Civilinė byla Nr. 2A-1992/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 69

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Emsi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2296-262/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Emsi“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo konkurse, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Apsaga“, uždaroji akcinė bendrovė „Kvistija“, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuva Statoil“, uždaroji akcinė bendrovė „Lukoil Baltija“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Neste Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Emsi“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą laimėtojais pripažinti 1-os pirkimo dalies pasiūlymų eilės 1-6 numerius, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pateikė pasiūlymus (techninį ir kainos pasiūlymus) į atsakovo paskelbtą viešąjį pirkimą („Preliminarioji sutartis dėl automobilių degalų degalinėse tiekimo per CPO“, 2-asis kvietimas, pirkimo Nr. 108629/128196). Ieškovo pasiūlymas atitiko reikalavimus ir pagal kainos kriterijų 1 pirkimo dalyje buvo 7 vietoje. Atsakovas remdamasis vertinimo kriterijumi pagal didžiausią ekonominį naudingumą 2012 m. lapkričio 19 d. pranešė, kad „Laimėtojais pripažįstami 1-os pirkimo dalies pasiūlymų eilės 1-6 numeriai“. UAB „Emsi“ pateikė pretenziją, kuria apskundė tokį atsakovo sprendimą. Atsakovas pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, kad pretenziją nagrinėti atsisakoma, kadangi iki pretenzijos pateikimo buvo sudarytos preliminarios sutartys ir viešojo pirkimo procedūra yra pasibaigusi. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai netaikė 15 dienų atidėjimo termino pretenzijoms pateikti, kadangi neteisingai taikė VPĮ nuostatas dėl atidėjimų terminų preliminariosioms ir viešojo pirkimo-pardavimo sutartims. UAB „Emsi“ nurodė, kad atsakovo sprendimas nepripažinti jo laimėtoju prieštarauja nustatytoms sąlygoms ir pažeidžia sutarties nuostatas, jog laimėtojais pripažįstami 90 proc. pirkimo dokumentų reikalavimus atitikusių dalyvių. Atsakovo pirkimo vykdymas naudojantis dviem pirkimo procedūrų deriniais, neleido jam kaip potencialiam tiekėjui dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje iki pat pirkimo sutarties sudarymo, todėl preliminarios sutarties pasirašymas ne su visais, o su 90 proc. kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių dalyvių yra niekinis ir negaliojantis ab initio ir negali būti taikomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Pasisakydamas dėl terminų ieškiniui pateikti, teismas nurodė, kad VPĮ 941 straipsnio 1 dalies nuostata imperatyviai nustato, kad perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos. Preliminariosios sutartys dėl degalų pirkimo buvo sudarytos 2012 m. lapkričio 27 d., ieškovas pirmiau nurodytame viešajame pirkime pretenziją pateikė tik 2012 m. lapkričio 28 d., todėl teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai taikė VPĮ imperatyvią nuostatą ir nenagrinėjo ieškovo pretenzijos, pateiktos praleistą įstatyme nustatytą terminą. Teismas pažymėjo, kad VPĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatos leidžia netaikyti atidėjimo termino, kai sutartys sudaromos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu. Vadovaujantis šia nuostata, pirkimas pasibaigė sudarius preliminariąsias sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad centrinė perkančioji organizacija gali sudaryti preliminariąsias sutartis ir į tai, kad VPĮ numatytas atidėjimo terminas sistemiškai sietinas tik su pirkimo pabaiga (VPĮ 7 str. 4 d. 1 p.), teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai netaikė atidėjimo termino atlikdamas pirkimus, taikydamas dinaminę pirkimų sistemą. Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas pripažino, kad ieškovas nepasinaudojo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka.

