Administracinė byla Nr. eAS-668-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00062-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 46

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) ir Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. vasario 12 d. rašto Nr. Sr-775 (25.1.11E) „Dėl rašto „Atsakymas į 2020-01-28 gautą raštą Nr. SR-518(25.1.11E)“ panaikinimo, įpareigojimo Administracijos Socialinės paramos skyrių skirti pareiškėjui vienkartinę pašalpą ir ją padidinti iki 259 Eur bei 14 142 Eur žalos atlyginimo.

Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui procesinį dokumentą „Pakartotinis prašymas/pareiškimas dėl nušalinimo“, kuriuo pareiškė nušalinimą administracinę bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai ir teismo pirmininkui, taip pat prašė, kad pareiškimą dėl nušalinimo nagrinėtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko ir Panevėžio rūmų teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Nijolės Čekanauskienės, nušalinimo ir už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskyrė pareiškėjui V. J. 110 Eur baudą.

Teismas nurodė, kad pakartotinį prašymą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo ir pareikštą nušalinimą teismo pirmininkui pareiškėjas motyvuoja tuo, jog Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nėra didelės įstrižainės monitoriaus – įrankio posėdžiui vesti ir nebuvo užsakyta teismo posėdžių salė su tinkama aparatūra Panevėžio apygardos teisme, kad tik gavus Panevėžio miesto savivaldybės vadovų atsakymus į jo pateikiamus klausimus, būtų galima spręsti kitus procesinius reikalavimus; teisėja D. Zlatkuvienė nutartimi atmetė jo prašymą dėl Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnio; teismo pirmininkas R. Giedraitis pasielgė neatsakingai, situaciją vertino paviršutiniškai, abstrakčiai, nepriėmė nutarties iš Kauno į Panevėžį atgabenti XXL monitorių, nepasirūpino bylos nagrinėjimu tam pritaikytoje auditorijoje Kaune, nenurodė kviesti liudytojus, užsiėmė grasinimo veiksmu dėl skirtinos baudos; teisėjų kolegija pakeitė bylos nagrinėjimo būdą iš žodinio į rašytinį. Pareiškėjas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų reiškia šį nušalinimą.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 7 dalį pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. Pareiškėjas reiškia pakartotinį nušalinimą Panevėžio rūmų teisėjų kolegijai, be kita ko, ir dėl procesinių veiksmų (atlikimo, neatlikimo), dėl kurių buvo pareiškęs nušalinimą 2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje (pvz., posėdžių salėje nesančio didelio monitoriaus, neorganizuojant teismo posėdžio kitoje vietoje, neiškviestų liudyti jo pageidaujamų asmenų) ir dėl jų pasisakyta Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartyje. Akivaizdu, kad toks pareiškėjo veiksmas prieštarauja ABTĮ 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtintam reglamentavimui.

Teismas pažymėjo, kad iš procesinio dokumento, kuriame reiškiamas nušalinimas, turinio matyti, jog pareiškėjui yra žinomi teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti ABTĮ 44 straipsnyje. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nurodytų galimų teisėjų ar teismo pirmininko nušalinimo pagrindų pareiškėjas nenurodo, iš esmės nušalinimą reiškia subjektyviais samprotavimais apie administracinės bylos nagrinėjimo, teismo posėdžio organizavimo tvarką, menamomis procesinių veiksmų atlikimo (neatlikimo) pasekmėmis. Aplinkybių, kurios keltų abejonių administracinę bylą nagrinėjančių Panevėžio rūmų teisėjų ar teismo pirmininko nešališkumu ar jų suinteresuotumu bylos baigtimi nenurodo, įrodymų, galinčių pagrįsti teisėjų ar teismo pirmininko šališkumą, nepateikia, todėl pareiškimą dėl Panevėžio rūmų teisėjų kolegijos ir Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko nušalinimo teismas atmetė.

