Administracinė byla Nr. eA-639-1047/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03491-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Konsas“ skundą atsakovui Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas mažoji bendrija „Konsas“ (toliau – ir pareiškėjas, MB „Konsas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2022 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. AT-797 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Įsakymu patvirtintas pareiškėjo nuomojamo 0,7891 ha valstybinio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas). Projektu pareiškėjo nuomos pagrindu naudojamas 0,7891 ha ploto Žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus: sklypą Nr. 1, kurio plotas – 0,1528 ha, paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; sklypą Nr. 2, kurio plotas – 0,6363 ha, paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, kuriame yra pareiškėjui priklausantys statiniai. Žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, NŽT), o pareiškėjas yra viso Žemės sklypo nuomininkas. Žemės sklypą ir jame esančius statinius pareiškėjas naudoja ūkinei, gamybinei, sandėliavimo ir prekybinei veiklai vykdyti.
2.2. Pareiškėjas, prieš priimant Įsakymą, nebuvo informuotas apie pradėtą rengti Projektą, nors tokia atsakovo pareiga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 57 punkte. Projekto organizatorius apie pradedamą rengti Projektą turi informuoti žemės sklypų valdytojus ir naudotojus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais. Pareiškėjas nesinaudoja ir neprivalo naudotis VAĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu siuntų įteikimo būdu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo sistemą. Bendrovės buveinės adresas yra įrašytas į Juridinių asmenų registrą, tačiau ji negavo jokio pranešimo dėl pradėto rengti Projekto, o apie Bendrovės atžvilgiu priimtą Įsakymą sužinojo atsitiktinai, kai Bendrovės vadovas 2022 m. gruodžio 9 d. pastebėjo šalia Žemės sklypo esančius žmones, atliekančius Žemės sklypo matavimo darbus.
2.3. Įsakymas neteisėtas, nes neatitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui. Atsakovas nepagrindė, kad jis yra Žemės sklypo naudotojas, jam įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo subjekto įgaliojimų priimti sprendimus dėl trečiųjų asmenų valdomo turto, todėl Įsakymas turi būti panaikinamas. Įsakymu pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, nes nepagrįstai ribojamos pareiškėjo galimybės vykdyti ūkinę veiklą nuomojamame Žemės sklype. Pareiškėjas yra viso Žemės sklypo naudotojas ir tęsti jo veiklai reikalingas visas Žemės sklypas, tačiau Įsakymu patvirtinus Projektą, Žemės sklypo plotas faktiškai sumažėjo.
2.4. Pareiškėjui pagal Žemės sklypo nuomos sutartį yra išnuomotas 0,7891 ha ploto Žemės sklypas. Pertvarkius Žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus pagal Projektą, pareiškėjo naudojama dalis sumažėjo iki 0,6363 ha. Sumažinus Žemės sklypo dalį, pareiškėjas negalės tęsti veiklos Žemės sklype ir neteks gaunamų pajamų. Be to, Žemės sklype vykdoma ūkinė veikla, reikalaujanti sunkiojo transporto su priekabiomis įvažiavimo, apsisukimo, žaliavų iškrovimo vietos, o tam yra būtina turėti pakankamo dydžio Žemės sklypą. Pareiškėjas dėl sumažinto Žemės sklypo ploto, negalės toliau eksploatuoti Žemės sklypo ir statinių.
2.5. Įsakymu patvirtintame Projekte nėra numatytas įvažiavimas prie atidalintos Žemės sklypo dalies, kurioje yra pareiškėjo statiniai. Taisyklėse numatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą arba siūlomi servitutai. Atidalijus Žemės sklypą, bus sunaikinta dalis jame įrengtos asfaltuotos aikštelės, reikalingos pareiškėjo ūkinei veiklai vykdyti.
2.6. Projektas neatitinka Taisyklių 52 ir 53 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Projekto brėžiniuose nėra pavaizduoti statiniai, aikštelė, besiribojančių žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, žemės naudmenų eksplikacija ir kita. Projektas, neatitinkantis Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, negalėjo būti patvirtintas, neištaisius minėtų trūkumų.