Pasisakydamas dėl sprendimo pripažinti konkurso laimėtojais, teismas pažymėjo, kad pirkimo dokumentų 16.4 punkte buvo nustatyta, kad laimėtojais kiekvienoje pirkimo dalyje yra pripažįstama 90 proc. pirkimo dokumentų reikalavimus atitikusių dalyvių. Pirkimo dokumentų 16.5 punkte buvo pateiktas laimėtojų eilės nustatymo pavyzdys. Remiantis pirkimo dokumentų 16.5 punkte pateiktu pavyzdžiu matyti, kaip yra skaičiuojamas laimėtojais pripažįstamų dalyvių skaičius esant ne sveikajam skaičiui. Atsakovas, remdamasis nustatytomis taisyklėmis apskaičiavo, kad laimėtojai yra 6, tai sudaro 85,71 proc., apvalinus gaunasi 90 proc. Jei laimėtojais būtų pripažinti visi 7 dalyviai, tai sudarytų 100 proc. ir neatitiktų pirkimo dokumentų nustatytų sąlygų. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, sistemiškai aiškindamas pirkimo dokumentų sąlygas, teismas sprendė, kad konkurso laimėtojų skaičiaus nustatymo taisyklės yra visiškai aiškios, todėl nėra teisėto pagrindo ginčyti tokias taisykles.

