Civilinė byla Nr. e2S-392-661/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37661-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.2; 3.1.6.1; 3.2.3.6.1.2.2; 3.3.1.17; 3.3.2.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų E. R., V. B., J. N. ir S. D. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti naudojamo žemės sklypo nuomos sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – S. D., R. M., J. J., D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., A. T., K. S., P. S., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P. ir L. M., B. L., G. Č., K. S., E. R., V. B., J. N., E. R., A. R., J. R., V. K., E. V., M. Ž., J. M..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti naudojamo žemės sklypo nuomos sutartį, kuriuo ieškovė prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2018-10-23 sprendimą Nr. 49SJN-2315-(14.49.105.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su UAB „SKR Baltic“ jos naudojamo valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; įpareigoti atsakovą į bylą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus turimo UAB ,,SKR Baltic“ 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymo ir jo priedų elektronines kopijas

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-338-466/2020, patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SKR Baltic“ prašymą skirti ekspertizę bei sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė. Teismas taip pat pažymėjo, kad nutartis dalyje dėl bylos sustabdymo per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą, kitoje dalyje (dėl ekspertizės skyrimo) nutartis neskundžiama.

3.       2020 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų E. R., V. B., J. N. ir S. D. atskirieji skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuriais prašė panaikinti minėtą teismo nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimis atsisakė priimti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų E. R., V. B., J. N. ir S. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

5.       Teismas nustatė, kad iš pateiktų trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atskirųjų skundų turinio matyti, jog atskirųjų skundų argumentai iš esmės yra dėstomi dėl paskirtos ekspertizės, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, ekspertizės skyrimas ar atsisakymas ekspertizę paskirti atskiruoju skundu neskundžiamas, todėl nurodyti argumentai dėl to, kad teismas nesuteikė teisės nei pateikti savo ekspertizės klausimus, nei pasiūlyti savo eksperto kandidatūrą, neturi teisinės reikšmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų E. R., V. B., J. N. ir S. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis panaikinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1.                      Teismas Nutartyse visiškai nepasisakė dėl esminių Trečiųjų asmenų argumentų - Tretieji asmenys Atskiruosiuose skunduose nurodė ir akcentavo, jog šioje civilinėje byloje Teismas dėl nesuprantamų priežasčių nesuteikė teisės Tretiesiems asmenims nei pateikti savo ekspertizės klausimus, nei pasiūlyti savo eksperto kandidatūrą ir veikė išimtinai Ieškovo interesais.

6.2.                      Teismas nenurodė, jog proceso dalyviai turi pateikti savo eksperto kandidatūras bei suformuoti klausimus ekspertui. Šalys buvo įpareigotos pateikti atsiliepimą tik dėl ekspertizės skyrimo, su kurios paskyrimu Tretieji asmenys nesutiko.

6.3.                      Ta aplinkybė, jog Teismas nesuteikė teisės Tretiesiems asmenims suformuoti klausimus ekspertams bei pateikti savo eksperto kandidatūrą turi esminės reikšmės, kadangi Teismas savo procesiniu sprendimu pažeidė Trečiųjų asmenų teises, teisėtus interesus bei imperatyvias civilinio proceso normas.

6.4.                      Pažeisdamas CPK 213 str. nuostatas, Teismas nesuteikė Tretiesiems asmenims teisės pateikti ir suformuoti savo klausimus ekspertams, kurie, priešingai nei Ieškovo nurodyti klausimai, būtų tikslesni ir būtų suformuoti kaip faktiniai, o ne teisiniai klausimai.

7.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB ,,SKR Baltic“ prašo nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, E. R., V. B., J. N. ir S. D. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, E. R., V. B., J. N. ir S. D. po 1 000 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovui UAB ,,SKR Baltic“. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išspręstas ekspertizės paskyrimas, atskiraisiais skundais yra neskundžiamos. Teisinė pozicija, kad nutartys dėl ekspertizės paskyrimo negali būti apeliacijos objektu, yra aiškiai išreikšta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-743-196/2015). Taigi, tiek CPK nuostatuose, tiek suformuotoje teismų praktikoje yra įtvirtina, kad teismo nutartys, susijusios su ekspertizės skyrimo klausimais (išskyrus avanso sumokėjimą), negali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.