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas grindė atsiliepimą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Administracija inicijavo Projektą, atsižvelgdama į Kazlų Rūdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. TS IV(14)-2645 „Dėl Kazlų Rūdos miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas), sprendinius bei viešąjį interesą. Projektu siekiama padalinti 0,7891 ha žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) mieste, į du žemės sklypus, vienam iš jų pakeičiant žemės naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritoriją. Administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 40 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 2.1 papunkčiu, 12, 13 ir 23 punktais, akcentavo jog ji yra Projekto organizatorė ir Administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti Projektą, jis pradedamas rengti.
4.2. Pareiškėjas buvo informuotas apie pradėtą rengti Projektą registruotu laišku, kuris pareiškėjui buvo išsiųstas Bendrovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini). Registruotas laiškas buvo grąžintas atsakovui, nes pareiškėjas jo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laikotarpį, nors buvo tinkamai informuotas Bendrovės buveinės adresu, kaip to reikalaujama pagal Taisyklių 55 punktą. Atsakovas įvykdė pareigą informuoti pareiškėją apie pradėtą rengti Projektą, nepaisant to, ar pareiškėjas atsiėmė jam adresuotą laišką. Be to, informacija apie pradėtą rengti Projektą buvo paskelbta ŽPDRIS ir savivaldybės interneto puslapyje.
4.3. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, o valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvirtina, kad Žemės sklypas yra suformuotas pareiškėjo statiniui eksploatuoti, tačiau jis nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Žemės sklypas naudojamas prekybinei veiklai vykdyti, ir, kad ši veikla vykdoma jam nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame Žemės sklype. Naujai suprojektuoto Žemės sklypo Nr. 2, kuriame yra pareiškėjo pastatas, dydis atitinka komercinės paskirties objektų teritorijoms keliamus reikalavimus ir paskirtį.
4.4. Projekto brėžinyje pažymėtos 2 įvažiavimo ir išvažiavimo vietos, kurios organizuojamos iš suplanuotos (duomenys neskelbtini) gatvės. Projektu nenustatyti kelio servitutai, kadangi Žemės sklypas Nr. 1 yra numatytas gatvei (keliui), kuria naudosis visi, įskaitant ir pareiškėją.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo grindė atsiliepimą šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
6.1. Pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti.
6.2. ŽPDRIS yra pridėtas informacinis pranešimas, adresuotas pareiškėjui, kuris patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad Administracija pradėjo rengti Projektą. Pareiškėjas turėjo teisę įgyvendinti jam teisės aktuose numatytas teises Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros metu bei galimybę ginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, tačiau to nepadarė.
6.3. Projektą organizavo Administracija. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projektas yra vykdomas pagal Kazlų Rūdos savivaldybės poreikį. Projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad prie Žemės sklypo Nr. 2 įvažiavimas projektuojamas iš rytinės pusės nuo (duomenys neskelbtini) arba per Žemės sklypą Nr. 1. Aikštelė, esanti Žemės sklype nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl ji negalėjo būti panaikinta padalinus Žemės sklypą.
