos sudraskė ir išmetė už durų. Kadangi L. M. nebuvo įvykio liudytoja, mano, kad parašyti pareiškimą policijai, liudyti policijoje ir teisme ją privertė Tarnybos direktorė S. P.. Jo teigimu, Tarnybos darbuotojų parodymai pirmosios instancijos teisme vieni kitiems prieštarauja. 2009-05-21 ir 2009-05-25 tarp jo ir Tarnybos darbuotojų įvyko paprastas konfliktas, jokio chuliganizmo jo veiksmuose nebuvo. L. M., remdamasi melagingais faktais, pareiškimuose policijai jį įžeidė, apšmeižė, todėl atsisakymas suteikti teisinę pagalbą dėl skundo parengimo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka yra nepagrįstas,  nes jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, socialinė padėtis atitinka Įstatyme numatytus kriterijus, jo atžvilgiu yra padaryto nusikaltimo požymiai, jam sukelta materialinė ir nematerialinė žala, kuri turi būti atlyginta pagal teisės specialisto parengtą skundą teismui privataus kaltinimo tvarka. Pažymėjo, jog jo skunde buvo aiškiai ir konkrečiai suformuluotas prašymas skirti teisinę pagalbą dėl jo įžeidimo ir šmeižimo, todėl atsisakymas suteikti pagalbą dėl to, kad jis nurodė prašyme, jog L. M. veiksmai atitinka  LR BK 236 str., 228 str. yra formalaus, biurokratinio pobūdžio, siekiant neteisėtu būdu išvengti teisinės pagalbos suteikimo.

Atsakovo  Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos  atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).

Atsakovas atsiliepime į skundą  su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė  skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą yra teisėtas ir pagrįstas.  BPK XXX skyriaus 407 str. numatytas baigtinis privataus kaltinimo bylų sąrašas, kuriose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 str. numatytus atvejus (perėjimas iš privataus kaltinimo į valstybinį kaltinimą).Pareiškėjo prašyme nurodytos nusikalstamos veikos, t.y. BK 236 str. ir 228 str., dėl kurių pareiškėjas nori kreiptis  į teismą privataus kaltinimo tvarka, nepriskiriamos privataus kaltinimo byloms. Pagal šių nusikalstamų veikų požymius ikiteisminis tyrimas pradedamas BPK 166 str. nustatyta tvarka,  todėl Kauno tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjo reikalavimas suteikti antrinę teisinę pagalbą parengti skundą  (pareiškimą) Vilniaus miesto 3-ąjam apylinkės teismui privataus kaltinimo tvarka yra  akivaizdžiai nepagrįstas  ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus, atsisakė suteikti teisinę pagalbą. Nurodė, jog  byloje nėra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, kurioms esant, būtų galimas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo.

Skundas iš dalies tenkinamas.

Ginčas kilęs dėl atsakovės Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-3165-3925 ( b.l.50 ) pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas V. S. 2010-11-09 prašymu, reg. 2010-11-11, Nr.TP-1(2.1)-3165 (b.l. 62-63) kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Prašymo turinys patvirtina, jog pareiškėjas prašė suteikti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skundo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka surašymui ir atstovavimui teisme siekiant apkaltinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vedėją L. M., pastarajai einant Tarnybos direktorės pareigas, jo šmeižimu ir įžeidimu.

Pareiškėjas Tarnybos darbuotojos veiksmų neteisėtumą dėl jo šmeižimo ir įžeidimo siejo su L. M. rašytais dviem 2009-05-25 pareiškimais, adresuotais  Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2009-05-21 ir 2009-05-25  Tarnybos patalpose įvykusių incidentų tarp pareiškėjo ir Tarnybos darbuotojų, kuriais buvo  prašoma nubausti V. S. įstatymų nustatyta tvarka dėl netinkamo elgesio su Tarnybos darbuotojais ( b.l. 15-18).

Minėtų pareiškimų pagrindu V. S. 2009-06-29 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 str. (dėl nedidelio chuliganizmo) (b.l.19-20). 2009-09-04 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutarimu už šį administracinį pažeidimą  buvo skirta 200Lt bauda ( b.l. 22-25). Teisminis ginčas dėl  administracinės nuobaudos pagrįstumo  ir teisėtumo nėra pasibaigęs. 2010-12-14 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal V. S. apeliacinį skundą 2009-09-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą panaikino ir bylą grąžino teismui nagrinėti iš naujo ( b.l. 52-54).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2010 m.  lapkričio 16 d. sprendimu  Nr. TP-2-(2.2)-10-N-3165-3925  Kauno Tarnyba pareiškėjui atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos  įstatymo ( toliau- Įstatymo) 11 straipsnyje  6 dalies  1 punkte ir  2punkte numatytais pagrindais, motyvuodama pareiškėjo reikalavimų akivaizdžiu nepagrįstumu ir atstovavimo byloje neperspektyvumu.

