Civilinė byla Nr. 3K-3-31/2011

                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 99.5 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 7 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. (D.) kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. (D.) ieškinį atsakovams A. O., draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                   Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo, teismų praktikos šiuo klausimu taikymo, proceso teisės normų dėl bylinėjosi išlaidų paskirstymo.

2003 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, atsakovas, vairuodamas jam priklausantį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 75 punktus, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido ieškovės ir ją partrenkė. Ieškovei buvo sužalota sveikata: sumuštos galva ir dešinė blauzda, patirtas vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, padaryta žaizda galvoje, atsirado kraujosruvos dešinio sėdmens srityje, dešinėje šlaunyje, kairėje kojoje. Atsakovas A. O. buvo pripažintas kaltu dėl šio nusikaltimo ir jam teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – bauda. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ieškovei pripažinta teisė į civilinį ieškinį. Atsakovas A. O. civilinę atsakomybę buvo apdraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB „If draudimas“. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo A. O. 795,44 Lt turtinei ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė  ieškovei iš atsakovo UAB „If draudimas“ 499,45 Lt turtinei žalai ir 9000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas A. O. buvo apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nurodė, jog draudimo bendrovei kilo pareiga atlyginti žalą neviršijant draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos (30 000 Lt asmens ir 30 000 Lt turtui padarytai žalai atlyginti). Teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį,  įvertino tai, kad ji eismo įvykio metu buvo sužalota nesunkiai, jai nebuvo nustatyta nedarbingumo, žalą padariusio asmens kaltės forma buvo neatsargumas, padariniai nebuvo labai sunkūs, ieškovei dėl patirtų sužalojimų nebuvo kilusi grėsmė gyvybei; ieškovė ieškinio pareiškimo metu studijavo Universitete, 2007 m. liepos 23 d. pagimdė dukterį. Dėl to teismas, atsižvelgęs į teismų praktikoje nustatytus kriterijus, konstatavo, kad patirtos traumos nebuvo tokios didelės, jog būtų sutrukdžiusios jai gyventi visavertį gyvenimą, todėl ieškovės prašomą atlyginti neturtinės žalos dydį sumažino iki 9000 Lt.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2010 m. birželio 21 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo ir sumažino teismo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 5000 Lt; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovo 854,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui „If P&C Insurance AS“ filialui 980 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į asmens sveikatos sužalojimo laipsnį bei padarinius, tačiau taip pat turėjo įvertinti ir neteisėta kalto asmens veika padarytą sveikatos sutrikdymą, kaltininko veiksmus ir dėl to atsiradusius padarinius. Kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl autoavarijos kaltininko sukeltų padarinių, sprendė, kad pagal teismų praktiką tam, jog būtų priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, būtinos išskirtinės sąlygos ir daug sunkesni padariniai, kurių šioje byloje nenustatyta. Dėl to kolegija sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 5000 Lt.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

 

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria sumažintas atlygintinos neturtinės žalos dydis ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šio reikalavimo palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.              Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad kasatorės sveikata buvo sutrikdyta nedaug, neatsižvelgė į teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog sveikatos sužalojimas pripažintinas apysunkiu kūno sužalojimu, kurio padarinių išliko iki šiol, kasatorei atsinaujina galvos skausmai, svaigimas, ji negali užmerkti vienos akies; jai dėl gydymo nuolat tenka vartoti vaistus, kreiptis į gydytojus. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų, nepasisakė dėl jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G. v. UADB ,,Balticums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-633/2004) .

2.              Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ginčo šalims, neatsižvelgė į CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis. Atsakovo apeliacinis skundas buvo nedidelės apimties, apeliaciniame procese nedalyvavo atsakovo advokatė, todėl iš ieškovės atsakovui priteistos 980 Lt bylinėjimosi išlaidos yra per didelės.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų

Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos atlyginimą, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neatsižvelgė į jos sveikatos sužalojimo pobūdį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju, sąrašu. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-119/2009).