7.2.                      Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties taip pat buvo daugiau negu aišku, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiama tik nutarties dalis dėl bylos sustabdymo, bet ne dėl ekspertizės skyrimo. Taigi byloje dalyvaujantys asmenys skųsdami teismo nutartį galėjo apeliuoti dėl to, kad net ir paskyrus ekspertizę bylą galima toliau nagrinėti, sprendžiant joje kažkokius kitus klausimus, kuriems išspręsti nėra būtina sulaukti teismo paskirtos ekspertizės rezultatų. Tačiau nei viename atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties panaikinimo tokie klausimai nėra keliami, nes išimtinai visi trečiųjų asmenų atskirųjų skundų argumentai yra susiję su teismo paskirta ekspertize, jos tikslingumu, paskirtu teismo ekspertu ir tariamu trečiųjų asmenų teisių pažeidimu, neva nesuteikiant jiems galimybės užduoti klausimų ekspertui ir pasiūlyti savo ekspertą.

7.3.                      Pirmosios instancijos teismas ekspertizę paskyrė siekdamas nustatyti aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai. Tokių klausimų ar procesinių veiksmų, kuriuos teismas privalėtų atlikti nelaukdamas paskirtos ekspertizės rezultatų, tretieji asmenys savo atskiruosiuose skunduose nenurodė, jie skundė ne bylos sustabdymą, bet ekspertizės skyrimą.

7.4.                      Tretieji asmenys, 2020-01-20 pateikdami atskiruosius skundus būtent dėl neskundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, jokių realių argumentų dėl skundžiamos nutarties dalies, t. y. dėl bylos sustabdymo, kas galėjo būti apeliacijos objektu skunde, nepateikė. Kuomet teismas tai aiškiai aprašė 2020 m. sausio 20 d. nutartyse, tretieji asmenys apskundė ir šias nutartis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       Byloje pateiktu atskiruoju skundu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų E. R., V. B., J. N. ir S. D. skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis, kuriomis buvo atsisakyta priimti apeliantų skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. kuria byla buvo sustabdyta paskyrus ekspertizę. Atskirąjį skundą apeliantai argumentuoja tuo, kad teismas paskirdamas ekspertizę nesuteikė apeliantams galimybės pateikti savo klausimus ekspertui, taip pat siūlyti eksperto kandidatūrą.

10.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

11.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

12.       Eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o teismo veiksmai skiriant ekspertizę, yra susiję su įrodymų rinkimu. Civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutarties dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo, o taip pat ir su tuo tiesiogiai susijusių klausimų, tokių kaip ekspertizės objekto, ekspertų kandidatūros parinkimas, klausimų formulavimo ir pan. Teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl ši nutartis negali būti apeliacijos objektu. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018).

13.       Pažymėtina, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai dėl teismo nutartimi išspręstų su ekspertize susijusių klausimų (ekspertizės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, paskirto eksperto ir ekspertui pateiktų klausimų (ne)tinkamumo ir kt.), bylą išnagrinėjus iš esmės, apelianto nuožiūra, galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, apeliantams nėra užkirsta galimybė patiems pareikšti teismui prašymą dėl ekspertizės skyrimo, siūlyti savo eksperto kandidatūrą, taip pat formuluoti klausimus ekspertui.

14.       CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Kaip nurodyta pirmiau, bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymų leidėjo yra paliktas teismo diskrecijai, todėl teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą.

15.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ekspertizę paskyrė siekdamas nustatyti aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai. Tokių klausimų ar procesinių veiksmų, kuriuos teismas privalėtų atlikti nelaukdamas paskirtos ekspertizės rezultatų, apeliantai atskirajame skunde nenurodė.

16.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas reglamentuojančias atsisakymą priimti atskirąjį skundą, kai jis yra pateikiamas dėl ekspertizės paskyrimo, o pateikto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista.

17.       Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų bylos duomenų analizė apelianto veiksmų teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu neteikia pagrindo kvalifikuoti kaip sąmoningo tyčinio veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, kuris būtų pakankamas pagrindas taikyti apeliantui CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis palikti nepakeistas.

Atmesti prašymą dėl baudos skyrimo.

Teisėjas                                                             Alvydas Barkauskas