Teismas konstatavo, kad preliminarioji sutartis pagal VPĮ 2 straipsnio 23 dalį, 7 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnį, negali būti traktuojama kaip atskiras pirkimo būdas, nes siekiant sudaryti preliminariąją sutartį būtina atlikti viešąjį pirkimą pagal vieną iš VPĮ nustatytų viešųjų pirkimų būdų, iš kurių galima ir dinaminė pirkimo sistema. Ši sistema vertintina ne kaip savarankiškas pirkimo būdas, bet tik kaip atskira pirkimo procedūra, kuri gali būti taikoma vykdant pirkimus atviro konkurso būdu. Savo esme dinaminė pirkimo sistema yra tiekėjų, kurie atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir nori bei gali tiekti perkančiosios organizacijos įprastai perkamus objektus, sąrašo atnaujinimo ir pateiktų orientacinių pasiūlymų patikslinimo, priemonė, kuomet perkančiajai organizacijai iškyla poreikis įsigyti šiuos objektus. Tuo tarpu preliminariosios sutarties tikslas yra su atrinktais tiekėjais susitarti dėl ateityje tiekiamų prekių ir jų teikimo sąlygų, o ne atnaujinti tiekėjų sąrašą. Pagal VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą, pirkimo rezultatas (pasibaigus pirkimui) gali būti pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) ir tai sąlygoja, kad įstatymų leidėjo valia pirkimo pabaigos prasme preliminarioji sutartis yra tolygi pirkimo sutarčiai, nes preliminariojoje sutartyje taip pat aptariamos visos esminės pirkimo sąlygos (kaina, kiekiai, terminai). Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovo teiginiai dėl preliminariosios sutarties ir dinaminės pirkimo sistemos tikslų tapatumo yra nepagrįsti. Degalų viešajame pirkime taikomas sąlygas teismas pripažino teisėtomis, todėl atsakovas atlikdamas prekių pirkimus dinamine pirkimo sistema ar vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus jokių imperatyvių VPĮ nuostatų nepažeidė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Emsi“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Iš VPĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateikto dinaminės sistemos apibrėžimo matyti, kad dinaminėje pirkimo sistemoje yra imperatyvus draudimas perkančiajai organizacijai riboti bet kokio tiekėjo, kuris atitinka kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikęs specifikacijas atitinkantį orientacinį pasiūlymą, dalyvavimą procese bet kuriame jo etape. Tas pats reikalavimas yra pakartotas ir VPĮ 64 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, kad perkančioji organizacija, sukurdama dinaminę pirkimo sistemą, turi laikytis atviros procedūros visuose dinaminės pirkimo sistemos etapuose iki pirkimo sutarties sudarymo. Įstatymas nenumato, kad taikant dinaminę sistemą preliminariosios sutartys galėtų būti nesudaromos su tuo tiekėju, kuris atitinka VPĮ reikalavimams, nes nebūtų pasiektas dinaminės sistemos tikslas.
2. Preliminariosios sutarties esmės samprata VPĮ nesiskiria nuo CK 6.165 straipsnyje nurodytos sutarties. Tai organizacinis ikisutartinių santykių dokumentas. Konkurse varžomasi dėl teisės dalyvauti atnaujintuose varžymuose. Darytina išvada, kad konkurso sąlygos (pirkimo dokumentai) nėra tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, t. y., jie neatitinka VPĮ 24 straipsnio 7 dalies, reikalavimų, kas reiškia skaidrumo principo pažeidimą.
3. Konkurso sąlygų 16.4 punkte nėra nurodyta, kad joje nustatyta norma taikoma pagal pavyzdyje (16.5 p.) nurodytą metodiką, kuri, kai tiekėjų yra daugiau negu 6, tampa numanoma (neaiškia, neskaidria). Pavyzdys negali būti aiškinamas taip, kad rezultatas reikštų, jog keičiama pati norma, t. y., kad laimėtojais yra pripažįstamas ir kitoks, negu 90 procentų pirkimo dokumentų reikalavimus atitikusių dalyvių skaičius.
4. Teismo teiginys, jog VPĮ numatytas atidėjimo terminas sistemiškai sietinas tik su pirkimo pabaiga, savaime nėra neteisingas, nes neatsižvelgta, kad šiame konkurse pirkimas pasibaigia ne tada, kai sudaroma viena, dvi, ar daugiau preliminariųjų sutarčių, bet tada, kai sudaromos visos preliminariosios sutartys su visais tiekėjais su kuriais jos turi būti sudarytos. Ieškovas įrodinėja, kad, kai taikoma dinaminė pirkimo sistema, tai preliminariosios sutartys turi būti sudarytos su visais tiekėjais, įskaitant ieškovą, nes jis atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikęs orientacinį pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimus.
