Administracinė byla Nr. A2.6.-15192-276/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13434-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. U. L., išnagrinėjęs S. U. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

S. U. L. 2016-07-11 apie 15.00 val., ties Geležinio Vilko g. 37A, Vilniuje, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Meriva“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo ji pažeidė KET 6, 220 p.p. bei LR ATPK 130 str. 1 d..

S. U. L. kaltę pripažino, jos kaltė įrodyta pažeidimo protokolu, 2016-10-10 nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, M. K. ir D. B. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį, nuotrauka, A. Ž. ir V. D. paaiškinimais, fotolentelėmis.   

S. U. L. vairavimo stažas nuo 1979 metų, už KET pažeidimus galiojančių nuobaudų neturi, neįrodyta, kad dėl įvykusio eismo įvykio kalta būtent ji, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji gailisi padariusi pažeidimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

LR ATPK 130 str. 1 d. nurodyta, kad už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos užtraukia baudą vairuotojui nuo 868 eurų iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

           Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta LR ATPK 301 str. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant LR ATPK 301 str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

             Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. LR ATPK 301 str. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

S. U. L. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, neįrodyta, kad dėl įvykusio eismo įvykio kalta būtent ji, yra pensininkė, gauna nedidelę pensiją, todėl darytina išvada, kad nors ir minimalios LR ATPK 130 str. 1 d. numatytos nuobaudos paskyrimas, aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, todėl yra pagrindai taikyti LR ATPK 301 str. nuostatas ir tuo bus pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai. 

              Vadovaudamasis   Lietuvos   Respublikos   administracinių   teisės   pažeidimų   kodekso 301 str., 286-287 str. str. –

n u t a r ė :

S. U. L. už LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą nubausti 200 eurų bauda.

Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 1 d., baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16062300781 ir įmokos kodą - 1001.  

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d., po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                               Robertas Rainys

Nuorašas tikras