Civilinė byla Nr. 2-26-482/2012

Teisminio proceso Nr.2-53-3-01077-2011-2

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2012m. vasario 29 d.,

Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant ieškovui A. N. , jo atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, atsakovei L. K. , jos atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  ieškovo A. N. ieškinį  atsakovei  L. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir

n u s t a t ė :

              Ieškovas  ieškiniu prašo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline jo ir L. K. nuosavybe, padalinti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant jam ir atsakovei po ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškinyje nurodydamas, kad 2006 m. birželio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartimi aš kartu su atsakove L. K. įsigijau iš mano mamos V. N. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 28500 Lt.. Kadangi su atsakove tuo metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą vaiką - (duomenys neskelbtini) gimusią E. N. , jis sutiko, jog butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), formaliai viešame registre būtų įregistruotas kaip L. K. nuosavybė. Jo mama V. N. didesnę dalį pinigų, gautų už jiems parduotą butą, esantį adresu , (duomenys neskelbtini) jam padovanojo, pervesdama į jo sąskaitą banke, tuo tikslu, kad jis turėtų lėšų to buto remontui. Kaip matyti iš pridedamo jo sąskaitos (duomenys neskelbtini) , esančios banke Swedbank AB, išrašo, V. N. 2006 m. liepos 10 d. į šią jo sąskaitą pervedė 25 000 (dvidešimt penkis tūkstančius) Lt.Iš pridedamų prie šio ieškinio kasos aparatų čekių kopijų matyti, kad jis laikotarpyje nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2007 m. kovo 23 d. vien pagal pridedamus kvitukus išleido 9936,02 Lt statybinių ir kitų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui reikalingų medžiagų įsigijimui. Be to IĮ „Veimuva" 2007 m. pagamino baldus - virtuvės komplektą su baru ir montuojama technika, viso 7000 Lt vertės, jo užsakymu. Šis virtuvės komplektas su baru ir montuojama technika iki pat šios dienos stovi bute, esančiame adresu . (duomenys neskelbtini) Prie šio ieškinio prideda ir 2006 m. gegužės 10 d. sutarties, 2006 m. gegužės 30 d. UAB „VIA REGIA" PVM sąskaitos - faktūros 6VR Nr.2861, 2006 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvito BUH Nr.0311871, 2006 m. gegužės 00 d. pinigų priėmimo kvito BUH Nr.0313287, 2006 m. gegužės 30 d. atitikties deklaracijos, garantijos lapo kopijas, iš kurių matyti, kad jis užsakė ir sumokėjo 2360,00 Lt už plastikinių langų pagaminimą bei montavimą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Prie šio ieškinio  taip pat prideda 2006 m. gruodžio 11 d. užsakymo atlikimo sutarties Nr.05/1500, sudarytos su UAB „KC technologijos", 2007 m. sausio 11 d. garantinio rašto, kopijas, iš kurių matyti, kad jis užsakė šarvuotas duris 1200 Lt vertės, kurios buvo pagamintos ir sumontuotos bute, esančiame adresu(duomenys neskelbtini). Prie šio ieškinio  prideda 2007 m. kovo 14 d. užsakymo UAB „Baldpreka" kopiją, iš kurios matyti, kad jis užsakė baldus - mažą kampą „Torino" 1400 Lt vertės, kuris buvo pagamintas, atvežtas ir pastatytas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Prie šio ieškinio jis prideda dešininio kampo „Grafas 4", 2200 Lt vertės, gaminio paso ir garantinio talono kopijas, o taip pat spintos „Gabija" 1200 Lt vertės, gaminio paso ir garantinio talono kopijas. Šiuos baldus jis taip pat nupirko ir pastatė bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Prie šio ieškinio jis prideda ir kietojo kuro vandens šildymo katilo „Atrama - 13" naudojimo instrukcijos, atitikties deklaracijos kopijas. Visus santechnikos darbus bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant kietojo kuro vandens šildymo katilo „Atrama - 13" sumontavimą ir paleidimą, radiatorių sumontavimą, vamzdžių išvedžiojimą, šildomų grindų vamzdelių išvedžiojimą, boilerių, išsiplėtimo indų sumontavimą, atliko santechnikas V. V. , kuriam jis už visus atliktus darbus, bei medžiagas ir sumontuotus įrenginius sumokėjo 8260 Lt. Taigi, jau po to, kai kartu su atsakove jis įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gyvendamas kartu su atsakove šiame bute ir vesdamas su ja bendrą ūkį, jis investavo į šį butą nemažiau kaip 33556,02 Lt. Ši suma netgi viršija sumą, sumokėtą įsigyjant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Jo ir atsakovės santuoka nebuvo sudaryta, tačiau juos siejo artimi tarpusavio santykiai, neįregistravę santuokos jie kartu išgyveno ne vienerius metus, turi dukterį. Tarp jų susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai. Nors nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, tačiau, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-7-332/2006, sugyventiniai, atsižvelgdami  kiekvieno iš ju indėli į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dali bendrąją daline nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventiniu turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendru lėšų ir jų naudojamas. Butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) jis kartu su atsakove įgijo iš bendrų lėšų, juo naudojosi ir iki pat šios dienos šiame bute yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Be to, kaip jau po to, kai kartu su atsakove jis įsigijo šį butą, gyvendamas kartu su atsakove šiame bute ir vesdamas su ja bendrą ūkį, jis investavo į jį nemažiau kaip 33556,02 Lt. Jo su atsakove tarpusavio santykiai buvo artimi šeiminiams santykiams, ką patvirtina gyvenimas kartu ne vienerius metus, rūpinimasis bendra buitimi ir poilsiu, vienas kito sveikata, dukters auklėjimu bei išlaikymu, turto įsigijimas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie jo bendrą gyvenimą kartu su atsakove, bendro ūkio kūrimą. Jis savo darbu, gyvenimu drauge, bendro ūkio vedimu, prisidėjo prie bendrosios su atsakove nuosavybės sukūrimo, todėl jo reikalavimas pripažinti dalinę nuosavybę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas.Kadangi preziumuojama, kad bendraturčių dalys yra lygios, jam pripažintina nuosavybė į 1/2 dalį ginčo turto ( b.l.3-8).