6.4. Projektas nepažeidžia Taisyklių 52 ir 53 punktuose įtvirtintų reikalavimų, kadangi Projekto brėžinyje yra nurodyti visi sprendiniai.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu patenkino pareiškėjo MB „Konsas“ skundą ir panaikino Administracijos direktoriaus Įsakymą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 253,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad Įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, formavimo ir pertvarkymo projektas. Projektu pareiškėjo nuomojamas 0,7891 ha dydžio valstybinės žemės sklypas buvo padalintas į du 0,1528 ha (Nr. 1) ir 0,6363 ha (Nr. 2) žemės sklypus, žemės sklypui Nr. 1 pakeičiant naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriaus teritoriją. Įsakymu patvirtinto Projekto tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą padalinimo būdu į du atskirus žemės sklypus, pakeičiant Žemės sklypo Nr. 1 naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų į susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas. Projektas buvo rengiamas vadovaujantis Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu Kazlų Rūdos miesto bendruoju planu, pagal kurio teritorijos susisiekimo sistemos brėžinį Žemės sklypo šiaurinė dalis pateko į planuojamą D2 kategorijos gatvę ir į planuojamą dviračių takų trasą. Projektu Žemės sklypo dalis Nr. 1 buvo padalinta būtent į D2 kategorijos gatvei ir į planuojamos dviračių takų trasai įrengti naudojamą teritoriją, nekeičiant gretimų žemės sklypų naudotojų ribų. Iš Projekto Aiškinamojo rašto matyti, kad padalintame Žemės sklype Nr. 1 numatytas (duomenys neskelbtini) gatvės pratęsimas ir sujungimas su (duomenys neskelbtini) gatve pagal Bendrojo plano sprendinius. Tačiau Projektu padalintame Žemės sklype Nr. 2, kurio naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, liko pareiškėjui priklausantis pastatas. Įvažiavimas į Žemės sklypą buvo numatytas iš rytinės pusės nuo (duomenys neskelbtini) arba per Žemės sklypą Nr. 1.
9. Teismas išaiškino, jog bendrieji teritorijos planai nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, kuriais turi vadovautis visi planuojamos teritorijos nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai ir kiti individualiais požymiais neapibūdinti subjektai. Bendrojo plano sprendiniai įgyvendinami detalizuojant juos žemėtvarkos planavimo dokumentuose. Žemės įstatyme ir Taisyklėse numatyta galimybė pertvarkyti žemės sklypą padalinimo būdu, nekeičiant žemės sklypo išorinių ribų ir siekiant suformuoti du atskirus žemės sklypus.
10. Teismas nustatė, kad pagal Valstybinės žemės nuomos 2001 m. vasario 12 d. sutarties
Nr. 58-2001-37 sąlygas Žemės sklypas pareiškėjui išnuomotas 99 metams ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Ši nuomos sutartis 2020 m. kovo 18 d. buvo pakeista, nurodant, jog Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – kita, komercinės paskirties objektų teritorijos, bei sudarant galimybę keisti Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą pagal Kazlų Rūdos savivaldybės bendrąjį planą. Teismas vertino, jog Projekto sprendinių brėžinys, Projekto aiškinamasis raštas bei aiškinamojo rašto patikslinimas patvirtina, kad pareiškėjo nuomojamo Žemės sklypo plotas, jį pertvarkius, sumažėjo 0,1528 ha, tačiau pareiškėjo ūkinei veiklai vykdyti reikalingas visas Žemės sklypo plotas. Teismas sprendė, jog Projektu sumažinus Žemės sklypo plotą, sumažėjo pareiškėjui išnuomoto Žemės sklypo dydis, atitinkamai pablogėjo pareiškėjo ūkinės veiklos vykdymo ir vystymo sąlygos. Teismas vertino, jog Įsakymu patvirtintas Projektas neturėjo pažeisti Žemės sklypo nuomos sąlygų, t. y. pareiškėjui išnuomotas Žemės sklypas turėjo išlikti tokio dydžio ir tokiai paskirčiai, kuriai jis buvo išnuomotas, priešingu atveju, turėjo būti inicijuoti Žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimai arba nutraukta minėta sutartis.
11. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo būti informuotas apie pradėtą rengti Projektą Taisyklių 57 punkte nustatyta tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog registruotas laiškas pareiškėjui buvo įteiktas. Nors atsakovas formaliai įvykdė pareigą išsiųsti registruotą laišką apie pradėtą rengti Projektą, tačiau pareiškėjui jis nebuvo įteiktas. Teismas pripažino, jog toks pažeidimas yra esminis procedūrinis pažeidimas, nulėmęs pareiškėjo teisių pažeidimą bei Projekto sprendinių neteisėtumą, dėl kurio pareiškėjas neteko galimybės laiku ginti savo galbūt pažeistas teises.