5. Teismas neatsižvelgė, kad atidėjimo terminas dinaminėje sistemoje gali būti netaikomas, todėl kad tarp tiekėjų nėra konkurencijos. Tais atvejais, kaip šiame ginče, kai UAB „Emsi“ pretenzijos patenkinimas reikštų, kad bent su vienu tiekėju pirkimo sutartis dėl to yra ar gali būti sudaryta neteisėtai, tai atidėjimo terminas turėtų būti taikomas. VPĮ 21 straipsnio 9 dalis atidėjimo termino taikymo galimybę numato. Atsakovas gi numatė, kad 10 proc. tiekėjų negalės sudaryti preliminariosios sutarties, todėl turėjo numatyti atidėjimo terminą, kad būtų užtikrinta tiekėjų, kuriems nesuteikiama teisė sudaryti preliminariąją sutartį, teisių gynyba.
6. Pirkimo sutartys tiek dinaminėje sistemoje, tiek tokios preliminariosios (procedūrinės) sutartys, kokios sudaromos konkurse, gali būti sudaromos iš karto su vienu ar su keliais tiekėjais, nes sutarčių sudarymas nepriklausomo nuo to, ar yra pateikta pretenzijų. Konkurso atveju tiekėjai varžysis tuomet, kai vykdydami preliminariąsias sutartis, konkuruos dėl kiekvienos atskirai pagrindinės „užsakymo sutarties“ sudarymo. Tik tada, kai bus sudaryta „užsakymo sutartis“, bus nustatytos visos esminės atitinkamo pirkimo sąlygos. Todėl darytina išvada, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog konkurse sudaromose preliminariosiose sutartyse aptariamos visos esminės pirkimo sąlygos (kaina, kiekiai, terminai). Jeigu taip būtų, tai tuomet nereikėtų atnaujinti ir varžymosi dėl kainų ir kiekių ir dėl abiejų pirkimo-pardavimo sutarties šalių (konkretaus tiekėjo ir konkretaus pirkėjo) nustatymo (Konkurso sąlygų A dalies 4.3 punktas). Pagrindinė „užsakymo sutartis“ turėtų būti sudaroma tiksliai viešojo pirkimo tvarka preliminariojoje sutartyje nurodytas sąlygas. Tačiau konkurse sudaromos preliminariosios sutartys tam netinka. Konkurse sudarius preliminariąsias sutartis pirkimas baigiasi tik formaliai ir tik laikinai, nes numatyta kad pirkimas turi būti perkančiosios organizacijos (ja būtų nežinomas subjektas, ne atsakovas) valia atnaujintas.
7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal konkurso sąlygas sudaromų preliminariųjų sutarčių tikslas yra su atrinktais tiekėjais susitarti dėl ateityje tiekiamų prekių ir jų teikimo sąlygų, o ne atnaujinti tiekėjų sąrašų. Šių preliminariųjų sutarčių tikslas yra susitarti dėl procedūros, kurios bus laikomasi varžantis dėl kiekvienos pagrindinės („užsakymo“) sutarties, t. y. dėl sąlygų, kuriomis bus sudaroma pagrindinė sutartis, bet ne dėl pagrindinės sutarties sąlygų. Pagrindinės sutarties sąlygos bus nustatytos tik užbaigus „atnaujintą varžymąsi“.
8. Teismas turėjo atsižvelgti, kad atsakovo sukurta sistema (konkurso sąlygos) trukdo, riboja ir iškreipia konkurenciją. Pretenzijoje nurodyta, kad per atsakovo tvarkomą CPO.LT nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d. 17 val. vyko ir pasibaigė 192 „atnaujinti varžymuisi“. 93-iuose „atnaujintuose varžymuosyse“ galėjo dalyvauti ir dalyvavo tik UAB „Lukoil Baltija“, todėl ji šiuos konkursus ir laimėjo. Kitiems tiekėjams nebuvo sudarytos galimybės dėl ydingų konkurso sąlygų dalyvauti šituose „atnaujintuose varžymuose“.
9. Atsižvelgiant į VPĮ pobūdį ir juo siekiamus tikslus, teismai viešojo pirkimo ginčų bylose turi teisę peržengti ieškinio ribas, ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą. Sprendimas iš dalies yra nesuprantamas, nes teismas VPĮ normas aiškina dviprasmiškai ir prieštaringai. Sprendime nurodoma, kad dinaminė pirkimo sistema yra vienas iš VPĮ nustatytų viešųjų pirkimų būdų, tačiau ši dinaminė pirkimo sistema vertintina ne kaip savarankiškas pirkimo būdas, bet tik kaip atskira pirkimo procedūra. Pirkimo būdai yra apibrėžti VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje. Dar nurodoma, kad atviras ir ribotas konkursas yra pagrindiniai pirkimo būdai (VPĮ 42 str. 2 d.). Tuo tarpu dinaminė sistema yra aprašyta 64 straipsnyje. Taigi, nesuprantama, kodėl teismas aiškias normas suformuluoja kaip neaiškų teisinį argumentą (CPK 270 str. 3 d. 4 p.), kuriuo grindžia esminę išvada.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra prašo šio skundo netenkinti. Atsiliepimui pagrįsti nurodo šiuos motyvus:

1. Ieškovas klaidingai suvokia (arba sąmoningai klaidingai aiškina) pirkimų, kuriuose jis dalyvauja, esmę. Ieškovo galimybė dalyvauti dinaminėje pirkimų sistemoje niekaip neapribota ir tai patvirtina faktinės aplinkybės, nes ieškovas dinaminėje pirkimų sistemoje dalyvauja jau nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. lygiomis teisėmis su kitais tiekėjais, ieškovo tiekiamoms prekėms pirkti dinaminėje pirkimų sistemoje buvo vykdomi 2 konkretūs pirkimai (VPĮ 64 str. 2 d.), kuriuose ieškovas dalyvavo teikdamas konkrečius pasiūlymus ir sudarydamas preliminariąsias sutartis (atsiliepimo j ieškinį 2 ir 3 priedai). Apribojimas dalyvauti konkrečiuose pirkimuose būtų pasireiškęs tik tuo atveju, jei per dinaminės pirkimų sistemos galiojimo laikotarpį ieškovas negalėtų teikti pasiūlymų pirkti jo degalus lygiomis su kitais tiekėjais teisėmis, tačiau tokių aplinkybių nėra, nes atsakovas visiems tiekėjams nustatė vienodas sąlygas konkuruoti ir ieškovo pasiūlymo konkurencingumas (lyginant su kitų tiekėjų pasiūlymais) priklauso tik nuo paties ieškovo valios siūlyti konkrečią degalų pirkimo kainą.
2. Nepagrįsti ieškovo teiginiai apie dinaminės pirkimų sistemos ir preliminariųjų sutarčių neatitikimą VPĮ, nes įstatymų leidėjo valia dinaminė pirkimų sistema yra tiekėjų, kurie atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir nori bei gali tiekti perkančiosios organizacijos įprastai perkamus objektus, sąrašo atnaujinimo ir pateiktų orientacinių pasiūlymų patikslinimo (atnaujinimo) priemonė. Preliminariosios sutarties VPĮ nuostatų apimtimi tikslas yra su atrinktais tiekėjais susitarti dėl ateityje tiekiamų prekių ir jų tiekimo sąlygų, o ne atnaujinti tiekėjų sąrašą. Vykdant atvirą konkursą pagal VPĮ gali būti sudaromos tiek preliminariosios, tiek pirkimo sutartys, todėl atsakovo dinaminės pirkimų sistemos naudojimas siekiant efektyvinti ir pagreitinti atviro konkurso procesus, negali būti laikomas kliūtimi preliminariosioms sutartims sudaryti. Dėl galimybės sudaryti preliminariąsias sutartis taikant dinaminę pirkimų sistemą savo ataskaitoje pastabų nepateikė ir Viešųjų pirkimų tarnyba (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr.l, VPT ataskaita).
3. Ieškovo bandymas paneigti teismo išvadą gramatine sąvoka „pavyzdys“ yra neobjektyvus ir laikytinas teisiškai nepagrįstu, nes visos pirkimo dokumentų nuostatos yra tikslingos ir sistemiškai susiję su kitomis nuostatomis. Pirkimo dokumentų 16.5 punktas detalizuoja 16.4 punktą ir aiškiai reglamentuoja, kokį sprendimą dėl konkursą laimėjusių dalyvių skaičiaus turi priimti atsakovas, gavęs pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančius pasiūlymus. Teismas taip pat teisingai įvertino, kad VPĮ 18 straipsnio 9 dalyje be jokių papildomų sąlygų leidžia netaikyti atidėjimo termino, kai sutartys sudaromos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu. Ieškovo išvedžiojimai dėl atidėjimo termino atmestini, nes neatitinka VPĮ nuostatų esmės ir tikslų.
4. Atsakovas ne riboja, bet skatina konkurenciją, siekia, kad konkurso laimėtojais taptų kuo daugiau konkurso dalyvių. Pabrėžtina, kad VPĮ nuostatas atitinkantis atsakovo taikomas modelis sudarant preliminariąsias sutartis leidžia prekių pirkimuose konkrečiu atveju dalyvauti net šešiems tiekėjams, nors vadovaudamasis VPĮ nuostatomis atsakovas turėjo diskrecijos teisę pirkimo dokumentuose nustatyti, kad pirkimo sutartis bus sudaryta tik su vienu tiekėju (VPĮ 63 str. 1 d., 64 str. 7 d.). Žinodami, kad teikdami prastą pasiūlymą dalyviai gali konkurso nelaimėti, jie konkuruoja bei gerina pasiūlymo sąlygas, kurios vėliau fiksuojamos preliminariojoje sutartyje ir negali būti bloginamos ateityje.
5. Reikšminga tai, kad ieškovas dėl pirkimo dokumentų suvokimo, teisėtumo ir taikymo konkurso metu neteikė jokių klausimų ar pretenzijų, dėl jų jam nekyla problemų to paties pirkimo kitoje pirkimo dalyje (identiškomis sąlygomis), kurioje jis pripažintas laimėtoju. Kasacinio teismo formuojama praktika įpareigoja viešųjų pirkimų subjektus operatyviai spręsti kylančius klausimus - tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui - jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą.
6. Nesuprantamas ieškovo apeliacinio skundo 4 lapo paskutinėje ir 5 lapo 1 pastraipoje pateikto pavyzdžio priežastinis ryšys su šiuo nagrinėjamu ginču. Be to, ši aplinkybė nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).
7. Šioje byloje teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, pagal kurią sustabdė pirkimo procedūras ir uždraudė atsakovui sudaryti bei vykdyti viešojo pirkimo sutartis. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 2 dalimi ir 149 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai – pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005). Įvertinus nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius pagrindus, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Taigi apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu ir, kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių, nekartoja, padaro išvadą, kad nėra jokio pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, todėl padarė pagrįstas išvadas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinio nepatenkino (CPK 263 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra svarbūs siekiant teisingai išspręsti bylą. Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos pripažintini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste, todėl dėl jų nepasisakoma.