              Teismo posėdžio metu ieškovas A. N. papildomai paaiškino, kad buvo paimta 25 000 Lt paskola butui pirkti,  o likusius davė jo motina. Jis tuo metu, kai pirko butą, dirbo privačiai. Atlyginimas buvo virš 2000 Lt, iki 3000 Lt. Butą reikėjo remontuoti, reikėjo kapitalinio remonto. Buvo padarytas remontas, pastatytas katilas už jo lėšas. 25 000 Lt jo mamos buvo pervesti į jo sąskaitą, kad už juos remontuotų butą, o kas virš mokėjo iš savo pinigų. Po to atsakovė išėjo iš darbo. Paskolą ji mokėjo iš mergaitės socialinės pašalpos, kurios dydis buvo apie 1300 Lt ir daugiau. Perkant butą santaupų neturėjo, ėmė paskolą. Ieškovės vardu užrašė butą, nes ji ėmė paskolą. Ji tuo metu oficialiai dirbo, o jis ne ir todėl užrašė jos vardu. Iš mamos gautus 25 000 Lt panaudojo buto remontui. Čekius turi surinkęs, bet ne visus, pragyveno ir baldus pirko iš savo lėšų. Kiek pinigų išleisdavo pragyvenimui per mėnesį, nežino. Atsakovė išėjo iš darbo, nes jai buvo per sunku. Atsakovė sumokėdavo paskolą ir mokesčius, o jis kurą pirkdavo, maistą ir visa kita. Būdavo, kad ji sumoka mokesčius, o jis rūpinasi pragyvenimu. Atsakovei duodavo grynų pinigų, 100 Lt, ar 200 lt, ar net 400 Lt. Išlaikymą dukrai mokėjo, po 125 Lt iš savo pinigų. Vieno kambario butą  jo brolis pirko iš atsakovės ir formino jo vardu, kadangi brolis turi skolų ir nenorėjo savo vardu registruoti ir dabar brolis tame bute gyvena. Pagal verslo liudijimą dirba nuo 2011 metų birželio mėnesio. Nebuvo tokio susitarimo dėl butų kaip aiškino atsakovė : dviejų kambarių butas priklausė  jo motinai, o gyveno jame jo brolis. Vieno kambario butas buvo antrame aukšte. Jų mergaitė augo, sunku buvo ją nešioti, ji nevaikštanti. Kadangi brolis gyveno dviejų kambarių bute pirmame aukšte, be to buvo vienas, tai jis sakė, kad jam parduoda pigiau tą vieno kambario butą, o jie eina į tą dviejų kambarių ir dukrai būtų gerai.