Teismas taip pat nustatė, kad nepagrįstą nušalinimą teisėjų kolegijai šioje byloje pareiškėjas reiškia antrą kartą, galimus teisėjų nušalinimo pagrindus ir įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisėjų nušalinimą, teismų praktiką šiuo klausimu teismas buvo išaiškinęs šioje byloje 2020 m. rugsėjo 4 d. priimtoje nutartyje. Minėtoje nutartyje buvo akcentuojama, kad nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti baudą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas šioje byloje reiškia akivaizdžiai nepagrįstą pakartotinį nušalinimą administracinę bylą nagrinėjančiai Panevėžio rūmų teisėjų kolegijai, be kita ko, ir tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, todėl vertino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise ir skyrė jam 110,00 Eur baudą (ABTĮ 44 str. 7 d., 83 str. 2 d.).

III.

Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl teismo ir teisėjų kolegijos nušalinimo tenkinti ir užtikrinti pareiškėjo procesines teises e-procese e-priemonėmis: didelės įstrižainės monitoriumi ir lazeriniu rodikliu, kuris būtinas pristatant informaciją tame monitoriuje.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teisėja tik ambicijų vedama be jokio teisinio pagrindo paskyrė jam 110 Eur baudą. Šį faktą vertina tik kaip teisėjos bejėgiškumo ir pykčio apraišką, nes gina savo procesines teises ir reikalauja e-bylai nagrinėti reikiamų e-priemonių. Dėl to nutarties dalis dėl baudos paskyrimo turėtų būti panaikinta, nes nėra užtikrintas ABTĮ 13 straipsnio vykdymas teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad ir toliau palaiko savo pareiškimą dėl nušalinimo. Kritikuoti teismą jį įgalioja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnis, o už kritiką draudžiama persekioti ir bausti. Todėl teismo nutartis naikintina visiškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi priimta pareiškėjo V. J. atskirojo skundo dalis dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjos, turinčios didžiausią teisėjo stažą teisme, Laisvutės Kartanaitės 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties skirti pareiškėjui 110 Eur baudą. Pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjos, turinčios didžiausią teisėjo stažą teisme, Laisvutės Kartanaitės 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko ir Panevėžio rūmų teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės, Nijolės Čekanauskienės, nušalinimo atsisakyta priimti.

Taigi nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui V. J. už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirta 110 Eur bauda, teisėtumas ir pagrįstumas. 

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai šio įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia to teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimu gali būti pripažinti nušalinimai, kurie reiškiami nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1082/2014; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje AS-120-822/2015 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad nagrinėjant šią administracinę bylą teismo posėdyje, įvykusiame 2020 m. rugsėjo 2 d., pareiškėjas V. J. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai (teismui). Pareiškėjas nušalinimą argumentavo tuo, kad elektroninėje byloje nėra galimybės jam pademonstruoti grafinius įrodymus, o teismas bylos nagrinėjimui nepasirinko kitos vietos, į teismo posėdį nėra pakviesti jo nurodyti liudytojai, o atsakovų atstovė nesugebės atsakyti į jo klausimus. Išreiškė nuomonę, kad nėra galimybės nagrinėti bylą iš esmės, todėl reiškia teisėjams nušalinimą. Regionų apygardos administracinio teismo pirmininkas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, susipažinęs su administracine byla ir išklausęs 2020 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio, kuriame pareiškėjas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai (teismui), garso įrašą, nustatė, kad pareiškėjas nušalinimą iš esmės grindžia prielaidomis, menamu negalėjimu nagrinėti bylą iš esmės, į ateitį nukreiptais samprotavimais apie proceso dalyvių (atsakovų atstovės) gebėjimą (negebėjimą) atsakyti į jo klausimus, teismo atliktais (neatliktais) procesiniais veiksmais, kurių teisėtumą bei pagrįstumą gali patikrinti apeliacinės instancijos teismas. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kurios gali kelti abejonių bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos (teismo) nešališkumu arba suinteresuotumu bylos baigtimi, nesant nusišalinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjo pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos (teismo) nušalinimo atmetė. Nagrinėjamu atveju teismo pirmininkas nenustatė piktnaudžiavimo nušalinimo teise pagrindų, tačiau pažymėjo, kad ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis numato, jog nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė pakartotinį prašymą, kuriame pareiškė nušalinimą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, teisėjų kolegijai bei teismo pirmininkui R. Giedraičiui ir prašė juos nusišalinti. Taip pat prašymą prašė perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 45 straipsnio, nustatančio pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarką, 1 dalį, kai šio įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia to teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Kai bylai nagrinėti yra sudaryta teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems teisėjų kolegijos nariams, nušalinimo klausimą sprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems (kuriam) nušalinimas nėra pareikštas. Jeigu balsų už ir prieš nušalinimą yra po lygiai, teisėjas laikomas nušalintu. Pareiškus pakartotinį nušalinimą, grindžiamą tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija (ABTĮ 45 str. 2 d.). Kai nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas (ABTĮ 45 str. 3 d.).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis.