Administracinėje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas atitinka kriterijus, kuriems esant skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Skundo surašymas kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir atstovavimas baudžiamojoje byloje patenka į antrinės teisinės pagalbos teikimo sąvoką, apibrėžtą Įstatymo 2str. 3d.

2010 m. lapkričio 16 d. Kauno tarnybos  sprendimas  Nr. TP-2-(2.2)-10-N-3165-3925,  kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, yra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, todėl jam turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Viešojo administravimo įstatymas (8 straipsnis) administraciniam aktui kelia bendrus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Šio straipsnio 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą" (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008);

Kauno tarnyba atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą iš esmės dėl to, kad pareiškėjas kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo L. M. atžvilgiu privataus kaltinimo tvarka pagal BK 236 str. (dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą) bei pagal  BK 228 str. (piktnaudžiavimo), o minėtos nusikalstamos veikos nepatenka į BPK  407 str. numatytą baigtinį privataus kaltinimo bylų sąrašą, todėl, Kauno Tarnybos nuomone,  pareiškėjo reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas, atstovavimas byloje neperspektyvus.

Teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog 2010-11-09 prašymu, reg. 2010-11-11, Nr. TP-1(2.1)-3165 V. S. prašė suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skundo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl jo šmeižimo ir įžeidimo  parengimui ir atstovavimui  baudžiamojoje byloje. Prašymo turinys patvirtina, jog jis buvo išreikštas konkrečiai ir suprantamai. Ta aplinkybė, jog V. S. pareiškime skirti teisinę pagalbą  buvo nurodyta, jog  L. M. veiksmuose, jo teigimu, taip pat yra  BK 236 str. ir 228 str. numatytų veikų požymiai, neatleido  Kauno Tarnybos nuo pareigos išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo skundo surašymui dėl privataus kaltinimo pateikimo teisme pagal BK 154 str., 155 str. ( dėl šmeižimo ir įžeidimo).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog Kauno tarnybos sprendimas yra formalaus pobūdžio atsisakymas teikti teisinę pagalbą, esminis pareiškėjo prašymas liko neišnagrinėtas, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas, minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą jį panaikinti ( ABTĮ 89 str. 1d. 3p.), nepasisakant dėl kitų skundo argumentų. Atsakovė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo V. S. 2010-11-09 prašymą, reg. 2010-11-11, Nr. TP-1(2.1)-3165 iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą, atsižvelgiant į  prašymo turinį ( ABTĮ 88 str. 2p.).

Įpareigojus atsakovą pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo suteikti antrinę teisinę pagalbą yra išankstinio pobūdžio, priklauso viešojo administravimo subjekto kompetencijai, todėl netenkintinas. Priėmus naują sprendimą, ateity netrukdoma pareiškėjui kreiptis į teismą su šio pobūdžio reikalavimu.

Pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 1000 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus  viešojo administravimo  subjekto veiksmus ( neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą,  3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ( neveikimo) ir atsiradusios žalos ( CK 6.271 str.) ir  pagrindus jas įrodymais. Pareiškėjas civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė ( ABTĮ 57 str.).

Skunde neišdėstytas turtinės žalos atsiradimo pagrindas.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str.  1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė ( 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 -95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nenustatyta. Ta aplinkybė, jog atsakovas netinkamai (formaliai) išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nesudaro pagrindo žalos atlyginimo priteisimui. Be to, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Jie (paaiškinimai) turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1000 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vadovaudamasi administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 p.  teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m.  lapkričio 16 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-3165-3925.

Įpareigoti atsakovę Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą  išnagrinėti pareiškėjo V. S. 2010-11-09 prašymą, reg. 2010-11-11, Nr. TP-1(2.1)-3165 iš naujo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                                   Janina Vitunskienė

                                                                                                                                Kęstutis Gudynas

                                                                                                               Rimantas Giedraitis