              Atsakovė  atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti, nurodydama, kad  ieškinio reikalavimai nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovas nenurodęs ieškinio pagrindo, todėl jai sunku motyvuotai atsiliepti į ieškinį ir teisiškai pagrįsti atsiliepimą. 2006 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo motinos V. N. butą, esantį adresu(duomenys neskelbtini) , už 28500 Lt pirko ji viena asmeninės nuosavybės teise iš savo asmeninių lėšų. Pirkimo pardavimo sutartyje konstatuota, kad 3500 Lt pardavėja gavo iš jos prieš sutarties surašymą, o likusius 25 000 Lt AB DnB NORD bankas suteiks paskolą buto pirkimui pirkėjai K. L. perves į pardavėjos N. V. sąskaitą.Buto pirkimui 2006 m. birželio 22 dieną iš AB DnB NORD banko gavo 25 000  litų paskolą, kuri buvo pervesta į pardavėjos sąskaitą. 2006 m. liepos 24 d. Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. Ū. , pardavėjos N. V. 2006-07-24 pareiškimo registro Nr.5790 pagrindu , patvirtino jog visos prievolės "pilnai įvykdytos, pirkėja su pardavėja pilnai atsiskaitė. Ieškovas prie ieškinio pridėjęs kasos aparato kopijas laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2007 m. kovo 23 d. už 9936,02 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog butas jos asmenine nuosavybe tapo nuo 2006 m. birželio 14d., todėl nesuprantama, ką ieškovas nori įrodyti, pateikdamas kvitus prieš buto pirkimą. Iš ieškovo pateiktos sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-07-10 iki 2007-02-26 (už 7,5 mėnesius) be V. N. pravestų 25 000 Lt, į ieškovo sąskaitą gauta tik 3023,91 Lt pajamų. Išleista 28 121,54 Lt, kas mėnesiui sudaro apie 3749,54 Lt. Įvertinant tai, kad ieškovas iš tų lėšų mokėjo materialinį išlaikymą dukrai, gimusiai su kita moterimi po 125 Lt kas mėnesį, turėjo pirkti maistą, avalynę, drabužius, skirti lėšas automobilio išlaikymui ir kurui, lėšas savo pomėgiui žvejybai, nesuprantama, kokius pinigus jis galėjo panaudoti medžiagų pirkimui. Ieškovas į žvejybą vykdavo kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, su retomis išimtimis. Žvejodavo ne tik Lietuvoje bet ir už Lietuvos ribų, todėl šiam pomėgiui išleido didelę dalį turėtų lėšų, nes automobilis senas ir daug lėšų reikėjo jo remontui. Buto remontui skirtų medžiagų pirkimui ji  ieškovui pinigus davė. Jis pasakydavo, kiek reikia pinigų medžiagoms pirkti ir ji jam duodavo. Ji pripažįsta, kad kietojo kuro vandens Šildymo katilą „Atrama - 13" pirko ir įrengė ieškovas už 8260 Lt savo lėšomis ir sutinka jas gražinti. Tačiau išsiskiriant buvo sutarta, kad jis iš jos nereikalauja už tai atsiskaityti, o palieka kaip dukrai materialinį išlaikymą už du metus. Ieškovas dukrai materialinio išlaikymo neteikia iki dabar. Ji, vykdydama susitarimą, nesikreipė į teismą dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai E. N. , gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisimo. Jei ieškovas pageidaus, ji gali gražinti 8260 Lt jo lėšas panaudotas man nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimui, o iš jo prisiteis dukrai materialinį išlaikymą nuo teisės