Byloje nustatyta, kad ieškovas pateikė pasiūlymus (techninį ir kainos pasiūlymus) į atsakovo paskelbtą viešąjį pirkimą. Ieškovo pasiūlymas atitiko reikalavimus ir pagal kainos kriterijų 1 pirkimo dalyje buvo 7 vietoje. Atsakovas remdamasis vertinimo kriterijumi pagal didžiausią ekonominį naudingumą 2012 m. lapkričio 19 d. pranešė, kad laimėtojais pripažįstami 1-os pirkimo dalies pasiūlymų eilės 1-6 numeriai. UAB „Emsi“ pateikė pretenziją, kuria apskundė tokį atsakovo sprendimą. Atsakovas pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, kad pretenziją nagrinėti atsisakoma, kadangi iki pretenzijos pateikimo buvo sudarytos preliminarios sutartys ir viešojo pirkimo procedūra yra pasibaigusi.

Nagrinėjamoje apeliacijoje iš esmės sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad perkančioji organizacija turėjo teisę į konkurso sąlygas įtraukti 16.4 punktą, nustatantį, kad kad laimėtojais kiekvienoje pirkimo dalyje yra pripažįstama 90 proc. pirkimo dokumentų reikalavimus atitikusių dalyvių.

Atsakovas konkurse taikė dinaminę pirkimo sistemą (VPĮ 64 straipsnis; konkurso sąlygų 1.1-1.10 punktai); pirkimu tiekėjai varžėsi dėl teisės sudaryti preliminariąsias sutartis (konkurso sąlygų 1.8, 1.9 punktai); pirkimo objektas yra preliminarus susitarimas dėl tam tikrų degalų pirkimo pagal preliminarios sutarties projekto nuostatas (konkurso sąlygų 2.1 punktas). Pirkimą atnaujinus, bus varžomasi dėl pagrindinės pirkimo sutarties (užsakymo sutarties) sudarymo (konkurso sąlygų 4.3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad dinaminė pirkimo sistema nėra atskiras pirkimo būdas, o tik atskira pirkimo procedūra, kuri gali būti taikoma vykdant pirkimus atviro konkurso būdu. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus atvirą konkursą, dinaminę pirkimo sistemą, preliminariasias sutartis, ekonominio naudingumo kriterijų reglamentuojančių normų sisteminis aiškinimas.