Nagrinėjamu atveju pareikšti nušalinimai iš esmės buvo grindžiami teisėjų kolegijos atliktais procesiniais veiksmais, priimtais sprendimais, su kuriais nesutinka pareiškėjas, t. y. iš esmės pareiškimuose buvo keliamos abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo (pareiškėjo teigimu, dėl nepasiruošimo nagrinėti administracinės bylos) taip pat teismo neveikimo, t. y. neturėjimu didelės įstrižainės monitoriaus įrankio posėdžiui vesti, tinkamos posėdžių salės su tinkama elektronine įranga neužtikrinimu, teismo arogancija.

Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 8 d. pakartotiniame pareiškime dėl nušalinimo taip pat nurodė, kad teismo pirmininkas R. Giedraitis pasielgė labai neatsakingai, nes situaciją vertino paviršutiniškai abstrakčiai, užsiėmė grasinimo veiksmu dėl skirtinos baudos, bet ne teismų autoriteto gerinimu. Po šios teismo pirmininko nutarties teisėjų kolegija pakeitė bylos nagrinėjimo būdą iš žodinio į rašytinį be jokio motyvo, tai taip pat sudaro nušalinimo pagrindą. Akcentavo, kad teismo teisėjai privalo elgtis atsakingai priimdami sprendimus, vadovautis teisėjų garbės principu ir etika, ko šiame procese pareiškėjas pasigedo, nepriklausomai nuo ABTĮ 44 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų, kurie tik apibrėžia teisėjų procesinę padėtį ir galimą nepotizmo įtaką bylos rezultatui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.

Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjų kolegija, teismo pirmininkas būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi, nei reikšdamas nušalinimus, nei teikdamas šį atskirąjį skundą.

Pažymėtina, kad pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartyje buvo nurodyti ABTĮ nustatyti nušalinimo pagrindai, taip pat tai, jog nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise – teismas turi teisę skirti baudą (ABTĮ 83 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo nušalinimai pareikšti nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių, be to, nušalinimo klausimai buvo išspręsti atmetant pareiškėjo pareiškimus, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl ko nesutinka su jam paskirta bauda, nekvestionuoja paskirtos baudos dydžio, konstatuoja, kad pareiškėjo pakartotinai teikiami nepagrįsti pareiškimai dėl teisėjų kolegijos, teismo nušalinimo vertintini kaip trukdantys teismo darbą, todėl pareiškėjo veiksmai pagrįstai pripažinti piktnaudžiavimu nušalinimo teise, o pareiškėjui paskirta 110 Eur bauda vertinama kaip pagrįsta ir teisinga.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia baudos skyrimo pagrįstumą patvirtinančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui V. J. paskirta 110 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                        Rytis Krasauskas

                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                        Skirgailė Žalimienė