į materialinį išlaikymą atsiradimo dienos. Pagal 2006 m. gruodžio 11d. atlikimo sutartį Nr.05/1500, sudarytą su UAB „KC technologijos", 2007 m. sausio 11 d. garantinio rašto kopijas, matyti, kad ieškovas užsakė Šarvuotas duris 1200 Lt. vertės, kurios buvo pagamintos ir sumontuotos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tačiau už šarvuotas duris buvo sumokėta jos lėšomis.Ieškovas konstatuoja, kad jis užsakė ir sumokėjo 2360,00 Lt už plastikinių langų pagaminimą bei montavimą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau nesuprantama, kaip ši aplinkybė gali būti susijusi su ieškinio reikalavimais, nes iš 2006 m. gegužės 10 d. sutarties, 2006 m. gegužės 30 d. UAB „VIA REGIA" PVM sąskaitos - faktūros 6VR Nr.2861, 2006 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvito BUH įNr.0311871, 2006 m. gegužės 30 d. pinigų priėmimo kvito BUH Nr.0313287, 2006 m. gegužės 30 d. atitikties deklaracijos, garantijos lapo matyti, jog nurodyti darbai atlikti iki jai asmeninės nuosavybės teise perkant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Gyvendami kartu su ieškovu be ieškinyje nurodytų baldų dar pirko kušetę 1500 Lt vertės, kompiuterio-rašomąjį stalą 1000 Lt vertės, komodą 600 Lt vertės. Šie baldai įsigyti ieškovo lėšomis ir jis juos išsivežęs. Ieškovas su savimi yra pasiėmęs įrodymus apie šių daiktų įsigijimą, Ieškovo nurodytus baldus - virtuvės komplektą su baru ir montuojama technika, mažą kampą „Torino" 1400 Lt vertės, dešininį kampą „Grafas 4", 2200 Lt vertės, spintą Gabįja", 1200 Lt vertės ji įsigijo savo lėšomis. Jiems pradėjus gyventi atskirai, ieškovas jam priklausančius baldus išsivežė, o  jai priklausančius baldus paliko. Nesuprantama, kaip baldai susiję su ieškinio reikalavimu pripažinti bendrąją daline nuosavybe butą. Baldai yra kilnojamieji daiktai ir juos galima šalims pasidalyti natūra. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vilkaviškio miesto seniūnijos 2011-06-13 Pažymoje Nr.(2011-112-PS)-1121 nurodyta, jog A. N. (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 1998-07-07. Ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo pas motiną N. V. , iš kurios ji pirko butą, todėl neaišku, ką byloje ieškovas įrodinėja šia aplinkybe. Aplinkybė, kad pilietis deklaruotas kito asmens nuosavybės teise priklausančiame bute, nuosavybės teisių į šį butą nesukuria. Ieškovas konstatuoja, kas bendraturčių dalys yra lygios, tačiau nenurodo kokiu pagrindu ir kada ji su ieškovu tapo bendraturčiais. Ji  pastoviai turėjo pajamas. 2007 m. spalio 24 d. pardavė N. A. (ieškovui) jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu . (duomenys neskelbtini), už kurį gavo 10 000 Lt 2008 m. rugsėjo 25 dieną AB DnB NORD banke gavusi vartojimo kreditą 10000 (dešimt tūkstančių) litų . Savo pajamas ir išlaidas su ieškovu tvarkė atskirai. Ji pripažįstu, ieškovas gyvenant kartu prisidėjo savo rūpesčiu, darbu prie bendrų reikalų, tačiau nesutinka, kad prie jai asmenine nuosavybe priklausančio buto prisidėjo asmeninėmis lėšomis tiek, kad būtų galima butą pripažinti bendrąją daline nuosavybe ( b.l.64-67).