Iš VPĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateikto dinaminės sistemos apibrėžimo matyti, kad dinaminė pirkimo sistema - vien tik elektroninis procesas, skirtas įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos rinkoje visuotinai žinomos ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, atlikti. Dinaminės pirkimo sistemos naudojimo trukmė yra ribota. Per visą jos galiojimo laiką bet kuriam suinteresuotam tiekėjui, atitinkančiam perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir pateikusiam specifikacijas atitinkanti orientacini pasiūlymą, leidžiama dalyvauti procese. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog iš dinaminėje pirkimo sistemoje yra imperatyvus draudimas perkančiajai organizacijai riboti bet kokio tiekėjo, kuris atitinka kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikęs specifikacijas atitinkantį orientacinį pasiūlymą, dalyvavimą procese bet kuriame jo etape. Be to, VPĮ 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, sukurdama dinaminę pirkimo sistemą, turi laikytis atviros procedūros visuose dinaminės pirkimo sistemos etapuose iki pirkimo sutarties sudarymo; dinaminėje pirkimo sistemoje leidžiama dalyvauti visiems tiekėjams, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikę orientacinį pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimus. VPĮ 43 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad dalyvių skaičius atvirame konkurse neribojamas.

Kita vertus, VPĮ 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija suteikia galimybę visiems tiekėjams pateikti orientacinį pasiūlymą per dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis. Tai reiškia, kad bet kuris tiekėjas, suinteresuotas dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, bet kuriuo sistemos galiojimo metu gali pateikti savo orientacinį pasiūlymą ir, jeigu jo orientacinis pasiūlymas ir kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus atitinkamus reikalavimus, dalyvauti šioje sistemoje. Perkančioji organizacija per 15 dienų laikotarpį turi patikrinti, ar tiekėjo kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus (VPĮ 32 str.) ir ar tiekėjo orientacinis pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus (VPĮ 39 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad orientacinių pasiūlymų vertinimui taikomi bendrieji VPĮ įtvirtinti tiekėjų kvalifikacijos bei pasiūlymų nagrinėjimui ir vertinimui taikomi reikalavimai, įtvirtinti VPĮ 32 ir 39 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju aktuali VPĮ 39 straipsnio normų analizė.

VPĮ 39 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai. Jie yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis (VPĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pasirinko ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Šio kriterijaus naudojimas yra detalizuotas to paties straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, jog jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ji privalo iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.

Aukščiau paminėtų įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad tiekėjų skaičius nagrinėjamu atveju negalėjo būti ir nebuvo ribojamas (CPK 185 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad konkurse dalyvavo visi tiekėjai, kurių pasiūlymas atitiko kvalifikacinius reikalavimus - taip pat ir ieškovas, t. y., perkančioji organizacija vertino visų tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacinius reikalavimus, pasiūlymus, kurie yra pateikti pagal pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Ieškovo pateiktas pasiūlymas atitiko minėtus reikalavimus ir jis pagal ekonominio naudingumo kriterijų sudarytoje pasiūlymų eilėje buvo septintoje vietoje iš septynių dalyvių.

Apeliantas su konkurso sąlygų 16.4 punktu, kuriame nustatyta, kad laimėtojais kiekvienoje pirkimo dalyje yra pripažįstama 90 proc. pirkimo dokumentų reikalavimus atitikusių dalyvių, nesutinka ir ginčija dėl to, kad juo pažeidžiami proporcingumo ir skaidrumo principai, be to, tokiu būdu ribojama ar gali būti ribojama konkurencija, nes dėl nepagrįstai nustatyto laimėtojų procentinio skaičiaus (90 proc.) eliminuojami kiti tiekėjai, atitintantys keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir sprendžia, kad perkančioji organizacija, nustatydama galimų tiekėjų skaičių, VPĮ reikalavimų nepažeidė. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, nagrinėjamu atveju iš esmės dinaminės pirkimo sistemos procedūra taikoma atviram konkursui, o pirkimo objektas nagrinėjamu atveju yra preliminarus susitarimas dėl tam tikrų degalų pirkimo pagal preliminarios sutarties projekto nuostatas (konkurso sąlygų 2.1 punktas).

