Civilinė byla Nr. e2A-357-302/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00165-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ir atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1752-653/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl skolos priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Eurovia Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė panaikinti atsakovės priskaičiuotus 9 160,37 Eur delspinigius, pripažinti atsakovės atliktą įskaitymą negaliojančiu, priteisti iš atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos 9 160,37 Eur skolą, 377,17 Eur palūkanas; 8 (aštuonių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d. tarp rangovės AB „Eurovia Lietuva“ ir užsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 1,70 iki 7,80 km rekonstravimas“ (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti paruošiamuosius darbus pagal atsakovės pateiktą valstybinės reikšmės rajono kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 1,70 iki 7,80 km (toliau – Objektas) rekonstravimo techninį projektą, atlikti nustatytus statybos darbus bei parengti ir perduoti atsakovei dokumentaciją, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą bei atsiskaityti su ieškove. Ieškovės darbai turėjo būti baigti iki 2020 m. birželio 24 d.

3.       Ieškinyje pažymima, kad 2020 m. birželio 7 – 8 d. ieškovė raštu informavo atsakovę, kad negalės užbaigti darbų Sutartyje nustatytu laiku, nes staiga iškritęs neįprastai didelis momentinis kritulių kiekis sugadino jau atliktus darbus, todėl yra reikalingas papildomas laikas perdaryti sugadintą darbų rezultatą. Ieškovė paprašė atsakovės iki 2020 m. liepos 26 d. pratęsti darbų įvykdymo terminą ir neskaičiuoti Sutartyje numatytų delspinigių. Atsakovė raštu informavo, kad ieškovės prašymo netenkina.

4.       Ieškovės teigimu, statybos darbus ir pagrindinius lietaus padarinių šalinimo darbus ji objekte baigė 2020 m. birželio 29 d., dokumentacija buvo perduota atsakovei ir visi susiję veiksmai buvo pilnai atlikti iki 2020 m. liepos 7 d. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 17 d. gavo atsakovės raštą, kuriame nurodyta, kad darbai nebuvo užbaigti laiku, todėl atsakovė taikė ieškovei 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos Sutarties sumos. Ieškovė 2020 m. spalio 21 d. atsakovei pateikė papildomą raštą, kuriuo pakartotinai išdėstė savo poziciją ir prašė panaikinti visus priskaičiuotus delspinigius, tačiau atsakovė nesutiko.

5.       Ieškinyje akcentuota, kad atsakovė ieškovei 9 160,37 Eur delspinigius pritaikė ne dėl pavėluotai atliktų statybos darbų, o dėl užsitęsusio Sutarties 1.3 punkte nurodytos dokumentacijos perdavimo, kuris netrukdė naudoti sutvarkyto kelio pagal paskirtį. Sutartyje numatyto termino praleidimą lėmė nuo ieškovės nepriklausančios objektyvios priežastys – smarkios liūtys, kurios sugadino atliktą ieškovės darbų rezultatą, todėl ieškovė turėjo staiga skirti papildomo laiko darbų perdarymui, o tai užtęsė Sutarties įvykdymą. Kadangi objekte buvo suformuoti nauji kelio šlaitai, jie iki audros nespėjo apaugti žole, todėl itin stiprus lietus ir didelis kritulių kiekis šiuos šlaitus išplovė. Ieškovės nuomone, iškritęs pavojingas kritulių kiekis, kuris sukėlė didelę žalą Objektui, turi būti vertinamas kaip ekstremali gamtinė sąlyga Sutarties 67 punkto prasme ir ieškovė turi būti atleista nuo delspinigių mokėjimo. Be to, techninis prižiūrėtojas 2020 m. liepos 13 d. rašte nurodė, kad darbai Objekte baigti 2020 m. birželio 29 d. Delspinigiai ieškovei yra apskaičiuoti už 13 dienų, taigi dėl audros užsitęsęs Sutarties terminas visiškai sutampa su terminu, už kurį paskaičiuoti delspinigiai. Tai patvirtina, kad jeigu audros nebūtų buvę, ieškovė būtų laiku įvykdžiusi Sutartį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino atsakovės atliktą delspinigių įskaitymą 6 412 Eur dalyje negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), priteisė ieškovei iš atsakovės 6 412 Eur skolą, 264 Eur palūkanas nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. vasario 11 d., 8 (aštuonių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (6 412 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 

7.       Teismas nustatė, kad šalys susitarė pripažinti gamtines sąlygas ekstremaliomis tik tuo atveju, jei jos yra tęstinio pobūdžio, dėl ko vėlavimo laikotarpis skaičiuojamas mėnesiais, o nagrinėjamu atveju kritulių kiekis buvo ypač žymus per vieną dieną, todėl Sutarties 67 punkto nuostatos netaikytinos. 