Teismo posėdžio metu atsakovė L. K. papildomai  paaiškino, kad butui paskolą ėmė ji ir gavo lengvatinę, nes turi neįgalų vaiką. Prašymą pateikė į DNB banką, viskas atitiko ir suteikė paskolą. Klausė kelių asmenų šeima, sakiau, kad trijų, tai- ji ir du vaikai. Tuo metu dirbo UAB „Žemkalnija“ ir sudėjus jos atlyginimą ir dukros slaugą atitiko dydį. Butas dokumentuose užrašytas jos vardu, dokumentus tvarkė iš savo lėšų. Ieškovas niekur nedirbo ir pajamų oficialiai nerodė. Su ieškovu buvo susitarę, kad jis remontuoja, o ji rūpinasi visu kitu. Ji išlaikė du butus, mokėjo paskolą ir pirko maistą. Kuras kainuodavo apie 1500 Lt, užtekdavo visai žiemai, ir kurą pirko tikrai ieškovas. Kadangi dirbo, tai kai išėjo iš darbo birža mokėjo pinigų ir ji pirkdavo, ko reikia. Ieškovas jai neduodavo iki 400 Lt. Daugiausiai buvo, kad duoda iki 200 Lt . Iš darbo išėjo gal 2008 metais. Kai dirbo, jos atlyginimas buvo 700 Lt arba 600 Lt. Dar gaudavo alimentus už vaiką iš valstybės 135 Lt, tai už sūnų ir dukros pašalpa buvo 1300 – 1500 litų. Kai išėjo iš darbo, pajamos praktiškai nepasikeitė, nes birža mokėjo 600-700 Lt. Tuo laikotarpiu 2006-2008 metais ieškovas nedirbo. Jis gal uždarbiaudavo, nežino, nes sakydavo, kad ne jos reikalas. Remontas bute buvo daromas. Ieškovas pats jį darė. Langai bute buvo pakeisti 2006 metų gegužės mėnesį, o butą įsigijo 2006 metų birželio mėnesį. Apsigyveno bute 2007 metų vasarį. Tie čekiai, kuriuos ieškovas nurodo, tai kartais ji juos irgi padengdavo, nepilnai, bet padengdavo. Jis pasakydavo, kad nupirko kažką, parodydavo čekį ir ji jam atiduodavo pinigus. Čekius jis rinko ir klijavo. Kai skyrėsi, ji jam sudėjo daiktus ir tuos čekius. Bet dalį čekių apmokėjo tikrai, gal iki 3000 Lt, o kitą dalį jis. Su padarytais remonto darbais ji sutinka, jie buvo atlikti. Baldai su įmontuota technika buvo įsigyti. Ieškovas už virtuvės baldus su įranga sumokėjo. Šarvuotas duris pirko ji. Minkštas kampas už 1400 Lt buvo pirktas už jos pinigus. Kai išsiskyrė, ji jam atidavė jo pirktus baldus: kušetę, komodą ir rašomą stalą. Už baldus „Grafas“ mokėjo ji, sumokėjo visą sumą iš karto. Bankui kreditą mokėjo ir dar dabar moka, apie 230 Lt kas mėnesį. Kai su ieškovu gyveno tai gyveno bendrai, kaip šeima. Mokesčiams sumokėdavo  iki 80 Lt. Maistui likdavo visi kiti pinigai. Maistui per savaitę apie 200-300 litų, o per mėnesį apie 800 Lt . Dar gaudavo paramą iš kaimo, daržovių, kartais mėsos. Ieškovo teta, jos sesuo kaime gyvena. Dukra yra neįgali. Ji turi specialių poreikių. Yra išlaidos, reikia vežti į sanatoriją, į Kauno klinikas,nes dukra serga epilepsija. Su dukra į sanatoriją važiuoja ji. Ten bebūnant jai reikia pirkti maistą. Kiekvienais metais važiuoja į sanatoriją. Ten išbūna pustrečios savaitės. Per tiek laiko maistui išleisdavo apie 150 Lt.Dar dukrai pinigų reikia kai serga. Būdavo virusinės ligos, gripas, angina ir reikia pirkti vaistus. Bet šios ligos daugiau šaltuoju metų laiku ir vaistai daugiau yra kompensuojami, tai kažkokių kitokių specialių išlaidų kaip ir nebūdavo. Ji nesutinka, kad ieškovas į butą investavo daugiau kaip 33 000 Lt. Remontas buvo padarytas kapitalinis, pakeistas vandentiekis, taip pat buvo pastatytas pečius, sudėti radiatoriai, išlyginta grindų danga, kad slenksčių nebūtų, nes dukra šliaužioja. Taip pat pažemintos lubos, sienos padengtos gipso kartonu ir išdažytos. Kambariuose sudėtos grindys, virtuvėje ir koridoriuje plytelės sudėtos. Visus remonto darbus darė ieškovas, darbas buvo jo. Lėšos remontui buvo bendros, o darbus atliko jis. Jei reikėdavo pagalbos ji padėdavo. Ji neneigia, kad ieškovas iš savo mamos gavo 25 000 Lt. Už vieno kambario butą pinigus jai mokėjo ieškovas, o brolio nebuvo. Ieškovas davė pinigus. Iš kur ieškovas gavo pinigų buto pirkimui, ji nežino, sumokėjo 11 000 Lt ar 10 000 Lt, tuo laiku kai sudarė sutartį pas notarą. Vieno kambario butą pardavė, nes pirko dviejų kambarių iš ieškovo motinos, todėl ir pardavė ieškovui vieno kambario butą, kad jis nepretenduotų į tą dviejų kambarių. Tai buvo  jų žodinis susitarimas, dar prieš perkant dviejų kambarių butą. Taip susitarė, kad ji į jų nepretenduoja, o jie nepretenduos į jos dviejų kambarių butą. Jie tai turi galvoje ieškovą ir jo motiną. Turtas yra atskiras.