12. Teismas konstatavo, kad Įsakymu patvirtintas Projektas nesuderinamas su Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 33 ir 44 punktų nuostatomis, kadangi neatitinka minėtų teisės normų reikalavimų ir pablogino pareiškėjo ūkinės veiklos sąlygas Žemės sklype, todėl jį panaikino kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
III.
13. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą ir netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti pareiškėjui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nekilnojamojo turto Žemės sklype, esančiu (duomenys neskelbtini) mieste, kūrimu, registravimu.
14. Atsakovas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:
14.1. Atsakovas įvykdė Taisyklių 57 punkte jam nustatytą pareigą pranešti pareiškėjui apie pradėtą rengti Projektą registruotu laišku, kuriame buvo nurodyta visa reikiama informacija apie Projektą, tačiau pareiškėjas šio laiško neatsiėmė per siuntos saugojimo pašte laikotarpį. Atsakovas pareiškėją informavo tinkamai, nepaisant to, ar pareiškėjas atsiėmė laišką ar ne. Atsakovas apeliaciniame skunde pacitavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-173-525/2022, 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2183-552/2021) dėl informavimo apie pradėtą rengti projektą, ir vadovaudamasis ja, laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai interpretavo ginčui aktualius teisės aktus, nesivadovavo teismų praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose.
14.2. Pareiškėjo nuomojamas Žemės sklypas yra 0,7891 ha ploto, viršija teisės aktuose reglamentuojamus dydžius būtinus 820 kv. m administracinės paskirties statiniui eksploatuoti. Atsakovas patvirtino Projektą su 0,6363 ha dydžio Žemės sklypu (Žemės sklypo dalis Nr. 2) pareiškėjo statiniams eksploatuoti, t. y. didesnį sklypo plotą nei vadovaujantis Metodika, atskirdamas iš Žemės sklypo tik dalį (Žemės sklypo dalis Nr. 1) visuomenės viešajam interesui patenkinti, keliui įrengti, todėl teismo motyvai dėl būtino žemės sklypo dydžio statiniams eksploatuoti užtikrinimo yra nepagrįsti ir neteisėti.
14.3. Teismas neteisingai interpretavo ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir nustatė tam tikras aplinkybes, susijusias su pareiškėjo ūkinės veiklos vykdymu. Žemės nuomos sutartis ir papildomas susitarimas yra sudaryti pareiškėjo pastatui aptarnauti, o ne ūkinei veiklai vykdyti. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis veiklą vykdo pastate, esančiame Žemės sklype. Žemės sklype taip pat nėra registruotų prekybos paskirties statinių ar pastatų. Teisė suformuoti žemės sklypą jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka, todėl Projektu siekiama ne natūra padalinti žemės sklypą, o jį pertvarkyti, suformuojant statiniams arba įrenginiams eksploatuoti ir likusioje buvusio Žemės sklypo teritorijoje suformuoti kitą žemės sklypą, skirtą ne visuomenės poreikiams patenkinti.
14.4. Pareiškėjo argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, jog dėl Projekto įgyvendinimo, būtų sudarytos kliūtys tolesnei pastato eksploatacijai. NŽT, vertindama Projektą, įvertino susitarimo nuostatas ir nereiškė jokių prieštaravimų. Teismo motyvai dėl būtinybės nutraukti susitarimą su pareiškėju, o tik po to spręsti klausimus dėl Žemės sklypo padalijimo, yra nepagrįsti ir neteisėti, nes nutraukus susitarimą prieš įvykdant procedūras pagal Įsakymą, reikštų tai, kad pareiškėjas tam tikrą laikotarpį liktų be jokio Žemės sklypo valdymo statuso. Tik po Įsakymu patvirtinto Projekto įgyvendinimo atsirastų pagrindas keisti arba naikinti susitarimą.