8.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar meteorologinis reiškinys, kuomet viršijamos standartinės klimato normos, yra neįprastas, išskirtinis Lietuvoje vertinant klimatologinius duomenis, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog 2020 m. birželio 8 d. iškritusių kritulių situacija laikytina nenugalimos jėgos aplinkybėmis, t. y. kad ieškovė negalėjo protingai numatyti stiprių liūčių rizikos ir imtis priemonių dėl pasekmių.

9.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, įvertinus ieškovės, kaip verslininkės, pareigą profesionaliai vykdyti sutartines prievoles, prisiimti neigiamų padarinių riziką, ieškovė negali būti atleista nuo atsakomybės už termino praleidimą.

10.       Teismas nustatė, kad ieškovė operatyviai informavo atsakovę apie negalėjimą užbaigti darbus laiku, prašė pratęsti terminą, t. y. atsakingai vertino Sutartyje numatytą prievolę laiku užbaigti darbus, be to, ieškovė dėjo maksimalias pastangas kuo skubiau pašalinti liūties padarinius, faktiškai esminiai statybos darbai buvo baigti 2020 m. birželio 29 d., šalinant audros sukeltus padarinius kelių eismas nebuvo sustabdytas, uždelstų darbų vykdymo metu eismo dalyviai turėjo galimybę naudotis rekonstruojamu keliu.

11.       Teismas konstatavo, kad įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė per 13 dienų būtų patyrusi tiesioginių nuostolių, byloje nepateikta, be to, ieškovė nedelsė užbaigti statybos darbus, todėl atsakovės apskaičiuotų delspinigių suma yra neproporcingai didelė.

12.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo objektyvios galimybės rekonstruojant kelią pritaikyti statybos srityje naudojamas priemones ir technologijas, siekiant išvengti kelio išplovų ir kitų dėl audros atsiradusių sugadinimų arba maksimaliai sumažinti galimą žalą, todėl delspinigius sumažino 70 procentų.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13.       Ieškovė AB „Eurovia Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą dalyje, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Ekstremali gamtinė situacija neprivalo trukti mėnesį tam, kad ieškovė galėtų reikalauti sumažinti netesybas remiantis Sutarties 67 punkto nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismo pateiktas Sutarties sąlygos aiškinimas yra neteisingas. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Sutarties 67 punktą, kadangi 2020 m. birželio 7 – 8 d. įvykusi audra laikytina ekstremalia gamtine situacija. 

13.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė galėjo numatyti stiprių liūčių riziką, kadangi ieškovė negalėjo kontroliuoti audros ar jos sukeltų padarinių, dėl kurių ieškovė nespėjo laiku įvykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

13.3.                      Atsakovė nepatyrė nuostolių, nes darbus Objekte ieškovė faktiškai pabaigė dar iki Sutartyje nustatyto termino, o po termino pabaigos buvo atliekami dokumentacijos parengimo darbai, kurie netrukdė Objektu naudotis pagal paskirtį.

14.       Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą dalyje, kuria tenkinta dalis ieškinio reikalavimų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Ieškovė tinkamai neįvykdė pareigos saugoti Objektą iki jo perdavimo ir yra atsakinga už Objekto sugadinimą iki jo perdavimo, todėl nepagrįstai delspinigiai sumažinti. Ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės.

14.2.                      Teismas konstatavo ieškovės kaltę, argumentuodamas ieškovės profesionalumu ir pareiga numatyti orų pasikeitimo galimybes, tačiau nepaisant to, delspinigius sumažino net 70 procentų.

14.3.                      Atsakovė realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su eksperto pateiktu vertinimo aktu, tačiau nors dėl techninės klaidos apmokėjimas ekspertui į bylą nebuvo pateiktas, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės.

15.       Ieškovė AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Ieškovė įrodė, kad apskaičiuotų netesybų dydis yra neproporcingas.

15.2.                      Atsakovė nepatyrė nuostolių, nes darbus Objekte ieškovė faktiškai pabaigė dar iki Sutartyje nustatyto termino, o po termino pabaigos buvo atliekami dokumentacijos parengimo darbai, kurie netrukdė Objektu naudotis pagal paskirtį.

15.3.                      Teismas ne tik nenustatė ieškovės kaltės, bet konstatavo, kad ieškovės elgesys buvo tinkamas. 

16.       Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Sutarties 67 punkto nuostatų taikymas esant ekstremaliajai sąlygai (lietui) yra aiškiai išreikštas mėnesinės standartinės normos viršijimu.

16.2.                      Ieškovės pareiga atsižvelgti į Lietuvoje esančias epizodines vasarines liūtis ir tinkamai sutvirtinti Objektą bei pasiruošti didesniam lietui. Ieškovė nesiėmė tinkamų ir pakankamų priemonių Objektui apsaugoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

18.       Atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2021 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymo kopiją.