Liudytojas L. Š. parodė, kad jis žino, kad ieškovas pasiėmė baldus: sofą, komodą. Buvo  2010 metų rugpjūčio mėnesį. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šalys kaimynystėje apsigyveno gal 2007 metais. Jų butas buvo remontuojamas, bet kas remontavo, jis nežino.

Liudytoja R. L. parodė, kaip ieškovas išsivežė baldus, bet kada išsivežė, nematė. Kad šalys turėjo baldų žino, kad baldus išsivežė, sakė atsakovė. Buvo komoda, kompiuterio stalas, lova-fotelis, išskleidžiamas.

Liudytojas M. K. parodė, kad jie gyveno vienoj šeimoj. Kodėl ieškovas pasiėmė būtent tuos baldus, jis nežino. Kartu gyveno 10 metų. Namuose pagrinde viską darė mama. Ji mokėjo mokesčius, maistą pirko, jis su mama būdavo kartu, padėdavo apsipirkti, tai ir matydavo. Ieškovas dirbo, jo pinigai buvo jo reikmėm, žvejybai. Gal ieškovas ir padėdavo pinigais, kažkiek duodavo, bet nedaug, sumos nežino. Butą remontavo ieškovas, jo brolis padėdavo, kaimynas. Remontavo už tai, kad mama paėmė paskolą ir ieškovui pravedė tuos pinigus, kad galėtų remontuoti. Kaip buvo su paskola, jis nežino.

CK trečiosios knygos XV skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius (3.229 straipsnis). CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis), tačiau tokio įstatymo nėra priimta, dėl to CK trečiosios knygos XV skyriaus normos šalių santykiams netaikytinos.

Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad bendrai ne santuokoje gyvenusių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiamas teisės aiškinimas, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai nedaro šios sutarties negaliojančios. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