15. Pareiškėjas MB „Konsas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.
16.2. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad pareiškėjo neinformavimas apie pradėtą rengti Projektą, yra esminis, o ne formalus procedūrinis pažeidimas, nulėmęs pareiškėjo teisių pažeidimą bei Projekto sprendinių neteisėtumą. Atsakovas turėjo įsitikinti, kad pareiškėjas gavo pranešimą apie pradėtą rengti Projektą, kadangi nuo to priklauso pareiškėjo galimybės laiku ginti savo galbūt pažeistas teises. Pareiškėjas neprivalo visų su Projektu susijusių procedūrų stebėti ŽPDRIS. Pareiškėjas pateikė teismui papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad jis ne tik nežinojo apie pradėtą rengti Projektą, bet atsakovas ir NŽT galbūt sąmoningai siekė nuslėpti nuo pareiškėjo informaciją apie pradėtą rengti Projektą. Apeliaciniame skunde minimomis nutartimis negali būti remiamasi nagrinėjamoje byloje, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
16.3. Apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjui būtinos statiniams eksploatuoti Žemės sklypo dalies yra nepagrįsti ir nesusiję su nagrinėjama byla. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Įsakymo, kuriuo atsakovo iniciatyva atlikus sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą, buvo priimtas sprendimas padalinti pareiškėjui išnuomotą Žemės sklypą. Byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjui pagrįstai išnuomotas visas Žemės sklypas, ar po Žemės nuomos sutarties sudarymo atsirado aplinkybės, sudarančios pagrindą pakeisti sudarytą Žemės sklypo nuomos sutartį, sumažinant pareiškėjui išnuomoto žemės sklypo dalį. Atsakovas nėra kompetentingas vertinti, ar Žemės sklypo nuoma pareiškėjui atitinka teisės aktuose nustatytą teisinį pagrindą lengvatine tvarka įgyti valstybinės žemės nuomos teisę.
16.4. Įsakymu patvirtintas Projektas nesuderinamas su Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 33 ir 44 punktų nuostatomis, kadangi neatitinka minėtų teisės normų reikalavimų ir pablogino pareiškėjo ūkinės veiklos sąlygas Žemės sklype. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra prieštaringi. Viena vertus, atsakovas teigia, kad teisė suformuoti Žemės sklypą jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau kita vertus, atsakovas nurodo, kad pareiškėjui išnuomotas Žemės sklypas galėjo būti padalintas ir nesant teisės aktuose nustatyto pagrindo, o visuomenės poreikiams patenkinti, kurio atsakovas nepagrindė nagrinėjamu atveju.
16.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad turėjo būti nutraukta arba pakeista Žemės sklypo nuomos sutartis su pareiškėju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, NŽT turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį patenkinti.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia atsiliepimą šiais argumentais:
18.1. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pradėtą rengti Projektą. Šie įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų rengiant Projektą.
18.2. Pareiškėjui nuomojamas Žemės sklypas viršija teisės aktuose reglamentuojantus dydžius, būtinus pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems statiniams.
18.3. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis vykdytų prekybinę veiklą jam nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame Žemės sklype. Žemės sklype taip pat nėra registruotų prekybos paskirties statinių arba pastatų. Be to, Projektu siekiama pertvarkyti Žemės sklypą, o ne suformuoti du atskirus žemės sklypus statiniams eksploatuoti.
18.4. NŽT struktūrinis padalinys, nustatęs aiškinamajame rašte mažareikšmius trūkumus, priėmė išvadą dėl tikslingumo patvirtinti Projektą. NŽT padalinys nenustatė Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams pažeidimų, todėl Žemės sklypo padalinimas į du atskirus Žemės sklypus nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Ginčas byloje kilo dėl Administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. AT-797 „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, projekto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo nuspręsta pertvarkyti 0,7891 ha Žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus, vienam iš jų pakeičiant naudojimo būdą į susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritoriją, pagrįstumo ir teisėtumo.
20. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Administracijos direktoriaus Įsakymą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas tinkamai neinformavo pareiškėjo apie pradėtą rengti Projektą, o Įsakymu patvirtintas Projektas pablogino pareiškėjo ūkinės veiklos sąlygas Žemės sklype.
21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog jis tinkamai informavo pareiškėją apie pradėtą rengti Projektą, o skundžiamas Įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas Projektas, yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas apeliaciniame skunde taip prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2052-1047/2023 atsakovo prašymas išspręstas, reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikytos.
22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naują dokumentą – 2023 m. birželio 9 d.Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir žemės ūkio skyriaus Ūkio ir teritorijų planavimo poskyrio raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD-1588, kuris ABTĮ prasme laikytinas nauju įrodymu.
24. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.). Tokia sąsaja nustatoma atsižvelgiant į administracinės bylos ribas, kurias apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateikto dokumento turinį (prašymas suteikti informaciją) neprijungia jo prie bylos, nes jis nesuteikia informacijos, aktualios nagrinėjamai bylai – minėtame dokumente prašoma suteikti informaciją, o ne ji pateikiama.
27. Dėl bylos ribų pažymėtina, kad ginčas kilo tik dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pasisako tik šiuo aspektu. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami nuomos santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, tinkamo nuomos sutarties vykdymo klausimai.
28. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai jas įvertino, konstatuodamas teisės aktų pažeidimus, laikydamas juos esminiais ir dėl to panaikinęs skundžiamą Įsakymą. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Įsakymu pareiškėjo nuomojamas 0,7891 ha dydžio valstybinės žemės sklypas buvo padalintas į du 0,1528 ha (Nr. 1) ir 0,6363 ha (Nr. 2) žemės sklypus, žemės sklypui Nr. 1 pakeičiant naudojimo būdą iš komercinės paskirties objektų teritorijos į susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriaus teritoriją. Skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, Taisyklių 5 ir 72 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-711 patvirtintu Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre aprašu.
30. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams.
31. Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, kad savivaldybės teritorijoje savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmens žemėtvarkos schemas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.
32. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 2 p.); kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 d. 4 p.).
33. Taisyklės nustato, kad projektas rengiamas, viešinamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis. Projektą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 5 p.). Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl Projekto patvirtinimo nurodoma: 1) organizatorius ir iniciatorius (jeigu organizatorius ir iniciatorius nesutampa); 2) Projekto pavadinimas; 3) Projekto rengėjas; 4) į Projekto teritoriją patenkančių žemės sklypų kadastro numeriai, adresai, šių žemės sklypų plotai; 5) prieš Projekto rengimą planuojamos teritorijos žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) ir pagal Projektą naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai); 6) kitai paskirčiai (naudingųjų iškasenų teritorijos) suformuoto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), pagal kuriuos numatoma naudoti šį žemės sklypą, baigus jame vykdyti naudingųjų iškasenų kasybą; 7) teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos; 8) naujai siūlomi nustatyti arba panaikinti, arba paliekami esami servitutai; 9) informacija apie patvirtinto Projekto įsigaliojimą; 10) duomenys, nurodyti Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše, kai priimamas sprendimas miško žemę paversti kitomis naudmenomis (Taisyklių 72 p.).
34. Dėl pareiškėjo akcentuojamo informavimo apie Pradėtą rengti Projektą pareigos ne/įvykdymo, pažymėtina, kad pagal Taisykles, kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 papunkčiuose nurodytais atvejais ir vadovaudamiesi Taisyklių 29 punktu prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus VAĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu ar registruotais laiškais jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, arba tik organizatoriaus interneto svetainėje, jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresai neįrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ar Juridinių asmenų registrą, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes (Taisyklių 57 punktas).
35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:
35.1 Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, Taisyklių 2.1 ir 12 punktais, Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimu „Dėl Kazlų Rūdos miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ Nr. TS V(14)-2645 patvirtintu Kazlų Rūdos miesto bendrojo plano keitimu (toliau – ir Bendrasis Planas), 2022 m. liepos 20 d. priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, kuriuo nusprendė organizuoti Lietuvos Respublikos 0,7891 ha žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – padalinti žemės sklypą į du žemės sklypus, vienam sklypui pakeičiant žemės naudojimo būdą į „Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“.