19.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

20.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateiktas naujas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, tačiau atsakovė nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujo įrodymo į bylą nepriima. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

21.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ekstremali gamtinė situacija neprivalo trukti mėnesį tam, jog ieškovė galėtų reikalauti sumažinti netesybas remiantis Sutarties 67 punkto nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismo pateiktas Sutarties sąlygos aiškinimas yra neteisingas. 2020 m. birželio 7 – 8 d. įvykusi audra laikytina ekstremalia gamtine situacija, todėl yra pagrindas taikyti Sutarties 67 punktą ir neskaičiuoti delspinigių už vėlavimą atlikti darbus Objekte. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 19 d. tarp rangovės AB „Eurovia Lietuva“ ir užsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) „Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 1,70 iki 7,80 km rekonstravimas“, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti paruošiamuosius darbus pagal atsakovės pateiktą valstybinės reikšmės rajono kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ruožo nuo 1,70 iki 7,80 km rekonstravimo techninį projektą, atlikti nustatytus statybos darbus bei parengti ir perduoti atsakovei dokumentaciją, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą bei atsiskaityti su ieškove. Šios Sutarties 67 punkte šalys susitarė, kad rangovė (ieškovė) nėra atsakinga, be kita ko, už ekstremalių gamtinių sąlygų (pavyzdžiui, mėnesinis kritulių kiekis, patvirtintas oficialiais kompetentingais institucijų dokumentais, 200 procentų viršijantis standartines klimato normas), dėl kurių negalėjo darbų užbaigti Sutartyje numatytu laiku, vėlavimo laikotarpis dėl ekstremalių gamtinių sąlygų skaičiuojamas mėnesiais, apie ekstremalias gamtines sąlygas rangovė privalo informuoti užsakovę ne vėliau kaip iki Sutartyje nustatyto termino darbams atlikti pabaigos.

23.       Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktą).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Sutarties 67 punkto nuostatas, sprendžia, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė pripažinti gamtines sąlygas ekstremaliomis tik tuo atveju, jei jos yra tęstinio pobūdžio, dėl ko tiek kritulių kiekis vertinamas per mėnesį, tiek vėlavimo laikotarpis skaičiuojamas mėnesiais. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju kritulių kiekis buvo žymus per vieną dieną (2020 m. birželio 8 d.). Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta 2020 m. birželio 16 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad 2020 m. birželio 8 d. per penkias valandas iškrito 31,9 mm kritulių kiekis, o tai yra pavojingas meteorologinis reiškinys. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, Sutarties 67 punkte šalys aiškiai numatė, kad ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis pripažintinas mėnesinis kritulių kiekis, o ne vienos dienos kritulių kiekis, viršijantis standartines klimato normas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, kad yra pagrindas taikyti Sutarties 67 punktą ir neskaičiuoti delspinigių už vėlavimą atlikti darbus Objekte, atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

25.       Ieškovė apeliuoja į tai, kad ji negalėjo kontroliuoti audros ar jos sukeltų padarinių, dėl kurių nespėjo laiku įvykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl situacija dėl iškritusių kritulių laikytina nenugalima jėga. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.

26.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalį, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu įrodo, jog sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

27.       Iš byloje pateiktos 2020 m. birželio 16 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos nustatyta, kad 2020 m. birželio 8 d. iškrito 54,4 mm kritulių kiekis. Taip pat byloje pateikti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos viešai prieinami duomenys, kad 2018 m. birželio mėnesį iškritusių kritulių kiekis siekė 55 mm, o 2019 m. birželio mėnesį – 60 mm.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje patikimais įrodymai nepagrįsta, ar meteorologinis reiškinys, kuomet viršijamos standartinės klimato normos, yra neįprastas ir išskirtinis Lietuvoje vertinant klimatologinius duomenis. Kita vertus, įvertinus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis apie kritulių kiekį 2018 – 2019 m. birželio mėnesiais, konstatuotina, kad ieškovė galėjo numatyti stiprių liūčių riziką, kurią pagrindžia ankstesnių dvejų metų birželio mėnesių kritulių duomenys, bei imtis priemonių neleisti neigiamoms pasekmėms atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo (verslininkė) ir prisiimantis tam tikrą riziką, sudarydama Sutartį, turėjo ir galėjo įvertinti, ar dėl galimo pagal praėjusius dvejus metus vertinant didesnio kritulių kiekio ji galės įvykdyti laiku prisiimtus sutartinius įsipareigojimus bei numatyti priemones, skirtas neleisti atsirasti neigiamiems padariniams.