Tokiu būdu, nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės faktiniai santykiai tęsėsi su pertraukomis apie 10 metų. Formaliai tai atitiko santuokinius santykius, nors ieškovo ir atsakovės santuoka ir nebuvo įregistruota. Šalys gyveno ginčo bute ir tvarkė ūkį. Atsakovės vardu įgijus butą už jai lengvatinėmis sąlygomis suteiktą kreditą, buvo atliktas didelės apimties buto remontas, prie kurio darbu prisidėjo ieškovas. 2006-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu  V. N. pardavė L. K. butą su ūkio patalpa, esančius (duomenys neskelbtini) už 25.000,00 Lt ( b.l.10-14). Tarp šalių kilęs ginčas, kas ir už kokias prekes sumokėjo ir tokiu būdu savo lėšomis prisidėjo prie buto vertės pagerinimo. Tačiau ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad į A. N. sąskaitą pervesta 25.000,00 Lt, jo gaunamas lėšas sudaro (duomenys neskelbtini) 83 Lt pensija, matosi, kad išskaitoma kas mėnesį po 125 Lt alimentų  ( b.l.17-19). Ieškovo teigimu iš šių pinigų jis atliko buto remontą. Atsakovė teigė, kad dalį prekių pirkimo čekių apmokėjo ji, be to, 2007-10-24 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu L. K. pardavė A. N. butą su ūkio patalpa, esančius (duomenys neskelbtini), už 10.000,00 Lt ( b.l.75-78). Ieškovas teigė, kad brolis pirko butą ir brolio pinigais buvo apmokėta už buto pirkimą. Tačiau tokius ieškovo teiginius teismas atmeta, pats ieškovas sau prieštarauja – brolis turėjo skolų, todėl savo vardu nesudarė buto pirkimo-pardavimo sutarties. Teisimo paminėta buto pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, ji  galiojanti, ir iš jos aišku, kad atsakovė už 10.000,00 Lt pardavė ieškovui vieno kambario butą. Be to, teismas skaito, kad ieškovas neįrodė savo gaunamų pajamų, o tuo pačiu ir galimybės prisidėti prie bendro ūkio vedimo bei buto vertės pagerinimo. Ieškovas nurodė, kad tuo laikotarpiu dirbo ir jo gaunamas darbo užmokestis buvo iki 3000 Lt, tačiau tuoj pat prieštarauja sau, teigdamas, kad pasirinko tokį buto pirkimo būdą, kad turėtų pinigų buto remontui. Priešingai atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai rodo ją turėjus pastovias pajamas, iš kurių ji išlaikė save, du vaikus, mokėjo kreditą : L. K. 2006-06-22 suteiktas 25.000,00 Lt kreditas, 2008-09-25- 1000,00 Lt vartojimo kreditas, abu kreditai dengiami iš L. K. sąskaitų esančių banke ( b.l.17). Ieškovė deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kartu su nepilnamečiais vaikais M. K. , gim. (duomenys neskelbtini), ir E. N. , gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l.8). Už įsigytą butą kreditą mokėjo tik atsakovė, ji neneigė, kad ieškovas savo darbu atliko buto kapitalinį remontą, pirko remontui skirtas prekes. Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą įrodo atsakovės gaunamas pajamas ( b.l.105-107), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus išduota pažyma įrodo, kad atsakovei paskirta išmokėti  už laikotarpį nuo 2006-07-01 iki 2007-07-01 1281,50 Lt išmoka ( b.l.108), už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2008-07-01  - 1558,50 Lt išmoka ( b.l.109), už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-07-01 – 1756,50 Lt ( b.l.110), už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-07-01 – 1517,50 Lt ( b.l.111), už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2011-08-01 – 1517, 50 Lt ( b.l.112), iš mokėjimo grafiko pagal kreditavimo sutartį Nr.179 seka, kad atsakovei paskirta kas mėnesį mokėti po 141,24 Lt už suteiktą 25.000,00 Lt kreditą iki 2021-05-16 ( b.l.122). Atsakovės sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovė mokėjo kas mėnesį kreditą, komunalinius mokesčius, atsiskaitė už pirkinius ir prekes, pavyzdžiui laikotarpyje už 2008 metų gruodžio mėnesį atsakovė už pirkinius ir prekes, tame tarpe ir mokėdama parduotuvėje „Vilkasta“ išleido virš 600 Lt ir tai patvirtina atsakovės teiginį, kad ji pirko maisto produktus, už dalį čekių, kuriuos pateikė ieškovas, įsigydamas remontui skirtas prekes, sumokėjo ji ( b.l.126). Todėl ieškovo pateikti čekiai ( b.l.21-39), baldų užsakymo dokumentai ( b.l. 40,46-48, 49-51, 52-56) neįrodo, kad būtent jis, vienas ieškovas, sumokėjo už įsigytus pirkinius. Be to, teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad šalims nutarus gyventi atskirai, ieškovas pasiėmė ir išsivežė jam priklausančius baldus. Šią aplinkybę įrodė teismo posėdyje apklausti liudytojai. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl komunalinių mokesčių sutarčių sudarymo - atsakovės vardu yra sudarytos 2006-08-02 pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis ( b.l.100), 2006-09-26 UAB „Vilkaviškio vandenys“ šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, kurioje atsakovė nurodė, kad gyventojų skaičius bute sutarties pasirašymo dieną 3, kas atitinka ir jos parodymus – jos šeimą sudaro ji ir du jos vaikai  (b.l.101), 2006-08-16 elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo aktas ( b.l.102), gyventojų turto draudimo liudijimas ( b.l.103), taip pat įrodo, kad šalys nesiekė sukurti bendrosios dalinės nuosavybės.

Tokiu būdu ieškovas neįrodė, kad kartu su atsakove jis įsigijo dviejų kambarių  butą, gyvendamas kartu su atsakove šiame bute ir vesdamas su ja bendrą ūkį, investavo į jį nemažiau kaip 33556,02 Lt, jo  reikalavimas pripažinti dalinę nuosavybę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl netenkintinas.

Atmetus ieškinį, ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atsakovė neatlygina ( b.l.9, 128), iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro pašto išlaidos 27,71 Lt valstybei ir atsakovės turėtos advokato atstovavimo išlaidos 1000,00 Lt ( b.l.99, CPK 96str.1d.,98str.1d.).

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės-  draudimas perleisti nuosavybės teisę į butą, esantį adresu Vyskupo A. K. g. 11-2, Vilkaviškis, sudaryti sandorius, susijusius su minėtu butu ( b.l.58-59, CPK 150str.2d.).

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK  259-270str. str., 279str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

          Ieškinį atmesti.  

Priteisti iš ieškovo A. N. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas 1000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. N. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 27,71 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr.2-1267-482/2011 panaikinti.

                Sprendimas per 30 dienų gali b?ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

          Teisėja                                                             Aksinija  Žemantauskienė