35.2 2022 m. liepos 26 d. atsakovas raštu „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nr. SD-2183 informavo MB „Konsas“ pradedamą rengti Projektą. Registruotas laiškas su minėtu raštu išsiųstas MB „Konsas“, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas į bylą pateikė siuntos sekimo informaciją, kuri patvirtina, kad Lietuvos paštas siuntą priėmė, tačiau siuntos įteikti pareiškėjui nepavyko, pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į paštą atsiimti siuntos, jis neatvyko, todėl siunta buvo grąžinta siuntėjui (atsakovui).
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Taisyklių 57 punktą, ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo informavimas apie pradedamą rengti Projektą registruotu laišku atitiko teisės aktų reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas minėto laiško neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo kaltės dėl siuntos atsiėmimo nėra, pareiškėjas yra juridinis asmuo, savo srities profesionalas, pareiškėjas toliau naudojasi minėtu adresu korespondencijai, todėl darytina išvada, kad laiškas pareiškėjui nebuvo įteiktas dėl pačio pareiškėjo veiksmų (neveikimo). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nurodytoje apeliaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-173-525/2022, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2183-552/2021). Pažymėtina, kad minėta praktika remiamasi tik ginčui aktualiais aspektais (vienodai vertinant siuntimą registruotu paštu), atsižvelgiant į šios nagrinėjamos bylos specifiką. Taip pat teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad atsakovas ir NŽT galimai sąmoningai siekė nuslėpti nuo pareiškėjo informaciją apie pradėtą rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektą kaip subjektyvius, neįrodytus ir paneigtus byloje esančiais įrodymais apie registruoto laiško išsiuntimą. Šią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai pripažino esminį procedūrinį pažeidimą, susijusį su taisyklių 57 punkte įtvirtintų pareigų nesilaikymu.
37. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Įsakymas yra neteisėtas, nes iš esmės pablogino pareiškėjo ūkinės veiklos sąlygas Žemės sklype. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įsakymu buvo įgyvendinti Bendrojo plano sprendiniai. Bendrasis planas priimtas 2016 m. birželio 29 d., o Pareiškėjas statinius ginčo sklype įsigijo 2020 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi
Nr. 1397 (2022 m. gruodžio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), t. y. jau galiojant Bendrajam planui. Be to, pareiškėjas ir NŽT 2020 m. kovo 18 d. sudarė susitarimą „Dėl 2001 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N58-2001-37 pakeitimo“, kurio 1.2 papunktis nustato, kad Nuomos sutarties 3 punktas keičiamas taip: „Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – kita; komercinės paskirties objektų teritorijos. Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas – galima keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal Kazlų Rūdos savivaldybės ir (ar) jos dalies bendrąjį planą.“ Taigi pareiškėjo teisių apimčiai įtakos turi ne Įsakymas, kuris tik įgyvendina Bendrojo plano sprendinius, o Bendrojo plano sprendiniai, kurie priimti 2016 m. Pareiškėjas, įsigydamas statinius ir sudarydamas nuomos sutarties pakeitimą, žinojo / turėjo ir galėjo žinoti Bendrojo plano sprendinius (Susisiekimo sistemos brėžinių sprendiniuose numatyti keliai, t. y. iki pervažos rekonstravimo D2 kategorijos gatvė (žalia ištisinė linija), o po pervažos rekonstravimo D1 kategorijos gatvė (tamsiai žalia ištisinė linija) bei dviračių takas (raudona taškinė linija)). Atsižvegiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Įsakymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes Projektas pablogina pareiškėjo žemės sklypo sąlygas ir galimybes ūkinei veiklai vystyti. Pareiškėjo ūkinės veiklos sąlygos Žemės sklype nustatytos nuo bendrojo plano priėmimo, Įsakymu jos ne nustatytos, o tik įgyvendintos. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
38. Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punktas nustato, kad formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų: prie statinio ar įrenginio formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.