29.       Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su ieškovei apskaičiuotų delspinigių dydžio sumažinimu, argumentuodama, kad ieškovė yra atsakinga už Objekto sugadinimą iki jo perdavimo, be to, neįrodyta, jog netesybos yra aiškiai per didelės, todėl delspinigių sumažinimas net 70 procentų yra nepagrįstas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė nepatyrė nuostolių, nes darbus Objekte ieškovė faktiškai pabaigė dar iki Sutartyje nustatyto termino, o po termino pabaigos buvo atliekami dokumentacijos parengimo darbai, kurie netrukdė Objektu naudotis pagal paskirtį, todėl nepagrįstai pripažinta atsakovės teisė į dalį delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovės mokėtinų delspinigių dydžiu.

30.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

31.       CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

32.       Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

33.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys Sutarties 57 punkte susitarė, jog rangovė, be kita ko, neužbaigusi darbų Sutartyje numatytu laiku, įsipareigoja sumokėti užsakovei 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos Sutarties sumos ir atlygina užsakovei dėl to patirtus nuostolius.

34.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė delspinigius skaičiavo nuo 2020 m. birželio 24 d., kuomet pagal Sutartį darbai Objekte turėjo būti baigti, iki 2020 m. liepos 7 d., kuomet atsakovei buvo perduota visa dokumentacija.

35.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė po 2020 m. birželio 8 d. liūties nedelsdama 2020 m. birželio 11 d. pradėjo šalinti lietaus sukeltus padarinius Objekte ir faktiškai darbus baigė 2020 m. birželio 26 d., kuomet pateikė dokumentus valstybės viešam registrui. Be to, atsakovė neginčija aplinkybės, kad faktiškai ieškovei baigus darbus, t. y. nuo 2020 m. birželio 26 d., buvo galima naudotis rekonstruotu kelio ruožu. Byloje pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla pagrindžia, kad 2020 m. liepos 7 d. ją patvirtino viešo registro tvarkytojas. Taip pat nustatyta, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtus tiesioginius nuostolius dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus Sutartyje nustatytu terminu.

36.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovės apskaičiuotų delspinigių dydis yra neproporcingas. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų skubiai pašalinti liūties padarinius ir įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, taip pat į tai, jog faktiškai darbai Objekte buvo baigti 2020 m. birželio 26 d., t. y. praėjus dviem dienom nuo Sutartyje numatyto darbų atlikimo termino, į tai, kad nuo 2020 m. birželio 26 d. buvo galima naudotis rekonstruotu kelio ruožu, o 2020 m. liepos 7 d. buvo baigti darbai, susiję tik su dokumentų pateikimu ir patvirtinimu viešame registre, kuris nedarė įtakos kelio naudojimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog delspinigių sumažinimas 70 procentų atitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo kriterijus bei nepažeidžia Sutarties šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės aktyvūs veiksmai siekiant kuo greičiau įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nežymus Sutarties įvykdymo termino pažeidimas, taip pat aplinkybė, jog atsakovė neįrodė patirtų tiesioginių nuostolių dėl vėlesnio darbų Objekte atlikimo, patvirtina delspinigių sumažinimo pagrįstumą minėta proporcija ir nesudaro prielaidų jos keisti. Priešingai nei teigia ieškovė, aplinkybė, kad atsakovė neįrodė tiesioginių nuostolių, nesudaro pagrindo paneigti šalių Sutartimi sulygtos sąlygos ir visiškai netaikyti netesybų už Sutarties įvykdymo termino pažeidimą. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog nebuvo objektyvios galimybės rekonstruojant kelią taikyti technines priemones, kurios leistų Objekte išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su dideliu kritulių kiekiu (CPK 178 straipsnis).

37.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su eksperto pateiktu vertinimo aktu, tačiau nors dėl techninės klaidos apmokėjimas ekspertui į bylą nebuvo pateiktas, šios bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos atsakovei iš ieškovės. Teisėjų kolegija nepripažįsta šio argumento pagrįstu.

38.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje bylinėjimosi išlaidas, nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalis).

39.       Kaip matyti iš apskųsto teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo atsakovės pateiktu 2021 m. birželio 30 d. UAB „Eicosolution“ vertinimo aktu ir jį vertino kritiškai, nustatęs, kad vertinimo išvada parengta ekspertui neapžiūrėjus Objekto, be to, akte nėra nurodyta reikšmingi ginčo nagrinėjimui duomenys, todėl išvados negali būti laikytinos tiksliomis, patikimomis ir patvirtinančiomis įrodinėjamas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui pripažinus vertinimo akto išvadas netiksliomis ir jomis nesivadovavus, o apeliacinio proceso metu nenustačius priešingos išvados, atsakovės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šio vertinimo akto parengimu, neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

40.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliančių apeliacinių skundų argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

42.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės AB „Eurovia Lietuva“ ir atsakovės VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliaciniai skundai atmetami, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                     Romualda Janovičienė

                                                     Laima Ribokaitė

                                                     Antanas Rudzinskas