Pažymėtina, kad vykdydama atvirą konkursą perkančioji organizacija, patikrinusi pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikaciją (VPĮ 32 str.), sudaro tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymų, pateiktų pagal pirkimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus, pasiūlymų eilę (VPĮ 39 str. 4-8 d.). VPĮ 63 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais tiekėjais, šių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip trys, jei yra trys ir daugiau perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių tiekėjų. Nagrinėjamu atveju tokia eilė iš septynių tiekėjų ir buvo sudaryta. Apelianto minimas apribojimas dalyvauti pirkime būtų pasireiškęs tik tuo atveju, jei ieškovas nebūtų galėjęs teikti pasiūlymų pirkti jo degalus lygiomis su kitais tiekėjais teisėmis, tačiau, kaip pagrįstai minima atsiliepime į apeliacinį skundą, tokių aplinkybių nėra, nes atsakovas visiems tiekėjams nustatė vienodas sąlygas ir ieškovo pasiūlymo konkurencingumas (lyginant su kitų tiekėjų pasiūlymais) priklauso tik nuo paties ieškovo valios siūlyti konkrečią degalų pirkimo kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad, sudarant preliminariąsias sutartis, VPĮ nedraudžia pirkimo dokumentuose nustatyti, kad pirkimo sutartis bus sudaryta tik su vienu tiekėju (VPĮ 63 str. 1 d., 64 str. 7 d.), nagrinėjamu atveju tokia galimybė buvo suteikta net 90 proc. tiekėjų, atsižvelgiant į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, sutarčių sudarymas su visais to norinčiais tiekėjais, o ne su ribotųjų skaičiumi, viešojo intereso prasme neužtikrintų konkurencijos, nes tiekėjai nebūtų suinteresuoti siūlyti geresnių pirkimo sąlygų, tai taip pat neatitiktų įstatymų leidėjo siekiamo viešųjų pirkimų esmės ir tikslo, nes varžydamiesi dėl konkurso sąlygose nustatyto laimėsiančių dalyvių skaičiaus, visi to norintys tiekėjai priversti sąžiningai konkuruoti, siūlydami nuolaidas, kurios privalomos teikti visoms perkančioms organizacijoms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai teismas ex officio sprendžia dėl tokio būtinumo), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Ieškovas, turėdamas patirties viešuosiuose pirkimuose (taip pat ir atsakovo skelbiamuose), vykstant pirkimo procedūroms, neginčijo konkurso sąlygų, o 16.4-16.5 punktus pradėjo ginčyti tik po to, kai jo pasiūlymas buvo atmestas. Tai patvirtina, kad dalyvaujant konkurse apeliantui visos sąlygos buvo aiškios ir jis su jomis sutiko. Teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindo šių pirkimo sąlygų teisėtumą vertinti ex officio viešojo intereso apsaugos tikslu.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su netinkamo pavyzdžio pateikimu 16.5 punkte, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 16.4  ir 16.5 punktus, nes pastarajame punkte pateiktame pavyzdyje išaiškinta, kaip yra skaičiuojamas laimėtojais pripažįstamų dalyvių skaičius esant ne sveikam skaičiui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pirkimo dokumentų 16.5 punktas detalizuoja 16.4 punktą ir aiškiai nurodo, kad atsakovas, gavęs 7 pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančius pasiūlymus, tinkamai sprendė, jog preliminariosios sutartys gali būti pasirašomos tik su 6 tiekėjais (7 x 0,9 = 6,3, suapvalinus – 6). Teismas taip pat teisingai įvertino, kad VPĮ 18 straipsnio 9 dalis be jokių papildomų sąlygų leidžia netaikyti atidėjimo termino, kai sutartys sudaromos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, todėl ieškovo argumentai, susiję su atidėjimo terminu, atmestini.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto nurodyto pavyzdžio, susijusio su atnaujintais varžymaisis ir jų statistika, nes, visų pirma, nėra aišku, kaip konkrečiai šis pavyzdys lemia konkurencijos ribojimą, antra, šis klausimas nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir paliekamas nepakeistas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiamą teismo sprendimą palikus nepakeistą, t. y. jam įsiteisėjus, taip pat panaikinamos ir laikinosios apsaugos priemonės, todėl pasisakyti atskirai šiuo klausimu netikslinga.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai              Danutė Milašienė

Nijolė Piškinaitė

Alvydas Poškus