39. Taisyklių 44 punktas nustato, kad prie statinio (išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 43 punkte) gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams eksploatuoti, nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įsakymu pažeidžiamos Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 44 punkto nuostatos, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad priėmus Įsakymą nėra užtikrinamas tinkamas statinio, kuriam eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas, eksploatavimas pagal tiesioginę paskirtį. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas procesiniuose dokumentuose, Nekilnojamojo turto registre žemės sklype registruoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai yra: pastatas-administracinis pastatas (2022 m. gruodžio 15 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (2.1 papunktis) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora) (2022 m. gruodžio 15 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (2.2 papunktis). Teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia aplinkybė, kad pareiškėjas į bylą pateikė 1992 m. lapkričio 4 d. Pastato vidaus plotų eksplikaciją, kurioje nurodyta, kad administraciniame pastate yra patalpų, vadinamų tambūru, parduotuve, koridoriumi, sandėliu, tualetu, prausykla, dušu, el. skydine, koridoriumi, rūbine, dirbtuvėmis, garažu, džiovykla ir kt., 1982 m. Projektavimo instituto vandentiekio ir kanalizacijos projektą bei tinklų įrengimo planą su pažymėta tinklų vieta sklype, patalpų nuomos sutartis, nes minėti įrodymai arba neaktualūs laiko prasme, arba neįrodo, kad nėra užtikrinamas tinkamas statinio, kuriam eksploatuoti išnuomotas žemės sklypas, eksploatavimas pagal tiesioginę paskirtį.
41. VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti principai, kuriais savo veikloje vadovaujasi viešojo administravimo subjektai. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).
42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Įsakymo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, nustatė, kad ginčijamas atsakovo Įsakymas atitinka VAĮ 3 straipsnio ar 10 straipsnio 5 bei 6 dalių reikalavimus. Atsakovas šiuo konkrečiu atveju priimdamas Įsakymą rėmėsi teisės aktų nuostatomis, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, tinkamai motyvavo savo Įsakymą, kuris įgyvendina galiojančio Bendrojo plano sprendinius.
44. Taisyklių 52 punktas nustato, kad projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymimi Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje nurodyti sprendiniai bei šie esamos situacijos objektai: 1) esamų žemės sklypų ribos; 2) valstybinės ir vietinės reikšmės keliai; 3) hidrografiniai objektai; 4) statiniai. Projekto sprendinių brėžinio kartografiniame pagrinde neatvaizduoti esamos situacijos objektai pateikiami papildomuose koordinuotose rastriniuose vaizduose, kurie detalizuoja kartografinį pagrindą arba pagrindžia sprendinius. Taisyklių 53 punktas nustato, kad sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir besiribojančių žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, žemės naudmenų eksplikacija, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai ir pagal Projektą formuojamos naujos teritorijos žemės sklypų ir besiribojančių žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), formuojamo žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacija, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai.
45. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad Įsakymas turi būti panaikintas, nes neatitinka Taisyklių 52–53 punktų reikalavimų. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą (2022 m. liepos 20 d. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, Žemės sklypo planas su koordinačių žiniaraščiu, Bendrojo plano inžinerinės infrastruktūros brėžinio fragmentas, Schema, Projekto sprendinių brėžinys, Situacijos schema, Projekto aiškinamasis raštas ir patikslinimai, Eismo organizavimo schema ir kt.). Pažymėtina, kad esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų pagrindas naikinti skundžiamą Įsakymą, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
46. Kiti proceso dalyvių argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų atskirai teisėjų kolegija nepasisako.
47. Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau jas netinkamai įvertino, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.) – pareiškėjo MB „Konsas“ skundas atmetamas.
48. Sprendimas priimtas ne pareiškėjo MB „Konsas“ naudai, todėl jo prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, netenkinami (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo mažosios bendrijos „Konsas“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis