Civilinė byla Nr. e2-882-241/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00164-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens atskirąjį skundą, paduotą civilinėje byloje Nr. eB2-2658-432/2020 pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AV Systems“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „AV Systems“ 2019 m. sausio 22 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1, kuriuo nutarta įmonės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, neteisėtu ir jį panaikinti, taip pat panaikinti kitus BUAB „AV Systems“ kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie buvo priimti po 2019 m. sausio 22 d., ir nutraukti pradėtą BUAB „AV Systems“ bankroto procesą ne teismo tvarka.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis, įrodančius, kad BUAB „AV Systems“ bankroto proceso buvo galima išvengti arba įrodymus, jog įmonei buvo galima taikyti restruktūrizavimo procesą, taip pat įpareigojo trečiąjį asmenį – įmonės vadovą V. R. pateikti teismui duomenis apie įmonės finansinę būklę, iš kurių būtų galima spręsti apie jos nemokumą ir negalėjimą taikyti restruktūrizavimo.
3. Pareiškėjas E. B. pateikė teismui paaiškinimus ir prašymą išreikalauti iš BUAB „AV Systems“: 1) duomenis, kurie patvirtintų kaip susidarė 126 139,37 Eur įmonės įsipareigojimų suma; 2) įmonės 2019 m. sausio 22 d. balansą ir pelno nuostolių ataskaitą; 3) apskaitos dokumentus, kurie patvirtintų 2019 m. sausio 22 d. balanse ir pelno nuostolių ataskaitoje nurodytus duomenis; 4) duomenis ir dokumentus, kurie parodytų įmonės turto pokyčius nuo 2018 m. sausio 1 d.; 5) duomenis ir dokumentus, kurie patvirtintų kaip buvo panaudotos piniginės lėšos, gautos pagal 2015 m. gruodžio 22 d. sutartį su BĮ Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru; 6) duomenis ir dokumentus apie kitus įmonės vykdytus projektus ir iš jų gautas pajamas laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m. Pareiškėjas nurodė, jog papildys rašytinius paaiškinimus apie tai, kad bankroto proceso buvo galima išvengti ir įmonei buvo galima taikyti restruktūrizavimo procesą ar kitas mokumo atkūrimo priemones, kai byloje bus gauti duomenys iš trečiojo asmens ir jei bus tenkintas jo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo.
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi išdavė pareiškėjui E. B. ir jo atstovams (advokatams) liudijimą, suteikiantį teisę iš BUAB „AV Systems“ nemokumo administratoriaus gauti prašomus duomenis ir dokumentus; teismas nustatė pareiškėjui naują 21 (dvidešimt vienos) kalendorinės dienos terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos 2020 m. vasario 19 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.
5. Trečiasis asmuo 2020 m. kovo 23 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties, kuriame prašė minėtą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – teismo liudijimo pareiškėjo prašomiems išreikalauti įrodymams neišduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi trečiojo asmens V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties atsisakė priimti.
7. Teismas nurodė, kad nutartis, priimta įrodymų rinkimo klausimu (dėl liudijimo išdavimo), yra neskundžiama, kadangi nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, be to negali užkirsti kelio tolesnei bylos eigai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Trečiasis asmuo V. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti trečiojo asmens skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartyje, kuria išduotas teismo liudijimas, aiškiai nurodyta, kad teismo procesinis sprendimas gali būti skundžiamas, t. y. teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui. Taigi pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs priimti trečiojo asmens atskirąjį skundą, pakeitė savo poziciją, nepagrįstai apribodamas proceso dalyvių galimybes kvestionuoti nutarties teisėtumą, nors anksčiau ribojimai nurodyti nebuvo.
8.2. Teismas, žinodamas visuotinai taikomas rekomendacijas dėl socialinių kontaktų mažinimo (vengimo), turėjo pakankamą pagrindą įvertinti, ar iš tiesų duoti nurodymai, susiję su teismo liudijimu, nėra pertekliniai ir yra reikšmingi ginčo baigčiai, t. y. įrodinėjimo objektui. Nagrinėjamu atveju teismas apskritai netyrė ir neanalizavo trečiojo asmens atskirojo skundo turinio, dėl galimybė pasinaikinti arba modifikuoti nutartį.
8.3. Trečiojo asmens atskirajame skunde dėl teismo nutarties, kuria išduotas liudijimas, buvo pateikti argumentai, liudijantys teismo procesinio sprendimo nepagrįstumą bei ydingumą. Skunde buvo nurodyta, kad įpareigojimas buvo duotas nepaisant to, jog byloje yra pateikti duomenys, leidžiantys įvertinti ginčo baigčiai svarbias aplinkybes – įmonės (ne)mokumą, įpareigojimas suformuluotas abstrakčiai, nenurodant konkretaus dokumentų sąrašo ir kt. Tačiau pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, kuria atsisakyta priimti skundą, visos šios aplinkybės faktiškai liko neištirtos (neįvertintos).
8.4. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek kiti proceso dalyviai disponuoja aktualiais duomenimis, kurių pagrindu visapusiškai gali būti įvertinta aplinkybė, ar įmonė 2019 m. sausio 22 d. buvo nemoki. Būtent ši aplinkybė yra esminė nagrinėjamoje byloje ir jai nustatyti papildomų duomenų rinkti nereikia. Todėl pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į ginčo esmę, nepagrįstai išdavė pareiškėjui liudijimą rinkti (gauti) papildomus duomenis, kurie neabejotinai yra pertekliniai ir ginčo baigčiai nėra aktualūs.