Nagrinėjamoje byloje kasatorė skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų, nukrypo nuo teismų praktikos, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kurią nurodo kasatorė, nepasisakyta dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, todėl teisėjų kolegija remiasi tomis nutartimis, kuriose išanalizuotas neturtinės žalos atlyginimo institutas. Minėta, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010, nurodyta, kad specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, byla Nr. 3K-7-255/2005). Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Dėl to, remiantis bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis (sveikata) ir žalą padariusio asmens kaltė; mažinantys – pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas, neturtinės žalos padariniai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta atsakovo kaltė (BK 281 straipsnio 1 dalis) ir sveikatos sužalojimas, šie du veiksniai gali būti pagrindas priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, o kasatorės sveikatos sužalojimo laipsnis, kai padarytas nesunkus kūno sužalojimas (T. 1, b. l. 10; T. 2, b. l. 68), sveikatos sužalojimo padariniai (nenustatyta nedarbingumo, sužalojimai netrukdė gyventi visavertį gyvenimą) pripažinti mažinantys neturtinės žalos dydžio nustatymą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, byla Nr. 3K-3-450/2006), tačiau asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje kasatorė jai padarytą neturtinę žalą įvertino 25 000 Lt, teismai, atsižvelgę į bylos aplinkybes, kad ji eismo įvykio metu buvo sužalota nesunkiai, jai nebuvo nustatyta nedarbingumo, žalą padariusio asmens kaltės forma buvo neatsargumas, padariniai nebuvo labai sunkūs, ieškovei dėl patirtų sužalojimų nebuvo kilusi grėsmė gyvybei, ieškovė ieškinio pareiškimo metu studijavo Universitete, 2007 m. liepos 23 d. pagimdė dukterį, prašomą atlyginti neturtinės žalos dydį sumažino. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė dėl sveikatos sužalojimo neprarado darbingumo, nesumažėjo jos gebėjimas mokytis, įgyti žinių, jas tobulinti, taip pat nepablogėjo gyvenimo kokybė, t. y.  kasatorės sveikatos sužalojimo padariniai neturėjo didelės įtakos profesinei ir darbinei veiklai. Dėl to kilusių padarinių aspektu kasatorei teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-482/2005; 2007 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L., R. L. v. A. J., UAB DK „Baltic Polis“, bylos Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. B., N. B. v. V. Č., UAB „If draudimas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-357/2008).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir teismų nustatytas aplinkybes šioje byloje, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo kasatorei priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka pirmiau išvardytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrįstas CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neviršija teismų praktikoje suformuotų neturtinės žalos dydžių, todėl nėra teisinio pagrindo keisti priteistinos neturtinės žalos dydį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-533/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2330 Lt, tenkinus reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo buvo priteista 524,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas už apeliacinį skundo parengimą sumokėjo 1485 Lt, ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas apeliacinio skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė ieškovei iš atsakovo 854,25 Lt, o atsakovui iš ieškovės 980 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. daugiau nei ieškovės tenkintų reikalavimų dalys. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Pirma, proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Antra, proceso teisės normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Trečia, proceso teisės normoje įtvirtinta, kad nurodytos nuostatos taikomos priteisiant išlaidas advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-212/2009). Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Nagrinėjamoje byloje nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nesudėtingumą (buvo ginčijamas tik neturtinės žalos atlyginimo dydis), į tai, kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokatų darbo sąnaudos nebuvo didelės, apeliacinės instancijos teisme atsakovo advokatas net nedalyvavo, nurodo, jog apeliacinės instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, nes ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir nevisiškai, tačiau iš esmės buvo patenkintas, t. y. atsakovo apeliacinis skundas dėl ginčo esmės (neturtinės žalos atlyginimo) atmestas. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi  CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į išvardytas bylos aplinkybes bei į tai, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti realios, būtinos ir pagrįstos, sprendžia, jog atsakovui iš ieškovės priteistas didesnis bylinėjimosi išlaidų dydis nei ieškovei iš atsakovo neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl apeliacinės instancijos teismo atsakovui iš ieškovės priteisti 980 Lt mažintini per pusę ir atsakovui iš ieškovės priteistina 490 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovės V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui „If P&C Insurance AS“ filialui (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) 490 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kitas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Egidijus Baranauskas

 

 

 

Gražina Davidonienė

 

 

 

                                                                                                            Juozas Šerkšnas