8.5. Pirmosios instancijos teismas išdavė pareiškėjui liudijimą gauti duomenis (dokumentus), tačiau 2020 m. kovo 13 d. nutartyje duomenų (dokumentų) kategorijos yra nurodytos tik abstrakčiai, neidentifikuojant, kokius konkrečiai dokumentus bus privaloma teikti pareiškėjui, vykdant minėtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartyje nėra nurodytas konkretus dokumentų sąrašas, o tai gali sąlygoti įvairias teismo procesinio sprendimo turinio interpretacijas.
9. Pareiškėjas E. B. prašo trečiojo asmens V. R. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Trečiasis asmuo ignoruoja aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartimi buvo išspręsti du klausimai – dėl teismo liudijimo išdavimo ir termino trūkumams pašalinti pratęsimo. Trečiasis asmuo skundą teikė būtent dėl išduoto teismo liudijimo įrodymams gauti. Pastaroji nutarties dalis yra neabejotinai neskundžiama atskiruoju skundu. Vien tai, kad teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad nutarties dalis dėl liudijimo yra neskundžiama, nereiškia, kad ji tampa skundžiama.
9.2. Teismų praktikoje suformuotas draudimas skųsti CPK 199 straipsnio pagrindu priimtas nutartis dėl įrodymų išreikalavimo ar teismo liudijimų išdavimo yra sietinas su proceso operatyvumu bei tuo, kad tokios nutartys neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui. Klausimas dėl teismo liudijimo apskundimo ir jo vykdymo yra išspręstas galutinai bei nekvestionuotinas procesine prasme. Trečiojo asmens skundo teiginiai dėl šalyje įvesto karantino yra visiškai deklaratyvūs ir nelogiški. Šalyje įvestas karantino režimas nėra neterminuotas, be to jis nesudaro pagrindo kitaip aiškinti teisės normas ir teismų praktiką.
9.3. BUAB „AV Systems“ pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka buvo inicijuotas itin skubotai, nuslepiant įvykusi susirinkimą nuo pareiškėjo, pastarajam nežinant tikrosios įmonės finansinės padėties bei poreikio taikyti mokumo atkūrimo priemones.
9.4. BUAB „AV Systems“ pradėto bankroto proceso ne teismo tvarka priežastys turi būti įvertintos itin atidžiai, turint omenyje trečiojo asmens V. R. galimą ketinimą nuslėpti įmonės veiklos perkėlimą bei įvertinant ar tikrai būtų racionalu šioje situacijoje vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Dėl to būtina įvertinti visus byloje reikšmingos duomenis, kurie gautini išduoto teismo liudijimo pagrindu. Tik tokiu būdu bus išsiaiškinta, ar įmonei bankroto procesas ne teismo tvarka inicijuotas pagrįstai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
11. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiais atvejais: 1) CPK numatytais atvejais (t. y. kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta CPK); 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
12. Taigi galimybė tarpines nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo turi būti arba expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Toks aiškinimas grindžiamas logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka, o pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktas).
13. CPK 199 straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinių įrodymų išreikalavimą, numatyta, kad rašytiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų, siunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui (2 dalis), taip pat teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (4 dalis). Tačiau nurodytame CPK 199 straipsnyje ir kitose proceso normose nėra tiesiogiai įtvirtinta šalių teisė joms nepalankų rezultatą, susijusį su rašytinių įrodymų išreikalavimu (teismo liudijimo (ne)išdavimu), apskųsti atskiruoju skundu. Tokiu atveju vertintina, ar toks teismo procesinis veiksmas (nutartis) užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
14. Remiantis kasacinio teismo praktika, nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis), kuria pareiškėjui išduotas teismo liudijimas, suteikiantis teisę iš BUAB „AV Systems“ nemokumo administratoriaus gauti rašytinius įrodymus, nesudaro jokių kliūčių bylos eigai. Priešingai, išduodant pareiškėjui teismo liudijimą sudaryta prielaida tęsti procesą – surinkti į bylą reikiamus (papildomus) įrodymus. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. kovo 25 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti trečiojo asmens atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria išduotas teismo liudijimas.
15. Šią poziciją pagrindžia ir teismų formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai, priimti CPK 199 straipsnio pagrindu, negali būti skundžiami atskiraisiais skundais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-335-407/2019; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-464/2018; 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1111-516/2015).
16. Pirmosios instancijos teismo padarytas apsirikimas, nutarties rezoliucinėje dalyje netinkamai (neaiškiai) nurodant nutarties apskundimo tvarką, nesudaro pagrindo nukrypti nuo imperatyvaus teisinio reglamentavimo ir nesuteikia byloje dalyvaujantiems asmenims teisės atskiruoju skundu skųsti apeliacijos objektu negalintį būti teismo procesinį sprendimą (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-512-781/2020).
17. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020).
18. Remiantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo teikia atskirąjį skundą dėl apeliacijos objektu negalinčios būti 2020 m. kovo 13 d. nutarties, ir dėl to atsisakydamas priimti trečiojo asmens atskirąjį skundą, ne tik neprivalėjo, tačiau ir negalėjo pasisakyti dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, susijusių su minėtos nutarties teisėtumu ir (ar) pagrįstumu. Tokių argumentų, kurie sudaro didžiąją dalį šioje byloje pateikto skundo, vertinti negali ir apeliacinės instancijos teismas, todėl dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog trečiasis asmuo siekia inicijuoti apeliacinį procesą dėl šiuo atveju apeliacijos objektu negalinčio būti teismo procesinio sprendimo. Nei šioje nutartyje aptarti, nei kiti atskirojo skundo argumentai kitokio vertinimo nesuponuoja, todėl skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Gasiūnienė